- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-02-09
- Bylos Nr.
- eI-811-583/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-63-3-00023-2015-8
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Remigijus Arminas
- Pareiškėjas
- E. Š.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato
- Kategorijos
- 15.2.3.1pavadinimo nepavyko patikrinti
2015 m. sausio 27 d. viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos E. Š. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, dėl turtinės žalos atlyginimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja E. Š. kreipėsi į teismą, prašydama priteisti iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 343 Eur (1183 Lt) turtinės žalos atlyginimą.
Pareiškėja skunde nurodo, kad 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato (toliau ir Tauragės apskrities VPK) nutarimu Nr. 85N-18691101-14, vadovaujantis Lietuvos Respublikos Administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ str. 7 d., Kelių eismo taisyklių 235 punktu, pareiškėjai paskirta 40 Lt bauda už tai, kad ji 2014m. rugsėjo 19 d. 17.50 val. (duomenys neskelbtini), vairavo transporto priemonę Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuri neatitinka nustatytų techninių reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomąją techninę apžiūrą, t.y. priekinių šviesos žibintų skleidžiama šviesa neatitinka gamintojų nustatytų reikalavimų. Pažymi, jog Tauragės apskrities VPK administraciniu sprendimu Nr. AS-07-14-8772745 buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelės Nr. (duomenys neskelbtini) ir ženklo-lipduko Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas, taip pat buvo anuliuota pati privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelė Nr. (duomenys neskelbtini). Paaiškina, kad nesutikdama su tokiais atsakovo sprendimais ir siekdama įrodyti, jog vairavo techniškai tvarkingą automobilį, pareiškėja buvo priversta automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris priklauso Z. V. Š., pristatyti į UAB „Armi servisas“. Pabrėžia, kad serviso technikos direktorius išdavė pažymą, patvirtinančią, jog pareiškėjos vairuotame automobilyje yra sumontuoti komplektacijoje numatyti gamyklos-gamintojos dujų išlydžio žibintai – ksenonai. Teigia, kad už automobilio transportavimą į UAB „Armi servisas“ ir atgal, pagal UAB „SPMoto“ pateiktą 2014 m. rugsėjo 22 d. sąskaitą faktūrą serija Nr. SP207, sumokėjo 500 Lt (144,81 Eur), o už patį transporto priemonės patikrinimą UAB „Armi servisas“ sumokėjo 56 Lt (16,22 Eur). Nurodo, jog 2014 m. spalio 1 d. kreipėsi su skundu į Tauragės apskrities VPK, kuris 2014 m. spalio 9 d. nutarimu Nr. 85-12-IL-847, panaikino skundžiamą nutarimą Nr. 85N-18691101-14 ir administracinę bylą nutraukė, nesant pareiškėjos veiksmuose administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Paaiškina, kad dėl administracinio sprendimo Nr. AS-07-14-8772745 „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo“ su skundu kreipėsi į Tauragės rajono apylinkės teismą ir šio teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-56-760/2014 Tauragės apskrities VPK 2014 m. rugsėjo 19 d. administracinis sprendimas Nr. AS-07-14-8772745 buvo panaikintas. Pabrėžia, kad siekdama apginti savo teises, pareiškėja buvo priversta kreiptis teisinės pagalbos į advokato K. S. padėjėją V. S., kuriam už teisines paslaugas sumokėjo 400 Lt (115,94 Eur). Be to, automobiliui teko atlikti pakartotinę valstybinę techninę apžiūrą, kurios atlikimas kainavo 27 Lt (7,83 Eur). Tvirtina, kad patirtos išlaidos yra tiesiogiai sietinos su Tauragės apskrities VPK pareigūnų netinkamais veiksmais, t.y. neteisėtai priimtu administraciniu sprendimu Nr. AS-07-14-8772745 „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo“ ir nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14, dėl kurių pareiškėja viso patyrė 1183 Lt (343 Eur) turtinę žalą.
