Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Albino Čeplinsko, kolegijos teisėjų Rūtos Palubinskaitės, Evaldo Burzdiko, sekretoriaujant Irenai Nikolajenko, dalyvaujant ieškovei D. P., atsakovo atstovui G. T., viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-299-568/2009 pagal ieškovų D. P. ir D. P. ieškinį atsakovams AB „Lietuvos draudimas“, M. M., trečiajam asmeniui UAB DK „PZU Lietuva“ dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Atsiliepime į apeliacinį skundą tretysis asmuo UAB DK „PZU Lietuva“ pasisakė tik dėl aplinkybių, susijusių su draudėju M. M. ir dėl žalos bylos administravimo. Nurodė, kad tarp UAB DK "PZU Lietuva" ir atsakovo M. M. 2005-10-30 buvo sudaryta Transporto priemonių draudimo sutartis. 2005-12-21 buvo gautas draudėjo M. M. pranešimas apie 2005-12-19 eismo įvykį. UAB DK „PZU Lietuva“ pradėjo žalos bylos administravimą, kurios metu paaiškėjo, kad AB „Lietuvos draudimas" dėl to pačio įvykio atliekamas tyrimas dėl galimai suklastoto autoįvykio. Atsižvelgiant į tai, UAB DK „PZU Lietuva" buvo pradėtas papildomas minėto įvykio aplinkybių tyrimas. 2009-09-14 UAB DK „PZU Lietuva" buvo gautas M. M. prašymas dėl automobilio (duomenys neskelbtini), valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2005-12-19 patirtų nuostolių atlyginimo. 2009-09-16 buvo gautas LR draudimo priežiūros komisijos raštas Nr. (4.7)S-2216, kuriuo prašoma išnagrinėti M. M. kreipimąsi bei apie priimtą sprendimą informuoti pareiškėją ir Priežiūros komisiją. UAB DK „PZU Lietuva", įvertinus žalos byloje turimus dokumentus ir informaciją, priėmė sprendimą pripažinti 2005-12-19 autoįvykį draudiminiu bei išmokėti draudėjui M. M. draudimo išmoką pagal Transporto priemonių draudimo sutartį.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. sausio 25 d. nutartimi Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeitė: sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. ieškovams priteista 59 128,74 Lt žalos atlyginimo ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeitė ir ją išdėstė taip - priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ ieškovei D. P. 50109,10 Lt žalos atlyginimo ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų; sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. valstybei priteista po 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, pakeitė ir ją išdėstė taip - priteisė iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 40 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu; kitas sprendimo dalis paliko nepakeistas.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija 2010 m. liepos 30 d. nutartimi Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. sausio 25 d. nutartį panaikino ir grąžino bylą nagrinėti apeliacine tvarka iš naujo šiam teismui. Teisėjų kolegija konstatavo, kad esant skirtingoms kvalifikuotų specialistų išvadoms dėl eismo įvykio kilimo priežasčių, teismų nurodyti argumentai, dėl kurių nesiremiama AB „Lietuvos draudimas“ Vilniaus NSC vyresniojo eksperto, Lietuvos teismo ekspertizės centre skyriaus vyriausiojo eksperto ir Lietuvos teismo ekspertizės centre dviejų ekspertų atliktų tyrimų išvadomis, yra nepakankami, neatitinka nutartyje nurodytų specialisto išvados atmetimo pagrindų (CPK 218 straipsnis). Teisėjų kolegija nurodė, kad motyvuotai pagrįstai neatmetus ieškovės reikalavimo faktinį pagrindą paneigiančių tyrimų išvadų, kurios patvirtina atsakovo argumentus dėl jam pareikšto ieškinio nepagrįstumo, ir nesant galimybės pašalinti visų atliktų tyrimų išvadose fiksuotų esminių prieštaravimų ir taip nuspręsti dėl draudiminio įvykio fakto (turima omenyje, kad pagal bylos faktus abi eismo įvykyje dalyvavusios transporto priemonės yra neišlikusios po eismo įvykio buvusios būsenos), spręstinas klausimas dėl draudimo išmokos sumažinimo, nes specialistų tyrimuose yra duomenų, kad ne visi transporto priemonių sugadinimai galėjo būti padaryti ieškovės nurodomo eismo įvykio metu. Beje, panaši išvada padaryta ir Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008 m. rugpjūčio 5 d. nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą. Nurodytos aplinkybės gali būti išaiškintos apeliacinės instancijos teisme, todėl panaikinus apeliacinės instancijos teismo nutartį, bylą perdavė nagrinėti apeliacinės instancijos teismui (CPK 346 straipsnis 2 dalis 1 punktas).

