- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-01-08
- Bylos Nr.
- 1A-132-327/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 1-66-1-01025-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Kęstutis Dargužis, Danutė Giačaitė
- Ieškovas
- A. G.
- Nuteistasis
- D. T.
- Civilinis ieškovas
- A. G.
- Atsakovas
- Lietuvos Res
- Nukentėjusysis
- A. G., M. G.
- Kategorijos
Pranešėjas Viktoras Preikšas Baudžiamoji byla Nr. 1A-132-327/2015
Teisėja Dalia Buziliauskienė Teisminio proceso Nr. 1-66-1-01025-2013-8
2015 m. sausio 8 d.
Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš Viktoro Preikšo (kolegijos pirmininkas), Kęstučio Dargužio ir Danutės Giačaitės, sekretoriaujant Audronei Stulginskaitei-Puidienei, dalyvaujant prokurorui Evaldui Tarasevičiui, nukentėjusiajam ir civiliniam ieškovui A. G., nuteistajam D. T., jo gynėjui advokatui Vytautui Bučiui, viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G., civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinius skundus dėl Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžio, kuriuo D. T. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 281 str. 4 d. ir nubaustas dviejų metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.
Vadovaujantis BK 75 str., laisvės atėmimo bausmės vykdymas atidėtas trejų metų laikui, įpareigojant D. T. per bausmės vykdymo atidėjimo terminą mokytis arba dirbti ar būti registruotam darbo biržoje, neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistojo priežiūrą vykdančios institucijos leidimo.
Kauno teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys tenkintas visiškai – iš D. T. Valstybinei ligonių kasai prie Sveikatos apsaugos ministerijos priteista 16229,72 Lt (šešiolika tūkstančių du šimtai dvidešimt devyni litai 72 ct) nukentėjusiųjų A. G. ir M. G. gydymo išlaidų.
Nukentėjusiojo A. G. civilinis ieškinys tenkintas iš dalies – A. G. naudai iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro priteista 1404 Lt (vienas tūkstantis keturi šimtai keturi litai) turtinės žalos atlyginimo ir 9264 Lt (devyni tūkstančiai du šimtai šešiasdešimt keturi litai) neturtinės žalos atlyginimo, iš D. T. priteista 12736 Lt (dvylika tūkstančių septyni šimtai trisdešimt šeši litai) neturtinės žalos atlyginimo.
Iš D. T. valstybės naudai už nukentėjusiajam A. G. suteiktą valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą priteista 666,80 Lt (šeši šimtai šešiasdešimt šeši litai 80 ct).
Iš D. T. priteista 63,85 Lt (šešiasdešimt trys litai 85 ct) proceso išlaidų valstybei.
Aprašomoji dalis
nustatė:
D. T. nuteistas už tai, kad 2013 m. spalio 7 d., apie 11 val., (duomenys neskelbtini), kelio (duomenys neskelbtini) 43-ame kilometre, neturėdamas teisės vairuoti transporto priemones ir būdamas neblaivus, tuo pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkte nurodytus reikalavimus, vairuodamas G. T. nuosavybės teise priklausanti automobilį ,,Audi 80“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) pažeidė KET 9 ir 133 punktuose nurodytus reikalavimus, tai yra, būdamas eismo dalyviu ir privalėdamas laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui (KET 9 p.), atsižvelgdamas į važiavimo sąlygas, kelio ir transporto priemonės būklę ir krovinį, taip pat eismo intensyvumą, privalėdamas pasirinkti tokį važiavimo greitį, kad galėtų sustabdyti transporto priemonę iki bet kurios iš anksto numatomos kliūties (KET 133 p.), gyvenvietėje nepasirinko saugaus važiavimo greičio, kelio vingyje į kairę automobilio nesuvaldė, nuvažiavo nuo važiuojamosios dalies į dešinę ir atsitrenkė į oro linijos atramą, dėl ko dėl eismo įvykio metu patirtų sužalojimų automobilio keleiviams M. G. ir K. S. buvo nežymiai sutrikdyta sveikata, A. G. buvo sunkiai sutrikdyta sveikata.
