Marijampolės apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovei R. L.,

teismo posėdyje iš esmės išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos ieškinį atsakovams I. Ž. ir S. B., tretiesiems asmenims R. P., V. Ž., Marijampolės socialinės pagalbos centrui, dėl neterminuoto tėvų valdžios apribojimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovų atstovas sutinka, kad galbūt atsakovai įdėjo nepakankamai pastangų bendrauti su vaikais, tačiau išklausius atsakovus peršasi išvada, kad galbūt tai yra ne jų kaltė, o pačios sistemos spragos ir požiūris. Mano, kad sprendimas dėl vaikų paėmimo buvo drastiškas, dabar reglamentavimas keičiasi. Kažkokias pastangas atsakovai dėjo. Kad netinkamai elgiasi, negali būti pagrindu apriboti tėvų teises neterminuotai. Mano, kad turėtų būti ribojamos tėvų valdžios, tačiau apribojimas turi būti laikinas. Dėl šio prašo ieškinį atmesti ir palikti galimybę tėvams pasikeisti. Išklausius Ž. akivaizdu, kad tėvai nori bendrauti ir stengiasi, bet kažkas įvyko ir viskas pasikeitė. Atsakovai nori bendrauti su vaikais, bet jiems skaudu matyti, kai vaikai verkia. G. dar mažas buvo atskirtas nuo tėvų ir jų bendravimas nutrūko, jis nepažįsta tėvų. Paliekant bendravimą jie suartėtų. Nuo spalio mėnesio nėra fiksuota, kad atsakovai būtų vartoję alkoholį, tik bendruomenės nariai tą sako, bet įrodymais nepatvirtinta. Atsakovas gauna pajamų, žiemą sunkiau uždirbti papildomai, o vasara dirba pas ūkininkus. Gyvenamoji vieta yra, gyvena B. tėvų namuose. Užsiaugina daržovių, todėl maisto pakanka. Mano, kad socialinės darbuotojos įdėjo nepakankamai pastangų motyvuoti, kad atsakovai lankytų vaikus, jais rūpintųsi. Turėtų atsakovus siųsti į mokymo programas. Kad gyvenamoji vieta būtų nustatyta su globėjais jie neprieštarauja. Dėl išlaikymo dydžio 150 Eur yra per didelė suma, nes šeima gyvena tik iš atsakovo gaunamos išmokos ir iš pavienių darbų atsakovės gaunamų pajamų, be to, vaikai gauna išlaikymą iš valstybės. Todėl nemano, kad turėtų tiek būti skiriama. Nepateikta įrodymų, kad vaikų poreikiai yra tokie. Sveikatos sutrikimų jie neturi, todėl sutinka su 50 Eur suma, kuri būtų protinga.

Trečiasis asmuo R. P., ieškinio tenkinimo klausimą palieka teismo nuožiūrai. Norėtųsi, kad vaikai grįžtų į šeimą, tačiau tėvai tam nerodo jokios iniciatyvos. Ji stengėsi, kvietė atsakovę atvykti, bet jie to nedarė. Paaiškina, kad atsakovė yra jos mamos sesuo. Nepaisant to, kad teta yra pikta ant jos, ji visad kvietė I. atvažiuoti. Paskambino jai gruodžio 29 d., būdama girta. Blaivi niekada neskambina. Atsakovė vartoja alkoholį. Mergaitė mažai klausinėja apie tėvus. Pradžioje dažniau kalbėdavo, dabar mažai teatsimena. Bendrauja su broliu, kurį labai myli. Buvo dukters gimtadienis gruodžio 28 d., bet tėvai nepasveikino, paskambino, tik 29 dieną. Turėtų kas savaitę lankyti. Ji pati pas atsakovus važiuoti draudžiama, todėl nuvežti mergaitės jiems negali. Globoti mergaitę ir toliau sutinka. G. turi savo kambarį, lanko darželį, kartu su šeima leidžia laisvalaikį. G. poreikiai įprastiniai, serga retai. Jos atsiminimai iš gyvenimo su tėvais skaudūs, prisimena apie tai, kad jie gerdavo, mušėsi, o ji sėdėdavo. Išlaikymo dukrai tėvai neteikė, buvo atnešę kelis daiktus, bet jie netiko pagal amžių ir metų laiką (vilnones kojines vasarą). Mano, kad jeigu per šitiek metų žmonės, praėję minesotą, gelbėjus giminėms ir per tiek laiko jokios pažangos, nemano, kad dar yra šansas, kad kažkas pasikeis.

