Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

institucijos, priėmusios nutarimą Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinė komisijos atstovui nedalyvaijant,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio teisės pažeidimo bylą pagal, A. G. L (duomenys neskelbtini), skundą dėl 2012-11-29 Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos priimto nutarimo Nr. A11-13566- (1.1.47-T1)/2 panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus miesto 2 policijos komisariato Naujininkų policijos nuovados tyrėjas J. D. 2012-10-04 surašė A.G. L. administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 13P-2014252-12 (toliau – Protokolas) už tai, kad ji 2012-09-15 apie 11.46 val., Salininkų Sodų 8-oji 7, Vilniuje, savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) užstatė kaimyno automobilį „VW Transportter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) dėl ko pastarasis apie valandą negalėjo išvažiuoti ir šais savo veiksmais padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 188 str.

Teismo posėdyje A. G. L. palaikė skundą jame nurodytais pagrindais ir paaiškino, kad ji protokole nurodytu laiku atvažiavo į savo sodo sklypą. Kadangi kelias privažiuoti į sodo sklypą buvo užstatytas automobiliu „VW Transportter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso O. N., o pagrindiniame kelyje ji savo automobilio palikti negalėjo, todėl savo automobilį paliko paskui kaimyno automobilį. Kadangi iš automobilio „VW Transportter“ buvo kraunamos statybinės medžiagos, ji paklausė kaimyno, kada galės įvažiuoti į savo sklypą. Į tai kaimynas atsakė keiksmažodžiais. Ji, palikusi automobilį, nuėjo iki savo namo. Grįždama atgal žmonių nematė, todėl nuėjo pas kaimynę V. G.. Kartu su V. G. nutarusios važiuoti į parduotuvę, jos įsėdo į automobilį, o išvažiavusios į bendrą kelią, pamatė įvažiuojantį policijos automobilį. Į jos sklypą įvažiavimo keliukas yra vienas. Į kaimyno namus ji nėjo, nes teritorija aptverta, be to jie turi kitą įvažiavimą. Automobilių statymo tvarka nebuvo sutarta. Konfliktai dėl automobilių statymo buvo ir anksčiau.

Teisme apklaustas liudytojas O. N. paaiškino, kad 2012-09-15 apie 10.50 val. buvo atvežtos statybinės medžiagos, kurias krovė darbininkai, jis, norėdamas patraukti automobilį, sėdo į jį, tačiau A. G. L. jo automobilį užstatė, paparašius patraukti automobilį, ši į prašymą atsakė necenzūriniu žodžiu, taip pat buvo iškeikti ir jo tėvai, kurie ėjo kalbėtis su A. G. L.. Su kreipšiais ji nuėjo ne į savo namą, o pas kaimynę, o sugrįžusi po 15 min, vėl pradėjo įžeidinėti. Kadangi jo automobilis buvo užstatytas, kvietė policiją. Patraukti mašinos A. G. L. jo neprašė. Jis (O. N.) turi savo atskirą įvažiavimą, tačiau turi teisę statyti automobilį ir ginčo įvažiavime, nes ten buvo patogiau nešioti statybines medžiagas. Nustatytos tvarkos naudotis keliuku nėra. Santykiai su A. G. L. yra bglogi jau apie 10 metų. Konfliktą pradėjo ne jis.

Teisme apklausta liudytoja V. G. paaiškino, kad O. N. ir A. G. L. yra kaimynai. Būdama namuose girdėjo šauksmus, barnius, suprato, jog kaimynai šaukia vienas ant kito, konflikto metu buvo vartojami necenzūriniai žodžiai iš abiejų pusių. Atėjusi pas ją A.G. L. pasakė, kad negali įvažiuoti prie savo namo, nes įvažiavimas užstatytas autobusiuku. A. G. L. pas ją prabuvo apie 20 minučių, gal daugiau, ir vis žiūrėjo, ar nereikės patraukti automobilio. Su A. G. L. jos nutarė važiuoti į parduotuvę, sėdo į automobilį, prie automobilio „VW Transportter“ tuo metu jokių žmonių nebuvo. Joms bevažiuojant atvyko plicija.

Teisme apklausta liudytoja O. N. paaiškino, kad jos sūnus O. N. važiavo statybinių medžiagų, atvažiavęs jas krovė. Darbininkai buvo namo 2 aukšte, dirbo, prie automobilio jų nebuvo. Tuo metu atvažiavo A. G. L., statybinės medžiagos jau buvo iškrautos. Sūnus buvo kieme, norėjo patraukti savo automobilį ir apie tai pasakė A. G. L., tačiau ši pradėjo keiktis, šaukti, nuėjo pas kaimynus. Praėjus 2 valandoms sugrįžo, sėdo į savo automobilį, o sūnus jau buvo iškvietęs policiją. Susitarimo dėl automobilių statymo ir įvažiavimo nebuvo. Sūnaus automobilis trukdė įvažiuoti A. G. L..

