Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

Klaipėdos rajono apylinkės teismo teisėja Asta Matulevičienė, sekretoriaujant Daivai Putinienei, dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. atstovui Martynui Bareikai, institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą atstovui Rimantui Stasiui Stanevičiui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens V. K. skundą administracinę nuobaudą paskyrusiai institucijai – Valstybinei kelių transporto inspekcijai prie Susisiekimo ministerijos dėl 2016-01-29 nutarimo pakeitimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkintinas.

Teismas, nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (ATPK 301 str. 1 d.). Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Pagal ATPK 257 straipsnį administracinę bylą nagrinėjantis organas įvertina įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Byloje priimtas procesinis sprendimas laikytinas teisėtu ir pagrįstu tik tuomet, kai visapusiškai, išsamiai ir objektyviai išaiškinamos bei įvertinamos visos reikšmingos bylai aplinkybės (ATPK 248, 257, 284 str.).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad grąžinti administracinio teisės pažeidimo bylą institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, dėl administracinio teisės pažeidimo protokolo trūkumų galima, kai jo trūkumai yra esminiai ir teismas savo iniciatyva negali jų ištaisyti (nutartis byloje Nr. N3-802/2007). Tam tikras bylos nagrinėjimo ne teisme metu padarytas klaidas ar trūkumus gali ir turėtų ištaisyti pats teismas. Bylos grąžinimas institucijai, įgaliotai surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą, turėtų būti išimtinis procesinis veiksmas, galimas tuomet, kai proceso ne teisme metu buvo padaryti esminiai pažeidimai, yra esminių protokolo ar bylos medžiagos trūkumų, kurių teismas, nagrinėjantis administracinio teisės pažeidimo bylą, pats ištaisyti negali. Ši išvada darytina vadovaujantis proceso operatyvumo ir ekonomiškumo principais bei galiojančiomis teisės normomis.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų visumos nustatyta, kad pažeidimas padarytas važiuojant maršrutu Vilnius – Klaipėda, UAB „Eurovia Lietuva“ priklausančia transporto priemone „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini). Pareiškėjas neneigia, kad UAB „Eurovia Lietuva“ nuosavybės teise priklausančią transporto priemonę „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) 2015-11-17 maršrutu Vilnius – Klaipėda vairavo įmonės vairuotojas I. T., kuriam buvo surašytas 2015-11-17 administracinio teisės pažeidimo protokolas. 2016-01-14 administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime aiškiai nurodyta transporto priemonės markė, modelis, valstybinis numeris, identifikacinis numeris (VIN kodas). Taigi pažeidimo aplinkybės, nurodytos administracinio teisės pažeidimo protokole ir nutarime, atitinka duomenis, užfiksuotus kitoje rašytinėje administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagoje.

Iš bylos duomenų matyti, kad V. K. nuo pat pažeidimo tyrimo pradžios neneigė, kad pažeidimo esmė jam nėra aiški, kad jis nesupranta, kuo yra kaltinamas. Tačiau neturėjo galimybės pasiaiškinti dėl aplinkybių, nes į bylos nagrinėjimą jis buvo kviečiamas 2016-02-05, kai tuo tarpu nutarimas buvo priimtas 2016-01-29.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsnyje apibrėžtos pagrindinės administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisės. Dalyvavimas bylos nagrinėjime yra viena tokio asmens teisių, kuria pasinaudojęs administracinėn atsakomybės traukiamas asmuo gali pasinaudoti ir kitomis, su ja susijusiomis, teisėmis. Tačiau dalyvavimas bylos nagrinėjime asmeniui, traukiamam administracinėn atsakomybės, nėra privalomas. Tai jo teisė, ir todėl asmuo turi būti tinkamai informuotas apie bylos nagrinėjimą, kad galėtų šia teise pasinaudoti.

