Kauno apygardos teismo sprendimas

2018-11-16 · Civilinė byla Nr. 2A-1235-638/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Data
2018-11-16
Bylos Nr.
2A-1235-638/2018
Teisminio proceso Nr.
2-69-3-17074-2017-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Gintautas Koriaginas, Žibutė Budžienė, Diana Labokaitė
Ieškovas
E. K.
Atsakovas
mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“
Kategorijos
Civilinė byla Nr. 2A-1235-638/2018Teisminio proceso Nr. 2-69-3-17074-2017-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.3.5.5.; (S) 1.3.5.10.
Kauno apygardos teismasnutartiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 16 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Žibutės Budžienės, Dianos Labokaitės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Gintauto Koriagino,

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo E. K. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-1731-1043/2018 pagal ieškovo E. K. ieškinį atsakovei mažajai bendrijai „(duomenys neskelbtini)“ dėl nesumokėto darbo užmokesčio ir neturtinės žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

1. Ieškovas E. K. ieškinyje prašė priteisti iš atsakovės MB „(duomenys neskelbtini)“ 1 174,40 Eur nesumokėtą darbo užmokestį iš šios sumos atskaičius mokesčius ir kitus mokėjimus, 2 000 Eur neturtinę žalą, panaikinti 2017 m. liepos 18 d. Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Kauno skyriaus darbo ginčų komisijos sprendimą Nr. DGKS-3590, priteisti bylinėjimosi išlaidas.

2. Ieškovas nurodė ir paaiškino, kad ieškovas su atsakove sudarė darbo sutartį, kuria atsakovė įsipareigojo mokėti ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą minimalų darbo užmokestį, mokant kartą per mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos, gali būti mokami priedai. Ieškovo skaičiavimu, darbdavys neišmokėjo 1174,70 Eur (neatskaičius mokesčių). Neišmokėtą darbo užmokestį ieškovas suskaičiavo pagal vidutiniškus darbų įkainius, skelbtus internete. Dirbo viršvalandžius, šeštadieniais ir sekmadieniais, tačiau su juo nebuvo tinkamai atsiskaityta. Neišmokėdamas darbo užmokesčio darbdavys padarė ieškovui ir neturtinę žalą, kurią vertina 2000 Eur (b. l. 3–5).

3. Atsakovė su ieškiniu nesutiko, nurodė ir paaiškino, kad pagal sudarytą darbo sutartį ir pagal atliktus darbus atsakovė yra visiškai atsiskaičiusi su ieškovu. Ieškovas niekada nedirbo nei viršvalandžių, nei savaitgaliais, o iš darbo buvo atleistas už pravaikštas.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

4. Kauno apylinkės teismas 2018 m. kovo 7 d. sprendimu ieškinį atmetė.

5. Teismas nurodė, jog byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina, kad darbdavys apskaičiavo ir išmokėjo ieškovui darbo sutartimi sulygtą darbo užmokestį pagal ieškovo išdirbtą laiką. Byloje esantys rašytiniai įrodymai taip pat paneigia ieškovo teiginius, jog jis dirbo viršvalandžius ir savaitgaliais. Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (darbo laiko apskaitos žiniaraščių) teismas nustatė, kad ieškovas ne tik nedirbo viršvalandžių, bet ir be pateisinamos priežasties sistemingai neatvykdavo į darbą (b. l. 132, 138, 144, 150). Teismas sprendė, kad byloje nepateikta jokių kitų įrodymų, be paties ieškovo paaiškinimų, paneigiančių atsakovės rašytiniuose įrodymuose užfiksuotą ieškovo darbo laiką. Teismo vertinimu, paties ieškovo paaiškinimai apie išdirbtą laiką yra nenuoseklūs. Ieškinyje ieškovas nurodė, kad jis dėl jo netenkinančio darbo apmokėjimo nuo 2017 m. balandžio 25 d. nusprendė nebeeiti į darbą, tačiau posėdžio metu jau pakeitė savo poziciją ir teigė, kad visą balandžio mėnesį dirbo, taip pat dirbo ir gegužės 1, 2, 3, dienomis (2018 m. sausio 11 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 10:00 iki 13:00). Vėliau teigė, kad nuo 2017 m. balandžio 20 d. nėjo į darbą, nes objektas buvo užšaldytas (2018 m. vasario 15 d. teismo posėdžio garso įrašas nuo 28:00 iki 28:51). Teismas vertino, kad ieškovo teiginiai yra prieštaringi bei nenuoseklūs, prieštarauja byloje esantiems įrodymams, teismas ieškovo teiginius dėl ieškovo dirbtų viršvalandžių atmetė kaip neįrodytus. Teismas konstatavo, kad atsakovė pilnai atsiskaitė su ieškovu pagal šalių sudarytą darbo sutartį.

