Utenos apylinkės teismo nuosprendis

nepilnamečio kaltinamojo F. K. gynėjui Stasiui Kavaliūnui, įstatyminei atstovei globėjai I. K., globėjo atstovei L. L.,

Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Utenos apskrities vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei Jūratei Dilienei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:

M. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, našlys, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini), teistas, teistumas išnykęs,

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau ir – BK) 140 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje (dvi veikas),

F. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), pagrindinio išsilavinimo, besimokantis,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

M. P., mušdamas žmogų, sukėlė jam fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. spalio 11 d. apie 23 val. 40 min. (duomenys neskelbtini), D. B. namuose, bendrininkų grupėje su F. K., pastarajam tyčia sudavus nukentėjusiajam T. Č. penkis kartus mediniu suoliuku į galvos sritį bei keturis kartus spyrė jam į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam T. Č. dėl muštinės žaizdos viršugalvyje padarius nežymų sveikatos sutrikdymą, M. P. tyčia sudavė nukentėjusiajam D. B. tiksliai ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip penkiolika, rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas, tuo nukentėjusiajam D. B. dėl poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinės žaizdos kairės akies apatiniame voke, kraujosruvos kairės akies junginėje, odos nubrozdinimų dešiniame ausyje, kairėje ausyje, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstoje, dešiniame petyje, nugaroje, dešinėje alkūnėje padarydamas nežymų sveikatos sutrikdymą. Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje.

Taip pat M. P. įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką, o būtent jis 2019 m. spalio 11 d. 23 val. 30 min., paskambinęs savo nepilnamečiui posūniui F. K., gimusiam (duomenys neskelbtini), paprašė kartu važiuoti sumušti D. B. ir, nuvykę į jo namus, esančius (duomenys neskelbtini), bendrininkų grupėje su F. K. sumušė D. B. ir T. Č., padarydami jiems nežymų sveikatos sutrikdymą, tokiu būdu jis įtraukė vaiką F. K. į nusikalstamą veiką. Šiais veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 159 straipsnyje.

Taip pat M. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. spalio 19 d. apie 14 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savo nepilnamečiui sūnui T. P. du kartus stipriai suėmė ranka už kaklo (sprando) bei vieną kartą ranka sudavė jam į šonkaulius, taip sukeldamas nukentėjusiajam T. P. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Taip pat M. P., smurtaudamas artimoje aplinkoje, sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą, o būtent jis 2019 m. spalio 27 d. apie 8 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), tyčia savo nepilnamečiui sūnui P. P. stipriai suėmęs rankomis už smilkinių, juos suspaudė, taip sukeldamas nukentėjusiajam P. P. fizinį skausmą. Šiais savo veiksmais M. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