Šalies argumentai
Nuteistasis apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį dalyje dėl iš jo priteistos neturtinės žalos dydžio ir civilinį ieškinį sumažinti. Apeliantas skunde nurodo, kad savo kaltę dėl autoįvykio iš karto pripažino ir jos niekada neneigė. Apylinkės teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, neįvertino jo, kaip žalą padariusio asmens, turtinės padėties, neteisingai vertino aplinkybę, kad jis išėjo iš darbo ir neužsiregistravo darbo biržoje todėl, kad pats buvo sunkiai sužalotas ir nebegalėjo dirbti ankstesniame darbe, santaupų ir turto neturi ir negalėjo atlyginti padarytos žalos. Nustačius jam 55 procentų darbingumą, gauna 163,31 Lt pensiją, kuri yra vienintelės jo pajamos. Teismas nepagrįstai sprendė, kad jo padėties negalima vertinti kaip išskirtinai sunkios. Be to, teismas nepakankamai įvertino ir paties nukentėjusiojo A. G. neapdairų elgesį, kad žinodamas, jog nuteistasis neturi teisės vairuoti, kartu girtavo ir sėdo važiuoti į jo vairuojamą automobilį.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį ir priteisti iš D. T. 36736 Lt neturtinės žalos atlyginimą, o iš Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro – 9264 Lt neturtinei žalai atlyginti. Skunde nurodo, kad dėl patirtų sužalojimų liko neįgalus, jam nustatytas 40 proc. darbingumas. Po galvos operacijos kairiojo smegenų pusrutulio nedengia kietasis dangalas. Jei nepasisektų kita operacija, tokia padėtis gali likti iki gyvenimo pabaigos. Turi nuolat saugotis, kad nepatirtų smūgių į galvą, negali pasilenkti, čiaudėti, kosėti. Sveikatos būklė negerėja, patiria skausmus, nepatogumus, todėl teismas galėjo priteisti visą prašomą sumą – 46000 Lt. Kadangi Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras atlygino 8000 Lt neturtinę žalą, o priteistina suma (9264 Lt) sudaro maksimalią įstatymo nustatytą 5000 eurų sumą, iš D. T. turėtų būti priteista 36736 Lt neturtinės žalos.
Civilinis atsakovas Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuras (toliau – Draudikų biuras) apeliaciniame skunde prašo pakeisti Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendžio dalį, kuria buvo patenkintas A. G. civilinis ieškinys dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo bei šioje dalyje ieškinį atmesti. Skunde nurodė, kad pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.283 str. 2 d. nuostatas atlygintinus nuostolius sudaro tik būtinos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 19 str. nuostatose numatyta, kad Draudikų biuras moka per eismo įvykį nukentėjusiam trečiajam asmeniui tik įrodymais pagrįstos per eismo įvykį padarytos žalos dydžio išmoką, neviršijančią TPVCAPDĮ 11 str. nustatytą draudimo sumų ir turi teisę atmesti nepagrįstus reikalavimus dėl žalos, padarytos per eismo įvykį, atlyginimo. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 38 p. nuostatose įtvirtinta, kad Draudikų biuras priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, taip pat nukentėjusįjį trečiąjį asmenį gydžiusių medikų konsultacijas, siūlymus ir išrašus apie sveikatos sužalojimo pobūdį, priežastis ir sveikatai grąžinti reikiamų priemonių ir išlaidų būtinumą. A. G. nepateikė įrodymų, kad (duomenys neskelbtini) sanatorijos personalo teikiamų paslaugų nepakako būtinoms slaugymo funkcijoms atlikti, dėl ko jį sanatorijoje reikėjo papildomai slaugyti ir jo motinai. Teismas nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė vien tik suinteresuotojo žalos atlyginimu asmens paaiškinimui, kad buvo gauta žodinė gydytojo rekomendacija, nesiaiškinant ar tokia rekomendacija pagal teisės aktus galėjo būti teikiama, ar ji buvo suteikta. Teismas, spręsdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, nepagrindė teiginių apie artimųjų slaugymo būtinybę tokiais, kaip nagrinėjamas, atvejais. A. G. nepateikė įrodymų, kad būtent jis sumokėjo už jo motinos buvimą Birštono sanatorijoje, t. y., kad jis yra tinkamas ieškovas dėl prašomų priteisti šių išlaidų.