6. Teismas nurodė, kad nėra teisinio pagrindo priteisti iš atmesto reikalavimo kildinamo neturtinės žalos atlyginimo. Ieškovas privalo įrodyti civilinės atsakomybės sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalos atsiradimo ir priežastinio ryšio tarp neteisėtų veiksmų ir patirtos žalos, egzistavimo faktą. Neturtinės žalos atsiradimas tokiu atveju privalo būti siejamas su papildomomis sąlygomis, lėmusiomis darbuotojui specifines pasekmes, kurių nekompensuoja netinkamo darbdavio elgesio padarinių pašalinimas. Teismas sprendė, kad tokių specifinių pasekmių ieškovas neįrodė, todėl nėra teisinio pagrindo reikalavimo dėl neturtinės žalos atlyginimo tenkinimui.

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį teisiniai argumentai

7. Ieškovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo panaikinti 2018 m. kovo 7 d. teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, ieškovo ieškinį tenkinti. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais argumentais:

7.1. Teismas, atmesdamas ieškinį, rėmėsi tik atsakovės pateiktais dokumentais ir visiškai nevertino aplinkybės, kad 2017 m. sausio 10 d. tarp ieškovo ir atsakovės sudarytos neterminuotos darbo sutarties 3 punkte nenustatytas konkretus susitarimas dėl darbuotojui mokėtino darbo užmokesčio, o abstrakčiai nurodyta, kad darbdavys įsipareigoja mokėti darbuotojui ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą MMA mokant kartą per mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos. Bylą nagrinėjęs teismas iš esmės pažeidė pareigą būti aktyviam. Teismas atmetė kaip neįrodytus ieškovo kaip silpnesnės ginčo šalies teiginius, kad ieškovas dirbo viršvalandžius ir savaitgaliais. Teismas neišreikalavo iš atsakovės duomenų apie nuo 2017 m. balandžio 20 d. „užšaldytą“ objektą, dėl ko ieškovui turėjo būti mokama prastova. Teismas nevertino aplinkybės, kad ieškovas turėjo teisę nutraukti darbo sutartį nuo 2017 m. balandžio 25 d. dėl nepriklausančių nuo ieškovo aplinkybių DK 128 straipsnio 1 dalyje numatytu pagrindu.

7.2. Pagrindas 2000 Eur dydžio neturtinei žalai atsirasti siejamas su per mažo darbo užmokesčio mokėjimu per visą pas darbdavį dirbtą darbo laiką. Ieškovo neteisėtas atleidimas iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu, t. y. DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu, patvirtina ieškovo teisę į neturtinės žalos atlyginimą. Aplinkybė, kad darbo sutarties 3 punkto turinys neatitinka teisingo apmokėjimo už tinkuotojo darbą principo, tik patvirtina atsakovo kaip darbdavio neteisėtus veiksmus, dėl kurių ieškovas patyrė neigiamus dvasinius išgyvenimus ir įgijo teisę į neturtinės žalos atlyginimą už visą pas atsakovę išdirbtą darbo laiką.