M. P. dėl jam pareikštų kaltinimų prisipažino visiškai. Teisiamajame posėdyje parodė, kad grįžus iš reiso, jam paskambino jo draugė I. K. ir pasakė, kad ją D. B. muša savo namuose (duomenys neskelbtini). Tą dieną kaip tik jam skambinėjo F. K., todėl kaltinamasis jam paskambino ir pasakė, kad važiuoja į (duomenys neskelbtini) ir nebus jo namuose. F. K. pasakė, kad ir jis važiuoja kartu, dar pasiėmė draugus, kurių kaltinamasis nepažįsta. Iš pradžių kaltinamasis F. K. sakė nevažiuoti, bet po to pagalvojo, kad bus daugiau su juo žmonių, jei važiuos. Buvo susitarimas važiuoti išsiaiškinti, kas ten vyksta. Tad visi nuvažiavo pas D. B. į namus su kaltinamojo automobiliu, kaltinamasis vairavo, jis buvo blaivus. Kaltinamieji įbėgo į namą, durys buvo atrakintos, nieko nesakęs kaltinamasis sudavė D. B. rankomis ir kojomis kelis kartus, nesirinkdamas, kur mušti, ir tada jis pajautė, kad jį kažkas sugriebė už kaklo iš nugaros ir smaugia. Jis išsilaisvino, atsitraukė ir vėl sudavė D. B.. Po to kaltinamasis išėjo į koridorių. Kaltinamasis kartu važiavusių F. K. draugų nematė, jie gal šone kur stovėjo. Viskas įvyko labai greitai. Vėliau kaltinamasis lauke užėjo už namo prie savo draugės, bet ji buvo girta, net nepaėjo ir neišvažiavo su kaltinamuoju, o jie visi išvažiavo. D. B. parašė pareiškimą. Jie susitaikė, kaltinamasis atsiprašė už save ir F. K. abiejų nukentėjusiųjų, davė D. B. 600 eurų, Č. - 200 eurų. Jie tiek prašė patys. Pasirašė lapelius, kad duota. Ir policijoj rašė sutikimus, kad duota. Teritorinės ligonių kasos ieškinį taip pat atlygino (t. 2, b. l. 108). Savo poelgį vertina blogai, neapgalvotai įtraukė vaiką. Kaltinamasis susipyko su savo vaikais, jis vaikui gyvenime nėra net diržo davęs. Suėmė nestipriai, bet į šonkaulius tikrai nedavė. Susipyko su vaikais, nes jie šneka su kaltinamuoju kaip su draugu, o jis sako, kad yra vyresnis, norėjo būti griežtesnis. Tai vyko namuose. Pripažino, kad suspaudė smilkinius. Bet nieko tiksliai neatsimena. Su vaikais negyvena dabar. Su vaikais susitaikė, kalbėjo apie tai, vaikai atleido, nieko nebūtų, jei ne vaikų močiutė. Jie neverkė, necyptelėjo, mėlynių nebuvo, santykiai atsistatė, su visais bendrauja.

Motyvuojamoji dalis

2019 m. spalio 30 d. Molėtų socialinės paramos centro raštas Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui, kuriuo informuojama, kad šis centras 2019 m. spalio 29 d. gavo G. P. pareiškimą dėl savo sūnaus M. P. netinkamo elgesio su savo nepilnamečiais vaikais P. P. ir T. P. (t. 1, b. l. 94).

2019 m. spalio 28 d. G. P. pareiškimas Molėtų socialinės paramos centrui (t. 1, b. l. 95-96).

Teismo posėdyje nukentėjusiųjų T. P. ir P. P. įstatyminė atstovė G. P. nurodė, kad kaltinamasis vaikams neleidžia nieko blogo sakyti apie jo draugę, o T. P. pasakė apie ją visą tiesą, tada kaltinamasis ir paėmė vaikui už sprando ir už šonkaulių, vaikas atėjo pas ją verkdamas. Kaltinamojo draugė rėkia ant vaikų, visokiais žodžiais vadina. Tada G. P. skambino kaltinamajam klausti, kodėl jis primušė T. P., tai kaltinamasis atsakė, kad jam nervai neišlaikė. Vaikas pasakodamas apie įvykį verkė. Jis skausmą pajautė. Tuo ir baigėsi. G. P. parašė socialinei darbuotojai, o ji sakė perrašyti ir komisariatui. P. P. irgi sakė, kad tėtis pradėjo rėkti. Tada kaltinamajam nepatiko ir stvėrė vaikui už smilkinių. Socialinė darbuotoja sakė rašyti policijai. Vaikai gyvena pas G. P., jie su tėvu bendrauja. Santykiai normalūs, jie atleido tėvui. Mėlynių nebuvo. Vaikai bendrauja, jie susitaikė su tėvu. Daugiau smurto nebuvo. M. P. nebuvo linkęs į smurtą. Pati G. P. su sūnumi M. P. nebendrauja, tik per vaikus, pritartų vaikų ir kaltinamojo susitaikymui (t. 2, b. l. 99-100, 108).

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas dėl proceso išlaidų byloje, susidariusių apmokėjus 71,64 Eur psichologėms už dalyvavimą nepilnamečių apklausose, sąskaitos (t. 1, b. l. 134-136).

2020 m. rugsėjo 17 d. pranešime apie įtarimą nurodyta, kad M. P. pareikštas įtarimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo 2020 m. rugpjūčio 30 d. 1.30 val. (t. 2, b. l. 120).

2020 m. sausio 22 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad M. P. nebaustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso tvarka (t. 1, b. l. 147).

