Kauno apylinkės teismo sprendimas

teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos I. E. pareiškimą suinteresuotam asmeniui valstybei, atstovaujamai Valstybės įmonės Turto bankas, dėl juridinę reikšmė turinčio fakto nustatymo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 444 straipsnio 1 dalimi teismas nustato faktus, nuo kurių priklauso asmenų asmeninių ar turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga, tai yra teismas nustatinėja faktus, kurie sukelia teisines pasekmes. Juridinę reikšmę turinčius faktus teismas gali nustatyti, kai yra šios aplinkybės: 1) prašomas nustatyti faktas turi juridinę reikšmę, t. y. toks, nuo kurio priklauso asmenų asmeninių ir turtinių teisių atsiradimas, pasikeitimas ar pabaiga; 2) pareiškėjas neturi dokumentų, patvirtinančių tą juridinę reikšmę turintį faktą; 3) pareiškėjas negali kitokia, t. y. ne teismo, tvarka gauti dokumentų, patvirtinančių atitinkamą juridinę reikšmę turintį faktą, arba pareiškėjas negali ne teismo tvarka atkurti prarastų dokumentų, patvirtinančių juridinę reikšmę turintį faktą. Be kitų bylų dėl juridinę reikšmę turinčių faktų, teismas nagrinėja bylas dėl palikimo priėmimo fakto nustatymo (CPK 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas).

Byloje nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė A. B. (b. l. 21). A. B. visą savo turtą 2017 m. gegužės 10 d. testamentu paliko pareiškėjai I. E. (b. l. 13). Pareiškėja notarų biurui pateikė pareiškimą apie palikimo priėmimą (b. l. 14). 2020 m. rugpjūčio 10 d. nutarimu Kauno m. 24-ojo notarų biuro notaras atsisakė atlikti notarinį veiksmą – išduoti pareiškėjai paveldėjimo teisės liudijimą į nekilnojamąjį turtą, esantį (duomenys neskelbtini) Kauno raj. (b. l. 48-49). Byloje taip pat nustatyta, kad A. B. buvo sudariusi dvi santuokas: (duomenys neskelbtini) su P. A. ir (duomenys neskelbtini) su V. B. (b. l. 19, 20). P. A. (duomenys neskelbtini). mirė (b. l. 18). Pareiškėjos teigimu, po P. A. mirties likusį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą toliau valdė ir juo rūpinosi, mokėjo mokesčius sutuoktinė A. B.. Tačiau ji į notarą nesikreipė, paveldėjimo byla nebuvo užvesta (b. l. 29). Iš nekilnojamojo turto registro išrašo nustatyta, kad nekilnojamasis turtas, esantis SB „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) Kauno raj., kuris buvo įgytas santuokos metu ir yra bendroji jungtinė nuosavybė, yra registruotas A. B. vardu. (b. l. 4-5, 10, 11, 12).

Šias aplinkybes patvirtina pareiškėjos pareiškime nurodytos aplinkybės ir rašytinė bylos medžiaga: Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašai, kad pastatas, adresu (duomenys neskelbtini) Kauno raj., registruotas A. B. vardu; aktas valstybiniam vasarinio tipo sodo namuko priėmimui; sodų bendrijos „(duomenys neskelbtini)“ pažyma Nr. 33, kad mirus vyrui sklypas su sodo nameliu buvo perrašytas A. A. ir bendrijai skolų nėra; Angelės ir Pranciškaus bei Angelės ir Vytauto santuokos liudijimai; P. A. ir A. B. mirties įrašai; Kauno m. notarės V. V. pažyma, kad po P. A. mirties paveldėjimo byla neužvesta; Kauno regioninio valstybės archyvo atsiųsta P. A. paveldėjimo bylos kopija, iš kurios matyti, kad po jo mirties A. A. išduotas paveldėjimo teisės liudijimas pagal įstatymą į piniginį indėlį (b. l. 30, 31-38); A. B. testamentas, I. E. pareiškimas apie palikimo priėmimą, liudijimas, nutarimas atsisakyti atlikti notarinį veiksmą, iš kurių matyti, kad pareiškėja po A. B. mirties kreipėsi į notarą dėl palikimo pagal testamentą priėmimą, tačiau paveldėjimo teisės liudijimas į pastatą – sodo pastatą, atsisakytas išduoti.

