Klaipėdos apylinkės teismo įsakymas

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmų teisėja Jurgita Ališauskaitė teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Klaipėdos apygardos prokuratūros Klaipėdos apylinkės prokuratūros (Palanga) prokurorės Irenos Gedžiuvienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir ikiteisminio tyrimo metu surinktą medžiagą, kurioje

S. V. , asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, nedirbantis, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), teistas:

1) 2022 m. rugpjūčio 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės apribojimu 6 mėn.;

2) 2022 m. rugsėjo 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnį ir, įskaičius laikinajame sulaikyme išbūtą laiką (1 parą), jam paskirta 38 MGL (1 900 Eur) bauda. Paskirta bausmė subendrinta su 2022 m. rugpjūčio 2 d. baudžiamuoju įsakymu paskirta bausme ir paskirta galutinė bausmė – laisvės apribojimas 6 mėn. ir 38 MGL (1 900 Eur) bauda. 2023 m. kovo 7 d. išregistruotas iš probuojamų asmenų duomenų registro, bauda nesumokėta;

3) 2024 m. rugpjūčio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį 30 parų areštu su baudžiamojo poveikio priemonėmis – teisės vairuoti kelių transporto priemones atėmimu 3 m. bei motociklo konfiskavimu. 2024 m. spalio 18 d. paleistas iš Šiaulių kalėjimo, atlikus bausmę,

teistumas neišnykęs, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje; ir

T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini) Kretingoje, Lietuvos Respublikos pilietis, (duomenys neskelbtini), nevedęs, vidurinio išsilavinimo, dirbantis UAB „A. G.“ pastolių montuotoju, gyvenamąją vietą deklaravęs ir faktiškai gyvenantis adresu (duomenys neskelbtini), neteistas (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 97 straipsnis),

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 25 straipsnio 2 dalyje, 140 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

S. V. ir T. M., veikdami bendrininkų grupe, mušdami nežymiai sužalojo kitą žmogų, t. y.: 2024 m. birželio 27 d. apie 19.00 – 20.00 val., kieme, esančiame (duomenys neskelbtini), būdami apsvaigę nuo alkoholio, tarpusavio konflikto metu su D. Š., S. V. sudavus ne mažiau kaip vieną kartą ranka D. Š. į veidą, po ko tęsdami nusikalstamus veiksmus, apie 21.10 val., atėję į namų vidų, lovoje gulinčiam D. Š. kiekvienas jų sudavė rankomis ir kojomis po ne mažiau kaip keturis kartus į įvairias kūno vietas. Šiais bendrais veiksmais S. V. su T. M. nukentėjusiajam D. Š. padarė nežymų sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus – ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies vokuose, krūtinėje, žastuose, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešiniame žaste. S. V. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad 2024 m. birželio 27 d. apie 16.00 – 17.00 val., jis kartu su draugu E. P. atėjo į svečius pas pažįstamą D. Š., kuris buvo atvažiavęs į svečius pas savo tėvą A. Š., gyvenantį (duomenys neskelbtini). Su savimi atsinešė butelį degtinės. Kieme pavėsinėje sėdėjo D. Š., jo draugė A. B., A. Š., T. M., E. P.. Jis ir T. atėjo būdami blaivūs. Pavėsinėje jie vartojo alkoholinius gėrimus. Jis degtinės išgėrė tik kelis stikliukus, todėl jautėsi blaivus. D. prisigėrė. Būdamas girtas D. pradėjo žodžiais kabinėtis prie T. M. ir E. Kažkuriuo metu jis atsistojo ir paprašė D. ramintis. Tai pasakius, D. atsistojo ir atsisukęs į jį, pakėlė ranką ir norėjo smūgiuoti. Tarp jų buvo 1 – 2 metrai. Siekdamas užbėgti už akių D. smurtiniams veiksmams, jis pirmas dešinės rankos kumščiu smogė šiam į veidą. Kur pataikė, neprisimena. Po smūgio, D. nieko nesakęs nubėgo į namo vidų ir išbėgo nešinas rankoje kirvį. Artėjo prie jo šaukdamas: „ateik čia“. P. D. agresyvų elgesį, išsigandęs pradėjo bėgti iš kiemo link (duomenys neskelbtini). D. jį vijosi. Išbėgęs į (duomenys neskelbtini) gatvę, jis nugriuvo, o, kai atsistojo, pamatė apie 1 – 2 m. atstumu stovinti D., kuris laikė iškeltą kirvį. Jis, siekdamas išvengti smūgio, ranka sugriebė už D. rankoje buvusio kirvio koto ir jį laikydamas savo galva smūgiavo D. į veido sritį. Kur pataikė nežino, nežiūrėjo, viskas vyko labai greitai. Jo smūgis buvo tik gynybinis. Po jo suduoto smūgio, D. paleido iš rankos kirvį ir pabėgo. Jis grįžo į kiemą, kirvį atidavė D. tėvui ir kartu su T., E. bei E. išėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. Po kurio laiko, jis pamatė, kad neturi savo mobilaus ryšio telefono, suprato, kad jį galėjo pamesti pas D. Jis su T. atėjo į D. kiemą, galėjo būti jau apie 21 val., kieme žmonių nebuvo. Toje vietoje, kur jis buvo nukritęs bėgdamas, jis rado savo telefoną. Tada jam kilo mintis nueiti pas D. ir pasiaiškinti dėl tokio elgesio. Jis su T. įėjo į namo vidų. Lovoje gulėjo D. ir A. Kadangi jis buvo supykęs ant D. dėl vijimosi su kirviu, tai ranka sudavė D. 3 kartus. Kiek prisimena, sudavė į veidą, šoną. T. taip pat buvo prie lovos. Ar jis sudavė smūgius D., negali pasakyti, viskas vyko labai greitai. Tada jis su T. išėjo namo. Išgertas alkoholio kiekis neturėjo jokios įtakos jo veiksmams prieš D. V. D. jis atsiprašė ir jis jam atleido. Dėl to, ką padarė, labai gailisi.