Lietuvos Respublikos ATPK 272 str. 1 d. nurodyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui. Nesant šio asmens, byla gali būti išnagrinėta tik tais atvejais, kai yra duomenų, jog jam laiku pranešta apie bylos nagrinėjimo vietą ir laiką, ir jeigu iš jo negautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą. Tuo atveju, kai yra gautas prašymas atidėti bylos nagrinėjimą, ji gali būti išnagrinėta nedalyvaujant asmeniui, jeigu administracinio teisės pažeidimo bylą nagrinėjantis organas (pareigūnas), pripažinęs neatvykimo į bylos nagrinėjimą priežastis nesvarbiomis, atmeta administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens prašymą.

Lietuvos Respublikos ATPK nenumatytos svarbios asmens nedalyvavimo procese priežastys, todėl, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 249 str. 2 d. numatytomis taisyklėmis, turi būti atsižvelgiama į Lietuvos Respublikos BPK 37 str. įtvirtintas svarbias asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis. Minėto straipsnio 1 d. 5 p. nurodyta, kad svarbi asmens nedalyvavimo baudžiamajame procese priežastis laikoma teismui adresuota sveikatos apsaugos ministro nustatytos formos pažyma patvirtinanti liga, dėl kurios asmuo negali atvykti pagal šaukimą. Šiuo atveju, iš bylos medžiagos matyti, jog administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nenurodė svarbių priežasčių ir nepateikė rašytinių įrodymų dėl ko negalėjo dalyvauti bylos nagrinėjime 2016-01-14, tačiau institucija, surašiusi administracinį teisės pažeidimo protokolą sutiko, kad bylos nagrinėjimas būtų atidėtas ir 2015-01-14 įteikė V. K. kvietimą atvykti 2016-02-05 į bylos nagrinėjimą. Įvertinus nurodytas aplinkybes, laikytina, kad šiuo konkrečiu atveju, bylą nagrinėjantis pareigūnas neatkreipė dėmesio į esančius pareiškėjo prašymus ir nutarimą priėmė administracinio teisės pažeidimo protokole numatyta data, tai yra 2016-01-29.

Tačiau būtina akcentuoti tai, jog pareiškėjas žinojo kuo yra kaltinamas, nesutikdamas su priimtu nutarimu pateikė skundą, t. y. tinkamai ginasi nuo jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, pažymėtina ir tai, jog pareiškėjas pats teismo posėdyje nedalyvavo, o jį atstovavo AB „Eurovia Lietuva“ teisininkas, teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovas išsamiai paaiškino įvykio aplinkybes bei nurodė visus argumentus dėl padarytų pažeidimų. Atsižvelgiant į tai, teismas sprendžia, jog susidariusi situacija ištaisyta nagrinėjant bylą teisme, tai yra teismo posėdyje, vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 272 straipsniu, išaiškinus administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui teises, neužkertant kelio tolesnei teisenai.

Pabrėžtina, kad asmuo traukiamas administracinėn atsakomybėn tik tada, kai byloje esančių įrodymų pagrindu yra konstatuota jam inkriminuojamo administracinio teisės pažeidimo sudėtis. Administracinio teisės pažeidimo sudėtį sudaro ATPK įtvirtinta objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma, nenustačius bent vieno būtinojo požymio, nėra faktinio atsakomybės pagrindo. Administracinio teisės pažeidimo sudėties įrodymas sudaro pagrindą kilti administracinei atsakomybei, priešingu atveju nėra pagrindo taikyti administracinės atsakomybės priemonių. Kad asmuo būtų pripažintas kaltu padaręs administracinį teisės pažeidimą, turi būti surinkta pakankamai įrodymų, neabejotinai pagrindžiančių administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens kaltę. Duomenų, remiantis kuriais tik galima manyti, kad teisės pažeidimas galėjo būti padarytas, nepakanka išvadoms apie asmens kaltumą padaryti ir administracinei nuobaudai skirti. Asmens kaltė gali būti konstatuota, kai, ištyrus proceso metu surinktus įrodymus, nelieka jokios protingos abejonės, kad traukiamas atsakomybėn asmuo padarė veiką, už kurią turi būti skiriama nuobauda.

