Vilniaus miesto apylinkės teismo įsakymas

Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Jeugenijuš Jaglinski, išnagrinėjęs Vilniaus apygardos prokuratūros Vilniaus apylinkės prokuratūros prokurorės Alos Petrenko pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu baudžiamojoje byloje Nr. 15-1-501-12, kurioje:

R. Z., a.k. (duomenys neskelbtini) gim. 1981-08-01 Šalčininkų raj., Lietuvos Respublikos pilietis, išsituokęs, turintis vidurinį išsilavinimą, dirbantis UAB „(duomenys neskelbtini)“ apdailininku, gyvenantis Vilniuje, (duomenys neskelbtini), teistas du kartus:

1) 2009-05-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo pagal LR BK 178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 5 mėnesiams, bausmės vykdymą atidedant 1 metams;

2) 2010-05-20 Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo pagal LR BK 22 str. 1 d.-178 str. 1 d. – laisvės atėmimu 6 mėnesiams. Vadovaujantis BK 64 str. 3 d., šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė subendrinta su 2009-05-25 Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė nustatyta – laisvės atėmimas 8 mėnesiams, bausmę atliekant pataisos namuose;

kaltinamas padaręs nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 215 straipsnio 1 dalyje ir 182 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Z. neteisėtai inicijavo finansinę operaciją ir panaudojo svetimą elektroninę mokėjimo priemonę, pakankamą finansinei operacijai inicijuoti bei savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, o būtent:

jis, 2012-06-07, laikotarpiu nuo 23.10 val. iki 23.15 val., UAB „Swedbank“ banko bankomate H349, Parko g. 23, Vilniuje, neteisėtai inicijavo finansinę operaciją bei savo naudai apgaule įgijo svetimą turtą, t.y. panaudodamas svetimą J. J. vardu išduotą UAB „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę „Visa Electron“ Nr. (duomenys neskelbtini), 23.10 val. nuėmė 200 Lt, 23.11 val. – 200 Lt, 23.12 val. – 100 Lt, 23.13 val. – 200 Lt, 23.15 val. – 20 Lt, tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo J. J. turtą bendrai 720 Lt sumai. Šiais veiksmais R. Z. padarė nusikaltimus, numatytus Lietuvos Respublikos BK 215 str. 1 d., 182 str. 1 d.

Motyvuojamoji dalis

Iš bylos medžiagos matyti, kad R. Z. savo kaltę pripažino pilnai ir parodė, kad nuo 2012 metų pavasario pažįstamas A. S. leido gyventi bute adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kartais į butą atvykdavo A. S., jo teta J. J. su sūnumi Romualdu. Tiksliai datos neprisimena, 2012 m. vasarą, galimai birželio mėnesį, vakare atėjus į butą (duomenys neskelbtini), Vilniuje, su drauge A. B. pastebėjo ant televizoriaus gulintį pasą ir „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, išduotus J. J. vardu, todėl suprato, jog ji buvo atvažiavusi į butą. Vėliau apie 22.00 val. į butą atvažiavo J. J., A. S. ir R. J., kurie buvo gerai išgėrę ir jie dar atvežė nemažai alaus. Iš karto atidavė J. J. jos pasą ir mokėjimo kortelę, kuriuos ji laikė prie savęs. Bute visi kartu gėrė alų. Apie 23.00 val. J. J. pasakė, kad reikia dar nueiti nusipirkti alaus, tačiau ji nenorėjo eiti būdama girta, todėl paprašė nueiti jo. Ji pati davė savo banko mokėjimo kortelę, pasakė PIN kodą, paprašė nupirkti 2 butelius alaus. Paaiškino jai, jog parduotuvė jau neveikia, kad reikės iš pradžių nuimti pinigus bankomate, po to kur nors nupirkti alaus. Paėmęs banko kortelę jis išėjo su A. B.. Nuėjus prie parduotuvės „Maxima“, esančios Parko g. 23, Vilniuje, A. B. prisėdo ant betono prie parduotuvės, o jis vienas nuėjo prie „Swedbank“ bankomato. Pagalvojo, kad neblaivi J. J. gali neprisiminti, jog davė jam kortelę ir pagalvoti, kad pati nusiėmė pinigus, todėl nutarė nuo jos kortelės nuimti visus pinigus. Įvedęs PIN kodą per kelis kartus sumomis po 100 Lt, 200 Lt nuėmė nuo kortelės J. J. pinigus. Prisimena, jog paskutinį kartą nuėmė 20 Lt. Bendrai buvo apie 720 Lt. Grįžęs prie A. B. su ja nuėjo prie kiosko Parko gatvėje, kur iš nuimtų pinigų jis nupirko 2 butelius 2 litrų talpos stipraus alaus ir grįžo į butą (duomenys neskelbtini). Bute dar kurį laiką pabuvo, išgėrė alaus, po to nutarė išvažiuoti pas A. B. tėvus į Savanorių pr., kadangi bute nebuvo vietos, kur nakvoti. J. J. banko kortelė liko pas jį, kadangi ji neprašė jos grąžinti. Su A. B. išvažiavo, o kitą rytą jis J. J. kortelę sulaužė ir išmetė. Nuimtus nuo J. J. banko kortelės pinigus išleido savo reikmėms, kadangi tuo metu nedirbo. Jis nieko nesakė A. B. apie tai, kad tą vakarą nuėmė svetimus pinigus. Jis nežino, ar ji matė, kaip jis nuėminėjo pinigus ir kiek jų buvo. Maždaug po dviejų dienų J. J. per A. B. pradėjo reikalauti grąžinti jai nuimtus pinigus, grasino rašyti pareiškimą policijai. R. Z. grąžinti jai pinigų negalėjo, nes jau buvo juos išleidęs. J. J., R. J. ir A. S. tą vakarą buvo girti ir gali neprisiminti visų aplinkybių, tačiau jis tikrai nesakė J. J., jog reikia užblokuoti jos kortelę, niekam neskambino ir neprašė užblokuoti kortelės. Kortelę davė pati J. J., prašydama nuimti pinigų alaus pirkimui, pati pasakė PIN kodą. Dėl savo elgesio nuoširdžiai gailisi, pasižada susitarti su J. J. dėl turtinės žalos atlyginimo dalimis (b.l. 32-33; 37).