Trečiojo asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovė ieškinio aplinkybėms pritaria visiškai. Prašo jį tenkinti. Nurodo, kad socialinių įgūdžių paslaugos atsakovų šeimai buvo teikiamos nuo 2016-04-14, tačiau teigiamų pokyčių nematyti jokių. Pagrindinės pajamos – atsakovo neįgalumo pašalpa. 2016-10-05 atsakovė pasiskundė, kad sugyventinis naudoja fizinį smurtą jos atžvilgiu, dėl ko buvo išėjusi iš jo namų ir gyveno ūkininkės, pas kurią dirbo atsitiktinius darbus šeimoje, paskui vėl grįžo pas sugyventinį. Nuo 2017-03-07 iki 2017-03-25 ji gyveno krizių centre. Išvyko gydytis pagal minesotos programą, iš kurios grįžo į sugyventinio namus, mergaitė buvo gražinta tėvams, kadangi buvo patikėta, kad gydymas davė naudos nuo alkoholio. 2017-06-05 iš AVPK gautos informacijos sužinojo, kad buvo smurtaujama prieš sugyventinę. Atsakovė pradėjo vartoti alkoholį, mergaitė vėl buvo paimta iš tėvų. Lankantis jų namuose, sugyventiniai pastoviai randami neblaivūs, paaiškinimuose prisipažindavo, kad vartoja alkoholį. I. Ž. 12 kartų buvo taikomi įvairūs gydymai, tačiau gydymai buvo bevaisiai. Saulius gydymui buvo pasyvus. Atsakovei besilaukiant G. ji tol neigė, kad laukiasi, kol to nenustatė gydytoja. (duomenys neskelbtini) gimė G., bet tas nesustabdė nuo alkoholio vartojimo. Dirbamas socialinis darbas nedavė jokių rezultatų, šeimoje ir toliau nuolat yra girtaujama, tėvai nedirba jokio pastovaus darbo, nesidomi paimtais vaikais, nuolatinio darbo neieško. Dėl per reto vaiko lankymo nėra emocinio ryšio su sūnumi. Visos aplinkybės rodo, kad atsakovai patys vaikų auginti negali, situacija nepasikeis, todėl jų kaip tėvų vadžia turi būti ribota neterminuotai.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

ieškinys tenkintinas visiškai.

Įgyvendinant Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 2 dalyje įtvirtintą valstybės konstitucinę pareigą saugoti ir globoti vaikystę, sprendžiant ginčus dėl vaikų, būtina užtikrinti vaikų, kaip ypatingos visuomenės grupės, teises ir interesus. Vaiko interesų ir gerovės prioritetas visose visuomenės ir valstybės gyvenimo srityse įtvirtintas Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijoje (toliau tekste ir Konvencija). Konvencijos 27 straipsnyje pripažįstama kiekvieno vaiko teisė turėti tokias gyvenimo sąlygas, kokių reikia jo fiziniam, protiniam, dvasiniam ir socialiniam vystymuisi. Konvencijos 3 straipsnio 1 dalis numato, kad, imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu ar tai darytų valstybinės, ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo institucijos, svarbiausia yra vaiko interesai. Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 4 straipsnio 1 dalies 1 punktas pabrėžia, kad visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tokiu būdu Lietuvos teisės sistemoje yra įtvirtintas prioritetinis vaikų teisių ir interesų apsaugos gynimo principas, reiškiantis, kad, tiek priimant teisės aktus, tiek juos taikant, tiek sprendžiant klausimus, kurių teisės aktai nereglamentuoja, visada būtina įvertinti sprendimą ar bet kokį kitą veiksmą vaiko interesų požiūriu bei užtikrinti, kad jie nebūtų pažeisti (LR CK 3.3 straipsnis).