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinis skundas tenkintinas iš dalies.

CPK 263 straipsnis reikalauja, kad teismo sprendimas būtų teisėtas ir pagrįstas, tai yra priimtas tiksliai nustačius faktines bylos aplinkybes ir atitiktų materialiosios bei proceso teisės normų reikalavimus. Apeliacinės instancijos teismas privalo patikrinti ne tik faktinį, bet ir teisinį apeliacinio skundo pagrindą bei absoliučius teismo sprendimo negaliojimo pagrindus (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių skundžiamo pirmosios instancijos teismo sprendimo negaliojimo pagrindų teisėjų kolegija nenustatė.

Kaip matyti iš byloje esančios medžiagos, ginčas tarp šalių kilęs dėl 50109,10 Lt dydžio draudiminės išmokos, 39000 Lt palūkanų nuo šios sumos, 800 Lt ekspertų darbo išlaidoms apmokėti ir 10000 Lt dydžio neturtinės žalos atlyginimo ieškovei D. P. priteisimo.

Byloje nustatyta, kad 2005-12-19 Kalkynės g. ir Gvazdikų g. sankryžoje, Kauno mieste įvykusio autoįvykio metu buvo apgadintas D. P. priklausantis, tačiau ieškovės įvykio metu vairuojamas automobilis Mersedes Benz S500, v/n (duomenys neskelbtini). Autoįvykio kaltininku pripažintas atsakovas M. M.. Įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutarties liudijimas LT/AEA Nr. 9321337 (t. 1, b. l. 106) patvirtina, kad atsakovas M. M. 2005-10-19 buvo sudaręs draudimo sutartį Nr. 03/45961524 su AB „Lietuvos draudimas“. Be to, pastarasis atsakovas 2005-10-30 buvo sudaręs transporto priemonių draudimo sutartį dėl ginčo autoįvykyje dalyvavusio savo automobilio (duomenys neskelbtini), v/n (duomenys neskelbtini) draudimo nuo autoavarijos ir kt. ( t.2, b. l. 53 – 59 ).

Atsakovas AB „Lietuvos draudimas“ vienu iš savo apeliacinio skundo argumentų nurodo, kad teismas, tenkindamas ieškinį nepagrįstai tinkama ieškove laikė D. P., be to, jo nuomone tinkamam ieškovui D. P. teismas priteisė žalos atlyginimą, nepareiškus pastarajam ieškinio reikalavimo. Be to apeliantas nurodo, jog ieškovai neįrodė atsakovo kaltės dėl autoįvykio, kadangi automobilio Mersedes Benz S500 sugadinimai įvyko ne ieškovų bei atsakovo M. M. nurodytomis aplinkybėmis, bet prieš tai. Būtent nurodytų teiginių pagrindu pirmosios instancijos teismas, apelianto nuomone, netinkamai paskirstė įrodinėjimo naštą bei sprendė dėl ieškinio senaties ginčo atveju taikymo. Skundžiamo teismo sprendimo neteisėtumą, apelianto nuomone, patvirtina ir ta aplinkybė, jog skundžiamu teismo sprendimu draudiminė išmoka ieškovams buvo priteista iš abiejų atsakovų, nors ieškinio reikalavimą ieškovė D. P. pareiškė tik AB „Lietuvos draudimas“, todėl ir dėl šios priežasties teismo sprendimas turėtų būti pripažintas neteisėtu.