Teismo posėdyje nuteistasis ir jo gynėjas prašė nuteistojo D. T. apeliacinį skundą tenkinti jame nurodytais motyvais, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.
Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas A. G. prašė tenkinti jo apeliacinį skundą, kitus apeliacinius skundus atmesti.
Prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo apeliacinį skundą atmesti, civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti.
Nuteistojo D. T., nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. apeliaciniai skundai atmetami, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinis skundas iš dalies tenkinamas.
Apeliaciniuose skunduose nėra ginčijama nuteistojo kaltė ir nusikalstamos veikos kvalifikavimas, paskirtos bausmės rūšis ir dydis. Skunduose ginčijami tik civilinio ieškinio sprendimo klausimai. Apeliacinės instancijos teismas, neperžengdamas apeliacinių skundų ribų, patikrina baudžiamąją bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 str. 3 d.).
Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą apeliacine tvarka, konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo baudžiamąją bylą, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, teisingai kvalifikavo nusikalstamą veiką ir skirdamas D. T. bausmę laikėsi bendrųjų bausmės skyrimo pagrindų, numatytų BK 54 str. Teismas atsižvelgė ir tinkamai įvertino visas bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes – apibūdinančias tiek nuteistojo asmenybę, tiek padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, taikydamas BK 75 str. nuostatas nepažeidė įstatymo reikalavimų, šį savo sprendimą tinkamai motyvavo.
Nors nuteistasis apeliaciniame skunde nurodo, kad apylinkės teismas, nustatydamas tokį didelį neturtinės žalos dydį, neteisingai įvertino arba neįvertino visų jį, kaip žalą padariusį asmenį charakterizuojančių aplinkybių, teisėjų kolegija neturi jokio pagrindo abejoti iš nuteistojo nukentėjusiajam priteisto civilinio ieškinio dėl neturtinės žalos atlyginimo teisingumu. Nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo teigimu, teismas, spręsdamas dėl civilinio ieškinio, netinkamai pritaikė CK 6.282 str. l d. ir neatsižvelgė į byloje nustatytas apeliaciniame skunde išvardintas aplinkybes, dėl ko jam turėjo būti priteistas visos jo prašytos sumos – 46000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimas.
CK 6.250 str. nurodyta, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo asmens sveikatai ar dėl asmens gyvybės atėmimo bei kitais įstatymų nustatytais atvejais. Neturtinės žalos dydį kiekvieną kartą nustato teismas vadovaudamasis įstatyme nustatytais kriterijais (CK 6.250 str. 2 d.), atsižvelgdamas į konkrečioje byloje teismo nustatytas ir reikšmingomis pripažintas aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus bei jau suformuotą teismų praktiką analogiškose bylose. Įstatymų leidėjas nėra nustatęs neturtinės žalos atlyginimo dydžio ribų, o tik įtvirtinęs nebaigtinį neturtinės žalos dydį pagrindžiančių kriterijų sąrašą, todėl teismas, kaip subjektas, nustatantis tokios žalos dydį, turi diskreciją spręsti dėl teisingo žalos atlyginimo nukentėjusiam asmeniui. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pažymėta, kad teismas turi aiškintis ir vertinti konkrečiai bylai svarbias neturtinės žalos padarymo aplinkybes ir kitus faktus, reikšmingus nustatant tokio pobūdžio žalos dydį, į kurių visumą įeina ir aplinkybės, dėl kurių neturtinės žalos atlyginimo dydis gali būti nustatytas ir mažesnis už reikalaujamą, nes kiekvienu konkrečiu atveju pažeidžiama skirtinga įstatymo saugoma teisinė vertybė ir neturtinė žala patiriama individualiai.
