- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Data
- 2006-06-20
- Bylos Nr.
- A-663-1058-06
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas (pirm.), Artūras Drigotas, Edvardas Sinkevičius (pran.)
- Pareiškėjas
- V. D.
- Atsakovas
- Mažeikių rajono policijos komisariatui
- Trečiasis asmuo
- Mažeikių rajono policijos komisariato darbuotojų profesinei sąjungai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo (pirmininkas), Artūro Drigoto ir Edvardo Sinkevičiaus (pranešėjas), sekretoriaujant Gitanai Aleliūnaitei,
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo V. D. apeliacinį skundą dėl Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą atsakovui Mažeikių rajono policijos komisariatui, trečiajam suinteresuotam asmeniui Mažeikių rajono policijos komisariato darbuotojų profesinei sąjungai dėl įsakymo panaikinimo, grąžinimo į pareigas, negauto tarnybinio atlyginimo priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas V. D. kreipėsi į teismą, kurio, patikslinęs reikalavimus, prašė panaikinti atsakovo Mažeikių rajono policijos komisariato (toliau - Mažeikių rajono PK) viršininko 2005 m. gegužės 25 d. įsakymą Nr. 73-3TE-69 „Dėl Viešosios policijos Viešosios tvarkos skyriaus Prevencijos poskyrio apylinkės inspektorių veiklos grupės tyrėjo V. D. atleidimo iš vidaus tarnybos“, grąžinti jį į ankstesnes pareigas bei priteisti 9900 Lt tarnybinio atlyginimo už laikotarpį nuo atleidimo dienos iki sugrąžinimo į ankstesnes pareigas. Pareiškėjas bei jo atstovas nurodė, kad iš tarnybos buvo atleistas Vidaus tarnybos statuto (toliau – Statutas) 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu bei atsižvelgus į 2005 m. gegužės 25 d. tarnybinio patikrinimo išvadą Nr. 73-TP-23. Teigė, kad jam 2005-04-13 pagal darbo grafiką buvo laisva diena. Kartu su A. R., pastarojo kvietimu, jis buvo išvykęs žvejoti. Tik jiems sėdint valtyje A. R. pasakė, kad ežere yra užmesti tinklai. Jis parodė vietą, kur buvo užmesti tinklai, ten nuplaukė ir juos ištraukė. Grįžus ant kranto juos sulaikė gamtos apsaugos pareigūnai. Jis žinojo, kad su tinklais negalima žvejoti, kad taip daro pažeidimą. Už minėtą veiką jam buvo skirta bauda, jis ją sumokėjo, nutarimo neskundė. Tarnybinio patikrinimo išvada yra pagrįsta tik tuo, kad jis neskundė jam skirtos nuobaudos, automatiškai darant prielaidą, kad jis savo kaltę pripažino, todėl pripažino ir tai, kad savo veiksmais pažemino ir policijos pareigūno vardą. Tačiau tai, kad jis sumokėjo baudą ir nutarimo neskundė, tik iš dalies atspindi tikrąją situaciją. Pagrindo netikėti, kad jis A. R. valtyje minėtą rytą atsidūrė atsitiktinai, iš anksto nežinodamas ir neplanuodamas jokios neleistinos žvejybos, nėra. Apie tai, kad reikia ištraukti tinklus, A. R. jam pasakė tik tada, kai jis jau faktiškai, bet ne savo noru, dalyvavo neleistinos žvejybos procese. Mano, kad savo veiksmais jis nerealizavo pareigūno vardo pažeminimo sudėties. Jis Policijos veiklos įstatyme bei Statute įtvirtintus reikalavimus, keliamus policijos pareigūnams, pažeidė tik formaliai, nes pasekmės kilo dėl aplinkybių, nepriklausančių nuo jo valios, ir todėl jis iš vidaus tarnybos atleistas nepagrįstai. Statute yra neaiškiai pasakyta, ar atleidžiant pareigūną dėl pareigūno vardo diskreditavimo ir skiriant jam drausminę nuobaudą - atleidimą iš tarnybos, būtinas Darbuotojų profesinės sąjungos sutikimas. Tačiau skiriant tarnybinę nuobaudą toks sutikimas yra būtinas pagal Statuto 43 straipsnio 4 dalį. Tad šiuo atveju toks sutikimas turėjo būti.