Iš skundžiamojo nutarimo matyti, jog institucija V. K. taikė administracinę atsakomybę už pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalyse padarymą. ATPK 145 straipsnio 3 dalis numato administracinę atsakomybę už važiavimą be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais) viršijant leidžiamą ašies (ašių) apkrovą daugiau kaip 0,6 t, bet ne daugiau kaip 2 t ir (ar) didžiausiąją leidžiamąją masę daugiau kaip 1 t, bet ne daugiau kaip 4 t, taip pat važiavimas be leidimo kelių transporto priemonėmis (jų junginiais), kurių matmenys su kroviniu ar be jo viršija leidžiamus, o 6 dalis numato atsakomybę už krovinių pateikimą ar pakrovimą vežti kelių transporto priemone (jų junginiu), kai viršijama leidžiama ašies (ašių) apkrova ir (ar) didžiausioji leidžiamoji masė arba viršijami leidžiami kelių transporto priemonės (jų junginio) matmenys, neįsitikinus, kad gautas leidimas vežti tokius krovinius.

Pagal 1995 m. gegužės 11 d. Lietuvos Respublikos kelių įstatymo Nr. I-891 (toliau – ir Kelių įstatymas) 17 straipsnio 3 dalies nuostatas, naudotis keliais galima tik tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais, kurios neviršija įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus susisiekimo ministro patvirtintų didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų. Jeigu transporto priemonės ar jų junginių techniniai parametrai su kroviniu ar be jo yra didesni už didžiausiuosius leidžiamus, tai naudotis keliais tokiomis transporto priemonėmis ar jų junginiais galima šio įstatymo 20 straipsnyje nustatyta tvarka. To paties įstatymo 20 straipsnis numato, kad transporto priemonių ar transporto priemonių junginių, kurių masė su kroviniu ar be jo viršija Susisiekimo ministerijos nustatytus dydžius, vairuotojai privalo su savimi turėti Susisiekimo ministerijos ar savivaldybių nustatyta tvarka išduotą leidimą. Leidimai važiuoti tokiomis transporto priemonėmis valstybinės reikšmės keliais išduodami Susisiekimo ministerijos nustatyta tvarka, o vietinės reikšmės viešaisiais keliais – savivaldybių nustatyta tvarka, sumokėjus įstatymų nustatyto dydžio mokestį už naudojimąsi keliais ir jų infrastruktūra didžiagabaritėmis ir (ar) sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Didžiausi leidžiami naudojantis keliais transporto priemonių parametrai nurodyti Didžiuosiuose leidžiamuose naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techniniuose parametruose, patvirtintuose Lietuvos Respublikos susisiekimo ministro 2002-02-18 įsakymu Nr. 3-66 „Dėl didžiausiųjų leidžiamų naudojantis keliais transporto priemonių ar jų junginių techninių parametrų patvirtinimo“. Taigi pagal šio akto 12.1 punktą, automobiliui važiuoti keliais didžiausia leidžiama maksimali masė yra 18 tonų ir pagal 20 punktą – didžiausia leidžiama maksimali varančiosios ašies apkrova 11,50 t.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos kelių įstatymo 2 straipsnio 18 dalimi, transporto priemonė, įskaitant jų junginį, kurios ašies (ašių) apkrova ir (ar) masė su kroviniu ar be jo yra didesnė už didžiausiąją leidžiamą naudojantis keliais transporto priemonės ar jų junginio ašies (ašių) apkrovą ir (ar) masę, vadovaujantis 20 straipsnio 1 dalimi, naudotis valstybinės ir vietinės reikšmės keliais galima tik suderinus su kelio savininku ir gavus leidimą.