Kaip matyti iš bylos medžiagos ir nuosprendžio turinio, nustatydamas neturtinės žalos, padarytos nukentėjusiajam A. G., dydį, teismas vadovavosi minėtomis CK nuostatomis ir, priešingai nei nurodoma apeliaciniuose skunduose, vertino visas aplinkybes (taip pat ir nurodytas apeliaciniuose skunduose), reikšmingas šio klausimo išsprendimui. Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam klausimą, teisingai konstatavo, kad A. G. patyrė fizinį skausmą, dvasinius išgyvenimus, depresiją, nepatogumus, dėl patirtų sužalojimų buvo sutrikdytas jo įprastinis ir visavertis gyvenimas. Po įvykio nukentėjusysis, būdamas jauno amžiaus, iki tol dirbęs ir buvęs visiškai sveikas, tapo neįgalus (neteko 60 proc. darbingumo), jam VSDFV Kauno skyriaus paskirta 571,06 Lt mėnesinė valstybinė socialinio draudimo netekto darbingumo pensija, jis negali dirbti, normaliai socialiai bendrauti, tapo priklausomas nuo kitų asmenų, ilgai tęsiamas jo gydymas. Nukentėjusiojo sveikata neatsistačiusi ir nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad sveikata pilnai atsistatys, o ne dar labiau pablogės. Nors turi statybininko specialybę, tačiau bent artimiausioje ateityje sunkaus fizinio darbo dirbti nebegalės. Atsižvelgtina ir į tai, kad A. G., kaip nurodė teismui, pastaruoju metu baigė mokslus ir įgijo kitą specialybę – verslo paslaugų teikėjas, yra nevedęs, vaikų neturi.
Nustatydamas priteistinos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai atsižvelgė ir į kaltinamojo kaltę, į tai, kad nusikalstama veika buvo padaryta valdant automobilį – padidinto pavojaus šaltinį, esant neblaiviam ir neturint teisės vairuoti transporto priemones. Taip pat atsižvelgė ir į žalą padariusio asmens turtinę padėtį. Bylos duomenimis buvo nustatyta, kad D. T. savo noru išėjo iš darbo, neužsiregistravo darbo biržoje, tik paskutiniojo posėdžio metu teismui pateikė pažymą, kad nuo 2014-09-19 užsiregistravo darbo biržoje, jokio savo turto neturi, yra nevedęs, turi mažametę dukrą, kuriai kol dirbo mokėjo išlaikymą. Tačiau per visą laiką nuo kaltinamojo sukelto eismo įvykio (2013-10-07), nukentėjusiajam A. G. jis neatlygino net dalies žalos. Nuteistasis turi 55 procentų darbingumą, todėl akivaizdu, kad pagal savo išgales gali dirbti darbą, nebūtinai reikalaujantį didelių fizinių pastangų, jis teismui nepateikė jokių duomenų, kad negauna pajamų. Todėl apylinkės teismas pagrįstai sprendė, kad visa tai iš dalies sveiko bei darbingo ir turinčio galimybę uždirbti nuteistojo turtinės padėties neleidžia vertinti kaip išskirtinai sunkios.
