Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Evaldo Burzdiko, Virginijos Gudynienės ir Izoldos Nėnienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal atsakovo P. G. atstovo advokato A. B. apeliacinį skundą dėl Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-377-418/2017 pagal ieškovės bankrutavusios uždarosios akcinės bendrovės „Ilis“ ieškinį atsakovui P. G. dėl žalos atlyginimo priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

Ginčo esmė

Ieškovė BUAB „Ilis“, atstovaujama bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“, kreipėsi į Druskininkų miesto apylinkės teismą su ieškiniu prašydama priteisti iš atsakovo P. G. 4 279,55 Eur žalos atlyginimą, 5 procentų dydžio procesines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas; prašė už teismo įpareigojimo perduoti bankroto administratoriui UAB „Ilis“ turtą ir visus dokumentus nevykdymą skirti atsakovui G. baudą. Ieškinyje nurodė, kad 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2016-12-31 iš UAB „Ilis“ kasos buvusiam UAB „Ilis“ direktoriui P. G. buvo išmokėta 4 279,55 Eur. Atsakovas nesilaikė atsiskaitymų su kreditoriais eilės bei nesilaikė Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartyje dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „Ilis“ įtvirtintos pareigos perduoti įmonės turtą bankroto administratoriui. Atsakovas neturėjo teisės disponuoti įmonės turtu, todėl tokio sandorio sudarymas prieštarauja imperatyvioms įstatymo normoms ir jis yra niekinis bei negaliojantis nuo sandorio sudarymo momento (ab initio). Ieškovė atsakovo veiksmus vertina kaip tiesioginę žalą, kurią atsakovas privalo padengti.Atsakovas atsiliepime į ieškinį su ieškiniu nesutiko. Nurodė, jog ieškovė nepateikė jokių įrodymų, kad atsakovas buvo informuotas apie teismo nutartį iškelti bankroto bylą. Laikė, kad atsakovas veikė teisėtai ir sąžiningai, todėl jo kaltės (tyčios ar didelio neatsargumo) dėl šios ūkinės operacijos atlikimo nėra. Ieškovė neįrodė atsakovo neteisėtų veiksmų. Ieškovė nenurodė konkrečios imperatyvios įstatymo normos, kuri darytų tokį sandorį negaliojančiu. Ieškovės prašymą dėl baudos skyrimo atsakovas laikė neteisėtu ir nepagrįstu, kadangi ieškovė neįrodė kokių dokumentų ar turto atsakovas neperdavė ieškovei. Be to, baudą už dokumentų ir turto neperdavimą bankroto administratoriui gali skirti bankroto bylą iškėlęs teismas, t y. Kauno apygardos teismas.

Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Druskininkų miesto apylinkės teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu ieškinį tenkino visiškai, pripažino ieškovės vardu sudarytą ir atsakovui pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidos orderį Nr. 2016-12-31 išduotų 4 279,55 Eur sandorį negaliojančiu nuo sudarymo momento; taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo ieškovei 4 279,55 Eur sumą; priteisė iš atsakovo ieškovei 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 279,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo; priteisė iš atsakovo ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti ir priteisė iš atsakovo valstybei 128 Eur žyminiam mokesčiui ir 27,37 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.Teismas nustatė, kad 2016 m. gruodžio 7 d. Kauno apygardos teismo nutartimi ieškovei iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kirkiliavas“. Nutartis iškelti bankroto bylą įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 17 d. Minėta nutartimi buvo nustatyta, kad ieškovės valdymo organai ne vėliau, kaip per 10 dienų nuo šios nutarties įsiteisėjimo dienos privalo perduoti administratoriui įmonės turtą pagal balansą, sudarytą nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos duomenimis, ir visus dokumentus. 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderiu Nr. 2016-12-31 atsakovui ieškovės vadovui pagal avansinį apmokėjimą išduota 4 279,55 Eur įmonės piniginių lėšų. Atsakovas minėto pinigų išmokėjimo fakto neginčijo.Teismas nurodė, kad pagal ĮBĮ 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo, todėl visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 str. 2 d.). Pagal CK normas imperatyvioms teisės normoms prieštaraujantis sandoris yra niekinis ir negalioja, o niekinio sandorio pasekmes teismas gali konstatuoti ir ex officio (CK 1. 78 str. 5 d., 1.80 str. 1 d.), net ir tuo atveju jei tokio pobūdžio reikalavimas nėra pareikštas. Todėl vien atsakovo nežinojimas, kad įmonei iškelta bankroto byla, kai ši nutartis yra įsiteisėjusi negali būti pagrindas pripažinti, kad atsakovas sudarydamas sandorį (gaudamas 4 279,55 Eur pagal avansinį apmokėjimą) veikė teisėtai ir toks sandoris gali būti pripažintas teisėtu. Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalies nuostatas, kai sandoris negalioja viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių.Teismas sprendė, kad atsakovo 2016 m. gruodžio 31 d. sudarytas sandoris, pagal kurį atsakovui iš ieškovės kasos išduoti 4 279,55 Eur (kasos išlaidų orderio Nr. 2016-12-31), avansinio apmokėjimo pagrindu, turi būti pripažintas niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantis imperatyvioms įstatymo normoms, šiam sandoriui turi būti taikoma restitucija ir iš atsakovo priteista 4 279,55 Eur bei CK 6.37 straipsnio 2 dalies, 6.210 straipsnio 1 dalies pagrindu 5 procentų dydžio procesinės palūkanos.Teismas nurodė, kad baudos skyrimo atsakovui už ieškovės turto ir dokumentų neperdavimą ieškovės bankroto administratoriui klausimą turi nagrinėti ieškovės bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 10 str. 7 d.).

Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Apeliaciniame skunde atsakovo atstovas prašė panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ieškovės vardu sudarytas ir atsakovui pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2016-12-31 išduotų 4 279,55 Eur sandoris dėl 531,52 Eur sumos ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti; panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl restitucijos taikymo, kuria iš atsakovo priteista 531,52 Eur suma ir priimti naują sprendimą šioje dalyje - ieškinį atmesti; panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo dalį dėl 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas, 128 Eur žyminio mokesčio bei 27,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei priteisimo ir šioje dalyje priimti naują sprendimą - sumažinti iš atsakovo priteistas bylinėjimosi išlaidas taip: 112,50 Eur ieškovės išlaidų advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, 48 Eur žyminio mokesčio ir 10,26 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei; priteisti iš ieškovės atsakovo turėtas bylinėjimosi išlaidas apeliacinės instancijos teisme. Apeliaciniame skunde nurodė tokius argumentus:Dėl nepagrįsto 531,52 Eur sumos priteisimo. Iš byloje esančios Kasos knygos ištraukos matyti, kad atsakovas nuo 2016 m. gruodžio 7 d. pirkdamas prekes disponavo tik savo asmenimis lėšomis, tą dieną atsakovui buvo grąžinta pagal avanso apyskaitą anksčiau jo įneštos (nuperkant prekes) 2 460,30 Eur lėšos. Visos atsakovo įgytos prekės po 2017 m. gruodžio 17 d. išimtinai priklausė tik atsakovui kaip fiziniam asmeniui ir negalėjo priklausyti ieškovei, nes atsakovas negalėjo veikti įmonės vardu. Iš Prekių ir paslaugų ataskaitos matyti, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovas už savo lėšas (ieškovė neįrodė priešingai, o teismas šios aplinkybės nepaneigė) įgijo prekių ir paslaugų už bendrą 313,25 Eur sumą. Iš prie apeliacinio skundo pridedamo 2017 m. sausio 9 d. mokėjimo pavedimo, matyti, jog atsakovas iš savo asmeninių lėšų nupirko (apmokėjo anksčiau pirktas) prekių už 241,72 Eur. Visos šios prekės buvo parduotos su 25 procentų prekybiniu antkainiu už 531,52 Eur (183,25 Eur x 25proc. + 241,72 Eur x 25proc.) sumą ir į įmonės kasą įneštos 2017 m. gruodžio 31 d., t. y. po to, kai atsakovas neturėjo teisės šių pinigų įnešti į įmonę. Kadangi atsakovas nežinojo, jog už savo lėšas perka ir parduoda prekes ne UAB „Ilis“ vardu, todėl BUAB „Ilis“ bankroto administratorius neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti 531,52 Eur;Dėl bylinėjimosi išlaidų neteisėto priteisimo. Teismas pažeidė CPK taisykles paskirstydamas bylinėjimosi išlaidas, jas priteisdamas visiškai vien tik iš atsakovo. Teismas neįvertino, kad ieškovė bylos eigoje 1/4 dalimi sumažino ieškinio reikalavimus, o antrą ieškinio reikalavimą teismas net atmetė. Ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 5 452,11 Eur žalos atlyginimą, vėliau savo reikalavimą sumažino iki 4 279,55 Eur (1 172,56 Eur), t. y. beveik 1/4 dalimi. Teismas netenkino ieškovo reikalavimo skirti baudą. Teismo sprendimas šioje dalyje turi būti keičiamas ir visos bylinėjimosi išlaidos priteistos iš atsakovo turėtų būti paskirstytinos iš naujo, jas sumažinant iki 37,50 procentų (100 proc. (už 2 reikalavimus) - 13,5 proc. (už patikslintą reikalavimą priteisti 4 279,55 Eur ) - 50 proc. (už atmestą reikalavimą skirti baudą), t. y. iš atsakovo turėtų būti priteista tik 112,50 Eur ieškovo išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, 48 Eur žyminio mokesčio ir 10,26 Eur valstybės išlaidų.Atsiliepime į apeliacinį skundą ieškovės bankroto administratorius apeliacinį skundą laikė nepagrįstu ir atmestinu. Atsiliepime nurodė tokius argumentus:Pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2016-12-31 atsakovui buvo išduota 4 279,55 Eur, o ne 531,52 Eur suma; Apeliaciniame skunde nurodyti sandoriai nėra pagrįsti jokiais įrodymais. Nei vienas iš atsakovo atliktų sandorių nebuvo jo ginčytas. Netgi jeigu atsakovo minėti sandoriai būtų pripažinti kaip jo asmeniniai sandoriai, nėra jokio pagrindo teigti, kad jie yra kažkaip susiję su lėšomis, kurios atsakovui buvo išduotos pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2016-12-31;Atsakovo nurodytas bylinėjimosi išlaidų paskirstymas yra paremtas tik atsakovo nuomone, kuri teismui nėra privaloma.