Byloje surinktų rašytinių įrodymų visuma patvirtina, kad AB „EUROVIA LIETUVA“ vairuotojas I. T., važiuodamas leistinas apkrovas viršijančia transporto priemone „Renault“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kurios faktinė bendroji masė – 19,64 t, t. y. bendroji masė 1,24 t viršijo leistiną 18 t bendrąją masę, varančiosios ašies apkrova – 13,13 t viršijo leistiną 11,50 t apkrovą 1,43 t bei važiavo neturėdamas specialaus nustatytos formos leidimo, suteikiančio teisę važiuoti sunkiasvore transporto priemone (jų junginiu) Lietuvos Respublikos keliais. Faktą, kad leidimas išduotas nebuvo, patvirtino ir administracinėn atsakomybėn patraukto įmonės vadovo atstovas. Taigi transporto priemonė važiavo magistraliniu keliu, viršydama Susisiekimo ministerijos nustatytus leistinus maksimalius dydžius ir neturėdama specialaus leidimo, suteikiančio sunkiasvorei transporto priemonei važiuoti viešaisiais keliais.

Pagal Lietuvos Respublikos Kelių transporto kodekso 32 straipsnio 1 dalį vežėjas privalo tikrinti, ar pakrauto krovinio išdėstymas ir tvirtinimas atitinka eismo saugumo reikalavimus ir kitas krovinių vežimo sąlygas. Įmonės vadovas, arba jo įgaliotas asmuo privalo parinkti tokias organizacines priemones, kad užtikrintų ir sukontroliuotų teisės aktų reikalavimų laikymąsi įmonei vykdant krovinių pervežimus. Jeigu įmonė neturi priemonių ir negali užtikrinti teisės aktų reikalavimų laikymąsi, ji veikia rizikingai. Šiuo atveju, AB „EUROVIA LIETUVA“ gamybos vadovas-darbų vadovas V. K., vykdydamas jam pavestas funkcijas privalėjo imtis visų reikalingų priemonių, kad būtų laikomasi visų teisės aktų reikalavimų, o to neužtikinęs, privalo prisiimti ir visą su tuo susijusią atsakomybę.

Pažymėtina, jog Lietuvos Respublikos Konstitucijos 7 str., įtvirtintas visuotinai pripažįstamas teisės principas, kad įstatymo nežinojimas neatleidžia nuo atsakomybės, leidžiantis asmenį patraukti atsakomybėn ir už tokį teisei priešingą veikimą ar neveikimą, kurio pasekmės tokiam asmeniui nėra žinomos dėl jo paties neatsakingumo.

Nagrinėjamu atveju buvo nustatytas pažeidimas, o tai, leidžia daryti išvadą, kad gamybos vadovas-darbų vadovas V. K., netinkamai organizavo veiklą, nesiėmė reikiamų priemonių, kad užkirstų kelią teisės pažeidimams, nebuvo pakankamai rūpestingas organizuodamas ir vadovaudamas įmonės vykdomai vežimo veiklai, nesilaikė visų teisės aktų nustatytų reikalavimų. Šiuo atveju gamybos vadovo kaltė pasireiškė neatsargia forma (Lietuvos Respublikos ATPK 11 str.).

Teismas, visapusiškai išanalizavęs byloje surinktus ir teisminio bylos nagrinėjimo metu patikrintus rašytinius įrodymus, administracinėn atsakomybėn patrauko asmens rašytinius paaiškinimus, jo atstovo teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, konstatuoja, jog šioje administracinio teisės pažeidimo byloje surinktų įrodymų visuma patvirtina V. K. kaltę dėl jam inkriminuotų administracinių teisės pažeidimų, numatytų ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalyse, padarymo.

Teismo vertinimu, institucija, tinkamai įvertino byloje surinktus įrodymus, išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, todėl padarė visiškai pagrįstą ir teisingą išvadą, kad V. K. padarė Lietuvos Respublikos 145 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytus pažeidimus.

V. K. skunde prašo paskirti švelnesnę nuobaudą arba visai neskirti nuobaudos.

Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. 1 d. nuostatos leidžia asmeniui, padariusiam administracinį teisės pažeidimą, skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos. Dėl nuobaudos švelninimo ar jos neskyrimo nusprendžiama, atsižvelgus į ATPK 30 str. 2 d. nurodytas aplinkybes, taip pat į ATPK 31 str. nustatytas atsakomybę lengvinančias bei kitas įstatymų nenurodytas lengvinančias aplinkybes, vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais.