Teismo posėdžio metu pareiškėja prašė skundą tenkinti jame išdėstytų motyvų pagrindu. Pažymėjo, kad dalis patirtas išlaidas patvirtinančių mokėjimo kvitų yra išrašyti jos mamos – Z. V. Š. vardu, kadangi jai priklauso pareiškėjos vairuotas automobilis. Nurodė, jog įgaliojimo veikti mamos vardu neturi.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime su pareiškėjos skundo reikalavimais nesutiko. Nurodė, kad iš pareiškėjos pateiktų dokumentų – 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „Armi servisas“ sąskaitos faktūros Nr. 1308034, 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „SPMoto“ sąskaitos faktūros Nr. SP207 ir 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „SPMoto“ kasos pajamų orderio kvito Nr. 145, matyti, jog už šias paslaugas sumokėjo Z. V. Š., todėl pareiškėja, neturėdama įgaliojimo, negali reikalauti atlyginti kito asmens patirtas išlaidas. Mano, jog suma už atliktas teisines pasaugas – skundų Tauragės apskrities VPK ir Tauragės apskrities apylinkės teismui surašymą, apskaičiuota neproporcingai didelė, kadangi abu skundai buvo panašūs savo faktinėmis aplinkybėmis. Pažymi, kad 2014 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvite Nr. 778123 nėra nurodyta sumokėtos sumos teisinių paslaugų suteikimo pobūdis, kas leidžia abejoti šių sumokėtų sumų pagrįstumu ir turėtų išlaidų rengiant procesinius dokumentus proporcingumu. Be to, galutinė patirtos turtinės žalos suma 1183 Lt perskaičiuota eurais ne pagal oficialų euro ir lito keitimo kursą – 3,45280. Argumentuoja, jog nei Tauragės apskrities VPK 2014 m. spalio 9 d. nutarime, nei Tauragės rajono apylinkės teismo 2014 m. lapkričio 12 d. nutarime administracinėje byloje Nr. II-56-760/2014 nėra nustatyta Tauragės apskrities VPK neteisėtų veiksmų. Pabrėžia, kad valstybės deliktinė atsakomybė atsiranda tik tuo atveju, kai valdžios institucijų (jų darbuotojų) veiksmai neatitinka jiems pagal įstatymus privalomo elgesio modelio. Tvirtina, kad pats administracinio pažeidimo bylos nutraukimas nesuponuoja pareigūnų veiksmų neteisėtumo, todėl pareiškėjos prašomai žalai priteisti nėra būtinų civilinės atsakomybės atsiradimo sąlygų.
Atsakovo atstovas į teismo posėdį neatvyko, apie bylos nagrinėjimo laiką ir vietą pranešta tinkamai, gautas prašymas bylą nagrinėti nedalyvaujant. Byloje pakanka rašytinių duomenų išnagrinėti ją iš esmės, todėl byla nagrinėtina iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant (ABTĮ 78 str. 3 d.).
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčas kilo dėl turtinės žalos, pareiškėjos teigimu, atsiradusios dėl neteisėtų Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų veiksmų.
Administracinių bylų teisenos įstatymo 15 straipsnio 1 dalies 3 punkte nurodyta, kad administraciniai teismai sprendžia bylas dėl turtinės ir neturtinės (moralinės) žalos, padarytos fiziniam asmeniui ar organizacijai neteisėtais valstybės ar vietos savivaldos institucijos, įstaigos, tarnybos (toliau ir Institucijos) bei jų tarnautojų veiksmais ar neveikimu viešojo administravimo srityje, atlyginimo. Nurodytos žalos atlyginimas siejamas su jos atsiradimu dėl neteisėtų Institucijos bei jos tarnautojų veiksmų ar neveikimo viešojo administravimo srityje. Tai reiškia, kad žala atlygintina Institucijai (jos pareigūnui) neįvykdžius įstatymuose nustatytos pareigos (neteisėtas neveikimas) arba atlikus veiksmus, kuriuos įstatymai draudžia atlikti (neteisėtas veikimas), arba pažeidus bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai (Civilinio kodekso 6.246 straipsnis). Civilinio kodekso 6.271 straipsnis nustato deliktinės atsakomybės atvejį, kai žala atlyginama dėl valdžios institucijų neteisėtų veiksmų. Pagal šio straipsnio 4 dalį, valstybės ar savivaldybės civilinė atsakomybė pagal šį straipsnį atsiranda, jeigu valdžios institucijų darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus šios institucijos ar jų darbuotojai privalėjo veikti. Deliktinė atsakomybė yra viena iš civilinės atsakomybės rūšių, todėl jai atsirasti yra būtina nustatyti bendrosios civilinės atsakomybės sąlygų visumą, nurodytą CK 6.246 – 6.249 straipsniuose. Pagal Civilinio kodekso 6.247 straipsnį atlyginami tik tie nuostoliai, kurie gali būti laikomi neteisėtų veiksmų rezultatu. Pažymėtina, jog tam, kad pareiškėjo reikalavimas būtų pripažintas pagrįstu, turi būti konstatuotos būtinosios civilinės atsakomybės sąlygos: valstybės institucijų neteisėti veiksmai, pareiškėjo patirta žala ir priežastinis ryšys tarp valstybės institucijų neteisėtų veiksmų bei pareiškėjo patirtos žalos. Kaltės klausimas nėra teisiškai reikšmingas, kadangi valstybės civilinė atsakomybė šiuo atveju atsiranda nepaisant valstybės institucijų kaltės.
Bylos rašytiniai įrodymai patvirtina, kad Tauragės apskrities VPK Viešosios tvarkos skyriaus patrulių būrio vyriausiasis patrulis 2014 m. rugsėjo 19 d. surašė pareiškėjai E. Š. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 85P-18691061-14, už tai, kad pareiškėja 2014 m. rugsėjo 19 d. 17 val. 50 min., (duomenys neskelbtini), vairavo automobilį Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris neatitiko nustatytų techninių reikalavimų, taikomų Lietuvos Respublikoje atliekant transporto priemonių privalomą techninę apžiūrą, t.y. priekinių šviesos žibintų skleidžiama šviesa neatitiko gamintojo nustatytų reikalavimų (buvo įdėti Xenon žibintai). 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apskrities VPK nutarimu administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 E. Š. paskirta 40 Lt bauda už Kelių eismo taisyklių 235 punkto ir Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124¹ straipsnio 7 dalies pažeidimą. Remiantis Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko 2014 m. gegužės 9 d. įsakymu Nr. 2B-91patvirtinto Motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo tvarkos aprašo (toliau – ir Aprašo) 4 punktu, atsakovo 2014 m. rugsėjo 19 d. administraciniu sprendimu „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo“ Nr. AS-07-17-8772745 buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelės (ataskaitos) Nr. (duomenys neskelbtini) ir ženklo-lipduko (ženklų-lipdukų) Nr. (duomenys neskelbtini) galiojimas transporto priemonei OPEL VECTRA, valstybinio numerio ženklas (duomenys neskelbtini) .
Aprašo 4.8 punkte numatyta, jog motorinių transporto priemonių ir jų priekabų, kurios neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimas panaikinamas, kai techninės būklės patikrinimo metu nustatoma, kad motorinės transporto priemonės ir (arba) jos priekabos žibinte panaudotas motorinės transporto priemonės (arba) jos priekabos gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis. Šioje administracinėje byloje, taip pat ir Tauragės rajono apylinkės teismo išnagrinėtoje administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. II-56-760/2014 pateiktas 2014 m. rugsėjo 22 d. UAB „ARMI SERVISAS“ apžiūros aktas, kuriuo konstatuojama, kad apžiūrėjus automobilį OPEL VECTRA, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nustatyta, jog automobilyje yra sumontuoti komplektacijoje (užsakymo papildomos įrangos kodas T97) numatyti gamyklos – gamintojų dujų išlydžio žibintai – ksenonai.
Įvertinus cituojamą autorizuoto OPEL gamintojo serviso apžiūros aktą, Tauragės apskrities VPK Kelių policijos skyrius 2014 m. nutarimu Nr. 85-12-IL-847 tenkino pareiškėjos skundą - panaikino 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apskrities VPK nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 ir administracinę bylą nutraukė, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties. Tauragės rajono apylinkės teismas 2014 m. lapkričio 12 d. nutarimu administracinėje byloje Nr. II-56-760/2014 taip pat panaikino 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinį sprendimą Nr. AS-07-14-8772745 „Dėl motorinės transporto priemonės ir jos priekabos, kuri neatitinka techninių reikalavimų ir kelia grėsmę eismo saugumui, privalomosios techninės apžiūros dokumentų galiojimo panaikinimo“.