VšĮ Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro 2019 m. spalio 16 d. medicininiame pažymėjime nurodyta, kad M. P. Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neįregistruotas (t. 1, b. l. 149).

UAB „(duomenys neskelbtini)“ charakteristikoje M. P. kaip darbuotojas charakterizuojamas teigiamai (t. 1, b. l. 152).

2019 m. spalio 14 d. VĮ Regitros išraše nurodyta, kad M. P. priklauso automobilis „Peugeot“ (t. 1, b. l. 153).

2020 m. sausio 22 d. išraše iš Įtariamųjų, kaltinamųjų ir nuteistųjų registro apie F. K. nurodyta, kad jis neteistas, 2020 m. rugsėjo 17 d. išraše nurodyta, kad F. K. atžvilgiu 2020 m. pradėti trys ikiteisminiai tyrimai (t. 2, b. l. 3-4, 117-119).

2020 m. sausio 22 d. išraše iš Administracinių nusižengimų registro nurodyta, kad F. K. administracine tvarka baustas (t. 2, b. l. 6-7).

2020 m. sausio 22 d. išraše iš SODRA nurodyta, kad F. K. niekur nedirba (t. 2, b. l. 8).

2020 m. sausio 21 d. nepilnamečio F. K. individualaus vertinimo pažyma (t. 2, b. l. 10-11).

Dėl BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos, įvykdytos 2019 m. spalio 11 d.

Pagal BK 140 straipsnio 1 dalį baudžiamoji atsakomybė kyla tam, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė žmogui fizinį skausmą arba nežymiai jį sužalojo ar trumpam susargdino. Abiem kaltinamiesiems inkriminuojama tai, kad jie bendrininkaudami 2019 m. spalio 11 d. apie 23.40 val. (duomenys neskelbtini), t. y. D. B. namuose, mušdami du žmones sukėlė jiems fizinį skausmą. Abiejų kaltinamųjų kaltę padarius šį nusikaltimą patvirtina ne tik jų nuoširdus prisipažinimas ir duoti parodymai, paaiškinant nusikaltimo padarymo aplinkybes, bet ir kiti šiuos parodymus atitinkantys bei papildantys įrodymai – nukentėjusiųjų ir liudytojų duoti parodymai ikiteisminio tyrimo metu, specialisto išvados, įvykio vietos apžiūros protokolas. Šie įrodymai patvirtina, kad M. P. ir F. K. kaltinime nurodytu laiku, iš anksto susitarę, D. B. namuose, esančiuose (duomenys neskelbtini), sumušė D. B. ir T. Č., o būtent M. P. tyčia rankomis ir kojomis į įvairias kūno vietas sudavė D. B. ikiteisminio tyrimo metu tiksliai nenustatytą skaičių smūgių, tačiau ne mažiau kaip penkiolika, o F. K. tuo pat metu ir toje pačioje vietoje tyčia penkis kartus sudavė mediniu suoliuku į galvos sritį bei keturis kartus spyrė į įvairias kūno vietas ten pat buvusiam T. Č.. Tai, kad kaltinamieji atliko šiuos veiksmus, nurodė ne tik nukentėjusieji, bet ir įvykio vietoje buvę ir betarpiškai jį matę F. K. draugai M. S. ir L. S.. Specialisto išvada patvirtina, kad D. B. minėtais M. P. veiksmais buvo padarytos poodinės kraujosruvos kairės akies vokuose, muštinė žaizda kairės akies apatiniame voke, kraujosruva kairės akies junginėje, odos nubrozdinimai dešinėje ausyje, kairėje ausyje, viršutinėje lūpoje, krūtinės ląstoje, dešiniame petyje, nugaroje, dešinėje alkūnėje. Šie sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymą, taip pat teismui nekyla abejonių, kad dėl tokių M. P. veiksmų nukentėjusysis D. B. patyrė fizinį skausmą. Kita specialisto išvada patvirtina, F. K. savo veiksmais T. Č. padarė muštinę žaizdą viršugalvyje ir toks sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu. Teismui nekyla abejonių, kad ir T. Č. dėl jam padarytų trauminių poveikių, jam trenkiant suoliuku per galvą ir spiriant į jį koja, jis juto fizinį skausmą. Byloje esantys įrodymai patvirtina, kad abu kaltinamieji veikė iš anksto susitarę, turėdami tiesioginę nekonkretizuotą tyčią sumušti D. B. ir su juo buvusius asmenis, nusikalstama veika buvo baigta. Taigi tiek M. P., tiek F. K. kaltė, padarius jiems inkriminuojamą nusikalstamą veiką, numatyt BK 140 straipsnio 1 dalyje, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais, jų nusikalstami veiksmai kaltinamajame akte kvalifikuoti teisingai.