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus atvejus, kai to reikalauja viešasis interesas (CPK 320 str.). Šioje byloje apeliacinės instancijos teismas nei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų, nei pagrindo peržengti apeliacinio skundo ribas nenustatė.Atsakovas su apeliaciniu skundu pateikė 2017 m. sausio 9 d. nurodymą įnešti grynuosius pinigus, iš kurio matosi, kad P. G. už UAB „Ilis“ UAB „Žiežmarių mėsa“ sumokėjo 241,47 Eur. Sutinkamai su CPK 314 straipsniu, teisėjų kolegija atsisako priimti šį įrodymą, kadangi jis galėjo būti pateiktas pirmosios instancijos teisme, be to, apeliantas nepagrindė, dėl kokių priežasčių jo nepateikė pirmosios instancijos teisme.Byloje nustatyta, kad Kauno apygardos teismo 2016 m. gruodžio 7 d. nutartimi civilinėje byloje Nr. eB2-2687-657/2016 UAB „Ilis“ iškelta bankroto byla, bankroto administratoriumi paskirtas UAB „Kirkiliavas“. Nutartis įsiteisėjo 2016 m. gruodžio 17 d. Nuo 2015 m. spalio 13 d. iki bankroto bylos iškėlimo UAB „Ilis“ vadovu buvo atsakovas P. G.. 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderis Nr. 2016-12-31 patvirtina, kad UAB „Ilis“ vadybininkė – kasininkė B. G. atsakovui P. G. pagal avansinį apmokėjimą išdavė 4 279,55 Eur. Pirmosios instancijos teismas 2017 m. spalio 18 d. sprendimu UAB „Ilis“ vardu sudarytą ir P. G., pagal 2016 m. gruodžio 31 d., kasos išlaidos orderį Nr. 2016-12-31, išduotų 4 279,55 Eur sandorį, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, pripažino niekiniu ir negaliojančiu nuo sudarymo momento, taikė restituciją ir priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei UAB „Ilis“ 4279,55 Eur, 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą 4 279,55 Eur sumą nuo bylos iškėlimo teisme 2017 m. vasario 27 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 300 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 128 Eur žyminiam mokesčiui ir 27,37 Eur išlaidoms, susijusioms su procesinių dokumentų įteikimu atlyginti.Apeliaciniu skundu atsakovo atstovas prašo panaikinti Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimo dalį, kuria buvo pripažintas negaliojančiu nuo jo sudarymo dienos ieškovės vardu sudarytas ir atsakovui pagal 2016 m. gruodžio 31 d. kasos išlaidų orderį Nr. 2016-12-31 išduotų 4 279,55 Eur sandoris dėl 531,52 Eur sumos ir priimti naują sprendimą - ieškinį šioje dalyje atmesti. Nurodo, kad laikotarpiu nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. atsakovas už savo lėšas įgijo prekių ir paslaugų už bendrą 313,25 Eur sumą. 2017 m. sausio 9 d. atsakovas iš savo asmeninių lėšų nupirko prekių už 241,72 Eur. Šias prekes pardavė su 25 procentų prekybiniu antkainiu už 531,52 Eur ir šią sumą įnešė į įmonės kasą 2017 m. gruodžio 31 d. t. y. po to, kai atsakovas neturėjo teisės šių pinigų įnešti į įmonę. Kadangi atsakovas už savo lėšas pirko prekes, todėl BUAB „Ilis“ bankroto administratorius neturi teisės reikalauti iš atsakovo grąžinti 531,52 Eur. Taip pat atsakovas nesutinka su teismo sprendimo dalimi, kuria iš jo priteista ieškovei 300 Eur bylinėjimosi išlaidų už advokato padėjėjo paslaugas ir 128 Eur žyminio mokesčio bei 27,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei, prašo jas sumažinti iki 37,50 procentų.

