Šiaulių apygardos teismo nutartis

Pranešėja Klavdija Kruminienė Baudž. bylos Nr. 1A-236-64/2010

Teisėja Vitalija Liauzginienė Proceso Nr. 1-86-1-00719-2009-4

ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2010 m. birželio 18 d.

Šiaulių apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Klavdijos Kruminienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 12 d. nuosprendžio, kuriuo V. V. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu 2 metams, bausmę atliekant pataisos namuose.

Aprašomoji dalis

nusta t ė:

V. V. nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis 2009 m. rugsėjo 13 d. apie 22 val. (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninio konflikto metu, tyčia suduodamas ne mažiau kaip vieną smūgį metaliniu strypu - žarstekliu nukentėjusiajam A. P. į kairiąją veido pusę, padarė jam šiuos sužalojimus: muštinę-plėštinę kairės akies viršutinio voko kiaurinę žaizdą, lydimą ašarų takų nuplėšimo, kraujosruvos junginėje, kraujo išsiliejimo į akies obuolį bei stiklakūnį, lęšiuko panirimo, regėjimo aštrumo akimi sumažėjimo iki rankų judesių jutimo - pirštų skyrimo iš dviejų metrų atstumo (0,04 - 0,06), nosies sumušimą, lydimą nosies kaulo lūžio, kas atitinka sunkų sveikatos sutrikdymą, nes dėl regėjimo aštrumo sumažėjimo iki 0,04 -0,06 buvusia iki traumos sveika akimi A. P. neteko 35 procentų bendro pastovaus darbingumo.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė apeliacinį skundą patenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas atmestinas.

Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir nešališkai ištyrė esmines bylos aplinkybes ir surinktus įrodymus įvertino nepažeisdamas Lietuvos Respublikos BPK 20 str. nuostatų. Kolegijos nuomone, sprendžiant apelianto kaltės klausimą, pirmosios instancijos teismas esminių pažeidimų nepadarė, teisingai kvalifikavo V. V. veiką, be to, nuteistasis savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos neginčija. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 320 str. 3 d., apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija patikrino bylą nuteistojo nuteisimo dalyje, neviršydama apeliacinio skundo ribų.

Dėl bausmės

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistajam bausmes už jo padarytą nusikalstamą veiką, nepažeidė Lietuvos Respublikos BK 54 str. numatytų bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų. Teismas atsižvelgė į tai, kad padarytas tyčinis sunkus nusikaltimas, nusikalstama veika nenutrūko pasikėsinimo ar rengimosi stadijoje. Taip pat teismas atsižvelgė į kaltininko asmenybę: nevedęs, gyvena kartu su sugyventine, augina vaiką, šiuo metu jo sugyventinė E. K. yra pagimdžiusi, pastovaus darbo neturi (b.l. 97), yra baustas administracine tvarka, turi galiojančią administracinę nuobaudą, anksčiau neteistas. Pirmosios instancijos teismas, skiriant bausmę nuteistajam, nustatė ir jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, kad V. V. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsakomybę sunkinančių aplinkybių teismas nenustatė.

BK 61 str. 2 d. numato, kad teismas, įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) sunkinančias aplinkybes, jų pobūdį ir tarpusavio santykį, bei kitas Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, skiriamos bausmės dydį skaičiuoja nuo jos vidurkio. BK 135 str. 1 d. sankcijoje numatyta tik vienos rūšies bausmė – laisvės atėmimas iki 10 metų, tai sutinkamai su BK 61 str. 3 d., laisvės atėmimo bausmės vidurkis būtų 5 metai 1 mėnuo ir 15 dienų. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apeliantui paskirta bausmė yra žymiai mažesnė nei BK 135 str. 1 d. straipsnio sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis, todėl nuteistajam paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta.

Nuteistojo skundo argumentas, kad nukentėjusysis, būdamas neblaivus, išprovokavo konfliktą, yra nepagrįstas, nes pagal bylos medžiagą matyti, kad prasidėjęs konfliktas būtų pasibaigęs nuteistojo ir nukentėjusiojo apsistumdymu ir kelių smūgių sudavimu, jei nuteistasis nebūtų grįžęs į namą pasiimti žarsteklio, po to nešinas žarstekliu, pasivijo nukentėjusįjį, kuris buvo nuėjęs jau iki gatvės ir sudavė jam smūgį į kairiąją veido pusę.

Nuteistasis prašo jo atžvilgiu pritaikius BK 62 str., skirti jam švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymo, nes jo sugyventinė yra nėščia, turi greitai gimdyti ir dėl jam paskirtos realios laisvės atėmimo bausmės nebus galimybės rūpintis vaikeliu ir jo motina.

BK 62 str. 1 d. taikoma tuomet, kai nusikalstamą veiką padaręs asmuo pats savo noru atvyko ar pranešė apie šią veiką, prisipažino ją padaręs ir nuoširdžiai gailisi, ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino padarytą turtinę žalą. Minėto straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes gali paskirti švelnesnę, negu įstatymo numatyta, bausmę ir tuo atveju, kai yra bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės, bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jeigu ji buvo padaryta, ir kaltininkas išlaiko asmenis, kurie serga sunkia liga ar yra neįgalūs ir nėra kam juos prižiūrėti, arba kaltininkas išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti, arba kaltininko kaip bendrininko vaidmuo darant nusikalstamą veiką buvo antraeilis, arba veika nutrūko rengiantis padaryti nusikaltimą ar pasikėsinant daryti nusikalstamą veiką, arba veika padaryta peržengiant būtinosios ginties ribas, arba veika padaryta pažeidus nusikalstamą veiką padariusio asmens sulaikymo, būtinojo reikalingumo, profesinės pareigos arba teisėsaugos institucijų užduoties vykdymo, gamybinės ar ūkinės rizikos, mokslinio eksperimento teisėtumo sąlygas.