Laikiną ar neterminuotą tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mą numato civilinio kodekso (toliau ir CK) 3.180 straips­nis. Ši prie­monė yra išimtinai skir­ta vai­ko tei­sių ir in­te­re­sų ap­sau­gai. Tė­vų val­džios ap­ri­bo­ji­mas tai­ko­mas esant tė­vų kal­tei dėl sa­vo pa­rei­gų vai­kams ne­vyk­dy­mo, pa­vyz­džiui, kai tė­vai (tė­vas ar mo­ti­na) ven­gia at­lik­ti sa­vo pa­rei­gas auk­lė­ti vai­kus, ne­si­rū­pi­na vai­kais, pik­tnau­džiau­ja tė­vų val­džia ir t.t. Šis institutas atlieka ne tik nubaudimo, bet ir auklėjamąją, prevencinę funkciją. Prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos principas (CK 3.3 straipsnis) reikalauja, kad teismas ir kitos valstybės institucijos taikytų įstatyme nustatytas vaiko teisių ir interesų apsaugos priemones ne tik tada, kai vaikas mušamas ir žalojamas, bet ir tada, kai tėvai nevykdo savo prigimtinių pareigų auklėti vaikus ir jais rūpintis. Daug svarbiau yra užkirsti kelią vaiko teises ir interesus pažeidžiantiems veiksmams, nei kovoti su tokių veiksmų padariniais.

Nustatyta, kad atsakovai S. B. ir I. Ž. yra G. B. (gim. (duomenys neskelbtini)) tėvai, I. Ž. yra G. Ž. motina (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 1 priedo 1, 2 lapai). 2016-03-24 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu I. D. (dab. Ž.) šeima įrašyta į socialinės rizikos šeimų apskaitą (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 1 priedo 17, 18 lapai). 2018-06-26, radus abu sugyventinius neblaivius, esant vaikų socialinės ir fizinės grėsmės pavojui, abu vaikai buvo paimti iš šeimos ir apgyvendinti jų giminaitės, R. P., namuose (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 1 priedo 3-6, 19 lapai). 2018-06-26 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu G. B. nustatyta laikinoji globa, jos globėja paskiriant R. P. (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 1 priedo 12 lapas). 2018-06-28 Marijampolės savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu atsakovės sūnui nustatyta laikinoji globa, globėja paskiriant V. Ž. ir G. Ž. perduotas laikinosios globėjos V. Ž. globai (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 1 priedo 7-8, 16 lapai). Paėmus vaikus, 2018-07-17 tėvams buvo sudarytas pagalbos planas, kuriame pagrindine problema įvardijamas alkoholio vartojimas (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 1 priedo 21-24 lapai). Socialinio darbo 2018-12-27 ataskaitoje nurodoma, kad šeimai teikiamos paslaugos tik iš dalies yra efektyvios, įpareigojimus vykdė iš dalies, kai kurių jų, pvz., gydytis nuo alkoholizmo, įsidarbinti, visiškai nevykdė, išlieka alkoholio vartojimo problema, atsakovė ketino nusižudyti, siūlomos pagalbos atsisakė (2019-04-11 pateikto ieškinio Nr. CBP-2359, 2 priedo 1-3, 4, 5 lapai).

Posėdžio metu atsakovai esmines ieškovo ir trečiojo asmens Marijampolės socialinės pagalbos centro atstovių nurodomas faktines aplinkybes pripažino (CPK 187 straipsnio 2 dalies 5 punktas). Neprieštaravo, kad ieškinys būtų tenkinamas, tačiau pageidavo, kad vaikai būtų kartu bei prašė priteisti iš jų mažesnį išlaikymą.

Ieškovas, įvertinęs nustatytus faktus, prašo atsakovės motinos valdžią abiems vaikams, o atsakovo tėvo valdžią jo dukrai riboti neterminuotai.

Minėta, jog sprendžiant klausimą dėl tėvų valdžios apribojimo sąlygų, būdo ir pasekmių, nustatytų CK 3.180 straipsnyje, svarbu yra nustatyti tėvų veiksmus, kuriais neįgyvendinama arba įgyvendinama priešingai vaiko interesams tėvų valdžia, ir įvertinti jų pobūdį. Nagrinėjamoje byloje ieškinys dėl tėvystės teisių apribojimo yra pareikštas ir tėvui ir motinai, dėl to sprendžiant ginčą dėl tėvų valdžios jų vaikams apribojimo būtina nustatyti atsakovų priešingus teisei veiksmus. CK 3.180 straipsnio 1 dalyje įvardytų sąlygų, kai turi būti ribojama tėvų valdžia sąrašas yra baigtinis ir jos yra tada, kai tėvas, motina (arba abu kartu) vengia atlikti savo pareigas vaikams; piktnaudžiauja tėvų valdžia; žiauriai elgiasi su vaiku; daro žalingą įtaką vaikams savo amoraliu elgesiu; arba nesirūpina vaikais.

