Kauno apygardos teismo nutartis

2015-01-08 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-327/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-01-08
Bylos Nr.
1A-132-327/2015
Teisminio proceso Nr.
1-66-1-01025-2013-8
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
Ieškovas
A. G.
Nuteistasis
D. T.
Civilinis ieškovas
A. G.
Atsakovas
Lietuvos Res
Nukentėjusysis
A. G., M. G.
Kategorijos

Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-327/2015

Teisėja Dalia Buziliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01025-2013-8

Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.10.1.; 1.2.25.4.4.; 2.1.14.; 2.1.15.1.1. 2.1.15.1.2.; 2.1.15.3.3.3.; 2.4.6.3.4.; 2.4.7. (S)
KAUNO APYGARDOS TEISMASNUTARTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU

2015 m. sausio 8 d.

Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Vik­to­ro Preikšo (kole­gi­jos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekre­to­riau­jant Au­dro­nei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nukentėjusiajam ir ci­vi­li­niam ieškovui A. G., nuteistajam D. T., jo gynėjui ad­vo­ka­tui Vytautui Bučiui, viešame teismo po­sė­dy­je apeliacine tvarka išnagrinėjo bau­džia­mą­ją bylą pagal nuteistojo D. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G., ci­vi­linio atsakovo Lietuvos Res­pu­bli­kos transporto priemonių draudikų biuro ape­liacinius skun­dus dėl Kėdainių ra­jo­no apylinkės teis­mo 2014 m. spalio 6 d. nuos­prendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu pagal Lie­tu­vos Respublikos bau­džia­mo­jo ko­dek­so (toliau – BK) 281 str. 4 d. ir nubaustas dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikui, įpa­reigojant D. T. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą mokytis arba dirbti ar būti re­gistruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo prie­žiūrą vykdančios institucijos leidimo.

Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš D. T. Vals­tybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 16229,72 Lt (šešiolika tūks­tančių du šimtai dvidešimt devyni litai 72 ct) nukentėjusiųjų A. G. ir M. G. gydymo iš­laidų.

Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – A. G. naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro pri­teis­ta 1404 Lt (vienas tūkstantis ke­tu­ri šimtai keturi litai) turtinės žalos atlyginimo ir 9264 Lt (devyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt ke­turi litai) neturtinės žalos atlyginimo, iš D. T. priteista 12736 Lt (dvylika tūkstančių septyni šimtai trisdešimt šeši litai) neturtinės žalos atlyginimo.

Iš D. T. valstybės naudai už nukentėjusiajam A. G. suteiktą vals­tybės ga­rantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteista 666,80 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt šeši litai 80 ct).

Iš D. T. priteista 63,85 Lt (šešiasdešimt trys litai 85 ct) proceso išlaidų vals­tybei.

Kolegija, išnagrinėjusi bylą, išklausiusi proceso dalyvių,

Aprašomoji dalis

nustatė:

D. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 43-ame kilometre, neturėdamas tei­sės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas G. T. nuosavybės teise pri­klausanti auto­mo­bilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 ir 133 punktuose nurodytus rei­kalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo prie­mo­nių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo są­ly­gas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, taip pat eismo intensyvumą, privalėdamas pa­si­rinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto nu­ma­to­mos kliūties (KET 133 p.), gyvenvietėje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į kairę au­to­mobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkė į oro linijos at­ramą, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviams M. G. ir K. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.

