- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2018-11-06
- Bylos Nr.
- 1A-579-312/2018
- Teisminio proceso Nr.
- 1-01-1-21853-2018-3
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Artūras Šumskas, Aiva Survilienė
- Nuteistasis
- A. D.
- Kategorijos
- 2.4.6.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Virginijos Pakalnytės-Tamošiūnaitės (kolegijos pirmininkė), Aivos Survilienės, Artūro Šumsko,
viešame teismo posėdyje žodinio apeliacinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo A. D. apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžio, kuriuo A. D. pripažintas kaltu, padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 178 straipsnio 2 dalyje, ir jam paskirta dvejų metų šešių mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, paskirta bausmė sumažinta 1/3 dalimi ir A. D. paskirta vienerių metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, ją atliekant pataisos namuose. Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punkto a papunkčiu, 66 straipsniu, į A. D. paskirtą bausmę įskaitytas jo laikinajame sulaikyme (suėmime) išbūtas laikas nuo 2018 m. balandžio 19 d., 16.30 val., iki bausmės vykdymo pradžios.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Pirmosios instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės
1. A. D. nuteistas už tai, kad jis, turėdamas tikslą pagrobti svetimą turtą, 2018 m. balandžio 19 d., apie 16 val., atėjo į daugiabutį gyvenamąjį namą, adresu (duomenys neskelbtini), kur pro neužrakintas buto Nr. 26 duris pateko į buto vidų, kuriame neturėjo teisėto pagrindo būti, ir iš koridoriuje buvusios nukentėjusiajai G. S. priklausančios rankinės pagrobė moterišką piniginę „Cardi“, 11 Eur vertės, su joje buvusiu vairuotojo pažymėjimu Nr. 00255744, AB „Swedbank“ mokėjimo kortele Nr. 6763765013719101, AČIŪ ir RIMI nuolaidų kortelėmis, išduotomis G. S. vardu, neturinčiomis materialinės vertės, ir 92 Eur grynųjų pinigų, po ko iš buto pasišalino ir namo laiptinėje iš piniginės išėmęs grynuosius pinigus – 92 Eur, piniginę su joje buvusiomis kortelėmis ir dokumentais paliko laiptinėje, tokiais savo veiksmais įsibrovęs į patalpą, kurioje neturėjo teisėto pagrindo būti, pagrobė svetimą nukentėjusiajai G. S. priklausantį 103 Eur vertės turtą. Tokiais savo veiksmais A. D. padarė BK 178 straipsnio 2 dalyje numatytą nusikaltimą.
II. Apeliacinio skundo argumentai ir proceso dalyvių prašymai
2. Apeliaciniu skundu nuteistasis A. D. prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendį ir priimti naują – švelnesnį – nuosprendį.
3. Apeliaciniame skunde nurodoma, kad pirmosios instancijos teismas nuteistajam paskyrė per griežtą laisvės atėmimo bausmę. Prokuroras, objektyviai įvertinęs baudžiamosios bylos aplinkybes, prašė teismo teisingos bausmės, t. y. vienerių metų ir šešių mėnesių laisvės atėmimo, šią bausmę sumažinant vienu trečdaliu iki vienerių metų laisvės atėmimo. Šioje baudžiamojoje byloje nukentėjusioji pretenzijų nuteistajam neturi, jai pinigai ir daiktai yra grąžinti. Padarytas nusikaltimas yra apysunkis.
4. Apeliaciniame skunde pažymima, kad A. D. 2018 m. sausio 18 d., atlikęs laisvės atėmimo bausmę, išėjo iš pataisos namų, užsiregistravo darbo biržoje, kreipėsi dėl piniginės pašalpos gavimo, apsigyveno nakvynės namuose. Tuo metu nuteistasis jau turėjo draugę, su kuria susipažino ir bendravo dar jam atliekant ankstesnę laisvės atėmimo bausmę. 2018 m. balandžio mėnesį A. D. su drauge šventė jų draugystės metines. Kadangi nuteistasis neturėjo pakankamai pinigų dovanai, neįvertinęs galinčių kilti neigiamų pasekmių, nusprendė jų pavogti. A. D. nesiekė pinigus išleisti alkoholiui ar narkotikams, taip pat tai nebuvo jo pragyvenimo šaltinis. Sulaikytas, jis iš karto savo kaltę pripažino, suprato, kad blogai pasielgė, gailisi, tačiau toks jo elgesys buvo nulemtas baimės būti paliktam mylimo žmogaus. Šiuo metu A. D. yra sudaręs santuoką su minėta savo drauge, jis nėra pavojingas visuomenei, pažada daugiau nenusikalsti, nori išėjęs į laisvę susirasti darbą ir adaptuotis visuomenėje.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į apeliacinį skundą nepateikta.