Atsiliepimas

8. Atsakovė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti nepakeistą, ieškovo apeliacinį skundą atmesti, priteisti bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad skundžiamas sprendimas buvo priimtas atsižvelgiant į visas reikšmingas bylos aplinkybes. Teismas objektyviai ir teisingai įvertino bylos įrodymus, išnagrinėjo visas bylai reikšmingas aplinkybes, kurios pagrindžia tai, jog atsakovė tinkamai apskaičiavo apeliantui priklausantį darbo užmokestį, teisingai nuo jo atskaitė mokesčius ir kitas sumas (antstolio nurodymu) bei visiškai atsiskaitė su apeliantu, išmokėdama jam visą priklausantį darbo užmokestį. Apeliantas nepagrįstai teigia, jog patyrė neturtinę žalą. Atsakovė neteisėtų veiksmų neatliko, atsakovės kaltė taip pat neegzistuoja.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

9. CPK 320 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.

10. Apelianto teiginys, kad jis nebuvo susitaręs su darbdaviu dėl mokėtino darbo užmokesčio, todėl esą teismas turėjo užpildyti šią darbo sutarties spragą, yra nepagrįstas byloje surinktais įrodymais. Iš šalių sudarytos darbo sutarties matyti, kad susitarimas dėl darbo užmokesčio dydžio buvo konkretus ir aiškus - darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui ne mažesnį kaip Vyriausybės nustatytą MMA mokant kartą per mėnesį iki kito mėnesio 25 dienos, taip pat šalys nustatė galimybę darbuotojui gauti priedus ( t.1, b.l. 7). Apeliantas šią darbo sutartį pasirašė, savo parašo darbo sutartyje neginčijo, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad darbo sutarties šalys susitarė dėl darbo užmokesčio, jokio neaiškumo ar abstraktumo sutarties sąlygose nėra.

11. Iš atsakovo pateiktų darbo užmokesčio paskaičiavimų ir duomenų apie išmokas, pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad visas darbo užmokestis ieškovui buvo išmokėtas tinkamai.

12. Pirmosios instancijos teismas išsamiai ir visapusiškai ištyrė bylą, pareikalavo iš atsakovės darbo laiko apskaitos žiniaraščių ( t.1, b.l.126-163), įvertino juose užfiksuotas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą, kad ieškovas nedirbo viršvalandžių, taip pat nedirbo savaitgaliais bei švenčių dienomis. Pažymėtina, kad vien tik apelianto niekuo nepagrįstų teiginių, kad jis dirbo viršvalandžius ir šventinėmis dienomis, nepakanka paneigti darbo laiko žiniaraščiuose užfiksuotoms aplinkybėms. Įrodymų, paneigiančių darbo laiko žiniaraščiuose užfiksuotas aplinkybes, teismui nebuvo pateikta.

13. Pirmosios instancijos teismas pagrįstai atkreipė dėmesį į ieškovo vienas kitam prieštaraujančius paaiškinimus, kuomet ieškovas iš pradžių teigė, kad nusprendė nebeeiti į darbą nuo 2017 m. balandžio 25 d., vėliau teigė, kad dirbo visą balandžio mėnesį ir dar gegužės 1-3 dienomis; dar vėliau teigė, kad objektas nuo balandžio 20 d. buvo „užšaldytas“, todėl jam turėjo būti nustatyta prastova. Prastovos versiją ieškovas pradėjo dėstyti tik bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme, teismo posėdyje, ieškinio pareiškime šių argumentų nebuvo reiškiama. Prastova yra tokia padėtis darbovietėje, kai darbdavys neduoda darbuotojui darbo sutartyje sulygto darbo dėl tam tikrų objektyvių priežasčių ( DK 122 str. 1 d.). Tačiau ieškovas nepateikė į bylą jokių įrodymų, kad darbo vietoje buvo susidariusi tokia padėtis, kai ieškovas atvyko į darbą ir norėjo dirbti, tačiau jam nebuvo suteiktas darbas. Todėl teismas pagrįstai atmetė šiuos ieškovo teiginius.