Atsiliepimas
Atsakovas prašė skundą atmesti. Nurodė, kad nustačius, jog pareiškėjas pažemino pareigūno vardą ne tarnybos metu, jis skundžiamu įsakymu buvo atleistas iš tarnybos.
Šalies argumentai
Tretysis suinteresuotas asmuo Mažeikių rajono PK darbuotojų profesinė sąjunga su skundu sutiko, palaikė jo argumentus. Nurodė, kad tais atvejais, kai pareigūnams, kurie yra profesinės sąjungos nariai, yra skiriamos nuobaudos, profesinė sąjunga gauna tarnybinio patikrinimo išvadą. Pareiškėjas yra Mažeikių rajono PK darbuotojų profsąjungos nariu nuo 2004 m. balandžio, tačiau jo tarnybinio patikrinimo išvada nebuvo gauta. Todėl nebuvo žinoma, kad jis atleistas iš darbo.
Žemesnės instancijos teismas
Šiaulių apygardos administracinis teismas 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimu skundą atmetė. Teismas nurodė, jog siūlant atleisti pareiškėją iš vidaus tarnybos buvo konstatuota, kad jis 2005 m. balandžio 13 d., apie 11 val. 30 min., Mažeikių rajone, Varduvos vandens telkinyje ties Juodeikių kaimu, kartu su A. R. žvejojo draudžiamais įrankiais (tinklais), ko pasėkoje buvo padaryta žala laukinei gyvūnijai, o pareiškėjas kartu su A. R. buvo nubausti 450 Lt baudomis už Administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 87 straipsnio 3 dalyje numatytą pažeidimą. Nutarimas apskųstas nebuvo ir yra įsiteisėjęs. Todėl nekilo abejonių, jog šis įvykis akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griauna pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga ir ją kompromituoja. V. D. veiksmai, kuomet įvykio vietoje buvo nuslėpta darbovietė, vertintini kaip tarnybinės atsakomybės vengimas. Iš medžiagoje nurodytų aplinkybių bei paties V. D. paaiškinimo galima daryti išvadą, jog jis tyčia, darydamas teisės pažeidimą, veikė naudodamasis pareigūno statusu, todėl neatmetama galimybė, jog jis iš anksto tikėjosi išvengti administracinės atsakomybės. Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkte numatytas atleidimo iš tarnybos pagrindas yra savarankiškas ir pakankamas vidaus tarnybos santykių nutraukimui. Todėl, taikant šį atleidimo iš tarnybos pagrindą, tarnybinių nuobaudų skyrimo taisyklės taikytinos tik tiek, kiek to tiesiogiai nereglamentuoja Statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punktas. Įvertinęs minėto punkto, Statuto 2 straipsnio 7 dalies, Vyriausiojo administracinio teismo nutarties byloje Nr. A11-129-2004 nuostatas teismas nurodė, kad šiuo atveju yra būtina išaiškinti, koks pareigūno veikimas ar neveikimas buvo atleidimo iš tarnybos pagrindu, ar pareigūnas yra kaltas dėl tokio veikimo ar neveikimo, ar ši veika (veikimas ar neveikimas) akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Atleidimas gali būti pripažintas pagrįstu tik nustačius šių aplinkybių visumą. Išanalizavęs byloje surinktus rašytinius įrodymus teismas konstatavo, kad pareiškėjo atleidimo pagrindas buvo aplinkos ministro 2002 m. gegužės 16 d. įsakymu Nr. 251 patvirtintų Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių (toliau – Taisyklių) pažeidimas, padarytas panaudojant draudžiamus žvejybos įrankius (tinklus). Tokia pareiškėjo veika buvo kvalifikuota pagal ATPK 87 straipsnio 3 dalį, jis nubaustas 450 Lt bauda. Remdamasis surinkta medžiaga teismas padarė išvadą, kad pareiškėjas Taisyklių pažeidimą padarė tiesiogine tyčia, tai yra, pats būdamas policijos pareigūnu suprato priešingą teisei savo veikimo pobūdį, numatė žalingas jo pasekmes ir jų norėjo. Šią