Dėl apeliacinio skundo reikalavimo panaikinti sprendimo dalį, kuria iš atsakovo priteista 531,52 Eur

Pagal Įmonių bankroto įstatymo (toliau – ĮBĮ) 14 straipsnio 1 dalies 1 punktą, įsiteisėjus teismo nutarčiai, teisė valdyti, naudoti bankrutuojančios įmonės turtą (lėšas) ir juo disponuoti suteikiama tik administratoriui. Nė vienas įmonės kreditorius ar kitas asmuo neturi teisės perimti bankrutuojančiai įmonei priklausančio turto ir lėšų kitaip, negu nustatyta šio įstatymo. Visi sandoriai, sudaryti pažeidžiant šio straipsnio 1 dalies nuostatas, yra negaliojantys nuo jų sudarymo (ĮBĮ 14 straipsnio 2 dalis).Byloje nustatyta, kad 2016 m. gruodžio 31 d. sandoris, pagal kurį atsakovui iš UAB „Ilis“ kasos išduoti 4 279,55 Eur (kasos išlaidų orderio Nr. 2016-12-31) avansinio apmokėjimo pagrindu, sudarytas po nutarties iškelti UAB „Ilis“ bankroto bylą įsiteisėjimo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai šį sandorį pripažino niekiniu ir negaliojančiu CK 1.80 straipsnio pagrindu, kaip prieštaraujantį imperatyvioms įstatymo normoms, ir pritaikius restituciją iš atsakovo ieškovei priteisė 4 279,55 Eur. Atsakovo nurodyti apeliacinio skundo argumentai, kad po bankroto bylos iškėlimo atsakovas nuo 2016 m. gruodžio 23 d. iki 2016 m. gruodžio 30 d. už savo lėšas pirko prekes, po to šias prekes pardavė su 25 procentų antkainiu už 531,52 Eur ir šią sumą įnešė 2017 m. gruodžio 31 d. į įmonės kasą, niekaip nėra susiję su ginčo sandoriu. Byloje nepateikta įrodymų, kad atsakovo nurodyti sandoriai būtų susiję su lėšomis, kurios atsakovui buvo išduotos pagal kasos išlaidų orderį Nr. 2016-12-31. Teisėjų kolegijos nuomone, atsakovas, nesutikdamas su teismo pateiktu įrodymų vertinimu, pareiškė savo nuomonę dėl įrodymų vertinimo ir siekia, kad jais remiantis būtų padarytos kitokios išvados, nei padarė teismas. Pirmosios instancijos teismo tirtų ir įvertintų įrodymų traktavimas kitaip, t.y. atsakovui palankia linkme, nereiškia to, kad byloje surinkti įrodymai teismo ištirti ir įvertinti pažeidžiant įrodymų vertinimą reglamentuojančias proceso teisės normas. Kasacinis teismas ne kartą savo nutartyse yra pabrėžęs, kad teismai, vertindami šalių pateiktus įrodymus, remiasi įrodymų pakankamumo taisykle, o išvada dėl konkrečios faktinės aplinkybės egzistavimo daroma pagal vidinį teismo įsitikinimą, grindžiamą visapusišku ir objektyviu visų reikšmingų bylos aplinkybių išnagrinėjimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2011 m. spalio 18 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-396/2011 ir kt.).Pagal CK 1.80 straipsnio 2 dalį, kai sandoris negalioja viena jo šalis privalo grąžinti kitai sandorio šaliai visa, ką yra gavusi pagal sandorį (restitucija), o kai negalima grąžinti to, ką yra gavusi, natūra, – atlyginti to vertę pinigais, jeigu įstatymai nenumato kitokių sandorio negaliojimo pasekmių. Kadangi 2016 m. gruodžio 31 d. atsakovas iš UAB „Ilis“ kasos gavo pinigines lėšas ir teismas šį sandorį pripažino negaliojančiu nuo sudarymo momento, todėl pagrįstai taikė restituciją ir iš atsakovo ieškovei priteisė grąžinti 4 279,55 Eur. Dėl to, teisėjų kolegija apeliacinio skundo argumentą dėl 531,52 Eur nepriteisimo, atmeta kaip visiškai nepagrįstą.

Dėl bylinėjimosi išlaidų dydžio

20. Pirmosios instancijos teismas priteisė iš atsakovo P. G. ieškovei UAB „Ilis“ 300,00 Eur bylinėjimosi išlaidų. Taip pat priteisė 155,37 Eur bylinėjimosi išlaidų valstybei: 128 Eur žyminio mokesčio ir 27,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

21. Teismas sprendė, kad byloje buvo pareikštas turtinis reikalavimas, už kurį mokėtinas žyminis mokestis 128 Eur (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl ieškinį tenkinus visiškai, iš atsakovo priteisė 128,00 Eur žyminį mokestį ir 27,37 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 79 straipsnis, 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 92 straipsnis).

22. Atsakovas su tokiu bylinėjimosi išlaidų paskirstymu nesutinka ir nurodo, kad ieškovė pradiniu ieškiniu prašė priteisti 5 452,11 Eur žalos atlyginimą, vėliau savo reikalavimą sumažino iki 4 279,55 Eur (1 172,56 Eur), t. y. beveik 1/4 dalimi, taip pat teismas netenkino ieškovo reikalavimo skirti baudą, dėl to iš atsakovo priteisto bylinėjimosi išlaidos turi būti sumažintos iki 37,50 procentų (100 proc. (už 2 reikalavimus) - 13,5 proc. (už patikslintą reikalavimą priteisti 4 279,55 Eur ) - 50 proc. (už atmestą reikalavimą skirti baudą), t. y. iš atsakovo turėtų būti priteista tik 112,50 Eur ieškovo išlaidoms advokato padėjėjo paslaugoms apmokėti, 48 Eur žyminio mokesčio ir 10,26 Eur valstybės išlaidų.