Teisme apklaustas liudytojas A. B. paaiškino, kad O. N. jo prašė padėti iškrauti atvežtas gipso kartono plokštes. Atvažiavęs O. N. savo automobilį pastatė prie namų ant keliuko. Atvažiavo A. G. L.. Nors pats jos nematė, tačiau matė automobilį „Audi“, kuris buvo užblokavęs O. N. automobilį. O. N. jam pasakė, kad kaimynė užstatė jo automobilį. Kaimynė negalėjo patekti į savo namus, nes kelias buvo užtvertas, tačiau mano, jog jiedu galėjo susitarti. Atvažiavusi moteris nuėjo namo ir apie 20 minučių automobilis stovėjo tuščias. Kada O. N. prašė patraukti A. G. L. automobilį ir kada ši moteris atvažiavo, neatsimena. Girdėjo vykstantį konfliktą tarp abiejų pusių, moteris keikėsi, O. N. buvo susinervinęs ir taip pat moteriai atrėžė atgal.

Teisme apklausta liudytoja L. S. paaiškino, kad ji konflikto dieną buvo svečiuose pas V. G., namuose buvo ir šios vyras. Išgirdo rėkiančius moterišką ir vyrišką balsus, buvo girdimi ir keiksmai. Atėjusi A. G. L. sakė, jog kaimynas užstatė pravažiavimą, dėl ko turėjo eiti su krepšiais iki namų, o grįžusi atgal prie automobilio, juo vis dar negalėjo patekti iki namų.

Teisme apklaustas liudytojas V.P. D. paaiškino, kad jis yra kaimynas ir buvo incidento liudytoju. Tai buvo vasara, jis buvo lauke, išgirdo konfliktą. Kaimynė A. G. L. su krepšiais ėjo, ant šios šaukė kaimynas O. N.. Atėjusi A. G. L. pasakė, kad ji negalėjo pravažiuoti, nes O. N. užstatė įvažiavimą. Ji vis žvalgėsi, kodėl nežino, jis pats autobusiuko nematė.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Pagal Lietuvos Respublikos ATPK 284 str. nuostatas, pareigūnas, nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, privalo išsiaiškinti ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti. Lietuvos Respublikos ATPK 301 str. nustatyta, jog teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą.

Lietuvos Respublikos ATPK 9 straipsnyje pateikiama administracinio teisės pažeidimo sąvoka, kur nurodoma, kad administraciniu teisės pažeidimu (nusižengimu) laikomas priešingas teisei, kaltas (tyčinis arba neatsargus) veikimas arba neveikimas, kuriuo kėsinamasi į valstybinę arba viešąją tvarką, nuosavybę, piliečių teises ir laisves, į nustatytą valdymo tvarką, už kurį įstatymai numato administracinę atsakomybę.

LR ATPK 188 str. nustatyta, kad savavaldžiavimas, tai – savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas savo tikros ar tariamos teisės, ginčijamos kito asmens, nepadaręs esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms, t. y. įtvirtinta atsakomybė už savavaldžiavimą, kuriuo yra laikomas savavališkas, nesilaikant įstatymų nustatytos tvarkos, vykdymas teisės, nepriklausomai nuo to, ar tokia teisė yra tikra, ar tariama. Tai vienas iš būtinų savavaldžiavimo objektyvių požymių, kuris yra susijęs su tuo, kad ta vykdoma teisė yra ginčijama kito asmens, o vykdant teisę sukelti neigiami padariniai nepadaro esminės žalos piliečių teisėms ar teisėtiems interesams arba valstybinėms įmonėms ar visuomeninėms įmonėms, įstaigoms arba organizacijoms (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. sausio 25 d. nutartis Nr. N17- 101/2007). Asmenys civilinėmis teisėmis laisvai naudojasi savo nuožiūra, tačiau įgyvendindami savo teises ir vykdydami pareigas, turi laikytis įstatymų, gerbti geros moralės principus bei veikti sąžiningai. Draudžiama piktnaudžiauti savo teise, t.y. draudžiama įgyvendinti teises tokiu būdu ir priemonėmis, kurios be teisinio pagrindo pažeistų ar varžytų kitų asmenų teises ar įstatymų saugomus interesus, ar darytų žalos kitiems asmenims arba prieštarautų subjektinės teisės paskirčiai. Esant civilinių teisių pažeidimams, jos nustatyta tvarka gali būti apgintos teismo įstatymų numatytais būdais (Civilinio kodekso 1.137 straipsnio 2-3dalys, 1.138 straipsnis).