T. M. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino visiškai ir ikiteisminio tyrimo metu apklausiamas kaip įtariamasis parodė, kad 2024 m. birželio 27 d. apie 15.00 – 17.00 val., tikslaus laiko neprisimena, jis kartu su S. dėde A. ir E. P. atėjo pas pažįstamą D. Š., kuris tuo metu svečiavosi pas savo tėvą A., (duomenys neskelbtini). Jis buvo blaivus. D. buvo kieme, girtas. Kieme buvo ir D. draugė A. bei jo tėvas A. Kas dar buvo, neprisimena. Po kiek laiko atėjo S. V. ir E. P.. Jie su savimi atsinešė butelį degtinės. Jie visi kieme esančioje pavėsinėje vartojo alkoholinius gėrimus. S. išgėrė kelis stikliukus, nes jam reikėjo kitą dieną į darbą. Jis išgėrė du butelius alaus. D. gėrė degtinę ir prisigėręs pradėjo elgtis agresyviai, nusikalbėjo, žodžiais kabinėjosi prie jo, S. Pamatė kaip D. laikydamas rankoje kirvį nusivijo S., kuris bėgo link (duomenys neskelbtini) gatvės. B. S. nukrito. Kas vyko toliau, jis nematė. Po kiek laiko S. grįžo į kiemą su kirviu rankoje. Po kiek laiko į kiemą atėjo ir D. Visi išsiskirstė. Jis su S. išėjo į (duomenys neskelbtini) centrą. Po kiek laiko S. pasakė, kad pametė savo telefoną ir pasiūlė eiti kartu jo paieškoti, nes vienas bijojo eiti. Galėjo būti apie 21 val. Atėjus kieme nieko nebuvo. S. rado savo telefoną. Tada jie abu nutarė nueiti pas D. į namus išsiaiškinti dėl ko šis elgėsi agresyviai. Įėjus į namo vidų, D. gulėjo lovoje prie krašto. Ar D. miegojo, nežino, kažką gulėdamas murmėjo. Su juo pasikalbėti neišėjo ir jis su S. lovoje gulinčiam D. abu sudavė smūgius. Jis smūgius D. sudavė rankomis. Sudavė 3 – 4 kartus į pilvo sritį, veidą. Kiek kartų sudavė S., neskaičiavo. Sudavę smūgius, jis su S. išėjo namo. Dėl to, ką padarė, jis labai gailisi, D. atsiprašė ir jis jam atleido.

Motyvuojamoji dalis

Kaltinamųjų S. V. ir T. M. kaltę, be jų pačių visiško prisipažinimo, patvirtina ir kiti baudžiamojoje byloje esantys įrodymai.

Dėl veikų kvalifikavimo ir bausmių skyrimo.