23.Teisėjų kolegijos vertinimu, apeliacinio skundo argumentai bylinėjimosi išlaidų paskirstymo dalyje yra nepagrįsti dėl sekančių motyvų. Kaip matyti iš bylos medžiagos, ieškovė 2017 m. rugsėjo 6d. byloje pateikė patikslintą ieškinio pareiškimą, kuriuo sumažino ieškinio reikalavimą ir prašė priteisti 4279,55 Eur bei nuo priteistos sumos 5 procentus metinių palūkanų nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pirmosios instancijos teismas nagrinėjo patikslinto ieškinio pareiškimo reikalavimus ir ieškovės patikslintą turtinį reikalavimą tenkino visiškai, dėl šios priežasties nėra pagrindo daryti išvadą, kad ieškovės turtinis reikalavimas buvo patenkintas ¼ dalimi.

24. Patikslinu ieškiniu ieškovė taip pat prašė už teismo įpareigojimo nevykdymą perduoti bankroto administratoriui UAB „Ilis“ turtą ir visus dokumentus, skirti atsakovui P. G. baudą. Pirmosios instancijos teismas šio reikalavimo netenkino, išaiškindamas, kad baudos skyrimo klausimą turėtų nagrinėti bankroto bylą nagrinėjantis teismas (ĮBĮ 10 straipsnio 7 dalyje įtvirtinta nuostata yra lex specialis), kadangi tik bankroto bylą nagrinėjantis teismas gali tinkamai įvertinti ar buvo įvykdytas teismo paskirtas įpareigojimas atsakovui. Teisėjų kolegija sprendžia, kad patikslintame ieškinio reikalavime ieškovės suformuluotas procesinio pobūdžio prašymas skirti atsakovui baudą, nelaikytinas savarankišku reikalavimu, todėl nėra pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu teismo sprendimu tenkinta 50 proc. ieškinio reikalavimų, dėl to atmestinas apeliacinio skundo argumentas, kad pirmosios instancijos teismas neteisingai paskirstė šalių bylinėjimosi išlaidas.

Dėl procesinės bylos baigties

25. Kadangi pirmosios instancijos teismas byloje tinkamai taikė materialinės bei procesinės teisės normas ir priėmė teisėtą bei pagrįstą teismo sprendimą, jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas netenkinamas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu (CPK 326 str. 1 d. 1 p.).

26. Iš 2017 m. gruodžio 7 d. sąskaitos už teisinę pagalbą Nr. G/PAL23 ir 2017 m. gruodžio 7 d. pinigų priėmimo kvito, serija LAT Nr. 918053 matosi, kad BUAB „Ilis“ bankroto administratoriaus UAB „Kirkiliavas“ įgaliotas asmuo G. G. advokatui A. P. už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą sumokėjo 700 eurų. Šios išlaidos neviršija rekomenduojamų priteisti užmokesčių dydžių, nustatytų Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 patvirtintose Rekomendacijose, kuriose nustatyti civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalūs dydžiai. Kadangi apeliacinis skundas netenkinamas, iš atsakovo P. G. priteistinos ieškovui UAB „Ilis“ turėtos bylinėjimosi išlaidos apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 str. 98 str.). Taip pat iš atsakovo priteistinos 9,49 Eur išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų siuntimu (CPK 88 str. 1 d. 3 p., 96 str.).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu

nutaria:

Druskininkų miesto apylinkės teismo 2017 m. spalio 18 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš atsakovo P. G. a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovei UAB „Ilis“ j. a. k. 302301489 700 Eur (septynis šimtus eurų) turėtų bylinėjimosi išlaidų apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš P. G. a. k. (duomenys neskelbtini) 9,49 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų valstybei. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią banke AB „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.