Mirus palikėjui, įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Pažymėtina, kad palikimo atsiradimo faktas savaime nuosavybės teisės į palikimą įpėdiniui nesukuria, įpėdinis palikimą turi priimti. Palikimo priėmimas – tai vienašalis sandoris, nes tai yra asmens (įpėdinio) veiksmai, kuriais siekiama sukurti, pakeisti civilines teises ir pareigas, t. y. įgyti nuosavybės teises į palikėjui priklausiusį turtą (turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines teises, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 1.63 straipsnio 1 dalis). Įpėdinio valia priimti palikimą turi būti išreiškiama įstatymo nustatytais būdais ir terminais. Įstatymo įtvirtinta keletas alternatyvių palikimo priėmimo būdų: įpėdinis paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo arba pradeda faktiškai valdyti paveldėtą turtą (CK 5.50 straipsnio 2 dalis). Šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 3 dalis). Pažymėtina, kad nors asmens, pradėjusio faktiškai valdyti paveldėtą turtą, valia nėra išreiškiama oficialia forma (pateikiant įgaliotai institucijai pareiškimą, prašymą ir pan.), tačiau toks palikimo priėmimo būdo įgyvendinimas sukuria tokius pat teisinius padarinius, kaip ir pasinaudojus kitais palikimo priėmimo būdais – asmuo laikomas priėmusiu palikimą. Faktą, kad asmuo priėmė palikimą, pradėjęs faktiškai jį valdyti, nustato teismas, atsižvelgdamas į Civiliniame kodekse nustatytus ir teismų praktikoje suformuotus kriterijus. Pagal CK 5.51 straipsnio 1 dalį, įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo turtą valdyti, juo rūpintis kaip savo turtu (daiktą valdo, jį naudoja, prižiūri, juo disponuoja, moka atitinkamus mokesčius, kreipiasi į teismą, išreikšdamas valią priimti palikimą, prašydamas paskirti palikimo administratorių ir pan.). Esminės šios normos aiškinimo ir taikymo taisyklės suformuotos Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje – priimti palikimą, pradedant faktiškai jį valdyti, galima tik aktyviais veiksmais, tokie veiksmai atliekami siekiant išreikšti valią įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą, įpėdinis valdo turtą kaip savo ir laiko save turto savininku (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. spalio 5 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010; 2010 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-487/2010; kt.). Teismas, spręsdamas, ar įpėdinis priėmė palikimą, pradėdamas faktiškai jį valdyti, turi nustatyti, ar įpėdinis atliko aktyvius veiksmus, ar tokie veiksmai išreiškia įpėdinio valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą, valdyti jį (disponuoti, naudotis juo) kaip savo, ar jie atlikti nustatytais terminais ir pan. Pažymėtina, kad reikšmingų bylos teisiniam rezultatui faktinių aplinkybių nustatymas ir vertinimas atliekamas, atsižvelgiant į konkrečią bylos situaciją.

Nagrinėjamu atveju, po A. B. mirties pareiškėja įstatyme nustatytu terminu kreipė į notarų biurą dėl paveldėjimo teisės liudijimo gavimo, buvo užvesta paveldėjimo byla. Tačiau dėl jau nurodytų aplinkybių paveldėjimo teisės liudijimas pareiškėjai į A. B. vardu registruotą sodo pastatą išduotas nebuvo. Tačiau atsižvelgiant į byloje esančius rašytinius įrodymus, A. B. buvo priėmusi palikimą po sutuoktinio P. A. mirties, nes ji kaip vienintelė savininkė naudojosi pastatu, mokėjo mokesčius, jį prižiūrėjo. Savo valią įgyti turtines teises į atsiradusį palikimą A. B. (buvusi Antanavičienė) išreiškė aktyviais veiksmais, nes ji turtą valdė savo nuožiūra. Byloje nesant priešingų įrodymų, suinteresuotam asmeniui neprieštaraujant, teismui nėra pagrindo abejoti dėl pareiškėjos prašomo nustatyti juridinę reikšmę turinčio fakto pagrįstumo. Pažymėtina, kad į palikėjo P. A. palikimą niekas daugiau nepretenduoja, todėl laikytina, kad ginčų dėl palikimo priėmimo nėra.

Civilinio proceso teisėje apie tam tikrų aplinkybių (faktų) egzistavimą ar neegzistavimą teismas pripažįsta remdamasis tikimybiniu pusiausvyros principu. Jeigu pateikti įrodymai teismui leidžia padaryti išvadą, kad yra didesnė tikimybė, jog tam tikri faktai egzistavo, teismas šiuos faktus pripažįsta nustatytais.

Atsižvelgiant į jau nustatytas aplinkybes, teismas konstatuoja, kad A. B. po savo sutuoktinio P. A. mirties priėmė jo palikimą, pradėdama faktiškai paveldimą turtą valdyti kaip savą, todėl pareiškimas tenkinamas (CK 5.50 straipsnio 1, 2 dalys, 5.51 straipsnio 1 dalis, CPK 177 straipsnis, 178 straipsnis, 185 straipsnis, 444 straipsnio 2 dalies 8 punktas). Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo teisės įgyvendinimo tikslu.

Kitokia tvarka pareiškėja negali gauti reikiamų dokumentų, patvirtinančių faktinį palikimo priėmimą. Nuo palikimo priėmimo fakto nustatymo teismine tvarka priklausys pareiškėjos turtinių teisių atsiradimas – ji galės gauti iš notaro biuro paveldėjimo teisės liudijimą. Todėl nustatytinas pareiškėjos prašomas juridinę reikšmę turintis palikimo priėmimo faktas (LR CPK 445 str. 8 p., LR CK 5.51 str.).

Priteistinų išlaidų dalis, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnė už nustatytą minimalią valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl iš pareiškėjos šios išlaidos nepriteistinos ir neišieškotinos (CPK 96 straipsnio 6 dalis, Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2020 m. sausio 13 d. įsakymas Nr. 1R-19/1K-2 „Dėl minimalios valstybei priteisimos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ pakeitimo ((TAR, 2020, Nr. 970)).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 259, 263-270, 448 straipsniais, teismas

nusprendžia:

pareiškimą tenkinti visiškai.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. B., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusi (duomenys neskelbtini) po P. A., gim. (duomenys neskelbtini) mirties (duomenys neskelbtini)., priėmė jo palikimą, pradėdama jį faktiškai valdyti.

Turintis juridinę reikšmę faktas nustatytas paveldėjimo tikslu.

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus.