Marijampolės apylinkės teismo nutarimas

2017-08-22 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A2.-300-829/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Marijampolės apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2017-08-22
Bylos Nr.
A2.-300-829/2017
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Loreta Masevičiūtė
Pažeidėjas
M. A. P., S. V.
Advokatai
Irena Hasse
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla
Nr. A2.-300-829/2017
Teisminio proceso Nr. 4-40-3-00209-2017-2Procesinio sprendimo kategorija 3.1.1 (S)
ŠAKIŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2017 m. rugpjūčio 22 d.Šakiai
Šakių rajono apylinkės teismo teisėja Loreta Masevičiūtė,sekretoriaujant Eglei Pukinskaitei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamai M. A. P.,jos atstovei advokatei Irenai Hasse,administracinėn atsakomybėn traukiamam S. V.,nukentėjusios mažametės atstovei Ž. M.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo M. A. P. ir S. V., administracinio nusižengimo bylą, kurioje M. A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenanti (duomenys neskelbtini), traukiama administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 72 straipsnio 1 dalį bei S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 72 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Marcelė A. P. 2017 m. birželio 10 d. apie 16 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), konfliktavo su S. V. mažametės M. V., gimusios (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, ko pasėkoje mažametė M. V. išsigando, pradėjo verkti. Tokiais savo veiksmais ji pažeidė vaiko teises į saugią aplinką, rodė jai netinkamą pavyzdį. Tuo M. A. P. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 57 straipsnį.

S. V. 2017 m. birželio 10 d. apie 16 val. gyvenamojo namo kieme, (duomenys neskelbtini), konfliktavo su Marcele A. P. mažametės dukros M. V., (duomenys neskelbtini), akivaizdoje. Konflikto metu kalbėjo pakeltu balso tonu, vadino M. A. P. „šlykštyne“. Konflikto metu mažametė M. V. išsigando, pradėjo verkti. Taip pat S. V. įsisodino dukrą į automobilį, kuriame nebuvo vaikui skirtos automobilinės kėdutės, bandė išvažiuoti. Tokiais savo veiksmais jis pažeidė dukros teises į saugią aplinką, darė neigiamą įtaką dukros atžvilgiu, rodė jai netinkamą pavyzdį. S. V. pažeidė Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo Nr. I-1234 3 straipsnį, 21 straipsnio 1 ir 2 dalis, 56 straipsnį ir 57 straipsnį.

Administracinėn atsakomybėn traukiama M. A. P. 2017-07-04 ir 2017-08-08 teismo posėdžių metu parodė, kad nusižengimą pripažįsta iš dalies. Parodė, kad paštininkė jai paskambino ir pranešė, kad S. V. buvo atvažiavęs pasiimti laiško ir pasakė, kad atvažiuos pas ją ir padarys tvarką, kadangi ji negali prižiūrėti šio dukros. Apie 16 val. mergaitė eina miegoti popietės miego, todėl šią buvo nupraususi. Mergaitė buvo plonai aprengta, basa. Prieš atvažiuodamas S. V. jai neskambino. Dukra taip pat neskambino, nors S. V. teigė, kad ši leido jam pasiimti vaiką. Tada pamatė per langą, kad atvažiuoja S. V. Jis nieko nesakęs koridoriuje pasiėmė mergaitę ir išsinešė į kiemą. Su piktumu papriekaištavo jai, kodėl mergaitė šlapia. S. V. jau atvažiavo piktas. Pasakė, kad mergaitę vežasi į panemunę. Tada su dukra šiam liepė bendrauti kieme, kadangi be A. S. mergaitės neduos niekur vežtis. Tuo metu mergaitė neverkė. Paskui ji pasiėmė iš S. V. mergaitę. Vėliau S. V. mergaitę paėmė iš jos glėbio ir įsisodino į automobilio priekį, užspaudė rankenėles. Automobilyje nebuvo vaikui skirtos kėdutės. Kieme mergaitė neverkė. S. V. prisisegė vaikui diržą. Ji nedaužė S. V. automobilio. Pamačiusi, kad S. V. važiuos atbulas, ji per pievą nubėgo ant kelio ir neleido jam pravažiuoti. S. V. tada bandė ją apvažiuoti, tačiau ir to padaryti šiam neleido. Tuo metu S. V. paskambino policijai. Jis buvo pasiruošęs konfliktui. Turėjo liudininkę, filmavo. Belaukiant policijos ji buvo sudėjusi rankas ant S. V. automobilio kapoto, tačiau šio nedaužė. Jai buvo liepta traukti šūdinas rankas nuo automobilio. S. V. rodė visokius gestus. Rodė, kad durna, sena, šlykšti. Ji nenaudojo jokio keiksmažodžio. Atvažiavo du policijos pareigūnai. Mergaitė sėdėjo automobilio gale. Policininkai liepė mergaitę nešti į namą. S. V. šaukė, kad ji virkdina mergaitę. Mergaitė apsiverkė tada, kai šią ji ėmė, nes manė, kad S. V. ją vešis prie Nemuno. Konfliktas buvo. Pakeltas tonas buvo. Jie jau seniai pykstasi. Nebuvo galimybės išvengti konflikto (b. l. 15, 33, 2017-07-04 teismo posėdžio garso įrašas, 09:21:33-09:28:54; 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 15:09:11-15:16:21).

