Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. P. (A. P.), jo atstovei advokatei Lolitai Narmontienei,

Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Vilniaus teritorinio skyriaus (toliau – ir VDI) atstovui K. B.,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinio nusižengimo bylą, kurioje A. P. traukiamas administracinėn atsakomybėn pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ir ANK) 150 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

A. P. 2019 m. spalio 31 d., apie 11.00 val., statybvietėje (duomenys neskelbtini), vykdė gyvenamojo namo statybos darbus: užsilypėjęs ant pastolių tvirtino savisriegiais statomo namo sienų detales, siekdamas gauti pelno, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įgijęs verslo liudijimo ir (ar) neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą ar įregistravęs juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti, tai yra vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, tuo pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (toliau – ir GPMĮ) 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI) viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punktą, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį, t. y. padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 2 dalyje.

Teismo posėdyje A. P. kaltę dėl jam inkriminuoto administracinio nusižengimo padarymo pripažino iš dalies. Paaiškino, kad jis turėjo nedarbingumo pažymėjimą. Ilgą laiką dirbo statybose. Po ligos nuvažiavo į objektą, kad susirinktų instrumentus ir apžiūrėtų objektą. Apžiūros metu pamatė savo broką ir nutarė iš naujo prie latakų persukti visus varžtus. Tuo metu atvyko inspektoriai ir jam surašė protokolą. Prašo atsižvelgti, kad jokios materialinės naudos negavo. Įvykis galėjo būti spalio 31 d., o objektas – (duomenys neskelbtini) gatvėje. Savo darbo broką pastebėjo, nes šiame objekte dirbo anksčiau, kol gavo nedarbingumo pažymėjimą. Neprisimena, kada pradėjo dirbti tame objekte, galimai rugsėjo 18 d. Įrenginėjo stogą. Užsakovas buvo vyras, pavardės nežino, Turi tik jo telefono numerį. Vardu į žmogų nesikreipė. Su moterimi nesitarė dėl darbų. Neatsakys į klausimą dėl sutartos atsiskaitymo sumos už stogo įrengimą. Turėjo atsiskaityti po atlikto darbo. Darbai nėra atlikti, nes nėra priimtas teismo sprendimas. Avansas jam nebuvo sumokėtas. Susitarimas dėl darbų sudarytas žodžiu. Iki jo ligos dengė skardą. Kai atvyko į objektą spalio 31 d., taisė latakus. Broko taisymas nėra darbas. Įrankiai yra reikalingi brokui taisyti. Atvyko po ligos ir užsakovo nematė, tiesiog apžiūrinėjo darbą. Broko taisymui turėjo panaudoti įrankį. Tai konkrečiai dienai (spalio 31 d.) dėl ligos buvo nutraukęs verslo liudijimą. K. S. turbūt ir yra užsakovas. Šį darbą rado per pažįstamus. Neneigia fakto, kad dirbo rugsėjo 16 d., taip pat atlikinėjo stogo įrengimo darbus. Už stogo įrengimą rugsėjo 16 d. gavo 30 Eur už dieną, tačiau tai buvo pirmo verslo liudijimo galiojimo metu. Jo nedarbingumas buvo iki spalio 2 d. Nuo spalio 2 d. iki spalio 31 d. objekte nebuvo. Objekte buvo apsirengęs purvinais drabužiais, nes jis turėjo paimti daiktus. Buvo užlipęs ant pastolių ir tuo metu atvyko inspektoriai. užsakovas jam anksčiau sumokėjo 30 Eur. Paskutinį kartą užsakovas jam sumokėjo, kai baigėsi galioti pirmas verslo liudijimas. Buvo susitaręs spalio 31 d. susitikti objekte su užsakovu, norėjo pasitarti. Neturėjo ketinimų tą dieną dirbti objekte. Kai pasibaigė nedarbingumą, jis dar sirgo. Turi labai nesveiką stuburą. Kai skauda nugarą, eina pas gydytoją, dirbti negali, vartoja vaistus, gali užlipti ant pastolių, bet dirbti negali. Už spalio 31 d. negavo pajamų. Dirbo pagal galimybes, kai leidžia sveikata ir yra užsakovas. Su juo nėra pilnai atsiskaityta už darbą, nes nebaigė darbo. Bus atsiskaityta, kai bus atliktas darbas ir pasibaigs ši byla.