14. Galimybė priteisti vienai iš darbo teisinio santykio šalių neturtinės žalos atlyginimą yra įtvirtinta CK 6.245, 6.250 straipsniuose, DK 250 straipsnyje. Tačiau neturtinei civilinei atsakomybei kaip ir turtinei taikyti turi būti nustatytos tos pačios būtinos sąlygos: neteisėti veiksmai, patirta žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos, neteisėtus veiksmus atlikusio asmens kaltė (CK 6.246-6.249 str.). Įrodinėdamas atsakovės neteisėtus veiksmus apeliantas teigė, kad atsakovė mokėjo jam per mažą darbo užmokestį ir atleido iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu ( už pravaikštas).

15. Kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo išvadai, kad atsakovės neteisėtų veiksmų ieškovas neįrodė. Argumentas dėl per mažo darbo užmokesčio mokėjimo yra subjektyvus ieškovo vertinimas, tačiau, kaip jau minėta šios nutarties 10 pastraipoje, toks buvo šalių susitarimas, atsakovė susitarimą vykdė, todėl nėra pagrindo konstatuoti jos neteisėtus veiksmus.

16. Dėl ieškovo atleidimo iš darbo itin kompromituojančiu pagrindu (DK 136 straipsnio 3 dalies 2 punktu ( kai darbuotojas vieną kartą šiurkščiai pažeidžia darbo pareigas, šiuo atveju ieškovas buvo atleistas už pravaikštas), pažymėtina, kad ieškovas paties atleidimo iš darbo neginčijo, todėl nebuvo nustatytas neteisėtas atleidimas iš darbo ir atitinkamai neįrodyti atsakovės neteisėti veiksmai. Nesant nustatytų atsakovės neteisėtų veiksmų, nėra pagrindo svarstyti neturtinės žalos atlyginimo priteisimą.

17. Išdėstytų duomenų pagrindu apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino į bylą pateiktus įrodymus (CPK 185 straipsnis), taip pat tinkamai pritaikė materialinės bei procesinės teisės normas, dėl to priėmė teisėtą ir pagrįstą teismo sprendimą, todėl jo naikinti ar keisti apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo. Apeliacinis skundas atmestinas, teismo sprendimas paliekamas nepakeistu. (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

18. Apeliacinį skundą atmetus atsakovei priteistinos bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo (CPK 93 str. 1 d., 98 str. 1 d.). Atsakovė pateikė duomenis, kad turėjo 360 Eur išlaidų advokato pagalbai už atsiliepimo į apeliacinį skundą surašymą apeliacinės instancijos teisme ( t.2, b.l. 18). Ieškovui yra suteikta antrinė teisinė pagalba apmokant 100 proc. išlaidų ( t.1, b.l. 177). Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 20 str. 1 dalyje nustatyta, kad turintys teisę gauti antrinę teisinę pagalbą asmenys, nagrinėjant civilines bylas atleidžiami nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų (išskyrus CPK 88 straipsnio 1 dalies 6 ir 10 punktuose nurodytas bylinėjimosi išlaidas). CPK 88 str. 6 p. nustato išlaidas advokato pagalbai apmokėti, todėl ieškovas, kurio apeliacinis skundas atmetamas, turi sumokėti atsakovei 360 Eur jos turėtų advokato pagalbos išlaidų.

19. Valstybės išlaidos už procesinių dokumentų siuntimą sudaro 5 Eur. Jos iš ieškovo nepriteistinos vadovaujantis Valstybės garantuojamos pagalbos įstatymo 20 str. 1 d.

Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 straipsnio 1dalies 1 punktu

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2018 m. kovo 7 d. sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti atsakovei MB „(duomenys neskelbtini)“, iš ieškovo E. K., a.k. (duomenys neskelbtini) 360 Eur ( tris šimtus šešiasdešimt eurų) advokato pagalbos išlaidų.

Nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.

Teisėjai Žibutė BudžienėDiana LabokaitėGintautas Koriaginas