Nukentėjusiosios J. J. parodymai, iš kurių matyti, kad butas, esantis (duomenys neskelbtini), Vilniuje, priklauso sūnėnui A. S.. Nuo 2012 m. kovo mėnesio sūnėno bute gyveno pažįstamas R. Z.. Jos sūnus norėjo šiame bute kuriam laikui apsistoti, todėl ji su sūnumi 2012-06-07 nutarė apžiūrėti butą ir atvažiavo ten apie 17.00 val. Bute buvo tik A. S., R. Z. nebuvo. Ji paliko bute savo švarką, kurio kišenėje buvo pasas, o jame gulėjo AB „Swedbank“ mokėjimo kortelė. Jie visi išėjo iš buto paieškoti R. Z., kadangi norėjo paimti iš jo raktus nuo sūnėno buto, nes nenorėjo, kad šis ten gyventų. Negrįžę į butą adresu (duomenys neskelbtini), visi nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) g., nes galvojo, kad R. Z. gali būti pas ten gyvenančią merginą vardu Ana. Ten jo neradę, apie 22.00 val. trise vėl atvažiavo į butą adresu (duomenys neskelbtini), kuriame jau buvo R. Z. su mergina Ana. Jis pasakė, kad ji paliko savo pasą ir banko kortelę, kurie jai atėjus gulėjo ant televizoriaus. Suprato, kad R. Z. juos išėmė iš švarko. Visi išgėrė jų atnešto alaus. R. Z. pradėjo kalbėti apie tai, kad Naujojoje Vilnioje nesaugu, kad labai dažnai yra plėšiami žmonės ir kad turėti banko mokėjimo kortelę yra rizikinga, nes ją pavogus galima prarasti pinigus, pradėjo siūlyti padėti užblokuoti jos kortelę. Nepagalvojusi apie pasekmes, ji sutiko. Apie 22.15 val. R. Z. paėmė jos AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, paprašė jam duoti savo telefoną ir atsistojęs prie lango su kažkuo kalbėjosi. Pamanė, kad kalbasi su banko atstovais, prašo blokuoti jos kortelę. Pokalbio metu jis pasakė, kad užblokavimui reikalingas kortelės PIN kodas, todėl ji jam pasakė PIN kodą. Netrukus šis pasakė, kad kortelė užblokuota. Kadangi ji buvo girta, tiksliai neprisimena, ar ji prašė R. Z. nupirkti dar alaus ir atsiskaityti jos kortele. Kaltinamasis pasakė, kad reikia pasitikti kažkokį draugą ir su Ana išėjo. Grįžęs atsinešė dviejų litrų talpos butelį alaus, su jais gėrė. Apie 23.00 val. R. Z. su Ana išėjo, bet nesakė, kur eina ir daugiau negrįžo. Banko kortelė tikriausiai liko pas jį, kai jis skambino neva į banką. Jos neprašė atiduoti, po to niekur nerado. Įtardama, kad kažkas negerai, kitą rytą nuvažiavo į banką ir ten buvo pasakyta, kad 2012-06-07 kortelė nebuvo užblokuota, o apie 23.00 val. buvo nuimti pinigai nuo kortelės. Šią kortelę ji banke užblokavo. Iš banke paimto sąskaitos išrašo matosi, kad 5 kartus nuimti pinigai bankomate Parko g. 23, Vilniuje. Tą vakarą ji pati kortele niekur neatsiskaitinėjo ir pinigų nuo kortelės nenuėminėjo, tik dar dieną prieš atvažiuojant į N. Vilnią parduotuvėje atsiskaitydama kortele pirko alų apie 27 Lt sumai. Bendrai bankomate buvo nuimta 720 Lt. Be to kortelės, kurią paėmė R. Z. vertė yra 30 Lt ir už naują banko kortelę reikėjo sumokėti 30 Lt (b.l. 7-9).