Dėl vaiko įtraukimo į nusikalstamą veiką

Pagal BK 159 straipsnį atsako tas, kas įtikinėdamas, prašydamas, papirkdamas, grasindamas, apgaule ar kitokiu būdu įtraukė vaiką į nusikalstamą veiką. M. P. inkriminuojama tai, kad jis 2019 m. spalio 11 d. apie 23.30 val. paskambino savo nepilnamečiui (duomenys neskelbtini) F. K. ir paprašė kartu važiuoti sumušti D. B., ką ir padarė – nuvykę į D. B. namus M. P. ir F. K. bendrininkaudami sumušė D. B. ir T. Č..

Pagal Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymą vaikas - žmogus iki 18 metų. F. K. 2019 m. spalio 11 d. buvo 16 metų. F. K. amžius M. P. neabejotinai buvo žinomas, kadangi F. K. yra jo (duomenys neskelbtini). Nepaisant to, M. P. paprašė F. K. kartu važiuoti į D. B. namus, kur, kaip tuo metu manė M. P., yra mušama jo draugė. Nors F. K. teisme teigė, kad jis labai gerai prisimena, kad būtent jis skambino patėviui ir pasisiūlė važiuoti kartu, vis tik liudytojai M. S. ir L. S. nurodė, kad jie girdėjo, kaip F. K. skambino jo patėvis M. P. ir pasakė, kad reikia važiuoti į (duomenys neskelbtini) pas D. B.. Liudytojai taip pat nurodė, kad jiems buvo žinoma, jog į kaimą reikia važiuoti pasimušti, dėl ko F. K. ir paprašė šių asmenų važiuoti kartu dėl didesnio žmonių skaičiaus ir kad būtų drąsiau. Ir pats M. P. teismo posėdyje nurodė, kad iš pradžių jis F. K. sakė nevažiuoti kartu, bet po to pagalvojo, kad bus daugiau su juo žmonių, jei važiuos. Į įvykio vietą abu kaltinamieji ir F. K. draugai vyko M. P. automobiliu, kurį jis pats ir vairavo. Taigi byloje esantys įrodymai patvirtina, kad M. P. paprašė F. K. važiuoti kartu pas D. B. jo sumušti, jis nesulaikė nepilnamečio vaiko nuo važiavimo kartu daryti nusikaldamos veikos, priešingai - savo automobiliu jį ir jo draugus, vienas iš kurių buvo taip pat nepilnametis, nuvežė į nusikaltimo vietą, kur kartu ir įvykdė BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikaltimą D. B. ir T. Č. atžvilgiu, kas jau buvo aptarta anksčiau. Taigi M. P. kaltė, jam įtraukus vaiką į nusikalstamą veiką, t. y. padarius BK 159 straipsnyje numatytą nusikalstamą veiką, visiškai įrodyta byloje esančiais įrodymais.