Liudytojas K. S. teismo posėdyje parodė, kad su A. P. jam teko susipažinti dėl darbo, jie su I. K. vykdo statybas (duomenys neskelbtini) g. Vasarą sutiko žmogų prie statybvietės, sustojo, pakalbėjo, kad reikalingi stogo darbai, sutarė laiką, parodė projektą, reikėjo pabaigti įrengti stogą. Sutarė, kad darbas daugmaž 4 dienoms, bet darbo laiko nenustatė nuo kada iki kada, nes tai nėra svarbu. Apie tą darbą buvo sutarta vasaros pabaigoje, o darbą vykdė per kelis kartus. Darbai vyko rudenį. Paslaugos buvo atlygintinos, buvo sutarta dėl 30 Eur už dieną, medžiagos buvo jo (liudytojo). Negali pasakyti, kada žmogus pradėjo vykdyti darbus. Sutartas darbas buvo 4 dienoms, buvo įvertinta, kad bus apie 120 Eur. Visiškai nekontroliuodavo A. P. atvykimo į objektą. Spalio ar lapkričio mėnesį buvo pradėtas darbas. A. P. turėjo atlikti stogo skardinimo darbus. Stogas padarytas, bet aplinkui smulkūs darbeliai, kuriuos turėjo pabaigti. Asmenį objekte matė kelis kartus. Žmogus dirbo savaitgalį. Jis atvažiuodavo pasižiūrėti, ką A. P. buvo padaręs. Buvo atvažiavęs po darbų atlikimo. Apie avansą nebuvo kalbos. Nėra sumokėjęs asmeniui pinigus dėl spalio 31 d. Sutarti darbai yra pabaigti. Darbai buvo atlikti per 2 mėnesius. Ketuios dienos buvo išmėtytos apie 2 mėnesius. Jis mokėjo A. P. ne už dieną, o už visą atliktą darbą. Spalio 31 d. tikriausiai buvo VDI patikrinimo diena. Tą dieną neturėjo planų susitikti su A. P.. Neprisiminti, ar buvo objekte. Susitarimas dėl darbų buvo žodinis, kadangi vykdo statybą ūkio būdu. Raktas nuo garažo buvo paliktas sutartoje vietoje. Dėl stogo darbų tarėsi tik su A. P.. Apie patikrinimą spalio 31 d. sužinojo, kai jam paskambino I. K.. Šiuo momentu darbai užbaigti, bet nėra atsiskaityta. Patikrinimo metu buvo paskutinė darbo diena, kitą dieną ar savaitę A. P. susirinkinėjo įrankius, nes buvo kažką palikęs. Po patikrinimo buvo susitikę, A. P. objekte susirinkinėjo įrankius, bet darbai buvo pabaigti patikrinimo dieną.

Peržiūrėjus VDI atstovo pateiktą vaizdo įrašą iš statybvietės A. P. patvirtino, kad vaizdo įraše yra užfiksuotas jis. Paaiškino, kad jo sveikatos būklė tą dieną buvo labai bloga, jam skaudėjo nugarą, buvo labai sunku judėti. Jis persirengė automobilyje.

Motyvuojamoji dalis

ANK 150 straipsnio 2 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už pakartotinį ANK 150 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo padarymą, t. y. komercinės ar ūkinės veiklos tvarkos pažeidimą. Ši teisės norma yra blanketinė, nukreipianti į kitus teisės aktus. A. P. administracinio nusižengimo protokolu yra kaltinamas vykdęs nedeklaruotą savarankišką veiklą, neturėdamas verslo liudijimo ar individualios veiklos pažymėjimo ir neinformavęs apie pradėtą vykdyti individualią veiklą mokesčių administratoriaus ir tokiu būdu kaltinamas pažeidęs:

1) Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. Šio straipsnio 1 dalis numato, kad nedeklaruota savarankiška veikla yra fizinio asmens veikla, atitinkanti individualios veiklos požymius, tačiau asmuo ją vykdo: neįsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka; įsiregistravęs mokesčių įstatymų nustatyta tvarka, bet nedeklaruodamas pajamų arba deklaruodamas mažesnes pajamas, negu faktiškai gavo iš tokios individualios veiklos. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad nedeklaruotą savarankišką veiklą vykdantis fizinis asmuo atsako teisės aktų nustatyta tvarka.

2) Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį, numatantį, kad fiksuoto dydžio pajamų mokestis sumokamas į biudžetą prieš išduodant verslo liudijimą. Verslo liudijimo išdavimo tvarką nustato Lietuvos Respublikos Vyriausybė. Šio įstatymo 35 straipsnio 2 dalį, numatantį, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti kokios nors rūšies individualią veiklą, privalo apie tai informuoti mokesčio administratorių centrinio mokesčio administratoriaus nustatyta tvarka.

3) VMI viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punktą, kuris numato, kad nuolatinis Lietuvos gyventojas, pradėjęs vykdyti bet kokios rūšies individualią veiklą, privalo savo deklaruotos gyvenamosios vietos AVMI pateikti tinkamai užpildytą Nuolatinio Lietuvos gyventojo prašymo įregistruoti į Mokesčių mokėtojų registrą/išregistruoti iš Mokesčių mokėtojų registro FR0792 formą, patvirtintą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2005 m. balandžio 4 d. įsakymu Nr. VA-29 (Žin., 2005, Nr. 46-1537; 2007, Nr. 81-3356, toliau – FR0792 formos prašymas). Kartu su FR0792 formos prašymu pateikti laisvos formos prašymą išduoti FR0468 formos nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažymą (toliau – FR0468 formos pažyma).

A. P. kaltę padarius nurodytą administracinį nusižengimą, be jo paties dalinio prisipažinimo, patvirtina byloje esantys įrodymai. Iš A. P. surašyto administracinio nusižengimo protokolo matyti, kad jame užfiksuotos visos esminės padaryto administracinio nusižengimo aplinkybės (b. l. 3). Protokole nurodytas faktines aplinkybes patvirtina ir kita rašytinė bylos medžiaga: A. P. rašytinis paaiškinimas, kuriame nurodyta, kad spalio (paaiškinime klaidingai nurodytas lapkričio mėnuo) 31 d. 09.30 val. po nedarbingumo atvyko į objektą (duomenys neskelbtini), prisukti keletą savisriegių ir dirbo iki darbo inspekcijos atvykimo; anksčiau visada išsiimdavo verslo liudijimą ir po nedarbingumo dėl kelių valandų darbo paprasčiausiai nusprendė, kad tai neaktualu (b. l. 6); 2019 m. spalio 31 d. nelegalaus darbo tyrimo aktas Nr. NDA 0208 – 0298, kuriame užfiksuota, kad vykdant neplaninį ND patikrinimą, 2019 m. spalio 31 d. 11.00 val. buvo patikrinta statybvietė (duomenys neskelbtini), ir nustatyta, kad A. P. dirbo prie gyvenamo namo statybų: užsilipęs ant pastolių tvirtino statomo pastato detales savisriegiais, siekiant gauti pajamų, neturėdamas verslo liudijimo (b. l. 4); VMI informacinės sistemos tinklapio duomenys, iš kurių matyti, kad 2019 m. rugsėjo 26 d. A. P. buvo nutraukta veikla, paliekant verslo liudijimą VMI dėl žinių kitoms institucijoms pateikimo, ir nematyti, kad būtų naujai išduotas verslo liudijimas iki 2019 m. spalio 31 d. (b. l. 7); VMI teismo reikalavimu pateikti duomenys apie A. P. išduotus verslo liudijimus ar jo registruotą individualią veiklą (b. l. 19–22), iš kurių matyti, kad 2019 m. spalio 31 d. A. P. nebuvo įregistravęs individualios veiklos arba įsigijęs verslo liudijimo. Iš išrašo apie A. P. registruotus administracinius nusižengimus matyti, kad jis VMI 2019 m. rugsėjo 16 d. buvo padaręs administracinį nusižengimą, numatytą ANK 150 straipsnio 1 dalyje (b. l. 11).