Administracinėn atsakomybėn traukiamas S. V. 2017-08-08 teismo posėdžio metu parodė, kad nusižengimą pripažįsta iš dalies. Parodė, kad birželio 10 d. buvo užsukęs pas paštininkę pasiimti registruoto laiško. Paštininkei pasakė, kad jam nepatinka, kad dukros motina vaiką palieka pas savo motiną. 16 val. atvyko pas dukrą sau priklausančiu automobiliu. Su juo buvo draugės giminaitė, kuri norėjo pamatyti Nemuną. A. S. pranešė, kad atvažiuos. Ši pasakė, kad dabar ji ne namuose, o vaikas pas močiutę ir leido jam nuvažiuoti pas dukrą. Jo tikslas buvo pasimatyti su vaiku. Nebuvo tikslo vaiko išsivežti. Buvo užėjęs į namus. Pasisveikino, pasakė kokiu tikslu atvažiavo. Konfliktas prasidėjo namuose. Mergaitę išsinešė į kiemą. Kol mergaitė buvo ant jo rankų, nebuvo pakėlęs tono. Pamačius jį M. A. P. prasidėjo isterijos. Ji nesivaldė, staugė. Sakė šiai, kad norėtų išsivežti mergaitę prie Nemuno. M. A. P. pasakė, kad mergaitė palikta jai ir tegul būna jos namuose. M. A. P. mergaitę atėmė jam iš rankų. Mergaitė pradėjo verkti. Tada ji atidavė vaiką jam. Mergaitę turėjo įsisodinti į automobilį, kadangi norėjo šią apginti. Vaiką pasodino į galą, uždarė langus. Pagarsino muziką šiek tiek, kad mergaitė negirdėtų M. A. P. šauksmų. M. A. P. vartojo necenzūrinius žodžius. Mergaitė automobilyje neverkė. Kai M. A. P. pradėjo šaukti bei daužyti automobilio kapotą, paskambino policijai. Policijos norėjo laukti išvažiavus iš kiemo. M. A. P. vadino šlykštynę. Atvažiavo du policijos pareigūnai. Konfliktas dar nebuvo pasibaigęs. Pareigūnai norėjo juos apklausti. M. A. P. neleido jam kalbėti, nuolat šaukė. Jis surašė pareiškimą už tai, kad M. A. P. sulankstė jo automobilio kapotą. Šiuo metu atsisako savo turtinių reikalavimų M. A. P. atžvilgiu. Gailisi, kad pats negalėjo susitvardyti. Retai mato dukrą. Kiekvieną kartą vyksta konfliktai dėl bendravimo su vaiku. Nenorėjo specialiai išprovokuoti konflikto. Neklausė kada A. S. grįš iš darbo. Draugės giminaitė konflikte nedalyvavo (b. l. 33, 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 14:47:56-15:09:11).