Dėl BK 140 straipsnio 2 dalyje numatytų nusikalstamų veikų

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė savo šeimos nariui fizinį skausmą. M. P. pripažino, kad 2019 m. spalio 19 d. savo namuose, adresu (duomenys neskelbtini), konflikto su savo nepilnamečiu sūnumi T. P. metu, jam du kartus stipriai suėmė ranka už kaklo (sprando). Nors M. P. nurodė, kad į šonkaulius vaikui tikrai nesudavė, šiuos juo parodymus paneigia nukentėjusiojo T. P. nuoseklūs parodymai, kuriais netikėti teismas neturi jokio pagrindo. Nukentėjusysis T. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad tėvas jam sudavė į šonkaulius ir nuo šio smūgio jam skaudėjo. Nepilnamečio globėja G. P. patvirtino, kad vaikas, tuoj po įvykio pasakodamas jai, kaip tėvas sudavė jam į šonkaulius, verkė. M. P. taip pat pripažino, kad 2019 m. spalio 27 d. tame pačiame bute konflikto su kitu nepilnamečiu sūnumi P. P. metu, jam stipriai suėmė už smilkinių ir juos suspaudė. Nukentėjusysis P. P., apklausiamas ikiteisminio tyrimo teisėjo, nurodė, kad jis po tokių tėvo veiksmų juto skausmą. Apie tai, kad tėvas suspaudė galvą ties smiliniais, nukentėjusysis papasakojo savo globėjai ((duomenys neskelbtini)), kuri apie netinkamą M. P. elgesį pranešė Molėtų socialinės paramos centrui, o šis policijai. M. P. teigė, kad jis neturėjo tikslo nuskriausti vaikų, o tik norėjo parodyti, kad yra vyresnis, kad vaikai jo klausytų, tačiau M. P. neabejotinai suprato, kad stiprus fizinis kontaktas į vaikų kūną, sukels jiems skausmą, taigi jis veikė tyčia. M. P. veiksmai savo vaikų atžvilgiu abiem atvejais ne tik formaliai atitinka baudžiamojo įstatymo uždraustos veikos požymius, bet ir yra pavojinga, nes smurtiniai veiksmai abiem atvejais buvo atlikti vaikų atžvilgiu jų namuose, ištisinio konflikto tarp kaltinamojo ir jo sūnų dėl tėvo draugės kontekste.

Įvertinęs baudžiamojoje byloje surinktus ir teisme ištirtus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, teismas sprendžia, kad M. P. kaltė padarius jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, numatytas BK 140 straipsnio 1 dalyje, 159 straipsnyje ir 140 straipsnio 2 dalyje, o F. K. kaltė padarius BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytą nusikalstamą veiką visiškai įrodyta, abiejų kaltinamųjų veiksmų kvalifikacija kaltinime yra teisinga.

Dėl BK 38 straipsnio taikymo M. P. atžvilgiu

Kaltinamasis M. P. prašo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, kadangi jis susitaikė su visais nukentėjusiaisiais, nukentėjusieji jam atleido, D. B., T. Č. bei Panevėžio teritorinei ligonių kasai atlygino žalą, padarytą jo veiksmais.

Pagal BK 38 straipsnio 1 dalį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu: 1) jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir 2) savu noru atlygino ar pašalino fiziniam ar juridiniam asmeniui padarytą žalą arba susitarė dėl šios žalos atlyginimo ar pašalinimo, ir 3) susitaikė su nukentėjusiu asmeniu arba juridinio asmens ar valstybės institucijos atstovu, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pagal BK 38 straipsnio nuostatas asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, gali būti teismo atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės tik esant visoms BK 38 straipsnio 1 dalies 1–4 punktuose nurodytoms būtinoms sąlygoms. Teismas nuosprendyje turi ne tik konstatuoti, bet ir įrodymais pagrįsti visų BK 38 straipsnio 1 dalyje nurodytų sąlygų buvimą ir, tik esant visoms šioms sąlygoms, apsvarstyti galimybę taikyti kaltininkui šią baudžiamojo įstatymo nuostatą.

Baudžiamosios bylos duomenys patvirtina, kad M. P. prisipažino padaręs visas jam inkriminuojamas nusikalstamas veikas, davė parodymus, savo noru atlygino žalą D. B., T. Č. bei Panevėžio teritorinei ligonių kasai, susitaikė su D. B. ir T. Č., Valstybės vaiko teisių apsaugos tarnybos atstovė teisme patvirtino, kad kaltinamojo atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal BK 38 straipsnį dėl F. K. įtraukimo į nusikalstamą veiką, neprieštarautų šio vaiko interesams. Taigi yra pirmos trys įstatyme numatytos sąlygas taikyti BK 38 straipsnio nuostatas šioje byloje M. P. atžvilgiu. Tačiau, teismo vertinimu, ketvirtosios būtinos sąlygos atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės BK 38 straipsnio pagrindu šiuo atveju nėra, nes teismas neturi pagrindo manyti, kad M. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų.