kaltės formą įrodo pažeidimo pripažinimo faktas surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą Nr. 137, sutikimas su nutarimu administracinės teisės pažeidimo byloje, geranoriškas baudos sumokėjimas bei žalos atlyginimas, tarnybinio patikrinimo metu pateiktas pareiškėjo paaiškinimas. Pareiškėjo teismo posėdžių metu duotus parodymus apie tai, jog tik sėdint valtyje jam buvo pasakyta apie suleistus tinklus, teismas vertino kritiškai, kadangi jie yra nenuoseklūs ir nepagrįsti jokiomis faktinėmis aplinkybėmis. Tokie V. D. kaip policijos pareigūno, kurio profesinė pareiga užkirsti kelią teisės pažeidimams ir užtikrinti visuomenės saugumą (Policijos veiklos įstatymo 5 ir 12 straipsniai), veiksmai, kuomet yra daromas vienas sunkiausių teisės pažeidimų gamtos išteklių naudojimo srityje, yra nesuderinami su policijos pareigūno statusu, akivaizdžiai kertasi su visuomenėje galiojančiomis moralės nuostatomis bei visuomenės teisėtais lūkesčiais, kurių visuomenė tikisi iš pareigūnų. Todėl tokie priešingi teisei veiksmai, vertinant juos ir kaip akivaizdžiai priešingus įstatyme apibrėžtiems policijos sistemos įstaigų bei pareigūnų tikslams bei uždaviniams, žemino policijos pareigūno vardą, taip pat ir orumą institucijos, kurioje jis dirba. Atleidimas iš vidaus tarnybos nustačius, jog pareigūnas pažemino vardą, yra imperatyvi teisinė pasekmė ir tokių pasekmių taikymui ankstesnis pareigūno darbas, elgesys bei kaltės pripažinimas įtakos neturi. Teismas taip pat nurodė, kad Statuto 43 straipsnio 4 dalies antrajame sakinyje yra suformuluota savarankiška teisės norma, nustatanti, kad profesinių sąjungų nariams skiriant drausmines nuobaudas, išskyrus drausminę nuobaudą – atleidimą iš darbo, reikalingas išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas. Šiuo atveju pareiškėjas buvo atleistas iš darbo, todėl profesinės sąjungos sutikimas nebuvo reikalingas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas apeliaciniame skunde prašo panaikinti 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą ir priimti naują – jo skundą atmesti. Nurodo, kad teismas visiškai netyrė įrodymų ir kitų faktinių aplinkybių, kad įvertinti, ar jo veika atitinka pareigūno vardo pažeminimo sudėtį. Teismas rėmėsi tik tarnybinio patikrinimo išvada, kuri yra nepagrįsta. Teismas turėjo atsakyti į klausimą, kokie konkrečiai jo veiksmai akivaizdžiai žemina vidaus tarnybos autoritetą ir griauna pasitikėjimą vidaus tarnybos įstaiga? Ar tai, kad jis atsitiktinai atsidūrė kompanijoje su žmogumi, kuris buvo suplanavęs ir jau be jo pradėjęs nelegalią žvejybą? Ar tai, kad jis, prisistačius gamtos apsaugos pareigūnams, nesipriešino, nepuolė prisistatinėti policijos pareigūnu ir tokiu būdu nesiekė išvengti atsakomybės? Ar tai, kad jis, supratęs, jog pateko į nepavydėtiną padėtį, nesistengė visiškai išvengti atsakomybės ir pasidalino atsakomybės naštą su žvejybą surengusiu draugu? Ar tai, kad jis netrukdė pareigūnams atlikti tyrimą ir geranoriškai sumokėjo paskirtą baudą ir tokio sprendimo neskundė teismui? Šie klausimai yra svarbūs sprendžiant apie subjektyviųjų požymių buvimą ar nebuvimą. Mano, kad konstatuotas pažeidimas nėra tiek pavojingas, kad jį būtų galima vertinti kaip akivaizdų Vidaus tarnybos sistemos autoriteto žeminimą ir pasitikėjimo vidaus reikalų įstaiga griovimą. Jis savo veiksmais nerealizavau pareigūno vardo pažeminimo sudėties, policijos pareigūnams keliamus reikalavimus pažeidė tik formaliai.