Nustatydamas nukentėjusiajam padarytos neturtinės žalos dydį teismas pagrįstai vertino ir paties nukentėjusiojo neatsargų ir neapdairų elgesį, kuomet jis, kartu su nuteistuoju prieš įvykį vartojo alkoholinius gėrimus, žinodamas, kad jis neturi teisės vairuoti transporto priemones, sėdo į tokio asmens vairuojamą automobilį, nors privalėjo suvokti ir suvokė kilusią riziką. Todėl nukentėjusiojo veiksmai buvo pagrįstai įvertinti kaip didelis jo neatsargumas. Teismai, priteisdami asmeniui kitų asmenų nusikalstama veika padarytą neturtinę žalą, atsižvelgia ir į pagrįstus kaltininko interesus. Kai paties nukentėjusio asmens didelis neatsargumas padėjo žalai atsirasti arba jai padidėti, tai atsižvelgiant į nukentėjusio asmens kaltės dydį (o kai yra žalos padariusio asmens kaltės – ir į jo kaltės dydį) žalos atlyginimas, jeigu įstatymai nenustato ko kita, gali būti sumažintas arba reikalavimas atlyginti žalą gali būti atmestas (CK 6.282 str. 1 d.). Esant tokiai situacijai, kai žala atsiranda ir dėl paties nukentėjusiojo elgesio – tyčios ar didelio neatsargumo, būtų neteisinga visą atsakomybę taikyti tik žalą padariusiam asmeniui, nes protingo, rūpestingo, apdairaus ir atidaus elgesio standartas taikomas visiems asmenims, taip pat ir nukentėjusiajam (CK 6.264 str. 1 d.).
Atsižvelgiant į visa tai, teisėjų kolegija sutinka su apylinkės teismo A. G. nustatytu atlygintinos neturtinės žalos dydžiu – 30000 Lt, į šią sumą įskaitant draudimo bendrovės atlygintą sumą, ir mano, jog tokio dydžio kompensacija nėra nei per maža, nei per didelė, bei atitinka sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas dėl neturtinės žalos dydžio nuosprendyje pasisakė pakankamai išsamiai ir motyvuotai. Be to, kiekvienoje byloje priklausomai nuo konkrečių aplinkybių žalos dydis nustatomas individualiai. Taip pat negalima teigti, kad šioje byloje teismas nukrypo nuo teismų praktikos (nukentėjusiesiems, eismo įvykio metu patyrusiems sunkų sveikatos sutrikdymą, priteisiama nuo 20000 Lt iki 80000 Lt neturtinei žalai atlyginti (kasacinės nutartys Nr. 2K-114/2008, 2K-511/2008, 2K-59/2009, 2K-351/2009, 2K-181/2010, 2K-453/2011 ir kt.). Pažymėtina ir tai, kad kiekvienoje byloje teisingą piniginės kompensacijos už patirtą neturtinę žalą nustatymą lemia konkrečios aplinkybės, kurios nebūna tapačios.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja, kad byloje nėra duomenų, jog pirmosios instancijos teismas, nustatydamas nukentėjusiajam tokį atlygintinos neturtinės žalos dydį, neįsigilintų į faktines bylos aplinkybes ar neteisingai pritaikytų CK 6.250 str. nuostatas, ar nesivadovautų teismų praktika. Apylinkės teismas tinkamai motyvavo, kodėl nenustato didesnio žalos dydžio. Nukentėjusiajam A. G. priteistas neturtinės žalos dydis atitinka sukeltus padarinius ir visas kitas aplinkybes. Pažymėtina ir tai, kad įstatyme numatyta pinigine kompensacija siekiama kuo teisingiau kompensuoti dėl neteisėtų veiksmų nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes, tačiau tai negali tapti nukentėjusiojo pasipelnijimu iš nusikaltimo padarymu sukeltos situacijos. Taigi, keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendžio ir daryti kitokias išvadas nustatant neturtinės žalos dydį teisėjų kolegija neturi jokio teisinio pagrindo.