Nustatydamas, ar yra pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, teismas turi atsižvelgti į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdį ir laipsnį bei įvertinti kaltininko asmenybę apibūdinančias aplinkybes: jo ankstesnius teisės pažeidimus, nusikalstamos veikos padarymo priežastis, elgesį po nusikalstamos veikos padarymo ir pan. (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-606/2006). Analizuojant nusikalstamų veikų padarymo priežastis, paminėtina, kad visų nusikalstamų veikų padarymą iš dalies įtakojo M. P. draugystė su I. K.: D. B. ir T. Č. M. P. su (duomenys neskelbtini) sumušė, ir šiuo tikslu M. P. į nusikalstamą veiką įtraukė vaiką, nes neblaivi I. K. jam pasiskundė, kad ją D. B. namuose muša, vėliau M. P. savo nepilnamečiams sūnums sukėlė fizinį skausmą konfliktų dėl kaltinamojo draugystės su I. K. kontekste. M. P. teisme nurodė, kad iki šiol palaiko santykius su I. K.. Taigi rizika kilti tolesniems konfliktams yra išlikusi ir reali. Be to, baudžiamojoje byloje yra duomenys apie tai, kad M. P. 2020 m. rugsėjo 17 d. buvo pareikštas įtarimas dėl BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymo, kurią jis įtariamas padaręs 2020 m. rugpjūčio 30 d. apie 1.30 val., būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1.94 promilių girtumas. Nors ikiteisminis tyrimas yra ankstyvojoje stadijoje ir M. P. kaltė padarius nusikalstamą veiką nėra įrodyta, tačiau šie duomenys charakterizuoja M. P. asmenybę. Teismo vertinimu, tiek aplinkybių, sukėlusių priežastis M. P. nusikalsti, tolesnis egzistavimas, tiek M. P. elgesys po nusikalstamų veikų, už kurias jis teisiamas šioje byloje, padarymo, teismui neleidžia daryti išvados, kad M. P. nedarys naujų nusikalstamų veikų ateityje. Remdamasis tuo, kas paminėta, teismas sprendžia, kad pagrindo taikyti BK 38 straipsnio nuostatas ir atleisti M. P. nuo baudžiamosios atsakomybės šiuo atveju nėra.

Dėl bausmės skyrimo M. P.

Skirdamas bausmę M. P., teismas atsižvelgia į tai, kad jis padarė keturis tyčinius nusikaltimus. Nusikalstamos veikos baigtos. Su nukentėjusiaisiais susitaikė, šie jam atleido ir pretenzijų nebeturi. Jo atsakomybę dėl visų nusikalstamų veikų lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamas veikas ir nuoširdžiai gailisi, davė nuoseklius parodymus, padėjo jas išaiškinti (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), jis taip pat savo noru atlygino žalą nukentėjusiesiems D. B. ir T. Č. bei civiliniam ieškovui (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Prokuroras teisme neprašė pripažinti M. P. atsakomybę sunkinančių aplinkybių, tačiau teismas konstatuoja, kad M. P. atsakomybę pagal BK 140 straipsnio 1 dalį sunkina tai, kad jis šią nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas). Šios M. P. inkriminuojamos aplinkybės aiškios iš kaltinamojo akto, todėl sunkinančios aplinkybės pripažinimas nelaikytinas teisės į gynybą pažeidimu. Teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, apibūdinančius kaltinamojo asmenybę – nusikalstamas veikas padarė, neturėdamas teistumo, tačiau baudžiamosios bylos nagrinėjimo metu jo atžvilgiu pradėtas naujas ikiteisminis tyrimas, dirbantis (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojamas teigiamai, administracine tvarka nebaustas, Molėtų r. pirminės sveikatos priežiūros centro psichiatrinio ir priklausomybių kabineto įskaitoje neregistruotas. Atsižvelgęs į visas bylos aplinkybes, į kaltinamojo asmenybę, į dvi jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, į vieną sunkinančią aplinkybę, teismas sprendžia, kad šiuo atveju bausmės tikslai gali būti pasiekti M. P. už visas keturias nusikalstamas veikas paskyrus laisvės apribojimo bausmę, jų dydį nustatant mažesnį nei vidurkis, ir papildomai paskiriant M. P. įpareigojimus. BK 140 straipsnio 1 dalyje ir BK 159 straipsnyje padarytos veikos vertintinos kaip idealioji nusikaltimų sutaptis ir bendrintina apėmimo būdu, subendrinta bausmė su likusiomis veikomis bendrintina dalinio sudėjimo būdu. Byloje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, kaltinamajam M. P. paskirta bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 641 straipsnis).

