Kauno apylinkės teismo sprendimas

2022-07-15 · Civilinė byla Nr. e2YT-12830-1162/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2022-07-15
Bylos Nr.
e2YT-12830-1162/2022
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-06914-2022-6
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Silvija Gervienė
Pareiškėjas
V. S.
Suinteresuotas asmuo
V. K., A. K.
Advokatai
Albertas Trumpulis
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2YT-12830-1162/2022Teisminio proceso Nr. 2-69-3-06914-2022-6Procesinio sprendimo kategorijos: 2.5.5.; 3.4.5.1.; 3.4.5.2. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. liepos 15 d.Kaunas
Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų teisėja Silvija Gervienė,sekretoriaujant Joanai Ažukienei,dalyvaujant pareiškėjai V. S., jos atstovui advokatui Albertui Trumpuliui,suinteresuotam asmeniui V. K.,nedalyvaujant suinteresuotam asmeniui A. K.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos V. S. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys V. K., A. K.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

1. Pareiškėja V. S. kreipėsi į teismą su pareiškimu prašydamas nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. S. (K.) priėmė palikimą, po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama turtą faktiškai valdyti. Nurodė, kad pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų tėvai J. K. ir A. K. susituokė (duomenys neskelbtini), ir gyvendami santuokoje A. K. vardu (duomenys neskelbtini) pirkimo pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu įsigijo: 1/10 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 2225/10000 pastato, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), 1/10 kitų statinių, kurių unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esančių (duomenys neskelbtini). Tėvai, J. K. ir A. K. santuoką nutraukė (duomenys neskelbtini), santuokinio turto nepasidalino. Tėvas J. K. išėjo gyventi kitur, motina ir pareiškėja su broliais, suinteresuotais asmenimis, liko gyventi tėvų įsigytoje valdos dalyje. Po kiek laiko kitur gyventi išėjo ir broliai. Pareiškėja liko gyventi su motina. Pareiškėjos tėvas J. K. mirė (duomenys neskelbtini). Pareiškėja ir jos motina gyveno kartu, pareiškėja naudojosi tėvo turto dalimi, abi su motina bendrą turtą prižiūrėjo, mokėjo mokesčius. Paslaugų ir energijos teikimo sutartis sudarė mamos vardu, kadangi turtas viešame registre buvo registruotas A. K. vardu. Šios aplinkybės rodo, kad faktiškai palikimą priėmė pareiškėja pradėdama valdyti tėvo turto dalį. Suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti. Tėvų santuoka buvo nutraukta iki pareiškėjos tėvo, todėl pareiškėjos motina negalėjo būti paveldėjimo santykių dalyvė po tėvo mirties. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjos ir suinteresuotų asmenų V. K. bei A. K. motina A. K. Įstatymo nustatyta tvarka ir terminu pareiškėja kreipėsi į notarų biurą dėl palikimo priėmimo, palikimą po motinos mirties priėmė, tačiau negali gauti paveldėjimo teisės liudijimo, kol nenustatytas turintis juridinę reikšmę faktas, jog pareiškėja V. S. priėmė palikimą po tėvo J. K. mirties. Suinteresuoti asmenys palikimo nepriėmė ir palikimo priimti nepageidavo ir nepageidauja.

2. Pareiškėja ir jos atstovas 2022 m. liepos 4 d. vykusio teismo posėdžio metu palaikė pareiškimą. Papildomai paaiškino, kad iki pareiškėjos gimimo pareiškėjos mamos pastangomis tėvai įsigijo dalį namų valdos adresu (duomenys neskelbtini) iš J. K. giminaičių. Po tėvų skyrybų tėtis išėjo gyventi kitur, pareiškėjos mama liko gyventi su vaikais, nuosavybė buvo įregistruota mamos vardu. Broliams sukūrus šeimas, jie išėjo gyventi kitur. Kai pareiškėjai buvo 18 metų, mirė pareiškėjos tėtis. Iš karto po tėčio mirties pareiškėja liko gyventi su mama adresu (duomenys neskelbtini), ten gyveno apie tris metus, jos kartu rūpinosi pareiškėjos paveldėtu turtu, mokėjo mokesčius, remontavo būstą. Pareiškėja įkalbėjo mamą 1992 metais pasidaryti atskirą elektros įvadą, nes iki tol už namui tiekiamą elektrą, vandenį atsiskaitydavo kaimynas, kuriam pareiškėja su mama atiduodavo savo dalį už elektrą. Dėl šios priežasties nėra galimybės pateikti įrodymų, jog buvo atliekami mokėjimai už elektrą vandenį ir kitas komunalines paslaugas. Dar vėliau pareiškėjos iniciatyva buvo įvestas ir atskiras vandentiekio įvadas, tačiau visos sutartys buvo sudaromos pareiškėjos mamos vardu, nes jos vardu buvo registruota turima namų valda. Broliai taip pat teikė joms su mama pagalbą rūpinantis namų valda, tačiau priimti palikimo nepageidavo. Po santuokos pareiškėja, kurį laiką negyveno šioje namų valdoje, tačiau vėliau vėl grįžo gyventi su mama.

Atsiliepimas

3. Suinteresuotas asmuo V. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja su mama namų valda adresu (duomenys neskelbtini), visada naudojosi, ją prižiūrėjo, rūpinosi kaip savo turtu. Suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti.

4. Suinteresuotas asmuo V. K. 2022 m. liepos 4 d. teismo posėdžio metu palaikė atsiliepime į pareiškimą išdėstytą procesinę poziciją. Nurodė, kad pareiškėja po tėvo mirties liko gyventi kartu su mama jų bute adresu (duomenys neskelbtini). Pareiškėja rūpinosi po tėvo mirties likusiu turtu kaip savo, keitė pečių, santechniką, tiesiog taip natūraliai gavosi, kad sesuo priėmė palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą ir jis su broliu jokių pretenzijų neturi. Jis kaip brolis ir sūnus tik pagelbėdavo seseriai ir mamai.