Civilinio atsakovo Draudikų biuro apeliaciniame skunde nurodoma, kad apylinkės teismas nepagrįstai priteisė nukentėjusiajam A. G. iš šio atsakovo 1404 Lt turtinės žalos atlyginimą. Teisėjų kolegija sutinka su šiais civilinio atsakovo skundo argumentais ir sprendžia, kad nors dėl šios aplinkybės pirmosios instancijos išsamiai pasisakė nuosprendyje, tačiau ištirtų įrodymų pagrindu aukštesnysis teismas daro kitokią išvadą. Teisėjų kolegijos nuomone, nukentėjusiojo atžvilgiu neturėjo būti priteista civilinio ieškinio dalis dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo už jo motinos buvimą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Kaip pagrįstai nurodoma skunde, vadovaujantis CK 6.283 str. 2 d., atlygintinus nuostolius sudaro tik būtinos su sveikatos grąžinimu susijusios išlaidos. Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių 38 p. nuostatose įtvirtinta, kad Draudikų biuras priima sprendimą dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsižvelgdamas į dokumentus ir informaciją, įrodančius draudžiamojo įvykio faktą, eismo įvykio metu padarytos žalos aplinkybes, eismo įvykio dalyvių atsakomybę, taip pat nukentėjusįjį trečiąjį asmenį gydžiusių medikų konsultacijas, siūlymus ir išrašus apie sveikatos sužalojimo pobūdį, priežastis ir sveikatai grąžinti reikiamų priemonių ir išlaidų būtinumą. A. G. nepateikė pakankamai įrodymų, kad Birštono sanatorijos personalo teikiamų paslaugų nepakako būtinoms slaugymo funkcijoms atlikti, dėl ko jį sanatorijoje reikėjo papildomai slaugyti ir jo motinai. Teismas nepagrįstai įrodomąją reikšmę suteikė vien tik suinteresuotojo žalos atlyginimu asmens paaiškinimui, kad buvo gauta žodinė gydytojo rekomendacija. Teismas, spręsdamas šių išlaidų priteisimo klausimą, pakankamai nepagrindė teiginių apie artimųjų slaugymo būtinybę tokiais, kaip nagrinėjamas, atvejais.
Taip pat teisėjų kolegija sutinka su Draudikų biuro apeliacinio skundo argumentu, kad nukentėjusysis A. G. nėra tinkamas ieškovas dėl šių priteisti prašomų išlaidų, jis teismui nepateikė įrodymų, kad būtent jis sumokėjo už jo motinos buvimą (duomenys neskelbtini) sanatorijoje. Nukentėjusiojo motina A. L. byloje nei nukentėjusiąja, nei civiline ieškove nebuvo pripažinta, civilinio ieškinio byloje nereiškė. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo pareikšto civilinio ieškinio dalis dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo nenagrinėtina, todėl Draudikų biuro apeliacinis skundas, kuriuo prašoma civilinio ieškinio dalį atmesti, tenkintinas iš dalies. Suinteresuotieji asmenys turi teisę kreiptis į teismą dėl žalos atlyginimo civilinio proceso tvarka.
Kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismas tinkamai vertino byloje surinktus įrodymus ir priėmė pagrįstą bei teisėtą apkaltinamąjį nuosprendį, kuriame išvadas dėl nuteistojo kaltės, bausmės rūšies, jos dydžio bei iš dalies ir dėl civilinių ieškinių priteisimo pagrindė bylos duomenimis ir tinkamai jas motyvavo.
Teisėjų kolegija nenustatė, kad byloje ikiteisminio tyrimo ir jos teisminio nagrinėjimo metu buvo padaryti esminiai BPK pažeidimai, kuriais būtų suvaržytos įstatymų garantuotos proceso dalyvių teisės ir kurie būtų sukliudę teismui išsamiai ir nešališkai išnagrinėti bylą, todėl skundžiamame nuosprendyje keičiama tik jo dalis, kuria patenkintas A. G. civilinis ieškinys dėl 1404 Lt turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Draudikų biuro.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Nuteistojo D. T. ir nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. apeliacinius skundus atmesti, civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro apeliacinį skundą tenkinti iš dalies.
Kėdainių rajono apylinkės teismo 2014 m. spalio 6 d. nuosprendį pakeisti:
nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo A. G. civilinį ieškinį dalyje dėl 1404 Lt (vieno tūkstančio keturių šimtų keturių litų) turtinės žalos atlyginimo iš civilinio atsakovo Lietuvos Respublikos transporto priemonių draudikų biuro palikti nenagrinėtą.
Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.