Dėl nepilnamečio F. K. atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės

Nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumai yra įtvirtinti BK XI skyriuje. Šio skyriaus nuostatos taikomos asmenims, kuriems nusikalstamos veikos padarymo metu nebuvo suėję aštuoniolika metų (BK 81 straipsnio 1 dalis). BK 93 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nepilnametis, pirmą kartą padaręs baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu jis: 1) nukentėjusiojo asmens atsiprašė ir visiškai ar iš dalies savo darbu ar pinigais atlygino arba pašalino padarytą turtinę žalą arba 2) pripažintas ribotai pakaltinamu, arba 3) pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką arba yra kitų pagrindų manyti, kad nepilnametis laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Šioje baudžiamojoje byloje nustatytos bendrosios būtinos nepilnamečio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: F. K. nusikalto pirmą kartą, padarytas nesunkus nusikaltimas, veikos padarymo metu jam buvo 16 metų. Konstatuotina, kad yra ir dvi papildomos alternatyvios atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygos: kaltinamasis kartu su (duomenys neskelbtini) nuvyko pas nukentėjusiuosius, atsiprašė, patėvis už save ir nepilnametį F. K. atlygino padarytą turtinę žalą (BK 93 straipsnio 1 dalies 1 punktas), jis pripažino savo kaltę, gailisi padaręs nusikalstamą veiklą (BK 93 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Taigi, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju yra pagrindas F. K. kaip pirmą kartą nusikaltusį nepilnametį atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės BK 93 straipsnio 1 dalies 1 ir 3 punktuose numatytais pagrindais.

BK 93 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad teismas, atleidęs nepilnametį nuo baudžiamosios atsakomybės šio straipsnio 1 dalyje numatytais pagrindais, skiria jam šio kodekso 82 straipsnyje numatytas auklėjamojo poveikio priemones. Atsižvelgęs į tai, kad F. K. nusikalstama veika priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai, kad veika baigta ir padaryta tiesiogine tyčia, kad yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas), kad yra viena atsakomybę sunkinantis aplinkybė – nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), kaltinamasis pagal baudžiamojoje byloje esančius 2020 m. sausio 22 d. duomenis administracine tvarka baustas 2 kartus už alkoholinių gėrimų vartojimą, jis mokosi (duomenys neskelbtini), o gyvena (duomenys neskelbtini), nedirba, teismas sprendžia, kad F. K. skirtinos dvi auklėjamojo poveikio priemonės, numatytos BK 82 straipsnio 1 dalies 3 ir 5 punktuose – nemokami auklėjamojo pobūdžio darbai ir elgesio apribojimas. F. K. įpareigojamas per 4 mėnesius išdirbti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį (BK 85 straipsnio 1 dalis). F. K. taip pat skiriamas elgesio apribojimas 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant jį per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti ir nustatytu laiku būti namuose (BK 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktai). Teismo vertinimu, tokio turinio auklėjamojo poveikio priemonės dera su F. K. asmenybe ir jo padarytos veikos pavojingumu, padės jam pakeisti gyvenimo būdą ir elgesį, sulaikys jį nuo naujų nusikalstamų veikų padarymo.

Panevėžio teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį baudžiamojoje byloje, prašydama priteisti iš kaltais pripažintų asmenų 104,15 Eur žalos atlyginimo už D. B. ir T. Č. suteiktas gydymo paslaugas, pateikė žalos dydį patvirtinančius įrodymus. M. P. šią žalą atlygino ir teisiamajame posėdyje parodė tai patvirtinančius duomenis (t. 2, b. l. 108), todėl Panevėžio teritorinės ligonių kasos civilinis ieškinys netenkinamas.

Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato Veiklos skyriaus vyresniojo tyrėjo tarnybinis pranešimas ir kartu su juo pateiktos sąskaitos patvirtina, kad dėl nepilnamečių P. P. ir T. P. apklausose dalyvavusių psichologių, Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariatas turėjo 71,64 Eur proceso išlaidų šioje byloje. Šios išlaidos yra tiesiogiai susijusios su M. P. nusikalstamais veiksmais, kaltinamasis teisiamajame posėdyje nurodė, kad yra pasiruošęs šias išlaidas apmokėti, tačiau įrodymų, kad jas apmokėjo į bylą nepateikė, todėl šios išlaidos pripažintos proceso išlaidomis baudžiamojoje byloje ir priteisiamos iš M. P..

F. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, paskirtą Utenos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Molėtų rajono policijos komisariato veiklos skyriaus tyrėjo 2020 m. sausio 15 d. nutarimu (t. 2, b. l. 23-24), įsiteisėjus nuosprendžiui panaikinti.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297, 298, 301, 302 straipsniais, 303 straipsnio 4 dalimi, 304, 305, 307 straipsniais

nusprendžia:

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (T. P. atžvilgiu) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę,

pagal BK 140 straipsnio 2 dalį (P. P. atžvilgiu) ir skirti jam 7 mėnesių laisvės apribojimo bausmę.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 5 dalies 1 punktu, bausmes, paskirtas pagal BK 140 straipsnio 1 dalį ir BK 159 straipsnį, subendrinti apėmimo būdu ir šią subendrintą bausmę, vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 6 dalimis, subendrinti su likusioms bausmėmis dalinio sudėjimo būdu ir paskirti M. P. 1 metų ir 3 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant jį per bausmės vykdymo laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Pritaikius BK 64¹ straipsnį, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti M. P. galutinę bausmę – 10 mėnesių laisvės apribojimo bausmę, įpareigojant M. P. per bausmės laikotarpį neatlygintinai išdirbti 80 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, neįgaliaisiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

F. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 1 dalyje, vadovaujantis BK 93 straipsnio 1 dalimi, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės ir, vadovaujantis BK 82 straipsnio 1 dalies 3, 5 punktais, 85 straipsnio 1 dalimi, 87 straipsnio 2 dalies 1, 2 punktais, paskirti jam dvi auklėjamojo poveikio priemones:

1) nemokamus auklėjamojo pobūdžio darbus, įpareigojant F. K. per 4 mėnesius išdirbti 30 valandų nemokamų auklėjamojo pobūdžio darbų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų ar kitose valstybinėse ar nevalstybinėse įstaigose bei organizacijose, kuriose darbas gali turėti auklėjamąjį pobūdį,

2) elgesio apribojimą 4 mėnesių laikotarpiui, įpareigojant F. K. per šį laikotarpį tęsti mokslą arba dirbti, o savaitgaliais ir švenčių dienomis būti namuose nuo 21 val. iki 8 val., jei nėra būtinybės išvykti dėl darbo ar mokslo.

Baudžiamąją bylą F. K. atžvilgiu nutraukti.

Vadovaujantis BK 89 straipsnio 2 dalimi, išaiškinti, kad jeigu nepilnametis, kuriam yra paskirtos auklėjamojo poveikio priemonės, jų nevykdo ar netinkamai jas vykdo ir dėl to buvo ne mažiau kaip du kartus įspėtas, teismas, remdamasis šių priemonių vykdymą kontroliuojančių institucijų teikimu, gali pakeisti jas kitomis auklėjamojo poveikio priemonėmis, įskaitant atidavimą į specialią auklėjimo įstaigą.

F. K. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, įsiteisėjus nuosprendžiui, panaikinti.

Panevėžio teritorinės ligonių kasos ieškinį atmesti.

Priteisti Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui iš M. P. 71,64 Eur proceso išlaidų.

Išaiškinti M. P., kad šios išlaidos turi būti sumokėto Utenos apskrities vyriausiajam policijos komisariatui į komisariato banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), nurodant mokėjimo paskirtį „išlaidos už psichologių darbą byloje Nr. (duomenys neskelbtini)“.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per Utenos apylinkės teismą.