Tačiau Lietuvos Respublikos ATPK 30¹ str. gali būti taikomas tik išskirtiniais atvejais, t. y. nustačius kaltininko asmenybę ir jo padarytą pažeidimą apibūdinančių aplinkybių, rodančių, kad sankcijoje numatytos nuobaudos skyrimas šiam asmeniui prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, o visuomenės interesas gali būti užtikrintas ir netaikant sankcijoje numatytos nuobaudos arba ją švelninant, visumą. Šiuo atveju, administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Šiuo atveju nėra jokių išskirtinių sąlygų, kurių pagrindu būtų galima taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir skirti švelnesnę nei straipsnio sankcijoje numatą nuobaudą. Aplinkybių, patvirtinančių, kad nuobaudos V. K. skyrimas neperžengiant sankcijos ribų prieštarautų teisingumo ir proporcingumo principams, byloje nėra.

Teismas atnaujintose administracinėse bylose yra konstatavęs, kad administracinės nuobaudos taikymas atitinka proporcingumo reikalavimą, kai tarp padaryto teisės pažeidimo ir už šį pažeidimą nustatytos nuobaudos, siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti yra teisinga pusiausvyra. Teisinga ir protinga laikytina tokia nuobauda, kurią paskyrus gali būti pasiekti nuobaudos tikslai ir kuri, vertinant pažeidimo pobūdį, aplinkybes, pažeidėjo asmenybę, nėra per griežta (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2AT-4-2011).

Iš 2016-01-29 nutarimo matyti, kad V. K. buvo paskirtos ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalies sankcijose numatytos vidurkio baudos. Iš byloje esančios medžiagos matyti, kad pažeidimai padaryti dėl neatsargumo, neigiamų pasekmių nesukėlė, šiuo pažeidimu žala nepadaryta, duomenų, kad už tokio pobūdžio pažeidimus V. K. būtų anksčiau baustas nėra, taip pat byloje nėra duomenų apie V. K. galiojančias administracines nuobaudas. Įvertinus aptartas aplinkybes ir vadovaujantis protingumo bei teisingumo principais pripažintina, kad Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos paskirta vidutinio dydžio bauda yra aiškiai per griežta ir šiuo atveju nuobaudos tikslai gali būti pasiekti paskyrus ATPK 145 straipsnio 3 ir 6 dalyse numatytas minimalias baudas.

Įvertinus nurodytas aplinkybes ir rašytinius įrodymus, teismo posėdžio metu duotus paaiškinimus, darytina išvada, jog yra teisinis pagrindas Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-01-29 priimtą nutarimą pakeisti ir V. K. už padarytus administracinius teisės pažeidimus, numatytus ATPK 145 straipsnio 3 dalyje ir 6 dalyje, skirti minimalias baudas, jas subendrinus, galutinę nuobaudą V. K. paskirti 289,00 Eur dydžio baudą (Lietuvos Respublikos ATPK 33 str. 2 d., 302 str. 1 d. 5 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 straipsnio 1 dalies 5 punktu, teismas

nutarė:

skundą tenkinti.

Pakeisti Valstybinės kelių transporto inspekcijos prie Susisiekimo ministerijos 2016-01-29 nutarimą Nr. VKTIN -49891419-16, kuriuo V. K. pagal Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 dalį ir 6 dalį paskirta 434,00 Eur bauda.

V. K. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 3 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 289,00 Eur baudą.

V. K. už padarytą pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos ATPK 145 straipsnio 6 dalyje, skirti administracinę nuobaudą – 289,00 Eur baudą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos ATPK 33 straipsnio 2 dalimi administracines nuobaudas subendrinti ir galutinę nuobaudą V. K. skirti 289,00 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutartis per 20 dienų nuo paskelbimo dienos galima gali būti skundžiama Klaipėdos apygardos teismui, paduodant skundą per Klaipėdos rajono apylinkės teismą.