2017-08-08 teismo posėdžio metu liudytojas I. K. parodė, kad ne pirmą kartą kviečiama policija, kadangi nepasidalinama vaiku. Vyko žodinis konfliktas. Šalys viena per kitą rėkavo, šūkavo. Neprisimena, ar asmenys konflikto metu vartojo necenzūrinius žodžius. Tiek vyrui, tiek moteriai buvo liepta nuleisti toną. Vaikas buvo šalia. Neprisimena, ar vaikas verkė. Automobiliui žalos nebuvo padaryta. Automobilyje buvo mergina. Jos neapklausė (b. l. 33, 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 15:35:35-15:40:50).

2017-08-08 teismo posėdžio metu liudytojas D. M. parodė, kad atvykus į įvykį, rado prie sodybos stovintį automobilį. Keleivio vietoje sėdėjo vaikas. Prie automobilio stovėjo konfliktuojantys S. V. ir mergaitės močiutė. Buvo kilęs konfliktas dėl vaiko priežiūros. S. V. norėjo pasiimti vaiką, o močiutė jam neleido. Teko raminti konfliktą. Abi šalys kalbėjo pakeltu tonu, vienas kitą įžeidinėjo, ginčijosi. Abiem buvo priminta, kad taip elgtis prie mažo vaiko negalima. Pasibaigus konfliktui, grįžo namo vaiko motina. Mergaitė pradėjo verkti kai ją pasiėmė, jau pasibaigus konfliktui (b. l. 33, 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 15:40:50-15:44:17).

2017-08-08 teismo posėdžio metu liudytoja A. S. parodė, kad įvykio dieną dirbo, todėl dukrą prižiūrėjo močiutė. Apie 17 val. jai paskambino S. V. ir pranešė, kad už poros valandų atvažiuos pas savo dukrą. Ji šiam pasakė, kad iš darbo grįš apie 18 val. Nurodė, kad mergaitė yra pas jos motiną. S. V. nusikeikė ir paklausė ką jam daryti. Tuo jų pokalbis ir baigėsi. S. V. balso tonas buvo neramus. Nežinojo, ar S. V. važiuos pas jos motiną, kadangi šis su ja konfliktuoja. S. V. nenorėdavo, kad mergaitė lankytųsi pas močiutę. Grįžus iš darbo rado pareigūnus. Konfliktas jau buvo pasibaigęs. Tuo tarpu S. V. sėdo į automobilį ir išvažiavo. Dar S. V. spėjo pakeltu tonu pasakyti, kad mergaitė yra kambaryje su jos motina, kuri ją prarėkino (b. l. 33, 2017-08-08 teismo posėdžio garso įrašas, 15:44:17-15:51:06).

Byloje pateiktuose vaizdo įrašuose matyti, kad tiek S. V., tiek M. A. P. konfliktavo prie mergaitės pakeltu tonu, mergaitė buvo susigraudinusi. S. V. mergaitės močiutę pavadino „nuliu“ bei „šlykštyne“, o M. A. P. vartojo necenzūrinius keiksmažodžius „blet“ bei „kurva“.

Lietuvos Respublikos vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – Įstatymas) 6 straipsnio 1 dalies 1 punktas numato, kad tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti tinkamas sąlygas vaikui gyventi ir augti šeimoje, rūpintis juo. Remiantis minėto Įstatymo 8 straipsnio 1 dalies 1 punktu, vaiko teisė būti sveikam garantuojama priemonėmis, leidžiančiomis sudaryti vaikui sveiką ir saugią aplinką. Tėvai ar kiti teisėti vaiko atstovai privalo sudaryti sąlygas vaikui augti, vystytis ir tobulėti, turi auklėti savo vaikus humaniškai, dorais žmonėmis (Įstatymo 21 straipsnio 1 dalis). Atitinkamai Įstatymo 43 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta, kad už fizinio ar psichinio smurto demonstravimą vaikams, jų įtraukimą į nusikalstamą ar kitą neteisėtą veiką taikoma įstatymų nustatyta administracinė arba baudžiamoji atsakomybė.