2001 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos transporto priemonių savininkų ir valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatyme ( toliau 2004-03-05 įstatymo Nr. IX – 378 redakcija, galiojusi draudimo sutarties ir draudiminio įvykio metu ) nustatyti transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sistemos funkcionavimo teisiniai pagrindai ir principai. Šios draudimo sistemos esmė yra ta, kad, esant apdraustai atsakingo už žalos padarymą asmens civilinei atsakomybei, nukentėjusysis įgyja teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui. Civilinės atsakomybės draudimo atveju draudimo išmokos mokėjimo sąlyga yra draudėjo pareigos atlyginti žalą (nuostolius) atsiradimas. Civilinės atsakomybės santykiuose atsakingas už padarytą žalą asmuo (draudėjas) yra skolininkas, o nukentėjęs – kreditorius, turintis teisę reikalauti žalos (nuostolių) atlyginimo.

Kadangi kreditorius turi teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui, o nedraudiminio įvykio atveju arba kai draudimo išmokos nepakanka žalai (nuostoliams) atlyginti – ir žalą padariusiam asmeniui, tai užtikrinamas visiško žalos atlyginimo principo įgyvendinimas. Ieškovė ginčo atveju pareiškė ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo neviršydama draudimo sumos, todėl šio reikalavimo dalyje pasirinko tinkamą atsakovą – AB „Lietuvos draudimas“ (CK 6.254 straipsnio 1 dalis). Ieškovas D. P. yra automobilio Mesedes Benz S500 v/n (duomenys neskelbtini) savininkas, o ieškovė D. P. jį valdė turto patikėjimo teisės pagrindu, todėl vieno ar kito teisę reikalauti atlyginti padarytą žalą reglamentuoja atitinkamai CK 4.98 ir 4.110 straipsniai.

Teisėjų kolegija nesutinka su apeliacinio skundo argumentu dėl D. P., kaip netinkamos ieškovės byloje. Tačiau priteisdamas žalos atlyginimą ieškovui D. P. pirmosios instancijos teismas pažeidė CPK 265 straipsnio 2 dalies nuostatas, neleidžiančias peržengti byloje pareikštų reikalavimų, išskyrus CPK numatytus reikalavimus. Todėl teisėjų kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais šio ieškovo atžvilgiu ir turi galimybę apeliacinės instancijos teisme šį pažeidimą ištaisyti, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Sistemiškai aiškinant CK normas ( CK 6.250 straipsnio 2 dalis, 6.254 straipsnis ir CK 6.263 straipsnio 2 dalis), nustatančias civilinę atsakomybę, civilinės atsakomybės draudimo atveju, darytina išvada, kad draudimo kompanija ir žalą padaręs asmuo atsako kaip solidarieji skolininkai atlyginant neturtinę žalą, kai ji padaryta dėl asmens sveikatos sužalojimo. Ieškovės D. P. reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo viršijo 500 eurų sumą, todėl M. M. ir AB „Lietuvos draudimas“ galėjo būti patraukti solidariaisiais atsakovais neturtinės žalos atlyginimo dalyje. Ieškinys neturtinės žalos atlyginimo dalyje buvo atmestas ir ieškovai skundo dėl to nepateikė. Teisėjų kolegija sutinka su apelianto argumentais, kad nors M. M. buvo įvardintas atsakovu, tačiau jo atžvilgiu ieškovai ieškinio – tiek dėl turtinės, tiek dėl neturtinės žalos atlyginimo nereiškė. Tokią ieškovų nuostatą kaltojo dėl autoįvykio asmens atžvilgiu patvirtino ieškovė ir apeliacinės instancijos teisme. Tuo tarpu, priteisdamas žalos atlyginimą iš atsakovo M. M., pirmosios instancijos teismas peržengė byloje pareikštus reikalavimus, todėl padarė procesinį teisės pažeidimą ir dėl šio pažeidimo neteisingai išsprendė bylą pastarojo atsakovo atžvilgiu (CPK 265 straipsnis, 329 straipsnio 1 dalis). Atsakovus AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. sieja įprastinės transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo teisiniai santykiai. Apie ieškovės D. P. teisę reikšti tiesioginį ieškinį draudikui yra nurodyta ir Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. liepos 30 d. nutartyje (t.3, b. l. 95-101), todėl teisėjų kolegija plačiau šiuo klausimu nepasisako.