Taigi Lietuvos Respublikos BK 62 str. taikymas galimas tokiu atveju, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių, yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ar pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta.

Iš apelianto skundo argumentų matyti, kad V. V. prašo skirti jam švelnesnę, negu įstatymo numatyta bausmę, BK 62 str. 2 d. 2 p. numatytu pagrindu, t.y., kad jis išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos įstatyme numatytos bausmės nebūtų kam prižiūrėti. Iš byloje esančios pažymos matyti, kad V. V. (duomenys neskelbtini), gyvena su sugyventine, augina vaiką (b.l. 97), o iš 2010-05-12 išduoto gimimo liudijimo Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad 2010-05-01 E. K. yra pagimdžiusi sūnų L. V.. Lietuvos Respublikos CK 3.163 str. numato, jog nepilnamečių vaikų teisių įgyvendinimą užtikrina tėvai (tėvas ir motina), kurių teisės ir pareigos vaikams yra lygios (CK 3.156 str.). Vadinasi, vaikais privalo rūpintis tiek vaikų tėvas, tiek ir motina. Teismas neturi jokių duomenų apie tai, kad vaikų motinos E. K. teisės dėl vaikų auklėjimo bei priežiūros būtų apribotos. Tokiu būdu jai išlieka pareiga rūpintis savo vaikais. Taigi, teismas šiuo metu neturi pagrindo konstatuoti, jog V. V. išlaiko mažamečius vaikus, kurių dėl paskirtos bausmės nebus kam prižiūrėti.

Taip pat iš bylos matyti, jog nustatyta tik viena V. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė – jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi. Kitų BK 62 str. 1-2 dalyse numatytų būtinų sąlygų - asmuo pats savo noru atvyko ir pranešė apie padarytą nusikalstamą veiką ir (ar) padėjo ikiteisminiam tyrimui bei teismui išaiškinti nusikalstamą veiką, ir visiškai ar iš dalies atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba egzistuotų dar viena nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – nenustatyta. Be to, pats nuteistasis teisme patvirtino, kad žalos nukentėjusiajam bei Valstybinei ligonių kasai neatlygino, nes neturi pajamų.

Įvertinus paminėtas aplinkybes, teismas daro išvadą, kad švelnesnės, negu įstatymo numatytos bausmės paskyrimas, negalimas nesant nė vienos konkrečius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. punktus tenkinančios sąlygos, t.y. nėra pagrindo nuteistojo atžvilgiu taikyti BK 62 str. nuostatų ir jam skirti švelnesnę, negu įstatyme numatyta, bausmę.

Kita galimybė skirti švelnesnę už įstatymo numatytą bausmę yra įtvirtinta Lietuvos Respublikos BK 54 str. 3 d., kuri taikoma tais atvejais, kai nėra pagrindų paskirti švelnesnę bausmę pagal BK 62 str., tačiau straipsnio, nustatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Skirdami švelnesnę, negu straipsnio sankcijoje numatytą, bausmę, teismai, remdamiesi BK 54 str. 3 d., turi nurodyti, kokios yra išimtinės aplinkybės, kad straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas kaltininkui aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Šiuo atveju kolegija nemato nė vienos išimtinės aplinkybės, kurios pagrindu būtų galima švelninti bausmę. Aukštesnės instancijos teismo manymu, nuteistajam V. V. skundžiamu nuosprendžiu paskirta tinkama ir ne per griežta bausmė. Apylinkės teismas, skirdamas bausmę, bendrųjų bausmės pagrindų, numatytų BK 54 str. 2 d., nepažeidė. Už BK 135 str. 1 d. numatytą nusikaltimą V. V. buvo paskirta bausmė, savo dydžiu žymiai mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis.

Taip pat nėra galimybių atidėti V. V. paskirtos bausmės vykdymą. Lietuvos Respublikos BK 75 str. 1 d., reglamentuojanti bausmės vykdymo atidėjimo sąlygas ir pagrindus, numato, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus ne daugiau kaip trejiems metams arba ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Kaip matyti, taikant bausmės vykdymo atidėjimą, lemiamą reikšmę turi nusikaltimo pavojingumas, t.y. minėtų nuostatų taikymas galimas tik esant nesunkiems ar apysunkiams nusikaltimams. Tuo tarpu V. V. yra nuteistas už vieną sunkų nusikaltimą ir ši aplinkybė rodo, jog nėra net formalaus pagrindo taikyti bausmės vykdymo atidėjimą.

Remiantis išdėstytu kolegija daro išvadą, kad skundžiamas nuosprendis yra teisėtas bei pagrįstas ir apeliaciniame skunde nurodytais argumentais nėra pagrindo nuosprendžio keisti – skirti V. V. bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi LR BPK 326 str. 1 d. 1 p.

nutar i a:

nuteistojo V. V. apeliacinį skundą dėl Telšių rajono apylinkės teismo 2010 m. kovo 12 d. nuosprendžio atmesti.