Tiek nacionaliniuose, tiek tarptautiniuose teisės aktuose įtvirtintas ypatingos vaiko apsaugos principas – visur ir visada pirmiausia turi būti atsižvelgiama į teisėtus vaiko interesus. Tinkamas valdžios panaudojimas vaiko atžvilgiu siejamas su tuo, kad vaikui būtų užtikrinta teisė į visapusišką ir harmoningą vystymąsi fiziškai ir protiškai, siekiama vaiką apsaugoti nuo jo vystymuisi žalingo socialinės aplinkos poveikio. Draudžiamas bet koks valdžios panaudojimas priešingai vaiko interesams, tarp jų ir fizinio ar psichologinio smurto demonstravimas vaiko akivaizdoje. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą išaiškinęs, jog vaiko akivaizdoje atlikti veiksmai, pasireiškiantys amoraliu tėvų ar kitų asmenų elgesiu (fiziniu smurtu, necenzūriniais žodžiais, agresyviais barniais, keliančiais vaikui baimę), traktuojami kaip asmenų elgesys priešingai vaiko interesams. Neigiamą poveikį vaikui gali daryti jau pats vaiko pamatytas netinkamo elgesio faktas, todėl vien už tokį elgesį vaiko akivaizdoje asmenis gali būti traukiami administracinėn atsakomybėn (LVAT nutartys bylose Nr. N2-818/2005, Nr. N62-482/2011, Nr. N575-305/2012, Nr. N575-739/2012 ir kt.).

Motyvuojamoji dalis

Ištyręs byloje surinktus įrodymus ir įvertinęs jų visumą, teismas daro išvadą, kad šių įrodymų pakanka patvirtinti M. A. P. ir S. V. kaltę padarius ANK protokoluose užfiksuotus pažeidimus. Abi konfliktuojančios šalys patvirtino aplinkybę, kad 2017 m. birželio 10 d. tarp jų įvyko žodinis konfliktas. Šiuo atveju teismas nevertina, kuri iš pusių pradėjo konfliktą, nes kaltinimo ribose esminė aplinkybė yra M. A. P. ir S. V. elgesys konflikto metu, o būtent įžeidžiančių bei necenzūrinių žodžių vartojimas, kuriuos girdėjo mažametis vaikas. M. A. P. pažeidimą iš dalies neigė ir tvirtino, kad nors buvo pakėlusi toną, tačiau ji nenaudojo jokio keiksmažodžių, o mergaitė apsiverkė tik atvykus policijos pareigūnams imant ją iš S. V. automobilio. S. V. taip pat pažeidimą iš dalies neigė ir tvirtino, kad nors M. A. P. vadino „šlykštynę“, tačiau mergaitė būnant su juo neverkė. Tačiau tokius jų parodymus paneigia liudytojų I. K. ir D. M. paaiškinimai duoti teismo posėdžio metu. Liudytojas D. M. teismo posėdžio metu paaiškino, kad buvo kilęs konfliktas dėl vaiko priežiūros. S. V. norėjo pasiimti vaiką, o močiutė jam neleido. Teko raminti konfliktą. Abi šalys kalbėjo pakeltu tonu, vienas kitą įžeidinėjo, ginčijosi. Abiem buvo priminta, kad taip elgtis prie mažo vaiko negalima. Netikėti minėtų liudytojų parodymais nėra pagrindo, nes pareigūnas D. M. ir tarnybiniame pranešime nurodė iš esmės analogiškas įvykio aplinkybes nupasakotas teismo posėdžio metu. Tą pačią įvykio seką patvirtina ir liudytojas I. K., kuris teigia, kad tarp administracinėn atsakomybėn traukiamų asmenų vyko žodinis konfliktas. Šalys viena per kitą rėkavo, šūkavo. Tiek M. A. P., tiek S. V. buvo liepta nuleisti toną. Teismas neturi pagrindo abejoti šio liudytojo parodymais, kadangi teismo posėdžio metu jis davė paaiškinimus, kurie neprieštarauja kitiems byloje surinktiems duomenims. Minėtų liudytojų parodymai nuoseklūs. Byloje nėra duomenų leidžiančių manyti, kad jie būtų suinteresuoti nepagrįstai apkalbėti administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis, nes šių nepažįsta. Aplinkybių, kad minėti liudytojai būtų šališki, turėję pagrindą administracinėn atsakomybėn traukiamus asmenis apkalbėti ar suinteresuoti nepagrįstai apkaltinti juos nebūto teisės pažeidimo padarymu, nenurodė nei M. A. P., nei S. V. Be to pažymėtina, kad liudytojai yra įspėti dėl melagingų parodymų davimo, todėl teismas neturi pagrindo netikėti jų parodymais, kurie yra aiškūs, nuoseklūs, detalūs, taip pat atitinka kitus byloje surinktus ir ištirtus įrodymus. Liudytoja A. S. parodė, kad S. V. prieš išvažiuojant pakeltu tonu pasakė, kad mergaitė yra kambaryje su jos motina, kuri ją prarėkino. Liudytoja rašytiniuose parodymuose nurodė, kad konflikto negirdėjo, kadangi buvo darbe. Įvertinus minėtas aplinkybes, minėtos liudytojos A. S. parodymais vadovaujamasi tik tiek, kiek juos patvirtina kiti byloje surinkti įrodymai. Iš vaizdo įrašo nustatyta, kad visą konfliktą girdi bei mato mergaitė, kad tiek S. V., tiek M. A. P. konfliktavo pakeltu tonu, mergaitė buvo susigraudinusi. S. V. mergaitės močiutę pavadino „nuliu“ bei „šlykštyne“, o M. A. P. vartojo necenzūrinius keiksmažodžius „blet“ bei „kurva“. Pažymėtina, kad S. V. iš dalies neneigė, jog šio konflikto metu pavartojo vieną įžeidžiantį žodį „šlykštynė“. Teismui nekelia abejonės, kad tokių įžeidžiančio žodžių kaip „šlykštynė“ bei „nulis“ pasakymas, konfliktavimas pakeltu tonu vaiko akivaizdoje kelia jam baimę, traumuoja jo psichiką, tai buvo padaryta priešingai vaiko interesams. Be to M. A. P. vartodama necenzūrinius žodžius kaip „kurva“ bei „blet“ bei konfliktuodama pakeltu tonu sudarė žalingas socialines aplinkos sąlygas, kurios daro žalą vaiko psichikai, pažeidė vaiko teises į ramų ir saugų gyvenimą savo namuose, tai yra ji pažeidė Įstatymo 8 straipsnio reikalavimus.