Iš byloje esančios medžiagos – akivaizdu, kad autoįvykis, kurio metu buvo padaryta žala ieškovei yra draudiminis, todėl apeliacinės instancijos teismas turi galimybę pirmosios instancijos teismo padarytą materialinės ir procesinės teisės normų pažeidimą ištaisyti negrąžinant bylos nagrinėti iš naujo, pakeičiant skundžiamą teismo sprendimą bei žalos atlyginimą priteisiant pagal ieškinio reikalavimus iš draudėjo – AB „Lietuvos draudimas“ (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis ). Pažymėtina, kad analogiškas procesinės teisės pažeidimas padarytas, priteisus iš abiejų atsakovų 59128,74 Lt žalos atlyginimą, kai ieškovė D. P. tiek pirminiu, tiek patikslintu ieškiniu prašė priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ tik 50109,10 Lt draudiminės išmokos, todėl šis pažeidimas ištaisytinas apeliacinės instancijos teismo, pakeičiant pirmosios instancijos teismo sprendimą šioje dalyje (CPK 329 straipsnio 1 dalis). Tuo pačiu teisėjų kolegija pažymi, jog ieškovė žalos dydį grindė leistinais įrodymai, t. y. Kauno nepriklausomų autoekspertų biuro 2005-12-21 išvada (t. 1, b. l. 37-43), kurios nepaneigė apelianto pateikti argumentai dėl tariamai ieškovės automobilio Mersedes Benz S500 v/n (duomenys neskelbtini) apgadinimo ankstesniuose autoįvykiuose, kurių apelianto teigimu buvo nuo 2 iki 4. Tokia išvada darytina, todėl, kad paties apelianto žinybinės 2006-01- 09 eismo įvykio ekspertizės akto išvados (t. 1, b. l. 50-53) iš esmės prieštarauja ne tik nepriklausomos ekspertės O. L. 2006-03-03 tyrimo išvadoms (t. 1, b. l. 8-26), bet ir paties apelianto sudarytai autoįvykio metu padarytų aukščiau paminėto automobilio Mersedes Benz S500 2004-01-01 remonto darbų sąmatai (t. 1, b. l. 139-145), kurioje nurodyta preliminari remonto darbų kaina 46890,21 Lt.

Kadangi apeliantas nei bylos nagrinėjimo metu, nei pakartotinio bylos nagrinėjimo apeliacine tarka metu, savo nesutikimą grindė vien ekspertinių tyrimų neatitikimais, kurie fiksuoti tik žinybiniame lygyje, bet šių savo teiginių visiškai nepaneigė jokiais kitais įrodymai, teisėjų kolegija sprendžia, kad apelianto apeliaciniame skunde keliamos žalos atlyginimo dydžio nepagrįstumo prielaidos tėra vengimas išmokėti draudiminę išmoką, t. y. įvykdyti savo įsipareigojimus draudikui. Tokią išvadą teisėjų kolegija daro atsižvelgdama į tai, jog išimtinai apelianto iniciatyva buvo dirbtinai vilkinamas ne tik autoįvykio aplinkybių tyrimas, bet ir baudžiamųjų bylų tyrimo inicijavimas, kurio metu ieškovė neturėjo galimybės gauti draudiminę išmoką. Būtent aukščiau nurodytų aplinkybių pagrindu teisėjų kolegija sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas teisingai paskirstė ginčo atveju įrodinėjimo pareigą tarp šalių bei pagrįstai rėmėsi moksliškai pagrįstomis VGTU Automobilių transporto katedros prof. Habil. Dr. O. L. išvadomis (t. 1, b. l. 8- 26), kurios iš esmės atitinka Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2008-08-05 nutarimu konstatuotus faktus (CPK 178, 185 straipsniai).