Atsiliepimas
Atsakovas atsiliepime į apeliacinį skundą prašo jį atmesti. Nurodo, kad teismo sprendimas yra teisingas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
Vidaus tarnybos statuto 2 straipsnio 7 dalyje nustatyta, jog pareigūno vardo pažeminimas - tai kaltas pareigūno veikimas ar neveikimas, susijęs ar nesusijęs su tarnybinių pareigų atlikimu, tačiau akivaizdžiai žeminantis vidaus tarnybos sistemos autoritetą, griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga arba ją kompromituojantis.
Pareiškėjas atleistas iš tarnybos Vidaus tarnybos statuto 53 straipsnio 1 dalies 7 punkto pagrindu už poelgį, pažeminusį pareigūno vardą. Tai yra savarankiškas atleidimo iš tarnybos pagrindas, tačiau, teisėjų kolegijos nuomone, ne kiekvienas administracinės teisės pažeidimas savaime reiškia poelgį, pažeminusį pareigūno vardą. Dėl šių motyvų teisėjų kolegija, išanalizavusi bylos medžiagą ir atsižvelgdama į administracinio teisės pažeidimo pobūdį, mąstą, pareiškėjo kaltės formą ir kitas aplinkybes, turi patikrinti, ar atsakovas iš tikrųjų pagrįstai pareiškėjo padarytą administracinės teisės pažeidimą įvertintino kaip poelgį, pažeminusį pareigūno vardą.
Pareiškėjui buvo paskirta administracinė nuobauda už tai, kad jis 2005 m. balandžio 13 d., 11 val. 30 min., kartu su kitu asmeniu neturėdamas teisės (leidimo) žvejojo iš plastikinės valties statomais tinklais Varduvos tvenkinyje ties Juodeikių kaimu Mažeikių rajone. Neteisėtai žvejybai buvo naudojami aštuoni statomi tinklai ir neteisėtais įrankiais buvo sugautos tris lydekos, dešimt raudžių ir keturi ešeriai. Šia veika pareiškėjas pažeidė Laukinės gyvūnijos įstatymo 5 str. 1 p. ir Mėgėjiškos žūklės ir žuvų apsaugos taisyklių 30 p. Pareiškėjui paskirtą baudą jis sumokėjo nedelsiant, taip pat buvo atlyginta laukinei gyvūnijai padaryta žala, o pareiškėjas dėl padaryto pažeidimo nuoširdžiai gailėjosi.
Kaip matyti iš bylos medžiagos, administraciniu teisės pažeidimu buvo pažeista aplinkos apsauga, nors pareiškėjas nebuvo tinklų suleidimo iniciatorius ir net nedalyvavo tinklų suleidime. Tačiau teikdamas pagalbą ištraukiant suleistus tinklus jis suvokė apie savo veikos pavojingumą ir priešingumą teisei, todėl spręstina, kad pareiškėjas administracinį teisės pažeidimą padarė tyčia. Pažeidimo mastą, kuomet buvo suleisti aštuoni tinklai, teisėjų kolegijos nuomone, reikėtų vertinti kaip stambų, o tokio pobūdžio pareiškėjo poelgis vertintinas kaip griaunantis pasitikėjimą vidaus reikalų įstaiga.
Pareiškėjo argumentas, susijęs su profesinės sąjungos sutikimo atleidžiant jį iš vidaus tarnybos nedavimu, taip pat turi būti atmestas, nes pagal Vidaus tarnybos statuto 43 str. 4 d. atleidžiant iš tarnybos išankstinis profesinės sąjungos renkamojo organo sutikimas nereikalingas.
Apibendrinant tai, kas parašyta, teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmos instancijos teismo sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, jį naikinti apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra teisinio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Šiaulių apygardos administracinio teismo 2005 m. gruodžio 22 d. sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Nutartis neskundžiama.