Bendrininkavimas yra ypatinga tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis (BK 24 straipsnio 1 dalis). Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 straipsnio 2 dalis). Iš anksto numatytas, detalus nusikalstamos veikos padarymo planas, vaidmenų paskirstymas ir pan. nėra būtini bendrininkų grupės požymiai. Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 straipsnio 3 dalis, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-P-218/2009).

Teismas, ištyręs baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus, kurie vienas kitą papildo ir tarpusavyje sutampa, bei jų pagrindu nustatytas aplinkybes, daro išvadą, kad byloje įrodyta, jog kaltinamieji S. V. ir T. M. 2024 m. birželio 27 d. apie 19.00 – 21.10 val., (duomenys neskelbtini), veikdami bendrininkų grupėje, bendrais veiksmais nukentėjusiajam D. Š. padarė ekchimozes (poodines kraujosruvas) dešinės akies vokuose, krūtinėje, žastuose, odos nubrozdinimus kairės ausies kaušelyje ir dešiniame žaste, tokiu būdu nukentėjusiajam nežymiai sutrikdydami sveikatą.

Be pačių kaltinamųjų visiško prisipažinimo jų kaltę padarius jiems inkriminuojamas veikas patvirtina nukentėjusiojo ir liudytojų nuoseklūs parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu, jų nurodytos aplinkybės atitinka pareiškime apie padarytą nusikalstamą veiką ir proceso veiksmų atlikimo protokole bei kitoje rašytinėje bylos medžiagoje užfiksuotus duomenis.

Kaltinamųjų S. V. ir T. M. bendras veiksmų pobūdis (rankomis ir kojomis sudavė ne mažiau kaip po keturis kartus nukentėjusiajam į įvairias kūno vietas, o kaltinamasis S. V. ne mažiau kaip vieną kartą sudavė nukentėjusiajam ir smūgį į veidą) neleidžia abejoti, jog jie abu suprato ir numatė, kad tokiu būti gali nukentėjusiajam nežymiai sutrikdyti sveikatą, ir norėjo tokių padarinių, t. y. kaltinamieji veikė tiesiogine neapibrėžta tyčia.

Esant nurodytoms aplinkybėms, kaltinamųjų S. V. ir T. M. veiksmai kvalifikuotini pagal nukentėjusiajam kilusias pasekmes - nežymų sveikatos sutrikdymą, kas atitinka BK 140 straipsnio 1 dalį.

Pažymėtina, kad BK 25 straipsnio 2 dalyje numatyta, jog bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai. Bylos duomenimis nustatyta, jog S. V. ir T. M. nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupe, t. y. jie abu yra šios nusikalstamos veikos vykdytojai, o bent dviejų vykdytojų buvimas ir yra būtinas bendrininkų grupės požymis. Aplinkybė, kad jie padarė nusikalstamą veiką veikdami bendrininkų grupe, yra baudžiamąją atsakomybę sunkinanti aplinkybė (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas), todėl kvalifikuojant S. V. ir T. M. nusikalstamą veiką pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, nuoroda į BK 25 straipsnio 2 dalį būtų perteklinė.

BK 54 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis).

S. V. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant S. V. asmenybę pažymėtina, kad jis praeityje teistas (vieną kartą už analogišką nusikalstamą veiką), teistumas neišnykęs. Baustas administracine tvarka, turi galiojančių nuobaudų. Kaltinamasis niekur nedirba. S. V. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo S. V. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu (BPK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 13 punktas).

Teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes (BK 27 straipsnio 1 dalis). Nagrinėjamu atveju kaltinamasis S. V. būdamas anksčiau teistas pagal 2022 m. rugpjūčio 2 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamąjį įsakymą, 2022 m. rugsėjo 22 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamąjį įsakymą ir 2024 m. rugpjūčio 6 d. Plungės apylinkės teismo Kretingos rūmų baudžiamąjį įsakymą už tyčinių nusikaltimų padarymą, teistumui neišnykus, vėl padarė naują tyčinį nusikaltimą, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis S. V. laikomas recidyvistu ir tai pripažįstama ir jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (BK 60 straipsnio 1 dalies 13 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti S. V. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – areštą 30 parų.

T. M. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką žmogaus sveikatai, kuri priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Vertinant T. M. asmenybę pažymėtina, kad jis praeityje teistas, tačiau teistumai yra išnykę. Galiojančių administracinių nuobaudų neturi. Kaltinamasis dirba. T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo T. M. baudžiamąją atsakomybę sunkina tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje (BPK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Atsižvelgiant į nurodytų aplinkybių visumą, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. M. už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus prokurorės siūlomą šio straipsnio sankcijoje numatytą bausmės rūšį – laisvės apribojimą 6 mėnesiams. Laisvės apribojimo bausmės laikotarpiu kaltinamajam T. M. skirtini prokurorės siūlomi BK 48 straipsnio 4 dalies 1 ir 4 punktuose nustatyti įpareigojimai.

Asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, teismas paprastai paskiria intensyvią priežiūrą. Kartu su intensyvia priežiūra arba vietoj jos teismas gali asmeniui, kuriam paskirta laisvės apribojimo bausmė, skirti įpareigojimus. Įvertinus anksčiau paminėtas padarytą nusikaltimą apibūdinančias ir kaltinamojo asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnyje numatyti bausmės tikslai bus pasiekti T. M. paskyrus laisvės apribojimo bausmę be intensyvios priežiūros.

Baudžiamoji byla yra baigiama teismo baudžiamuoju įsakymu, kaltinamieji savo kaltę dėl nusikalstamų veikų padarymo pripažįsta, todėl jiems paskirtos bausmės mažintinos vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Kiti klausimai.

Civilinė ieškovė Klaipėdos teritorinė ligonių kasa kaltinamųjų atžvilgiu pareiškė civilinį ieškinį dėl 121,66 Eur turtinės žalos, patirtos dėl nukentėjusiajam suteiktų medicinos paslaugų, atlyginimo. Kadangi kaltinamieji padarytą turtinę žalą atlygino ir civilinė ieškovė pateikė pareiškimą dėl ieškinio atisakymo, yra pagrindas procesą dėl civilinio ieškinio šioje byloje nutraukti.

Kaltinamajam S. V. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, paliktina galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, naikintina.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 421 straipsniu, teismas

nusprendžia:

S. V. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 30 (trisdešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti S. V. 20 (dvidešimt) parų arešto.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi pripažinti S. V. recidyvistu. S. V. paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, o bausmę pradėjus vykdyti, panaikinti.

Išaiškinti S. V., kad jis ne vėliau kaip per 7 dienas po teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo privalo atvykti į bausmės atlikimo įstaigą (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimą, adresu Trakų g. 10, Šiauliai) atlikti arešto bausmės. Jei jis dėl ligos ar kitų objektyvių priežasčių negali nustatytu laiku atvykti į arešto bausmės atlikimo vietą, privalo iki minėto termino pabaigos apie tai pranešti pataisos įstaigos, kurioje turėtų atlikti arešto bausmę (Lietuvos kalėjimų tarnybos Šiaulių kalėjimo darbo laikas: pirmadienį – ketvirtadienį nuo 7.30 val. iki 16.30 val., penktadienį nuo 7.30 val. iki 15.15 val., telefono Nr. +370 41 430921), administracijai ir susiderinti kitą datą, kada atvyks atlikti arešto bausmę. Nuteistųjų, kurie neatvyko atlikti arešto bausmės ir nepranešė bausmės atlikimo įstaigos administracijai apie neatvykimo priežastis, paiešką atlieka policija.

Bausmės pradžią S. V. skaičiuoti nuo faktinio nuteistojo atvykimo ar pristatymo į bausmės atlikimo įstaigą arešto bausmės atlikimui, vykdant šį baudžiamąjį įsakymą.

T. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir paskirti jam 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti T. M. 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę, be intensyvios priežiūros, įpareigojant per visą bausmės laikotarpį būti namuose nuo 23.00 val. iki 7.00 val., jei tai nesusiję su darbu, dirbti ar registruotis Užimtumo tarnyboje, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų bei 6 mėn. dalyvauti elgesio pataisos programoje.

Bausmės pradžią T. M. skaičiuoti nuo įsiteisėjusio baudžiamojo teismo įsakymo gavimo bausmės vykdymą prižiūrinčioje institucijoje dienos.

Procesą dėl Klaipėdos teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio nutraukti.

Nesutikdami su teismo baudžiamuoju įsakymu paskirtomis bausmėmis per keturiolika dienų nuo šio dokumento nuorašo gavimo dienos, S. V. ir T. M. turi teisę paduoti Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos rūmams prašymą surengti bylos nagrinėjimą teisme. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamuosius kaltais, teismas gali paskirti kitos rūšies ar dydžio bausmes, negu buvo paskirtos teismo baudžiamuoju įsakymu. Jei jie šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja.

Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas neskundžiamas.