Minėti įrodymai patvirtina, kad A. P., būdamas baustas pagal ANK 150 straipsnio 1 dalį, vykdė nedeklaruotą savarankišką veiklą, o būtent gyvenamojo namo statybos darbus (užsilypėjęs ant pastolių tvirtino savisriegiais statomo namo sienų detales), siekdamas gauti pelno, tačiau nurodytai veiklai vykdyti nustatyta tvarka nebuvo įgijęs verslo liudijimo ir/ar neturėjo individualios veiklos pažymėjimo ir nebuvo informavęs mokesčių administratoriaus apie pradėtą vykdyti individualią veiklą, ar įregistravęs juridinio asmens komercinei – ūkinei veiklai vykdyti.

Byloje iš esmės nėra ginčo, kad 2019 m. spalio 31 d. A. P. buvo objekte ir atlikinėjo protokole nurodytus darbus. Kaip ir nėra ginčo, kad nurodytą dieną A. P. neturėjo verslo liudijimo. Šiame kontekste pažymėtina, kad anksčiau atliktų darbų broko taisymas, teismo vertinimu, taip pat laikytinas darbų atlikimu. Tiek A. P., tiek liudytojas teisme patvirtino, kad A. P. objekte darbus atlikinėjo atlygintinai, t. y. už tam tikrą pinigų sumą. Tai reiškia, kad A. P. dirbo siekdamas pelną. A. P. akcentuojama aplinkybė, kad už 2019 m. spalio 31 d. jam nebuvo sumokėta, nepaneigia teismo padarytos išvados, kad darbas (broko taisymas) buvo atliekamas siekiant gauti pelną. Liudytojas (užsakovas) teisme patvirtino, kad su A. P. buvo susitarta, kad atsiskaitymas atliekamas už atliktą darbą, o ne pagal objekte atidirbtas dienas. Iš liudytojo parodymų matyti, kad jo nurodyti 30 Eur už vieną dieną – tai tiesiog orientyras nustatant galutinę darbų kainą, t. y. darbo buvo keturioms dienoms, tai reiškia, jog bendra darbų suma yra 120 Eur. Pažymėtina, kad užsakovas nekontroliavo A. P. darbo laiko objekte, jam (užsakovui) buvo svarbus galutinis rezultatas, o ne A. P. objekte praleistas laikas. A. P. atstovės akcentuojamos aplinkybės dėl jos atstovaujamojo sveikatos būklės ir jo realios galimybės atlikti darbus patikrinimo dieną nepaneigia A. P. protokole nurodytų faktinių aplinkybių, nes jas patvirtina ne tik A. P. pripažinimas, jog jis taisė savo anksčiau atliktų darbų broką, bet ir VDI atstovo teismui pateitas vaizdo įrašas, iš kurio akivaizdžiai matyti, kad A. P. objekte, užsilipęs ant pastolių, turimu darbo įrankiu įsukinėjo savisriegius.

Tokiais savo veiksmais jis pažeidė Lietuvos Respublikos gyventojų pajamų mokesčio įstatymo 26 straipsnį ir 35 straipsnio 2 dalį, Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos viršininko 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 373 patvirtintų Mokesčių administratoriaus informavimo apie Lietuvos gyventojo pradedamą vykdyti individualią veiklą taisyklių 4 punktą, Lietuvos Respublikos užimtumo įstatymo 59 straipsnį. Šie A. P. veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal ANK 150 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas administracinę nuobaudą, teismas atsižvelgia į padaryto administracinio nusižengimo pobūdį (padarytas nusižengimas, susijęs su prekyba, finansų sistema ir oficialiąja statistika), administracinio nusižengimo padarymo aplinkybes, A. P. asmenybę (turi sveikatos problemų, vykdo individualią veiklą), atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, A. P. skirtina ANK 150 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta administracinė nuobauda – bauda, nustatant jos dydį tarp minimalaus ir vidurkio (ANK 34 str.).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

A. P. (A. P.) pripažinti kaltu padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 150 straipsnio 2 dalyje, ir paskirti jam 1 300 (vieno tūkstančio trijų šimtų) Eur baudą.

Išaiškinti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001, mokėjimo pavedime nurodant pažeidimo identifikavimo kodą (ROIK) – 19107635658. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos, nutarimas skirti baudą vykdomas priverstinai.

Išaiškinti, kad po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Mokesčių administravimo įstatyme nustatyta tvarka.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo kopijos (nuorašo) išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto apylinkės teismą.