Išnagrinėjus administracinės bylos medžiagą nustatyta, jog BPC buvo gautas pranešimas, kad 2012-09-15 11.46 val., Vilniuje, Salininkų Sodų 8-oji g. 7, kaimynė piktybiškai savo automobiliu užstatė pravažiavimą įvykio pranešėjo automobiliui, registruotas įvykio pranešėjas - O. N.. Policijos pareigūnas E. C. atvykęs į vietą pagal gautą pranešimą, savo tarnybiniame pranešime yra nurodęs, kad įvykio dalyviai (O. N. ir A.G. L.) tarpusavyje konfliktavo, o policijos pareigūnams nurodė, kad įvykio metu vienas kitą buvo iškeikę necenzūriniais žodžiais, dėl ko asmenys buvo atvesdinti į policijos komisariatą. 2012-09-25 nutarimu buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą pagal LR BK 145 str., 284 str., 245 str., 187 str. (teismui peteiktos tyrimo medžiagos originalo priedas). Iš šio nutarimo matyti, jog tiek su A.G. L., tiek su O. N. buvo kalbėta ir jiedu oficialiai įspėti ir supažindinti su galima baudžiamąja atsakomybe pagal LR BK 145 str., 284 str. Teisme apklaustos A.G. L. bei liudytojų paaiškinimais, nustatyta, kad 2012-09-15 apie 11.46 val. A.G. L. savo automobiliu „Audi“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) negalėjo privažiuoti prie savo sodo namo, esančio Vilniuje, Salininkų Sodų 8-oji 7, kadangi kelias buvo užstatytas automobiliu „VW Transportter“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuris priklauso O. N.. Kaip paaiškino A.G. L., ji, negalėdama privažiuoti prie namų, savo automobilį paliko už O. N. automobilio ir nuėjo namo, grįždama atgal prie automobilio ir matytadama, jog žmonių nėra, pamanė, jog automobilio traukti nereikia, todėl nuėjo pas kaimynę V. G.. Grįždama prie automobilio su kaimyne V. G., pamatė atvažiuojančius policijos pareigūnus. Pats O. N. neneigė, jog jis savo automobilį buvo pasatatęs įvažiavime, dėl ko A. G. L. negalėjo privažiuoti iki savo namo. Jis gi taip pat nurodė, jog turi ir savo atskirą įvažiavimą, tačiau turi teisę statyti automobilį ir ginčo įvažiavime, o tuo metu savo automobilį pastatė įvažiavime, nes buvo patogiau nešioti atvežtas statybines medžiagas. Tai patvirtino ir teisme apklausta O. N., kuri paaiškino, jog sūnaus (O. N.) mašina trukdė įvažiuoti A. G. L.. Aplinkybę, jog įvažiavimas A.G. L. buvo užstatytas O. N. automobiliu, patvirtino ir liudytojai V. G., A. B., L. S., V.P. D.. Tiek O. N., tiek A. G. L. paaiškinimais nustatyta, jog nustatytos tvarkos naudotis keliuku nėra, o kaimynų tarpusavio santykiai yra blogi jau ilgą laiką, dėl ko ir yra nusistovėjęs tam tikras bendravimo būdas, kuris gal ir neatitinka pagarbaus ir kaimyniško bendravimo ir elgesio normų, tačiau neatitinka ir ATPK 188 str. numatyto administracinio teisės pažeidimo požymių. A. G. L. automobilio pastatymas už įvažiavimą užtvėrusio O. N. automobilio, nebuvo nukreiptas į savavališką savo teisės vykdymą, o priešingai, buvo iššauktas abiejų šalių nesutarimu. Tokiu pasirinktu elgesio modeliu abi šalys nesilaikė geros moralės principų veikti sąžiningai, laikantis protingumo ir teisingumo principų.

Atsižvelgiant į visas aukščiau išdėstytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A.G. L. nepadarė jai inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos ATPK 188 str., todėl skundžiamas nutarimas naikintinas, o byla A.G. L. atžvilgiu nutrauktina, nesant administracinio teisės pažeidimo įvykio ir sudėties (ATPK 250 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

A.G. L. skundą tenkinti.

Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės tarybos Administracinės komisijos 2012-11-29 nutarimą Nr. A11-13566- (1.1.47-T1)/2 administracinio teisės pažeidimo byloje ir bylą A.G. L. atžvilgiu nutraukti.

Nutarimas per 20 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos Respublikos ATPK 302² – 302⁵ straipsniuose nustatyta tvarka Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.