Tėvų valdžios turinys nustatytas CK 3.155 straipsnio 2 dalyje – tai tėvų teisė ir pareiga dorai auklėti ir prižiūrėti savo vaiką, rūpintis jo sveikata, išlaikyti, sudaryti palankias sąlygas visapusiškai ir harmoningai vystytis, kad vaikas būtų parengtas savarankiškam gyvenimui visuomenėje. Teismas pažymi, kad tėvų valdžia yra skirta įgyvendinti prigimtinėms vaiko teisėms, ji apima tėvų su savo vaikais susijusias ne tik teises, bet ir pareigas, todėl yra privaloma ir nė vienas iš tėvų neturi teisės atsisakyti pareigos įgyvendinti tėvų valdžia. Tėvų, nevykdančių savo pareigų vaikams, veiksmai ar neveikimas laikytini priešingais teisei. Todėl tėvams vengiant vykdyti savo pareigas, taikomas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.180 straipsnis).

Teismas nustatė, kad atsakovai vengia rūpintis savo vaikais ir visiškai nevykdo savo, kaio tėvų pareigų jiems: nesidomi jais, jų nelanko, neteikia išlaikymo ir nesiima jokių priemonių spręsti pagrindinei viso to problemai – alkoholio vartojimui. Nors žino, kad G. Ž. yra S. B. sūnus, jie nesiėmė jokių veiksmų, kad sūnaus tėvystė būtų pripažinta, ar nustatyta, kiekviena posėdį teismui vis žadėdavo, kad ,,dabar jau tikrai visą tai darys“, tačiau taip nieko ir nedarė, nenurodė jokių aplinkybių ir nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad yra bent menka tikimybė, jog situacija ateityje galėtų pradėti keistis, todėl teismas sprendžia, kad tikimybė, jog vaikų tėvai dar gali imtis priemonių situacijai pakeisti neegzistuoja, dėl šio atsakovės atžvilgiu motinos valdžia jos vaikams, o atsakovo atžvilgiu tėvo valdžia jo dukrai ribotina neterminuotai, nes nėra jokios, net menkiausios tikimybės, kad tokia padėtis ateityje galėtų pasikeisti. Esant aukščiau paminėtoms, teismo nustatytoms faktinėms aplinkybėms šis ieškinio reikalavimas tenkintinas.

Priėmęs sprendimą apriboti tėvų valdžią, teismas tuo pačiu sprendimu nustato vaiko gyvenamąją vietą iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo ir priteisia išlaikymą vaikui (CK 3.183 straipsnio 4 dalis). Posėdžio metu tretieji asmenys, R. P., kuri yra atsakovės dukterėčia ir V. Ž. (ne giminaitė, budinti globėja) patvirtinto, kad sutinka, jog vaikai gyventų su jomis. Atsakovai tam neprieštaravo. Į bylą pateikti įrodymai rodo, kad globėjos vaikais rūpinasi tinkamai, vaikams su jomis gera ir saugu. Dėl šio vaikų gyvenamoji vieta, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo, nustatytina su trečiaisiais asmenimis byloje (CK 3.265 straipsnio 1 dalies 1 punktas; CPK 406 straipsnio 2 dalis).

Tėvų valdžios apribojimas gali būti panaikintas, jei įrodoma, kad tėvai (tėvas ar motina) pakeitė savo elgesį ir gali auklėti vaiką, ir jei tėvų valdžios apribojimo panaikinimas neprieštarauja vaiko interesams (CK 3.181 straipsnio 2 dalis). Ieškinį dėl tėvų valdžios apribojimo panaikinimo gali pareikšti tėvai (tėvas ar motina), kuriems yra taikytas tėvų valdžios apribojimas (CK 3.182 straipsnio 3 dalis).

Tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus išlieka ir apribojus tėvų valdžią (LR CK 3.195 straipsnis), todėl iš atsakovų, įvertinus būtinuosius jų vaikų poreikius, kurie yra visiems žinomi, todėl neįrodinėtini (civilinio proceso kodekso (toliau ir CPK) 182 straipsnio 1 dalies 1 punktas) bei tai, jog atsakovė yra sveika ir darbinga, todėl turi visas galimybes gauti ne mažesnį, nei minimalų atlygį ir teikti išlaikymą vaikams, atsakovas (dukters tėvas) turi ribotą darbingumą dėl jam nustatyto neįgalumo ir gauna socialines išmokas, todėl jo galimybės gauti pajamų dėl sveikatos būklės yra mažesnės, atsakovė nors nedirba, tačiau teismas nenustatė jokių aplinkybių dėl ko ji negalėtų dirbti, priteistinas išlaikymas jų vaikams periodinėmis išmokomis. Įvertinus aukščiau nustatytas aplinkybes ieškinio reikalavimas šioje dalyje tenkintinas iš dalies ir iš atsakovės priteistinas išlaikymas jos vaikams po 130 Eur per mėnesį, kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos, iki vaikų pilnametystės, o iš atsakovo 90 Eur išlaikymas per mėnesį jo dukrai, nuo kreipimosi į teismą dienos, iki dukters pilnametystės. Teismas nesutinka su atsakovų atstovo argumentu, kad vaikams gaunant išmokas iš valstybės išlaikymas neturėtų būti priteisiama,s arba priteisiamas tik minimalus 50 Eur išlaikymas, nes pareiga išlaikyti vaikus tėvams yra privaloma ir jie negali atsisakyti ją vykdyti. Tėvų skiriamoms lėšoms šiuo metu esant nereikalingoms, globėjai taip turi tvarkyti vaikų pinigus, kad jie būtų kaupiami ir panaudojami vaikų interesais atsiradus tokiai būtinybei.

Nustačius globą išlaikymas išieškomas globėjui, kuris privalo naudoti gautą išlaikymą išimtinai vaiko interesams (CK 3.202 straipsnis). Išlaikymo suma indeksuojama kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją (CK 3.208 straipsnis).

Kadangi ieškovo reikalavimai tenkinti, iš atsakovų priteistinos bylinėjimosi išlaidos valstybei, t. y. 75 Eur už reikalavimą dėl tėvystės teisių apribojimo, 70 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovės: 130 Eur x 12 mėn. x 2 vaikai x 3 proc. X 75 proc. bei 24 Eur už reikalavimą dėl išlaikymo priteisimo iš atsakovo: 90 Eur x 12 mėn. x 3 proc. X 75 proc ir 28,64 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu (popierinės bylos viršelyje esanti šių išlaidų skaičiuotė), kurias atsakovai geruoju turi sumokėti per sprendimo įsiteisėjimo laikotarpį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 5 punktas, 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 270 straipsniu, 406 ir 407 straipsniais, teismas

nusprendė:

ieškinį tenkinti visiškai.

Neterminuotai apriboti atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) motinos valdžią dukters G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnaus G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Neterminuotai apriboti atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) tėvo valdžią dukters G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), atžvilgiu.

Nustatyti nepilnametės G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su R. P., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Nustatyti nepilnamečio G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), gyvenamąją vietą kartu su V. Ž., gim. (duomenys neskelbtini), jos gyvenamojoje vietoje, iki teismo sprendimo dėl vaiko globos (rūpybos) nustatymo įsiteisėjimo.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jos vaikams: dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) ir sūnui G. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 130 Eur (vieną šimtą trisdešimt eurų) kas mėnesį, kiekvienam vaikui, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019-04-11, iki kiekvieno vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškant priteistą sumą paskirtam vaiko globėjui, kuris šias lėšas tvarko uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) materialinį išlaikymą jo dukrai G. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), periodinėmis išmokomis po 90 Eur (devyniasdešimt eurų) kas mėnesį, nuo kreipimosi į teismą dienos – 2019-04-11, iki vaiko pilnametystės, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išieškant priteistą sumą paskirtam vaiko globėjui, kuris šias lėšas tvarko uzufrukto teise.

Priteisti iš atsakovės I. Ž., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 121,82 Eur (vieną šimtą dvidešimt vieną eurą, 82 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Priteisti iš atsakovo S. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) 75,82 Eur (septyniasdešimt penkis eurus, 82 ct) bylinėjimosi išlaidas valstybei.

Sprendimo nuorašą per 3 darbo dienas išsiųsti neatvykusiems jo išklausyti asmenims.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.