Pareiškėja patirtą turtinę žalą būtent ir kildina iš šių neteisėtų atsakovo veiksmų – nepagrįstai priimto 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apskrities VPK nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. 85N-18691101-14 bei neteisėto 2014 m. rugsėjo 19 d. Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato administracinio sprendimo Nr. AS-07-14-8772745.
Atsakovas atsiliepimą į skundą iš esmės grindžia tuo, jog nors administracinio teisės pažeidimo byla pareiškėjos atžvilgiu nutraukta ir konstatuota, kad pareiškėjai nepagrįstai inkriminuotas ATPK 124¹ straipsnio 7 dalies pažeidimas, tačiau byloje nenustatyta, jog policijos pareigūnai veikė ne taip, kaip jie privalėjo veikti, ar pažeidė teisės aktų nuostatas.
Atkreiptinas dėmesys, jog Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 286 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad priimtame nutarime administracinėje byloje inter alia turi būti pateiktas bylos nagrinėjimo metu nustatytų aplinkybių išdėstymas ir motyvuotas jų įvertinimas; šio kodekso straipsnio, straipsnio dalies ar kito teisės akto, numatančio atsakomybę už šį pažeidimą, kurio reikalavimus pažeidė asmuo, nurodymas; byloje priimtas sprendimas. Minėtų nuostatų turinys leidžia daryti išvadą, jog administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis pareigūnas privalo išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje, kuriuo skiriama administracinė nuobauda.
Taigi šioje byloje turi būti įvertinta kokiu būdu turėjo būti nustatoma ar motorinėje transporto priemonėje panaudotas gamintojo nenumatytas šviesos šaltinis, ar pareigūnas nustatęs tariamą pažeidimą laikėsi šių reikalavimų. 2008 m. liepos 29 d. Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos viršininko įsakymu Nr. 2B-290 patvirtinti techniniai motorinių transporto priemonių ir jų priekabų reikalavimai (toliau – ir Techniniai reikalavimai), kuriuos turi atitikti Lietuvos Respublikos kelių eisme dalyvaujančios ir privalomajai techninei apžiūrai teikiamos motorinės transporto priemonės ir jų priekabos (toliau – transporto priemonės). Techniniai reikalavimai taip pat nustato techninės apžiūros metu tikrinamas pozicijas, tikrinimo būdus, trūkumus ir jų įvertinimo kriterijus. Techninių reikalavimų 11 punkte numatyta, kad tikrinimas turi būti atliekamas taikant prie konkrečios tikrinimo pozicijos nurodytus tikrinimo būdus, o 12 punkte numatyta, kad jeigu nurodyta, jog tikrinimo būdas yra vizuali apžiūra, vadinasi, be vizualios apžiūros, techninės apžiūros kontrolierius, jeigu galima, taip pat turėtų patikrinti funkcionavimą (pamėginti valdyti), įvertinti triukšmą arba taikyti kitus patikros būdus, kurių taikymui nebūtina kontrolinė įranga ar prietaisai (bandymo stendas, matavimo priemonės ir pan.). Techninių reikalavimų 4.1.4 skyriuje „Žibintai, atšvaitai ir elektros įranga“ numatyta tikrinimo pozicija priekinių žibintų (artimųjų ir tolimųjų šviesų) atitiktis reikalavimams, tikrinimo būdas vizuali apžiūra ir veikimo patikra. Įvertinus aukščiau numatytą teisinį reglamentavimą akivaizdu, kad analogiška tvarka techninių priemonių atitiktį Techniniams reikalavimams turi nustatyti ir policijos pareigūnai, o būtent vizualios apžiūros ir veikimo patikros būdu. Būtent vizualios apžiūros metu turi būti įvertintas žibintų veikimas, žibintų ženklinimo atitiktis, ar yra specialus žymėjimas nurodantis, jog žibintų maitinimui yra būtina sukurti aukštą įtampą (dujų išlydžio žibintuose yra būtinas aukštos įtampos maitinimas), ar yra papildomų (gamintojo nenumatytų prietaisų aukštos įtampos sukūrimui) ir t.t. Taigi vizualios apžiūros metu yra nuosekliai įvertinama techninių reikalavimų atitiktis ir nusprendžiama ar transporto priemonė atitinka keliamus reikalavimus. Jei vizualios apžiūros metu nėra galimybių objektyviai nustatyti ar transporto priemonė atitinka keliamiems reikalavimas ir kyla pagrįstų abejonių, jos turi būti pašalinamos kitais būdais – pasitelkiant specialistus, naudojant technines priemones ir t.t. Šiuo atveju byloje nėra jokių faktinių duomenų, kurie patvirtintų, kad vizuali transporto priemonės apžiūra buvo atlikta išsamiai ir tinkamai, o kilusias abejones būtų siekiama pašalinti renkant papildomus faktinius duomenis.
