- Teismas
- Lietuvos apeliacinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2005-02-24
- Bylos Nr.
- 1A-164
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Svajūnas Knizleris (pirm.), Valdimaras Bavėjanas, Albinas Bielskis
- Nuteistasis
- D.J.
- Advokatai
- Gintaras Platūkis
- Kategorijos
Teisėjas A. Jaliniauskas Procesinio sprendimo kategorija 1.2.4.1. (S)
LIETUVOS Apeliacinis teismas
NUTARTI S
LIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU
2005 m. vasario 24 d.
Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Svajūno Knizlerio,
teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo D.J. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2004 m. lapkričio 4 d. nuosprendžio, kuriuo D.J. pripažintas kaltu ir nuteistas pagal BK 135 str. 1 d. laisvės atėmimu dvejiems metams. Paskirta bausmę atlikti pataisos namuose.
Priteista iš D.J. Valstybinei ligonių kasai 3172,50 Lt .
Aprašomoji dalis
nustatė:
D.J. nuteistas už tai, kad 2003 m. gruodžio 14 d., apie 0 val. 15 min., (duomenys neskelbtini), tyčia spyrė ne mažiau 4 kartų gulinčiam V.R. į galvą, dūrė peiliu į krūtinę, padarydamas jam muštines veido žaizdas, akiduobių dugnų lūžimus, kairio viršutinio žandikaulio ančio lūžimą bei durtinę-pjautinę kiauryminę žaizdą dešinėje krūtinės pusėje su dešinio plaučio diafragmos ir 9 šonkaulio sužalojimais, dėl ko realiai grėsė pavojus nukentėjusiojo gyvybei, t.y. jis tyčia sunkiai sutrikdė V. R. sveikatą.
Šalies argumentai
Nuteistasis D.J. apeliaciniu skundu prašo skirti švelnesnę bausmės rūšį arba sušvelninti apygardos teismo nuosprendžiu paskirtą laisvės atėmimo bausmę. Mano, kad teismas nepagrįstai netaikė BK 62 str. nuostatų. Nurodo, kad dėl padaryto nusikaltimo nuoširdžiai prisipažino, gailėjosi, nukentėjusiojo atsiprašė, atlygino padarytą turtinę žalą, anksčiau neteistas, mokosi vakarinėje vidurinėje mokykloje, charakterizuojamas patenkinamai. Byloje nustatytos jo atsakomybę tik lengvinančios atsakomybės. Teismas nepagrįstai neatsižvelgė į tai, kad pats nukentėjęs buvo apsvaigęs nuo alkoholio ir neatsimena įvykio aplinkybių. Jį nukentėjęs atsivijo išbėgęs iš namo, laikydamas rankose peilį ir kirvį. Mano, kad įvykis galėjo baigtis blogiau, jei M. S. nebūtų nukentėjusiojo pastūmęs ir jis nebūtų nugriuvęs. Nukentėjęs, gulėdamas ant žemės, bandė keltis, mosavo kirviu, kurį norėjo mesti į apeliantą. Todėl jis, norėdamas išvengti smūgių kirviu, spyrė ir dūrė peiliu nukentėjusiajam. Mano, kad šie veiksmai padaryti peržengiant būtinosios ginties ribas, todėl jie turėtų būti atitinkamai kvalifikuojami.
Teismo posėdžio metu prokuroras prašė nuteistojo apeliacinį skundą atmesti, nuteistasis prašė jo apeliacinį skundą patenkinti, nuteistojo gynėjas prašė jo ginamojo apeliacinį skundą patenkinti.
Motyvuojamoji dalis
Nuteistojo D.J. apeliacinis skundas atmetamas.
Apygardos teismas pilnai ir visapusiškai ištyrė nuteistajam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes bei teisingai kvalifikavo jo nusikalstamą veiką, pagal BK 135 str. 1 d., ko apeliaciniame skunde iš esmės neginčija ir pats nuteistasis. Jo kaltė įrodyta nukentėjusiojo V. R., liudytojų R. Z., V. M., J. S., paties nuteistojo D. J. parodymais, parodymų patikrinimo vietoje protokolais, teismo medicinos specialisto išvadomis bei kitais, apygardos teismo nuosprendyje išsamiai aptartais įrodymais.
Nuteistasis D. J. parodė, kad nukentėjusiajam smūgius ranka sudavė laiptinėje, po to kieme spyrė kojomis bei dūrė peiliu į krūtinę jam gulint ant žemės. Baudžiamojoje byloje nustatyta, kad nukentėjusysis V. R. D.J. nesudavė nei vieno smūgio, nuteistojo atžvilgiu nepanaudojo jokių neteisėtų veiksmų. Nuteistojo D. J. elgesys įvykio metu ir pati įvykių eiga rodo, kad nuteistasis nebuvo didelio sumišimo ar išgąsčio būsenoje, kurį sukėlė pavojingas nukentėjusiojo kėsinimasis. Todėl atmetamas nepagrįstas nuteistojo skundo teiginys, kad jo veiksmai buvo padaryti peržengiant būtinosios ginties ribas. Nuteistasis skunde teigia, kad nukentėjusysis jį atsivijo, tačiau tai prieštarauja jo paties, nukentėjusiojo V. R. bei liudytojų R. Z., V. M. teisme duotiems parodymams. Todėl darytina išvada, kad nuteistasis taip teigdamas siekia sušvelninti savo padėtį ir išvengti baudžiamosios atsakomybės. Apygardos teismas pagrįstai konstatavo, kad nuteistojo D.J. veiksmai negali būti laikomi būtinąja gintimi ar jos ribų viršijimu.
Kolegijos nuomone, apygardos teismas nuteistajam paskyrė tinkamą bausmę, atsižvelgdamas į padaryto nusikaltimo pavojingumą, jo pobūdį, nuteistojo asmenybę, jo atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes. D. J. padarė sunkų nusikaltimą, už kurį numatyta tik reali laisvės atėmimo bausmė. Todėl tenkinti apelianto prašymą-skirti švelnesnę bausmės rūšį, nėra įstatyminio pagrindo. D.J. praeityje neteistas, atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra tai, kad prisipažino padaręs nusikaltimą, nuoširdžiai gailisi, atlygino nukentėjusiajam padarytą žalą. Nusikalstamą veiką padarė tik neseniai tapęs pilnamečiu. Kolegijos nuomone, apygardos teismas nors netaikė BK 55 str., 62 str. ir 75 str. nuostatų, tačiau pagrįstai skyrė žymiai mažesnę bausmę, nei sankcijoje numatytos laisvės atėmimo bausmės vidurkis. Kolegijos nuomone, paskirta bausmė nėra per griežta. Dar labiau ją švelninti, nėra jokio įstatyminio pagrindo. BK 54 str. ir 61 str. reikalavimai nepažeisti.
Apygardos teismo nuosprendis teisėtas ir pagrįstas.
Rezoliucinė dalis
nutari a:
Nuteistojo D.J. apeliacinį skundą atmesti.