Taigi byloje esantys duomenys: administracinio nusižengimo protokolai, tarnybiniai pranešimai M. A. P., A. S., S. V., D. M. paaiškinimai raštu nutarimas pripažinti M. V., gim. (duomenys neskelbtini), nukentėjusiuoju, skaitmeninė laikmena, I. K., D. M. parodymai papildo vieni kitus ir bendrai sudaro vieningą medžiagą, neabejotinai patvirtinančią M. A. P. ir S. V. kaltę dėl to, jog jie 2017 m. birželio 10 d. mažamečio vaiko akivaizdoje konfliktavo tarpusavyje, ko pasėkoje mažametė išsigando, tokiu būdu jie pažeidė vaiko teises į saugią aplinką, rodė mergaitei netinkamą pavyzdį ir už tokius veiksmus turi būti taikoma ANK 72 straipsnio 1 dalies numatyta administracinė atsakomybė.

Teismas M. A. P. atsakomybę lengvinančia aplinkybe laiko tai, kad nusižengimą padarė 65 metų sulaukęs asmuo; atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.

Teismas S. V. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatė.

Skiriant M. A. P. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į asmenybę – neteista, administracine tvarka nebausta, nedirbanti, į atsakomybę lengvinančią aplinkybę ir skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Skiriant S. V. nuobaudą, atsižvelgtina į padarytos veikos pobūdį, pavojingumo laipsnį, į asmenybę – neteistas (Liteko duomenimis nuteistas Trakų rajono apylinkės teismo 2017-08-14 baudžiamuoju įsakymu, kuris nėra dar įsiteisėjęs), administracine tvarka baustas, nedirba ir skirtina sankcijoje numatyta nuobauda – įspėjimas.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis tuo, kas išdėstyta ir ANK 635-636 straipsniais, teismas

nutaria:

pripažinti Marcelę A. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kalta dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

pripažinti S. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini), kaltu dėl administracinio nusižengimo, numatyto ANK 72 straipsnio 1 dalyje, padarymo ir skirti administracinę nuobaudą – įspėjimą.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, padavus skundą Šakių rajono apylinkės teisme.

Teisėja Loreta Masevičiūtė