Liudytojo A. S. parodymai, iš kurių matyti, kad Vilniaus m. savivaldybė skyrė jam butą adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Nuo 2012 m. kovo mėnesio jis jame leido laikinai apsigyventi pažįstamam R. Z., o pats gyveno pas tetą J. J. (duomenys neskelbtini) gatvėje. Kadangi R. Z. nemokėjo už paslaugas, liudytojas prašė jo išsikelti iš buto. 2012-06-07, apie 16.30 val., jis atvažiavo į minėtą butą, norėdamas paimti raktus, tačiau R. Z. bute nebuvo. Netrukus į butą atvažiavo teta J. J. ir pusbrolis R. J.. Jis su jais Naujojoje Vilnioje ieškojo R. Z.. Po to nuvažiavo atgal adresu (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Kadangi J. J. bute paliko savo švarką, kuriame buvo jos dokumentai, apie 22.00 val.jie grįžo į butą Naujojoje Vilnioje. Ten buvo R. Z. su mergina Ana, jie visi gerė alų. Išgertuvių metu R. Z. pradėjo pokalbį apie tai, kad nesaugu turėti banko mokėjimo kortelę, kad ją pavogus galima paimti kreditų ir panašiai. Jis siūlė J. J. užblokuoti kortelę ir J. J. sutiko. Paėmęs J. J. telefoną su kažkuo kalbėjosi. Visi suprato, kad jis kalbasi su banko darbuotojais. Po ko kaltinamasis pasakė, jog kortelei užblokuoti reikalingas PIN kodas ir J. J. jį jam pasakė. Kur tuo metu buvo J. J. mokėjimo kortelė, liudytojas neatkreipė dėmesio. Po to R. Z. pasakė, kad jam reikia pasitikti kažkokį draugą ir su Ana išėjo. Maždaug po 10 minučių jie buvo grįžę ir vėl išėjo, bet ar ką nors atnešė, nematė, nes tuo metu jau gulėjo lovoje. Kitą rytą J. J. norėjo patikrinti, ar kortelė užblokuota, nuvažiavo į banką. Jai buvo pasakyta, kad kortelė neužblokuota, kad 2012-06-07 vakare buvo nuimta apie 720 litų. Suprato, kad R. Z. apgavo J. J. ir nuėmė nuo kortelės pinigus (b.l. 19-20).

