Vilniaus miesto apylinkės teismo sprendimas

atsakovei J. J..

uždarame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo J. J. ieškinį atsakovei J. J. dėl santuokos apskaitos įrašo panaikinimo dėl atsakovės kaltės, išlaikymo nepilnamečiam vaikui priteisimo, turto padalijimo, nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo tvarkos nustatymo, skolos priteisimo, išvadą teikianti institucija- Vilniaus miesto savivaldybės Vaiko teisių apsaugos tarnyba (toliau-VTAS)

Aprašomoji dalis

n u statė:

Ieškovas pareiškė, kad atsakovės charakteris yra labai sudėtingas, nesugyvenamas. Ji elgiasi neprognozuojamai ir savanaudiškai. Vienokia ji yra visuomeniniame gyvenime, kitokia šeimyniniame gyvenime. Ieškovas pareiškė, kad atsakovė pažeidė savo kaip sutuoktinės pareigas: lojalumo, savitarpio pagarbos, moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaiku ir šeima, dėl to bendras gyvenimas tapo negalima, santuoka iširo dėl atsakovės kaltės ir prašo panaikinti santuokos apskaitos įrašą, nes santuoka buvo sudaryta Šv.Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyne.

Ieškovas pareiškė, kad bendrų prievolių su atsakove kreditoriams neturi. Atsakovės asmeninė prievolė prieš kreditorių AB SEB bankas pagal 2006-08-04 kredito sutartį Nr. 1450618012925-87, po santuokos nutraukimo lieka asmenine atsakovės prievolė.

Ieškovas neprieštarauja, kad vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su atsakove.

Ieškovas sutinka mokėti išlaikymą 500 Lt kiekvieną mėnesį iki vaiko pilnametystės. Ieškovas mano, kad toks išlaikymo dydis pilnai užtikrintų tokio amžiaus vaiko poreikius ir interesus.

Po santuokos nutraukimo neprieštarauju kad atsakovė pasiliktų santuokinę pavardę –J..

Vaiko teisių apsaugos skyrius pateikė išvadą, kurioje nurodė, kad neprieštarauja ieškovo reikalavimams vaiko gyvenamąją vietą nustatyti su motina, priteisti iš ieškovo išlaikymą mažamečiui sūnui J. J. periodinėmis išmokomis iki jo pilnametystės (įvertinant vaiko poreikiams, įvertinant rėvų turtinę padėtį, bei užtikrinant būtinas vaikui vystytis sąlygas), nustatyti tėvo bendravimo su mažamečiu sūnumi tvarką (t.1 b.l. 25-26).

Vaiko teisių apsaugos skyrius nurodo, kad šalims siūlytina sekanti iki teismo sprendimo bendravimo su sūnumi tvarka: vaiko tėvas J. J. turi teisę pasiimti sūnų J. J. kiekvieną ketvirtadienį ir antradienį nuo 17 val. iki 20 val.30 min. ir kas antrą savaitgalį 17 val. pasiimti sūnų penktadienį iš gyvenamosios vietos arba darželio ir grąžinti vaiko motinai-atsakovei sekmadienį 19 val. į vaiko gyvenamąją vietą (t.1. b.l. 254).

2014-04-07 teismo posėdžio metu apklausta liudytoja D. B. (atsakovės draugė) parodė, kad ieškovas nelabai rūpinosi šeima, neskyrė laiko vaikui, kad atsakovė patyrė psichologinį smurtą, atsakovė visai nepasitikėjo savimi. Liudytoja I. J. parodė, kad gimus vaikui tarp šalių buvo krizė, ieškovas nelabai atsakovę palaikė, kad šalių namai nesudarė šiltų namų įspūdį. L. N. V. (ieškovo draugas) parodė, kad 2008 metais grįžus sutuoktiniams iš povestuvinės kelionės atsakovė impulsyviai apšaukė sutuoktinį, kad po vaiko gimimo kilo šalių nesutarimai, kad ieškovo žodžiais, sutuoktinė priekaištauja dėl smulkmenų. Liudytojas J. J. parodė, kad atsakovė yra sudėtingo charakterio-tai žmogus, kuris stengiasi būti lyderiu. Parodė, kad jis bendrauja su vaiku, kai ieškovas –jo sūnus savaitgaliais atsiveža su savimi; kad šalių šeimoje visad smulkūs priekaištai ieškovui (t.2 b.l. 52-53). 2014-01-30 teismo posėdžio metu apklausti liudytojais A. P. ir V. P. ( atsakovės tėvai) parodė, kad ieškovas visiškai nesirūpino atsakove, kuri sunkiai sirgdama turėjo atvažiuoti gydytis iš Vilniaus pas tėvus (t.2 b.l.23).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Santuokos apskaitos įrašas naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės .

Įstatymas numato, kad sutuoktinis gali reikalauti nutraukti santuoką dėl kito sutuoktinio kaltės, jeigu sutuoktinis iš esmės pažeidė savo kaip sutuoktinio pareigas, numatytas įstatyme ir dėl to bendras sutuoktinių gyvenimas tapo negalimas. Šeimos teisėje kaltė, atsižvelgiant į asmeninį santykių pobūdį, suprantama savitai. LR CK 3.60 str. 2 d. apibrėžta kaltės samprata sutuoktinio kaltę dėl santuokos iširimo apibrėžia kaip sutuoktinių pareigų pažeidimą iš esmės. Sutuoktinio pareigos numatytos LR CK 3.26-3.30, 3.35-3.36, 3.85, 3.92, 3.109 straipsniuose (tai lojalumo, savitarpio pagarbos ir moralinės bei materialinės paramos, visapusiško rūpinimosi vaikais ir visa šeima, kitos pareigos). Pagal šią įstatymo normą būtent šių pareigų pažeidimas iš esmės gali būti laikomas kaltu sutuoktinių elgesiu. Santuokinių pareigų pažeidimas iš esmės yra jų nevykdymas, tai elgesys, visiškai nepriimtinas atsižvelgiant į šeimos tikslus ir paskirtį visuomenėje (visiškas nesirūpinimas vaikais, visiškas neprisidėjimas prie materialiųjų šeimos poreikių ir panašiai).

LR CK 3.60 str. 3 dalyje nurodyti keturi kaltės prezumpcijos atvejai – jeigu sutuoktinis nuteisiamas už tyčinį nusikaltimą; yra neištikimas; žiauriai elgiasi su sutuoktiniu arba šeimos nariais; arba paliko šeimą ir daugiau kaip vienerius metus visiškai ja nesirūpina. Šiais atvejais ieškovui ar atsakovei užtenka įrodyti tą faktą, su kuriuo siejama kitos šalies kaltės prezumpcija. Įrodžius tokį faktą, pripažįstama, kad ieškovas ar atsakovė yra kaltas dėl santuokos iširimo ( LR CK 3 knygos Šeimos teisės komentaras psl.131). Išklausius ieškovą ir atsakovę, ištyrus visą bylos medžiagą, aplinkybių, nurodytų LR CK 3.60 str. 3 dalyje, kurioje įstatymu yra nurodyta, kokiais atvejais preziumuojama sutuoktinio kaltė ir jos atskirai įrodinėti nereikia, nebuvo nustatyta (LR CPK 178 str.).

Nors šeimos teisinių santykių specifika ir šeimos teisės normomis ginamos vertybės lemia šeimos bylų nagrinėjimo civilinio proceso ypatumus, numatytus LR CPK XIX skyriuje, tačiau šalims išlieka pareiga įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (LR CPK 178 str.). Atsakovo nurodytų aplinkybių pagrindu konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl ieškovės kaltės, teismas neturi pagrindo. Įvertinus bylos medžiagą konstatuotina, kad šalys tarpusavyje konfliktavo. Esant paminėtom aplinkybėm teismas neturi pagrindo konstatuoti, kad santuoka iširo tik dėl vieno sutuoktinio kaltės. Įvertinus visas bylos aplinkybes, teismas pripažįsta, kad santuoka tarp šalių iširo dėl abiejų sutuoktinių kaltės, kadangi atsakomybė už santuokos išsaugojimą ir puoselėjimą tenka abiem sutuoktiniams, abu sutuoktiniai privalo būti pakantūs ir lojalūs, ir dėti pastangas santuokai išsaugoti., prisidėti prie materialinės šeimos gerovės kūrimo (LR CPK 178, 185, 186, 189-192 straipsniai). Dėl paminėto ieškovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 2008-07-10 Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotas santuokos apskaitos įrašas (įrašo Nr. 2388) naikintinas dėl abiejų sutuoktinių kaltės. Teismas naikina santuokos apskaitos įrašą, nes šalys yra sudariusios bažnytinę santuoką-2008-06-05 Vilniuje, Šv.Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyne sudarė vidaus (kanonų) teisės nustatyta tvarka santuoką, kuri buvo įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto civilinės metrikacijos įstaigoje 2008-07-10 (akto įrašas Nr. 2388).