Tuo pačiu nepagrįstu laikytinas ir apeliacinio skundo argumentas dėl ieškinio termino senaties kreipimuisi į teismą dėl žalos atlyginimo praleidimo, nes apeliantas, prašydamas ginčo atveju taikyti ieškinio senatį (CK 1.126 straipsnio 2 dalis) ir šiuo pagrindu ieškinį atmesti, iš esmės pripažįsta ieškovų pažeistą teisę, nes ieškinio terminas prasideda nuo teisės į ieškinį atsiradimo dienos. Ieškovai bei tretysis asmuo prašymus atsakovui AB „Lietuvos draudimas“ pateikė 2005-12-21, nepraėjus trims dienoms po draudiminio įvykio. Byloje esantis AB „Lietuvos draudimas“ 2006-07-25 raštas ieškovei D. P., kuriame nurodyta, kad tolesnius žalos bylos administravimo veiksmus dėl draudimo išmokos mokėjimo, atsakovas spręs gavęs atsakymą iš Kauno apygardos prokuratūros į skundą dėl ikiteisminio tyrimo bylos nutraukimo (t. 1, b. l. 90). Būtent šį raštą pirmosios instancijos teismas turėjo pagrindo vertinti kaip ieškinio senaties termino nutraukimą (CK 1.130 straipsnio 2 dalis). Kauno miesto apylinkės prokuratūra ikiteisminį tyrimą nutraukė 2008- 08-05 nutarimu (t.1, b. l. 132-136), todėl pareikšdami ieškinį dar iki ikiteisminio tyrimo nutraukimo, ieškinio senaties termino ieškovai nepraleido (CK 1.130 straipsnio 3 dalis). Taigi, teisėjų kolegija sprendžia, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė materialinės teisės normas, reglamentuojančias ieškinio senatį, todėl apeliacinio skundo argumentai dėl to atmestini.

Konstatavus aukščiau paminėtus procesinės ir materialinės teisės normų pažeidimus byla negrąžintina iš naujo nagrinėti pirmosios instancijos teismui, kadangi juos gali ištaisyti apeliacinės instancijos teismas, pakeisdamas skundžiamą teismo sprendimą (CPK 329 straipsnio 1 dalis, 330 straipsnis, 326 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ D. P. priteistina 500 Lt išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti apeliacinės instancijos teisme (CPK 93 straipsnio 4 dalis).

Pagal byloje esančias pažymas (t. 3, b. l. 102, 107) apie išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų įteikimu, apeliacinės ir kasacinės instancijų teismai patyrė viso 133,96 Lt tokių išlaidų. Atsižvelgiant į tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas pakeistinas, o ieškovės ieškinys patenkintas iš dalies, išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose, priteistinos valstybei iš ieškovės D. P. proporcingai atmestai ieškinio reikalavimų daliai – 65,64 Lt (133,96 Lt x 49 proc.), o iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ - proporcingai patenkintų ieškinio reikalavimų daliai – 68,32 Lt (133,96 Lt x 51 proc.) (CPK 96 straipsnio 3 dalis, 93 straipsnio 4 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 3 punktu ir 331 straipsniu,

nutaria:

Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. balandžio 14 d. sprendimą pakeisti.

Sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. ieškovams priteista 59128,78 Lt žalos atlyginimo ir 938 Lt bylinėjimosi išlaidų pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš AB „Lietuvos draudimas (įmonės kodas 110051834) ieškovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 50109,10 Lt (penkiasdešimt tūkstančių vieną šimtą devynis litus, 10 ct) žalos atlyginimo ir 938 Lt (devynis šimtus trisdešimt aštuonis litus) bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimo dalį, kuria iš AB „Lietuvos draudimas“ ir M. M. valstybei priteista po 20 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu pakeisti ir šią sprendimo dalį išdėstyti taip: priteisti iš AB „Lietuvos draudimas“ valstybei 40 Lt (keturiasdešimt litų) išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Kitas sprendimo dalis palikti nepakeistas.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) ieškovei D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) 500 Lt (penkis šimtus litų) advokato atstovavimo išlaidų, turėtų ryšium su teisinės pagalbos suteikimu apeliacinės instancijos teisme.

Priteisti iš atsakovo AB „Lietuvos draudimas“ (įmonės kodas 110051834) valstybei 68,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose (šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).

Priteisti iš ieškovės D. P. (asmens kodas (duomenys neskelbtini) valstybei 68,32 Lt išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu apeliacinės ir kasacinės instancijos teismuose(šias išlaidas sumokant Valstybinei mokesčių inspekcijai prie LR FM, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamoji sąskaita Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, Swedbank, AB, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660).