Liudytojo R. J. parodymai, iš kurių matyti, kad A. S. yra jo pusbrolis, kuris gyvena bute (duomenys neskelbtini), Vilniuje. Pusbrolis leido jam laikinai apsigyventi šiame bute, bet ten gyveno dar vienas jo pažįstamas R. Z.. 2012-06-07, apie 17.00 val., jis su motina J. J. atvažiavo į minėtą butą jo apžiūrėti ir norėjo iš R. Z. paimti buto raktus, tačiau bute buvo tik A. S.. Motina paliko bute savo švarką ir jie trise išėjo po Naująją Vilnią ieškoti R. Z.. Po to nuvažiavo į (duomenys neskelbtini), nes galvojo, kad R. Z. gali būti pas merginą vardu Ana, gyvenančią kaimyniniame name. Ten jo neradę, apie 22.00 val. jie grįžo į butą adresu (duomenys neskelbtini). Bute jau buvo R. Z. su mergina Ana. Jis pasakė, kad motina paliko savo pasą ir banko kortelę, kurie tuo metu buvo padėti ant televizoriaus. Visi pradėjo gerti alų. R. Z. pradėjo pokalbį apie tai, kad Naujojoje Vilnioje labai dažnai yra plėšiami žmonės, kad turėti banko mokėjimo kortelę yra nesaugu, nes ją pavogus galima prarasti pinigus, siūlė motinai užblokuoti kortelę ir netrukus motina sutiko. Apie 22.15 val. R. Z. paėmė nuo televizoriaus motinos AB „Swedbank“ mokėjimo kortelę, paprašė jam duoti telefoną. Atsistojęs prie lango su kažkuo kalbėjosi. Pokalbio metu jis pasakė, kad užblokavimui reikalingas kortelės PIN kodas, todėl mama jam pasakė PIN kodą. Po to jis pasakė, kad kortelę užblokavo. Kur jis padėjo motinos kortelę, neatkreipė dėmesio. Jis pasakė, kad reikia pasitikti kažkokį draugą ir su Ana išėjo. Maždaug apie 22.30 val. jie grįžo, atsinešė 2 l talpos butelį alaus, su jais išgėrė. Apie 23.00 val. R. Z. su Ana išėjo, daugiau į butą negrįžo. Kitą rytą jis su motina nuvažiavo į banką, ten pasakė, kad kortelė neužblokuota, kad 2012-06-07, apie 23.00 val., buvo nuimta apie 720 Lt. Suprato, kad R. Z. apgavo jo motiną, nuėmė nuo motinos kortelės pinigus (b.l. 21-22).

Liudytojos A. B. parodymai, iš kurių matyti, kad R. Z. yra jos sugyventinis. Ji gyvena (duomenys neskelbtini) gatvėje, o jis nuo 2012 m. pavasario kelis mėnesius gyveno pas A. S. bute Naujojoje Vilnioje, Parko gatvėje, priešais psichiatrijos ligoninę. Ji į minėtą butą atvažiuodavo dažnai, bet nuolat negyveno. Prisimena, kad 2012 m. vasarą, tiksliai datos neatsimena, su R. Z. apie 21.00 val. iš Vilniaus miesto atvažiavo į Naująją Vilnią ir nuėjo pas jį į butą. Ji neatkreipė dėmesio, ar bute buvo kokie nors ne R. Z. priklausantys drabužiai ar dokumentai. Pats R. Z. taip pat nesakė, kad rado kažkokius dokumentus arba banko kortelę. Maždaug po valandos į butą atvažiavo A. S., jo teta J. J. su sūnumi R. J.. Jie visi buvo gerokai išgėrę, atsivežė alaus, visi gėrė alų, bendravo. Laikotarpiu, kai su R. Z. atėjo į butą ir iki tol, kol atvažiavo minėti asmenys, ji iš buto neišeidinėjo. Ar buvo išėjęs R. Z., tiksliai neprisimena. Negali pasakyti, ar R. Z. kam nors skambino, bet tokio dalyko, kad jis būtų įkalbinėjęs J. J. užblokuoti jos banko kortelę, neprisimena, negirdėjo. Kai išgėrė jų atneštą alų, J. J. paprašė R. Z. nueiti dar nusipirkti alaus. Kadangi parduotuvės jau buvo uždarytos, grynųjų pinigų niekas neturėjo, tai J. J. davė R. Z. savo „Swedbank“ banko mokėjimo kortelę, pasakė nusiimti bankomate pinigų alui, bet konkrečios sumos neminėjo. J. J. buvo girta, negalėjo prisiminti PIN kodo, todėl jį pasakė Jadvygos sūnus Romualdas. Ji išėjo iš buto kartu su R. Z., norėdama palaikyti jam kompaniją. Priėjus prie parduotuvės „Maxima“, esančios Parko gatvėje, jai kažkas paskambino, todėl ji atsiliko nuo R. Z., atsisėdo prie parduotuvės ant betoninių pakilimų. R. Z. tuo metu nuėjo prie „Swedbank“ bankomato ir ten buvo keletą minučių. Kiek kartų jis nuėminėjo pinigus, kokiomis sumomis ar kupiūromis, nematė. Nuėmęs pinigus, jie nuėjo prie kiosko, esančio netoli minėtos parduotuvės. R. Z. užėjo į kiosko vidų, o ji liko stovėjo lauke ir nematė, kiek pinigų buvo pas jį. Jis nupirko 2 butelius alaus po 2 l talpos ir abu grįžo į butą. R. Z. jai nesakė, kiek nuėmė pinigų nuo kortelės, pati ji taip pat neklausė. Jiems atėjus į butą, A. S. ir R. J. jau miegojo. Jie dar su Jadvyga kažkiek pasėdėjo, išgėrė ir iš ten išvažiavo į miestą, kadangi nebuvo vietos kur pernakvoti. Liudytoja nematė, kur R. Z. padėjo J. J. banko kortelę (b.l. 23-24).