Šalies argumentai
6. Teismo posėdžio nuteistojo A. D. gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokurorė prašė apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
III. Apeliacinės instancijos teismo išvados ir faktinių bylos aplinkybių vertinimas
7. Nuteistojo A. D. apeliacinis skundas atmestinas.
8. Apeliacinės instancijos teismas patikrino skundžiamo nuosprendžio teisėtumą ir pagrįstumą vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatomis, tai yra, nenustatęs esminių BPK pažeidimų, ginčijamą nuosprendį patikrino tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde.
9. Nuteistasis A. D. apeliaciniame skunde savo kaltės dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo bei jos teisinės kvalifikacijos neginčija, tačiau mano, jog jam paskirta per griežta laisvės atėmimo bausmė, todėl prašo ją sušvelninti.
10. Teisėjų kolegija, įvertinusi bylos medžiagą ir nuteistojo A. D. apeliacinio skundo argumentus, nustatė, kad šioje byloje nėra teisinio pagrindo konstatuoti, kad buvo pažeistos bausmės skyrimo taisyklės ir nuteistajam paskirta neteisinga, per griežta, netinkamai individualizuota bausmė.
11. Teismų praktikoje laikomasi nuostatos, kad bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos veikos ir kaltininko asmenybės pavojingumą. Baudžiamosios teisės paskirties kontekste tai reiškia, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp nusikalstamos veikos pavojingumo pobūdžio ir už šią veiką numatytos bausmės turi būti teisinga pusiausvyra (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2014 m. spalio 7 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-388/2014). Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo, nustatančio baudžiamąją atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais.
12. BK 41 straipsnio 2 dalis nustato, kad bausmės paskirtis yra 1) sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; 2) nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, 3) atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; 4) paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; 5) užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Bendruosius bausmės skyrimo pagrindus nustato BK 54 straipsnis. Teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų (BK 54 straipsnio 1 dalis). Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 2 dalis). BK 61 straipsnio 2 dalis nustato teismui pareigą skiriant bausmę įvertinti ne tik atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų kiekį, pobūdį ir tarpusavio santykį, bet ir kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje numatytas aplinkybes.
13. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2018 m. birželio 18 d. nuosprendžiu A. D. nuteisė už vieną apysunkę tyčinę nusikalstamą veiką, paskiriant jam laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustatydamas mažesnį nei šios bausmės rūšies vidurkis – 2 metus 6 mėnesius. Pritaikius BK 64¹ straipsnio nuostatas, A. D. paskirta 1 metų 8 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai apelianto atsakomybę lengvinančia aplinkybę pripažino tai, kad asmuo pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos padarymo nuoširdžiai gailisi, sunkinančia aplinkybe - nusikaltimą padarė būdamas recidyvistas. Iš bylos medžiagos matyti, kad A. D. praeityje net 13 kartus teistas, tarp jų ir už veikas nuosavybei, turtinėms teisėms ir turtiniams interesams, nedirba, šią nusikalstamą veiką padarė praėjus trims mėnesiams po to, kai buvo išleistas į laisvę iš įkalinimo įstaigos, tačiau nuteistasis išvadų nepadarė, savo elgesio nepakeitė ir pakartotinai nusikalto. Tokios aplinkybės parodo, kad asmuo nėra linkęs paklusti įstatymų reikalavimams, laikytis visuomenėje priimtų moralės normų. Akivaizdu, kad ankstesnės A. D. taikytos teisinės poveikio priemonės nepasiekė savo tikslų, nepakeitė elgesio teigiama linkme, jis nepadarė reikiamų išvadų, o toliau renkasi neteisėtus elgesio variantus. Tai, jog, kaip teigia apeliantas, vagystę jis įvykdė dėl to, kad norėjo draugystės metinių proga draugei nupirkti dovaną, o nesiekė pinigus išleisti alkoholiui ar narkotikams, nėra pagrindas švelninti pirmosios instancijos paskirtą bausmę.
14. Nuteistojo A. D. nurodoma aplinkybė, jog prokuroras siūlė skirti jam mažesnę laisvės atėmimo bausmę, taip pat nesuteikia pagrindo išvadai, kad jam paskirta bausmė būtų aiškiai neproporcinga jo padarytai nusikalstamai veikai ir jo, kaip kaltininko, asmenybei. Pažymėtina, jog bausmės skyrimas yra teismo prerogatyva, prokuroras teismui tik siūlo skirti tam tikrą bausmę kaltinamajam.
15. Teisėjų kolegija konstatuoja, kad apylinkės teismo A. D. paskirta bausmė yra teisinga, nes pirmosios instancijos teismas, vadovaudamasis BK 54 straipsnio 1, 2 dalių ir 61 straipsnio 1, 2 dalių nuostatomis, jam paskyrė individualizuotą bausmę, kuri savo rūšimi ir dydžiu atitinka bausmės paskirtį (BK 41 straipsnis), t. y. proporcinga nusikalstamos veikos ir jo asmenybės pavojingumui.
16. Esant aptartų aplinkybių visumai, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2018 m. birželio 18 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas, keisti jo nėra jokio pagrindo, todėl nuteistojo A. D. apeliacinis skundas yra atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,
nutaria:
nuteistojo A. D. apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.