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad turtinė ar neturtinė žala, padaryta taikant ATPK nuostatas, gali būti atlyginama, jei yra nustatomos teisės aktuose apibrėžtos civilinės atsakomybės sąlygos (žr., pvz., 2008 m. balandžio 17 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A422-330/2008; Administracinių teismų praktika, 2008, Nr. 4(14); 2010 m. birželio 23 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858–940/2010; 2011 m. lapkričio 24 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A858-3321/2011) o pripažinus institucijos (pareigūno), nagrinėjusios administracinio teisės pažeidimo bylą, priimtą nutarimą neteisėtu ir nepagrįstu, atsiranda pagrindas nepagrįstai apkaltintam asmeniui prisiteisti dėl to patirtą žalą (žr., pvz., administracines bylas Nr. A442-155/2010, A822-207/2010, A662-491/2010).
Todėl Tauragės apskrities VPK pripažinus, jog nutarimas, kuriuo E. Š. paskirta administracinė nuobauda, yra priimtas nepagrįstai ir pačiam jį panaikinus, o Tauragės rajono apylinkės teismui nutarus panaikinti kaip neteisėtą ir atsakovo priimtą administracinį sprendimą, kuriuo remiantis pareiškėjos vairuotam automobiliui buvo panaikintas privalomosios techninės apžiūros rezultatų kortelės galiojimas, spręstina, kad atsakovas veikė neteisėtai, t.y. netinkamai atliko jam priskirtą pareigą išsamiai išnagrinėti visas bylai reikšmingas faktines aplinkybes, nustatyti visus administracinio teisės pažeidimo sudėties elementus ir tik tuomet priimti nutarimą administracinio teisės pažeidimo byloje. Todėl būtina įvertinti, ar tokiais neteisėtais veiksmais pareiškėjai buvo padaryta turtinė ir neturtinė žala, ir ar tarp neteisėtų veiksmų bei atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys.
Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį žala yra asmens turto netekimas arba sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų. Minėtoje nuostatoje taip pat nurodyta, kad piniginė žalos išraiška yra nuostoliai, o jeigu šalis nuostolių dydžio negali tiksliai įrodyti, tai jų dydį nustato teismas. Vertintina, kad bendriausia prasme įstatymų leidėjas asmens išlaidas, kurias jis patyrė dėl tam tikrų neteisėtų veiksmų, traktuoja kaip turtinę žalą.
Pažymėtina, jog tam, kad būtų priteista pareiškėjos patirta turtinė žala, teismui turi būti pateikti įrodymai, patvirtinantys tokios žalos atsiradimo faktą ir jos dydį. Kitaip tariant, iš byloje pateiktų įrodymų turi būti aišku, jog pareiškėja patyrė žalą dėl atitinkamų policijos pareigūnų veiksmų, ir atitinkamai, įmanoma nustatyti tokios žalos dydį.
E. Š. kaip jos patirtą turtinę žalą nurodo išlaidas, kurias ji patyrė sumokėdama UAB „SPMoto“ už automobilio Opel Vectra, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) transportavimą iki/iš UAB „Armi servisas“ (144,81 Eur), už UAB „Armi servisas“ atliktą automobilio patikrinimą (16.22 Eur) bei už pakartotinės techninės apžiūros atlikimą (7.83 Eur). Tačiau tiek UAB „Armi servisas“ 2014 m. rugsėjo 22 d. PVM sąskaita faktūra Nr. 1308034, tiek UAB „SPMoto“ 2014 m. rugsėjo 22 d. kasos pajamų orderio kvitas Nr. 145, tiek Techninės apžiūros rezultatų kortelė (ataskaita) Nr. 500-018004 išrašyti ne pareiškėjos, o Z. V. Š. vardu. Šiuose mokėjimo dokumentuose nurodoma, kad apmokėjimas už suteiktas paslaugas yra priimtas iš mokėtojo Z. V. Š., o ne iš pareiškėjos.