Panaikinus santuokos apskaitos įrašą šalims palikti santuokines pavardes: ieškovui pavardę J., atsakovei-J..

Dėl vaikų gyvenamosios vietos nustatymo.

Santuokoje šalims 2010-06-10 gimė sūnus J.. Dėl vaiko gyvenamosios vietos ginčo nėra. Dėl paminėto šioje dalyje ieškinys tenkinamas ir vaiko gyvenamoji vieta nustatoma su motina J. J..

Dėl išlaikymo vaikui priteisimo.

Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus (LR CK 3.192 str.). Išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečio vaiko poreikiams, tėvų turtinei padėčiai ir užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (LR CK 3.192 str. 2 d.). LR CK 3.3 straipsnyje yra įtvirtinta nuostata, kad šeimos santykių teisinis reglamentavimas Lietuvos Respublikoje grindžiamas prioritetiniu vaikų teisių ir interesų ir gynimo apsaugos principu. Lietuvos A. T. formuojamoje praktikoje nustatytas orientacinis nepilnamečio vaiko išlaikymo kriterijus - teiktino iš abiejų tėvų vieno mėnesio išlaikymo dydis negali būti mažesnis už vieną minimalią mėnesio algą, t.y. 1000 Lt (Lietuvos A. T. senato 2005-06-23 nutarimas Nr. 54 „Dėl įstatymų, reglamentuojančių tėvų pareigą materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, taikymo teismų praktikoje“).

Ieškovas ir atsakovė dirba, turi pakankamas pajamas. Vaikas yra sveikas, specialiųjų poreikių neturi. Ieškovė ir atsakovas kitų išlaikytinių neturi. Atsižvelgiant į paminėtas aplinkybes iš ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) priteistinas išlaikymas 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos t.y. nuo 2013-08-23 iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją. Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko išlaikymui skirtomis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina J. J..

Dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo.

Ginčo iš esmės tarp šalių dėl bendravimo su nepilnamečiu vaiku nėra. Teismas, įvertindamas Vaiko teisių apsaugos skyriaus išvadą ir tą aplinkybę, kad abu tėvai yra atsakingi už tinkamą vaiko priežiūrą ir auklėjimą, kad vaikui reikalingi abu tėvai, nustato sekančią ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Vaiko tėvas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti sūnų J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iš sūnaus buvimo vietos ( gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos) kas antrą (skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios) savaitgalį nuo penktadienio 17 val.ir pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val., taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant sūnų iš sūnaus buvimo vietos ( gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ) 17 val. , pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. 30 min. Jeigu nurodytomis dienomis tėvas negali vaiko pasiimti, apie tai privalo pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną.

2. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sūnumi J. J. a.k. (duomenys neskelbtini), išvežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) privalo pranešti atsakovei J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydamas, kur sūnus bus tokių atostogų metu.

3. Abu tėvai įpareigotini pranešti vienas kitam iš anksto ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydami, kur sūnus bus tėvų atostogų metu.

4. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini), keliaudamas su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo informuoti atsakovę apie numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Tokiu atveju atsakovė J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) privalo perduoti ieškovui J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pasą. Abu tėvai , keliaudami su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų privalo ne tik informuoti apie tai kitą vaiko tėvą, bet ir gauti kito tėvo sutikimą raštu. Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, ieškovas grąžina atsakovei sūnaus J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pasą.

5. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti sūnų J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) poriniais metais švenčių (Šv.Kalėdų, Šv.Velykų, Naujųjų Metų, Gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku vaiko tėvo gyvenamojoje, ar kitoje pasirinktoje vietoje. Jeigu nurodytomis švenčių dienomis tėvas negali vaiko pasiimti, tai privalo pranešti vaiko motinai iš anksto ne vėliau kaip 7 dienos iki švenčių pradžios.

6. Tiek ieškovas a.k. (duomenys neskelbtini) tiek atsakovė J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnametį vaiką J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti jo auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai susiję su nepilnamečio J. J. auklėjimu turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu vaiko tėvų susitarimu.

Dėl turto padalijimo.

Ginčo dėl automobilio TOYOTA CAROLLA nėra. Dėl paminėto atsakovei J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise paliktinas automobilis TOYOTA CAROLLA (1997 m.), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Šalys santuoką sudarė 2007-07-05 Vilniuje, Šv.Jono kongregacijos Vilniaus vienuolyne, kuri 2008-07-10 įtraukta į apskaitą Vilniaus miesto CM skyriuje (t.1 b.l. 9). Ieškovas 2008-07-31, šalims jau sudarius santuoką į atsakovės –savo sutuoktinės banko sąskaitą Swedbanke 18 000 Lt ir savo pavedime bankui nurodo, kad pinigai pervesti kad atsakovė galėtų iš dalies bankui grąžinti paskolą („buto paskolai grąžinti“-nurodyta pavedime). Po trijų mėnesių ieškovas perveda atsakovei 12 000 Lt ir pavedime bankui nurodo, kad pinigai pervesti „buto paskolai dengti“ (t.1 b.l. 17). Teismo posėdžio metu ieškovas parodė, kad atsakovei apie tai, kad paminėti 30 000 Lt yra atsakovei suteikta paskola, nei pervesdamas pinigus, nei iki ieškinio pateikimo nieko nesakė. Teismo posėdyje atsakovė parodė, kad apie tai, kad 30 000 Lt reikės ieškovui grąžinti, sužinojo tik iš ieškinio pareiškimo.

Ieškinys dalyje dėl 30 000 Lt skolos išieškojimo atmestinas, nes paminėta pinigų suma yra santuokos metu ieškovo padovanota atsakovei. Ieškovas nepateikė įrodymų, kad sutuoktinei paminėta pinigų suma buvo paskolinta ir kad sutuoktinė įsipareigojo šią skolą grąžinti.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Ieškinys patenkintas iš dalies, t.y ieškinys tenkintinas ½ dalimi. LR CPK 93 str. 2 d. numatyta, kad šalims jų turėtos bylinėjimosi išlaidos priteisiamos proporcingai jų patenkintų reikalavimų daliai. Ieškinys patenkintas iš dalies.Ieškovas turėjo 1200 Lt atstovavimo išlaidų (t.2 b.l.50-51). Atsakovė turėjo 3100 Lt atstovavimo išlaidų (t.2 b.l. 17-20, 55).

Priteisti iš atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 677 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1550 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų. Priteisti iš J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216 Lt žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos LR CPK 259-260 str., 375 str., 380 str., teismas

nusprendžia:

Panaikinti ieškovo J. J., a.k. (duomenys neskelbtini) ir atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) 2008-07-10 Vilniaus miesto CM skyriuje įregistruotą santuokos apskaitos įrašą (įrašo Nr. 2388) dėl abiejų sutuoktinių kaltės.

Panaikinus santuokos apskaitos įrašą šalims palikti santuokines pavardes: ieškovui pavardę J., atsakovei-J..

Priteisti iš ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) nepilnamečiui sūnui J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymą 600 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis nuo ieškinio pateikimo teisme dienos t.y. nuo 2013-08-23 iki vaiko pilnametystės priteistą sumą indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad nepilnamečio vaiko J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) išlaikymui skirtomis piniginėmis lėšomis uzufrukto teise disponuoja vaiko motina J. J. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti nepilnamečio vaiko J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą su motina J. J. a.k. (duomenys neskelbtini).