Iš AB „Swedbank“ J. J. mokėjimo kortelės „Visa Elektron“ Nr. (duomenys neskelbtini) 2012-06-07 atliktų operacijų išrašo nustatyta, kad 21.54 val. bankomate H349, Parko g. 23, Vilniuje, buvo bandoma nuimti 200 Lt, bet operacija atmesta dėl neteisingo PIN kodo; 21.55 val. bandoma nuimti 0 Lt, bet operacija atmesta dėl neteisingo PIN kodo; 23.10 val. nuimta 200 Lt, 23.11 val. nuimta 200 Lt, 23.12 val. nuimta 100 Lt, 23.13 val. nuimta 200 Lt, 23.15 val. nuimta 20 Lt. (b.l. 17-18).

Išdėstytų aplinkybių pagrindu pripažintina, jog kaltinimas, pagal pateiktus duomenis, pagrįstas, veikos kvalifikacija teisinga, kadangi neteisėtas svetimos banko mokėjimo kortelės panaudojimas didesnei nei 1 MGL dydžio finansinei operacijai inicijuoti ir šios operacijos realus atlikimas kvalifikuotinas pagal BK 215 ir 182 straipsniuose numatytų nusikalstamų veikų sutaptį, nes apgaule užvaldomas svetimas turtas, kadangi asmuo, atlikdamas operacijas su sąskaitoje esančiomis piniginėmis lėšomis, operacinei sistemai ir bankui save pateikia kaip asmenį, turintį teisę atlikti tokias finansines operacijas, t.y. užvaldo turtą suklaidindamas elektroninę sistemą, taip pat ir banką, todėl galima priimti teismo baudžiamąjį įsakymą (LR BPK 420 str. 1 d. 1 p.).

R. Z. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytas veikas ir gailisi (LR BK 59 str.1 d. 2 p.). Jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių byloje nenustatyta.

R. Z. buvo baustas administracine tvarka už nedidelį chuliganizmą, girto pasirodymą viešoje vietoje (b.l. 45-48), yra įrašytas į Vilniaus priklausomybės ligų centro įskaitą dėl psichikos ir elgesio sutrikimų, vartojant alkoholį (b.l. 70), psichiatrinėje ligoninėje nesigydė (b.l. 71).

Prokurorė siūlo skirti kaltinamajai 12 MGL dydžio baudą, t.y. 1 560 Lt. Teismas sutinka su prokurorės siūlomu baudos dydžiu.

Kaltinamajam skirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti – paliktina iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos (b.l. 38-39).

Civilinis ieškinys byloje nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Remdamasis išdėstytu ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420-422 str. str., teismas

nusprendė:

R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 215 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 12 (dvylikos) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1 560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) dydžio baudą.

R. Z. (R. Z.) pripažinti kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 182 straipsnio 1 dalyje ir skirti jam 6 (šešių) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 780 Lt (septynių šimtų aštuoniasdešimties litų) dydžio baudą.

Remiantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir skirti R. Z. (R. Z.) galutinę subendrintą 12 (dvylikos) minimalių gyvenimo lygių, t.y. 1 560 Lt (vieno tūkstančio penkių šimtų šešiasdešimties litų) dydžio baudą.

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – R. Z. palikti nepakeistą iki teismo įsakymo įsiteisėjimo dienos.

1. Nesutikdamas su baudos paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, jis per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos, turi teisę Vilniaus miesto apylinkės teismui paduoti prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme.

2. Padavus prašymą, reikalaujant surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgys teisinės galios.

3. Išnagrinėjus bylą teismo posėdyje, pagal kaltinamojo gautą prašymą, teismas nėra saistomas teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme.

4. Nepasinaudojus teise reikalauti surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja per keturiolika dienų nuo šio dokumento gavimo dienos ir vykdomas LR BPK nustatyta tvarka.

5. Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.

6. Baudą privaloma sumokėti per du mėnesius nuo teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos, banke į Vilniaus apskrities Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitą Nr. LT 24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“. Įmokos kodas 6801. Baudos mokėjimo patvirtinantį dokumentą pristatyti Vilniaus miesto apylinkės teismui (Vilnius, Laisvės pr. 79A, teismo priimamasis skurius). Nustatytu laiku nesumokėta bauda, bus išieškoma priverstinai (BVK 22 str.).