Teismo posėdžio metu pareiškėja patvirtino, jog įgaliojimo veikti Z. V. Š. vardu neturi. Taigi, teisminio nagrinėjimo metu nustačius, kad skundas dėl dalies skundo reikalavimų yra paduotas ne to asmens, kuriam priklauso reikalavimo teisė, vadovaujantis ABTĮ 54 straipsniu pasiūlyta į bylos nagrinėjimą pareiškėjos sutikimu papildomai pareiškėja įtraukti ir Z. V. Š.. Pareiškėja E. Š. nesutiko dėl netinkamo pareiškėjo pakeitimu įvardijamoje reikalavimų dalyje, nurodydama, kad Z. V. Š. yra išvykusi į užsienį ir nepageidauja, jog būtų įtraukta į procesą pareiškėjos procesine padėtimi. Todėl įvertinus tai, kad pareiškėja nesutiko netinkamo pareiškėjo įvardijamų reikalavimų dalyje pakeisti tinkamu ir nustačius, jog aukščiau nurodytas automobilio transportavimo bei apžiūrų išlaidas patyrė ne pareiškėja, o Z. V. Š., pareiškėjos prašymas priteisti kito asmens patirtą žalą (168,86 Eur) laikytinas nepagrįstu ir atmestinas.
Pareiškėja turtinės žalos atsiradimą taip pat sieja su 400 Lt dydžio išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą Tauragės apskrities VPK ir Tauragės rajono apylinkės teisme bei 200 Lt išlaidomis už advokato teisines paslaugas nagrinėjant šią administracinę bylą.
Vertinant turtinę žalą, kurios atsiradimą pareiškėja sieja su 400 Lt dydžio išlaidomis už advokato padėjėjo teisines paslaugas nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, akivaizdu, kad jos turėtos bylinėjimosi išlaidos, patirtos administracinio teisės pažeidimo byloje, yra konkrečiai apibrėžiamas, apčiuopiamas turto netekimas, taigi, bendriausia prasme tokios išlaidos laikytinos nuostoliais CK 6.249 straipsnio prasme (žr., pvz., 2010 m. gruodžio 16 d. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartį administracinėje byloje Nr. A63-1720/2010).
CK 6.247 straipsnyje nurodyta, kad atlyginami tik tie nuostoliai, kurie susiję su veiksmais (veikimu, neveikimu), nulėmusiais skolininko civilinę atsakomybę tokiu būdu, kad nuostoliai pagal jų ir civilinės atsakomybės prigimtį gali būti laikomi skolininko veiksmų (veikimo, neveikimo) rezultatu. Pareiškėjos nurodomi nuostoliai, susiję su teisinės pagalbos teikimu administracinio teisės pažeidimo byloje, pagal savo pobūdį tiesiogiai sietini su pirmiau nurodytais neteisėtais veiksmais, nes jei nebūtų priimti nepagrįstas nutarimas ir administracinis sprendimas administracinio teisės pažeidimo byloje, pareiškėjai nebūtų kilusi būtinybė juos skųsti teisės aktų nustatyta tvarka ir patirti su tuo susijusias išlaidas. Todėl darytina išvada, kad byloje aptariamu atveju egzistuoja priežastinis ryšys tarp pareiškėjos nurodytų neteisėtų veiksmų ir jos patirtų 400 Lt nuostolių nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą.
Pažymėtina, kad net ir pripažįstant turėtas 400 Lt išlaidas nuostoliais (turtine žala), byloje turi būti įvertinta, ar šie patirti nuostoliai yra pagrįsti. Kaip matyti iš 2014 m. rugsėjo 27 d. sąskaitos už teisines paslaugas Nr. 71, 2014 m. rugsėjo 29 d. pinigų priėmimo kvito Serija LAT Nr. 778123, už dviejų skundų Tauragės rajono apylinkės teismui surašymą pareiškėja sumokėjo po 200 Lt, viso 400 Lt. Išlaidos už minėtų skundų paruošimą neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos) nustatytų maksimalių dydžių, todėl priteistinos visos.
Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes konstatuojama, kad pareiškėja turi reikalavimo teisę į 400 litų (115,85 Eur) patirtų išlaidų (turtinės žalos) atlyginimą, todėl šioje dalyje skundas tenkintinas ir iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, pareiškėjai priteistinas 400 Lt (115,85 Eur) turtinės žalos atlyginimas.