5. Suinteresuotas asmuo A. K. atsiliepime į pareiškimą prašė jį tenkinti. Nurodė, kad pareiškėja su mama namų valda adresu (duomenys neskelbtini), visada naudojosi, ją prižiūrėjo, rūpinosi kaip savo turtu. Suinteresuotas asmuo palikimo nepriėmė ir nepageidavo priimti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

6. Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 444 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga. Pareiškėja prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad ji po tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama paveldimą turtą faktiškai valdyti (CPK 444 straipsnio 2 dalis 8 punktas).

7. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad priimančio palikimą įpėdinio valia įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais, kurie turi būti atliekami įstatymo nustatyta tvarka ir per įstatyme nustatytą terminą. Priimdamas palikimą faktiškai pradėjęs paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku. Nors tokiu atveju asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktinis palikimo priėmimas reiškia, kad įpėdinis atlieka veiksmus, kuriais parodo, jog jis siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise. Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. rugsėjo 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-434/2013)

8. Teismas nustatė, kad pareiškėja V. S. yra J. K. ir A. K. dukra (e. b. l. 10). J. K. be pareiškėjos turėjo dar du vaikus: V. K. ir A. K. (e. b. l. 17). (duomenys neskelbtini) buvo nutraukta J. K. ir A. K. santuoka (e. b. l. 8). J. K. mirė (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 6, 11). Taigi, J. K. palikimas atsirado po (duomenys neskelbtini) ir šiems paveldėjimo teisiniams santykiams taikytinos 1964 m. Civiliniame kodekse (toliau – CK) paveldėjimą reglamentuojančios teisės normos, galiojusios palikimo atsiradimo metu. Pagal 1964 m. CK 587 straipsnį įgyvendindamas savo teisę į palikimą įpėdinis palikimo priėmimo veiksmus turėjo atlikti per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (šiuo metu galiojančio CK 5.50 straipsnyje nustatytas trijų mėnesių terminas). Praleidus šį terminą ir jo įstatymo nustatyta tvarka nepratęsus įpėdinis praranda paveldėjimo teisę (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. gruodžio 11 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-657/2013).

9. Teismui išklausius pareiškėjos ir suinteresuoto asmens V. K. bei liudytojo D. M. parodymus nekyla abejonių, kad pareiškėja V. S. po savo tėvo J. K. mirties (duomenys neskelbtini) priėmė jo palikimą pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą per šešis mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos. Tiek pati pareiškėja, tiek suinteresuotas asmuo V. K., tiek liudytojas D. M. teismo posėdyje patvirtino, kad pareiškėja iš karto po savo tėvo mirties liko gyventi jam nuosavybės teise priklausiusioje namų valdos, esančios (duomenys neskelbtini), dalyje ir ja rūpinosi kaip savo (2022 m. liepos 4 d. teismo posėdžio garso įrašas: 18 min. 32 sek. - 23 min. 22 sek.; 25 min. 45 sek. – 27 min. 20 min.; 31 min. 25 sek. – 36 min. 15 sek.). Šis rūpinimasis paveldėtu nekilnojamuoju turtu pasireiškė tuo, kad pareiškėja kartu su mama mokėjo mokesčius turimai nuosavybei išlaikyti, organizavo reikiamus gerbūvio gerinimo ir remonto darbus. Liudytojas D. M. taip pat nurodė, kad savo butą A. ir J. K. įsigijo iš jo tėvų, o pareiškėja yra jo pusseserė. Name adresu (duomenys neskelbtini), visi gyveno draugiškai, pareiškėja kartu su mama tvarkėsi savo nuosavybės dalyje, liudytojas ten gyvena iki šiol. Dėl šių aplinkybių akivaizdu, kad liudytojui D. M. neabejotinai galėjo būti žinomos aplinkybės apie pareiškėjos atliktus veiksmus priimant savo tėvo palikimą po jo mirties. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat patvirtina, kad pareiškėja nuo (duomenys neskelbtini) buvo deklaravusi savo gyvenamąją vietą bute, esančiame (duomenys neskelbtini) (e. b. l. 13-14). Taigi, pareiškėja iš karto po savo tėvo mirties atliko veiksmus, kuriais parodė, jog ji siekia įgyti palikėjo turtą nuosavybės teise, o kiti įpėdiniai V. K. ir A. K. tokios valios neišreiškė.

10. Esant šioms aplinkybėms ir kitiems palikėjo J. K. įpėdiniams suinteresuotiems asmenims V. K. ir A. K. neprieštaraujant dėl pareiškėjos nurodomų aplinkybių, kad ji priėmė savo tėvo J. K. palikimą faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą, teismas sprendžia, jog nustatytas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis faktas. Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti šį faktą patvirtinančių dokumentų (CPK 445 straipsnis) ir paveldėjimo teisės liudijimui gauti būtinas teismo sprendimas, patvirtinantis turintį juridinę reikšmę faktą, kad įpėdinis, siekdamas įgyti palikimą, įstatymo nustatytu laiku jį priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

11. Dalyvaujančių byloje asmenų bylinėjimosi išlaidos neatlyginamos (CPK 443 straipsnio 6 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 270 straipsniu, 448 straipsnio 1 dalimi,

nusprendžia:

tenkinti pareiškimą.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad pareiškėja V. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) priėmė palikimą, atsiradusį po tėvo J. K., gim. (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), pradėdama faktiškai valdyti paveldimą turtą.

Juridinis faktas nustatomas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.

Teisėja Silvija Gervienė