Nustatyti sekančią ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) bendravimo su nepilnamečiu sūnumi J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) tvarką:

1. Vaiko tėvas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti sūnų J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iš sūnaus buvimo vietos ( gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos) kas antrą (skaičiuojant nuo kalendorinių metų pradžios) savaitgalį nuo penktadienio 17 val.ir pristatyti sūnų į jo gyvenamąją vietą iki sekmadienio 20 val., taip pat turi teisę bendrauti su sūnumi kiekvieną antradienį ir ketvirtadienį, pasiimant sūnų iš sūnaus buvimo vietos ( gyvenamosios vietos ar iš švietimo ar ugdymo įstaigos ) 17 val. , pristatant sūnų į jo gyvenamąją vietą iki 20 val. 30 min. Jeigu nurodytomis dienomis tėvas negali vaiko pasiimti, apie tai privalo pranešti vaiko motinai prieš 1 dieną.

2. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę savo kasmetinių atostogų laikotarpį praleisti su sūnumi J. J. a.k. (duomenys neskelbtini), išvežant jį iš jo gyvenamosios vietos į savo nuožiūra pasirinktą vietovę. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) privalo pranešti atsakovei J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) iš anksto, ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydamas, kur sūnus bus tokių atostogų metu.

3. Abu tėvai įpareigotini pranešti vienas kitam iš anksto ne vėliau kaip prieš mėnesį, nurodydami, kur sūnus bus tėvų atostogų metu.

4. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini), keliaudamas su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų, privalo informuoti atsakovę apie numatomas aplankyti šalis bei kelionės tikslą. Tokiu atveju atsakovė J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) privalo perduoti ieškovui J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) sūnaus J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pasą. Abu tėvai , keliaudami su sūnumi už Lietuvos Respublikos ribų privalo ne tik informuoti apie tai kitą vaiko tėvą, bet ir gauti kito tėvo sutikimą raštu. Praėjus po kelionės ne mažiau kaip trims dienoms, ieškovas grąžina atsakovei sūnaus J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) pasą.

5. Ieškovas J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi teisę pasiimti sūnų J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) poriniais metais švenčių (Šv.Kalėdų, Šv.Velykų, Naujųjų Metų, Gimimo dienos, Joninių, Vėlinių, Žolinių) dienomis ir nepertraukiamai bendrauti su vaiku vaiko tėvo gyvenamojoje, ar kitoje pasirinktoje vietoje. Jeigu nurodytomis švenčių dienomis tėvas negali vaiko pasiimti, tai privalo pranešti vaiko motinai iš anksto ne vėliau kaip 7 dienos iki švenčių pradžios.

6. Tiek ieškovas a.k. (duomenys neskelbtini) tiek atsakovė J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) turi vienodas teises ir pareigas atstovaujant savo nepilnametį vaiką J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ir dalyvauti jo auklėjime. Visi veiksmai ir sprendimai susiję su nepilnamečio J. J. auklėjimu turi būti planuojami, derinami ir vykdomi abipusiu vaiko tėvų susitarimu.

Atsakovei J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) asmeninės nuosavybės teise palikti automobilį TOYOTA CAROLLA (1997 m.), valst. Nr.(duomenys neskelbtini), identifikavimo kodas (duomenys neskelbtini).

Ieškinį dalyje dėl 30 000 Lt skolos išieškojimo atmesti.

Priteisti iš J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) valstybės naudai 216 Lt žyminio mokesčio (įmokos kodas 5660).

Priteisti iš atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 677 Lt jo turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Priteisti iš ieškovo J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) atsakovės J. J. a.k. (duomenys neskelbtini) naudai 1550 Lt jos turėtų bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo nepilnamečiui vaikui periodinėmis išmokomis vykdytinas skubiai.

Įsiteisėjusio sprendimo kopiją nusiųsti Vilniaus m. CM skyriui, kad šis įregistruotų santuokos nutraukimo faktą.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.