Dėl išlaidų atlyginimo priteisimo
Kaip jau paminėta šiame sprendime, pareiškėja prie patirtos turtinės žalos priskiria ir 200 Lt išlaidas, patirtas dėl procesinių dokumento parengimo inicijuojant teismo procesą nagrinėjamoje byloje. Atkreiptinas dėmesys, kad bylinėjimosi išlaidos, patirtos nagrinėjant šią administracinę bylą, negali būti vertinamos kaip pareiškėjos galimai patirta turtinė žala. Šios išlaidos yra proceso šalies išlaidos, patirtos dėl kreipimosi į teismą ir šių išlaidų atlyginimo klausimas spręstinas vadovaujantis ABTĮ 44 straipsnio nuostatomis.
Bylinėjimosi išlaidas, patirtas nagrinėjant šią administracinę bylą, patvirtina 2015 m. sausio 2 d. teisinių paslaugų sutartis Nr. 1, kuria pareiškėja E. Š. advokato K. S. padėjėjui V. S. pavedė surašyti skundą Klaipėdos apygardos administraciniam teismui, 2015 m. sausio 2 d. sąskaita už teisines paslaugas Nr. 1, kurioje nurodyta, kad už reikiamų dokumentų surašymą mokėtina suma 200 Lt ir 2015 m. sausio 5 d. pinigų priėmimo kvitas Serija LAT Nr. 778143.
Pagal Rekomendacijų 8.2 punktą maksimali galima priteisti už skundo parengimą suma iki 2015 m. sausio 1 d. buvo 3105 Lt (3 x 1035 Lt minimali mėnesinė alga), todėl akivaizdu, kad 200 Lt už skundo parengimą pareiškėjos sumokėta suma neviršija Rekomendacijose nurodyto maksimalaus dydžio.
Pažymėtina, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje laikomasi nuoseklios pozicijos, kad jei skundas yra patenkintas iš dalies, proceso šaliai, kurios naudai priimtas teismo sprendimas, jos patirtos su bylos nagrinėjimu susijusios išlaidos atlyginamos proporcingai patenkintų (atmestų) skundo reikalavimų daliai (žr. pvz. 2012 m. kovo 2 d. nutartis administracinėje byloje Nr. AS146-113/2012, 2012 m. vasario 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-342/2012).
Nagrinėjamu atveju tik dalis pareiškėjos prašomos priteisti turtinės žalos pripažįstama pagrįsta ir priteistina, t.y. 400 Lt iš prašomos 983 Lt sumos (teismas iš prašomos priteisti žalos atlyginimo 1183 Lt dalies atima 200 Lt bylinėjimosi išlaidas šioje byloje), kas sudaro 41 proc. pareikštų reikalavimų apimties. Todėl darytina išvada, kad E. Š. turi teisę į turėtų teismo išlaidų atlyginimą proporcingai patenkintų reikalavimų daliai, t.y. į 82 Lt (200 x 41 proc. = 82).
Remdamasis Rekomendacijų 2 punkte įtvirtintais kriterijais, įvertinęs bylos sudėtingumą, teiktų teisinių paslaugų pobūdį, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, teismas daro išvadą, kad ši suma vertintina kaip pagrįsta ir protinga, kuri užtikrina bylinėjimosi išlaidų tikslų įgyvendinimą, šalių interesų pusiausvyrą, nepažeidžia teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principų, todėl iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities VPK, pareiškėjai priteistinas 82 Lt (23,75 Eur) bylinėjimosi išlaidų atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Administracinių bylų teisenos įstatymo 44-45 straipsniais, 85–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 ir 5 punktais, 127 straipsnio 1 dalimi, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos E. Š. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 115,85 Eur (vieną šimtą penkiolika eurų, 85 ct) turtinės žalos atlyginimą.
Priteisti E. Š. (gim. (duomenys neskelbtini)) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Tauragės apskrities vyriausiojo policijos komisariato, 23,75 Eur (dvidešimt tris eurus, 75 ct) su bylos nagrinėjimu susijusių išlaidų atlyginimą.
Kitoje dalyje pareiškėjos E. Š. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai apeliacinės instancijos teismui.