Šalies argumentai

Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį dalyje dėl iš jo priteistos neturtinės žalos dydžio ir civilinį ieškinį sumažinti. Apeliantas skunde nu­ro­do, kad savo kaltę dėl autoįvykio iš karto pripažino ir jos niekada neneigė. Apy­lin­kės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino jo, kaip žalą padariusio asmens, turtinės padėties, neteisingai vertino aplinkybę, kad jis išėjo iš darbo ir neužsiregistravo darbo bir­žoje todėl, kad pats buvo sunkiai sužalotas ir nebegalėjo dirbti anks­tes­nia­me darbe, santaupų ir turto neturi ir negalėjo atlyginti padarytos žalos. Nustačius jam 55 procentų darbingumą, gauna 163,31 Lt pensiją, kuri yra vienintelės jo pajamos. Teismas nepa­grįstai sprendė, kad jo padėties negalima ver­tin­ti kaip išskirtinai sunkios. Be to, teismas nepa­kan­ka­mai įvertino ir paties nukentėjusiojo A. G. neapdairų elgesį, kad žinodamas, jog nuteistasis netu­ri teisės vairuoti, kartu girtavo ir sėdo va­žiuo­ti į jo vairuojamą automobilį.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kė­dai­nių ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį ir priteisti iš D. T. 36736 Lt ne­tur­ti­nės žalos atlyginimą, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 9264 Lt netur­­ti­nei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų liko neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Po galvos operacijos kairiojo smegenų pusrutulio nedengia kietasis dangalas. Jei nepasisektų kita operacija, tokia padėtis gali likti iki gyvenimo pabaigos. Turi nuolat saugotis, kad nepatirtų smūgių į galvą, negali pasilenkti, čiaudėti, kosėti. Sveikatos būklė negerėja, patiria skaus­mus, nepatogumus, todėl teismas galėjo priteisti visą prašomą sumą – 46000 Lt. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino 8000 Lt neturtinę žalą, o priteistina suma (9264 Lt) sudaro maksimalią įstatymo nustatytą 5000 eurų sumą, iš D. T. turėtų būti pri­teista 36736 Lt neturtinės žalos.

Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Drau­dikų biu­ras) apelia­cinia­me skunde prašo pakeisti Kėdainių ra­jo­no apylinkės teismo 2014 m. spa­lio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas A. G. civilinis ieškinys dėl 1404 Lt tur­ti­nės žalos at­ly­ginimo bei šioje dalyje ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Res­pu­b­li­kos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 2 d. nuostatas atlygintinus nuostolius sudaro tik bū­tinos su svei­ka­tos grąžinimu susijusios išlaidos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių val­dy­tojų civilinės at­sa­komybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. nuostatose numatyta, kad Draudikų biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įro­dy­mais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 str. nu­s­tatytą draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokė­ji­mo taisyklių 38 p. nuostatose įtvir­tinta, kad Draudikų biuras priima sprendimą dėl draudimo iš­mokos mokėjimo, atsižvelgdamas į doku­men­tus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio fak­tą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, taip pat nu­ken­tė­jusįjį trečiąjį asmenį gydžiusių medi­kų konsultacijas, siūlymus ir išrašus apie sveikatos sužalojimo pobūdį, priežastis ir sveikatai grą­žin­ti reikiamų priemonių ir išlaidų būtinumą. A. G. nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sanatorijos personalo teikiamų paslaugų nepakako būtinoms slaugymo funk­ci­joms atlikti, dėl ko jį sanatorijoje reikėjo papildomai slaugyti ir jo motinai. Teismas nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė vien tik su­in­teresuotojo žalos atlyginimu asmens paaiškinimui, kad buvo gauta žodinė gydytojo reko­men­da­ci­ja, nesiaiškinant ar tokia rekomendacija pagal teisės aktus galėjo būti teikiama, ar ji buvo suteikta. Teismas, spręsdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, nepagrindė teiginių apie artimųjų slaugymo būtinybę tokiais, kaip nagrinėjamas, atvejais. A. G. nepateikė įrodymų, kad būtent jis sumo­kė­jo už jo motinos buvimą Birštono sanatorijoje, t. y., kad jis yra tinkamas ieškovas dėl prašomų pri­teisti šių išlaidų.

Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. T. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, kitus ape­liacinius skundus atmesti.

Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.

Nuteistojo D. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. ape­liaciniai skundai atmetami, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ape­liacinis skundas iš dalies tenkinamas.

Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nu­si­kals­tamos veikos kvali­fi­ka­vi­mas, paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Skunduose ginčijami tik civilinio ieškinio sprendimo klau­simai. Apeliacinės instancijos teis­mas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina bau­džia­mąją bylą tiek, kiek to prašoma ape­liaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo pro­ceso ko­dekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pir­mosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo bau­džia­mąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą vei­ką ir skirdamas D. T. bausmę laikėsi ben­drų­jų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas baus­mės skyrimui reikšmingas aplinkybes – api­būdinančias tiek nu­teis­tojo asmenybę, tiek pada­ry­tos nusikalstamos veikos pavojingumą, taikydamas BK 75 str. nuostatas nepažeidė įstatymo reika­la­vimų, šį savo sprendimą tinkamai motyvavo.

Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apy­lin­kės teismas, nustatydamas tokį didelį neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertino arba neįvertino visų jį, kaip žalą padariusį asmenį charakterizuojančių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti iš nuteistojo nuken­tėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo teisingumu. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, netin­kamai pritaikė CK 6.282 str. l d. ir neat­si­žvel­gė į byloje nustatytas apeliaciniame skunde išvardintas aplinkybes, dėl ko jam turėjo būti pri­teis­tas visos jo prašytos sumos – 46000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.

CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgy­ve­ni­mai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gy­vy­bės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į kon­kre­čioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įsta­ty­mų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį netur­ti­nės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukš­čiau­siojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nus­ta­ty­tas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo sau­goma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.

Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, nustatydamas neturtinės žalos, pa­da­rytos nukentėjusiajam A. G., dydį, teismas vadovavosi minėtomis CK nuostatomis ir, prie­šin­gai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, ver­tino visas aplinkybes (taip pat ir nurodytas ape­lia­ciniuose skunduose), reikšmingas šio klausimo išspren­di­mui. Pirmosios instancijos teismas, spręs­damas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klau­si­mą, teisingai konstatavo, kad A. G. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, de­pre­siją, nepatogumus, dėl patirtų suža­lo­ji­mų buvo sutrikdytas jo įprastinis ir visavertis gyvenimas. Po įvykio nukentėjusysis, būdamas jauno amžiaus, iki tol dirbęs ir buvęs visiškai sveikas, tapo neįgalus (neteko 60 proc. darbingumo), jam VSDFV Kauno skyriaus paskirta 571,06 Lt mėnesinė valstybinė socialinio draudimo netekto dar­bin­gumo pensija, jis negali dirbti, normaliai socialiai bendrauti, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, ilgai tęsiamas jo gydymas. Nukentėjusiojo sveikata neatsistačiusi ir nėra duomenų, leidžiančių teig­ti, kad sveikata pilnai atsistatys, o ne dar labiau pablogės. Nors turi statybininko specialybę, tačiau bent artimiausioje ateityje sunkaus fizinio darbo dirbti nebegalės. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G., kaip nurodė teismui, pastaruoju metu baigė mokslus ir įgijo kitą specialybę – verslo pas­lau­gų teikėjas, yra nevedęs, vaikų neturi.

Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kaltinamojo kaltę, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta valdant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat atsižvelgė ir į žalą pa­da­riusio asmens turtinę padėtį. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. T. savo noru išėjo iš darbo, neužsiregistravo darbo biržoje, tik paskutiniojo posėdžio metu teismui pateikė pažymą, kad nuo 2014-09-19 užsiregistravo darbo biržoje, jokio savo turto neturi, yra nevedęs, turi mažametę dukrą, kuriai kol dirbo mokėjo išlaikymą. Tačiau per visą laiką nuo kaltinamojo sukelto eismo įvy­kio (2013-10-07), nukentėjusiajam A. G. jis neatlygino net dalies žalos. Nuteistasis turi 55 pro­centų darbingumą, todėl akivaizdu, kad pagal savo išgales gali dirbti darbą, nebūtinai reikalaujantį didelių fizinių pastangų, jis teismui nepateikė jokių duomenų, kad negauna pajamų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad visa tai iš dalies sveiko bei darbingo ir turinčio galimybę uždirbti nu­teistojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip išskirtinai sunkios.

Nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai vertino ir paties nukentėjusiojo neatsargų ir neapdairų elgesį, kuomet jis, kartu su nuteistuoju prieš įvykį var­tojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, sėdo į tokio asmens vairuojamą automobilį, nors privalėjo suvokti ir suvokė ki­lu­sią riziką. Todėl nuken­tė­jusiojo veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip didelis jo neatsargumas. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nu­sikalstama veika padarytą neturtinę žalą, at­si­žvelgia ir į pagrįstus kaltininko inte­re­sus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas pa­dė­jo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reika­la­vi­mas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai, kai žala atsiranda ir dėl paties nuken­tėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą pa­dariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio stan­dar­tas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nuken­tė­ju­sia­jam (CK 6.264 str. 1 d.).

Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo A. G. nustatytu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu – 30000 Lt, į šią sumą įskaitant draudimo bendrovės atlygintą sumą, ir mano, jog tokio dydžio kompensacija nėra nei per maža, nei per didelė, bei atitinka sąži­nin­gumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teis­mas dėl neturtinės žalos dydžio nuosprendyje pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai. Be to, kiek­vie­no­je byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nusta­to­mas individualiai. Taip pat negalima teigti, kad šioje byloje teismas nukrypo nuo teismų praktikos (nu­ken­tėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20000 Lt iki 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje teisingą pi­niginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikytų CK 6.250 str. nuostatas, ar nesivadovautų teismų praktika. Apy­lin­kės teismas tinkamai motyvavo, kodėl nenustato didesnio žalos dydžio. Nukentėjusiajam A. G. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sukeltus padarinius ir visas kitas aplinkybes. Pa­žy­mė­tina ir tai, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama kuo tei­sin­giau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasek­mes, tačiau tai negali tap­ti nukentėjusiojo pasipelnijimu iš nusikaltimo padarymu sukeltos si­tu­acijos. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir daryti kitokias išvadas nustatant neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.

Civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teis­mas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam A. G. iš šio atsakovo 1404 Lt turtinės žalos atlyginimą. Tei­sėjų kolegija sutinka su šiais civilinio atsakovo skundo argumentais ir sprendžia, kad nors dėl šios aplinkybės pirmosios instan­ci­jos išsamiai pasisakė nuos­prendyje, tačiau ištirtų įrodymų pa­grin­du aukštesnysis teismas daro kitokią išvadą. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo atžvilgiu ne­tu­rėjo būti priteista civilinio ieškinio dalis dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo už jo motinos bu­vimą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, vadovaujantis CK 6.283 str. 2 d., atly­gi­n­tinus nuostolius sudaro tik būtinos su svei­ka­tos grąžinimu susijusios išlaidos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 38 p. nuostatose įtvir­tinta, kad Draudikų biuras priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į doku­men­tus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, taip pat nukentėjusįjį trečiąjį asmenį gydžiusių medi­kų konsul­ta­ci­jas, siūlymus ir išrašus apie sveikatos sužalojimo pobūdį, priežastis ir sveikatai grą­žin­ti reikiamų priemonių ir išlaidų būtinumą. A. G. nepateikė pakankamai įrodymų, kad Birštono sanatorijos personalo teikiamų paslaugų nepakako būtinoms slaugymo funkcijoms atlikti, dėl ko jį sanatorijoje reikėjo papildomai slaugyti ir jo motinai. Teismas nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė vien tik su­in­teresuotojo žalos atlyginimu asmens paaiškinimui, kad buvo gauta žodinė gydytojo reko­men­da­ci­ja. Teismas, spręsdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, pakankamai nepagrindė teiginių apie arti­mųjų slaugymo būtinybę tokiais, kaip nagrinėjamas, atvejais.

Taip pat teisėjų kolegija sutinka su Draudikų biuro apeliacinio skundo argumentu, kad nu­ken­tėjusysis A. G. nėra tinkamas ieškovas dėl šių pri­teisti prašomų išlaidų, jis teismui nepatei­kė įrodymų, kad būtent jis sumo­kė­jo už jo motinos buvimą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Nukentėjusiojo motina A. L. byloje nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove nebuvo pripažinta, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtina, todėl Draudikų biuro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma civilinio ieškinio dalį atmesti, tenkintinas iš dalies. Suinteresuotieji asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.

Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įro­dy­mus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išva­das dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dy­džio bei iš dalies ir dėl civilinių ieškinių priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas moty­vavo.

Teisėjų kolegija nenustatė, kad by­loje iki­teisminio tyrimo ir jos teisminio nagri­nė­ji­mo me­tu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso da­ly­vių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl skun­džia­mame nuosprendyje keičiama tik jo dalis, kuria patenkintas A. G. civilinis ieškinys dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Draudikų biuro.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi BPK 326 str. 1 d. 1 p., 3 p., 328 str. 1 d. 4 p.,

nutaria:

Nuteistojo D. T. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro ape­lia­cinį skundą tenkinti iš dalies.

Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:

nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį dalyje dėl 1404 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturių litų) turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Res­pu­blikos transporto priemonių draudikų biuro palikti nenagrinėtą.

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.

Teisėjai Viktoras PreikšasKęstutis DargužisDanutė Giačaitė