Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

V. P. 2023 m. birželio 17 d., apie 12 val., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio (nustatytas 2,65 promilių girtumas), viešoje vietoje, šalia šiukšlių konteinerių, esančių (duomenys neskelbtini), įžūliu elgesiu – vartodamas necenzūrinius žodžius bei teigdamas, kad važiavo greitai ir tuo sudrumstė jo ramybę, priėjęs prie (duomenys neskelbtini) automobilio, tyčia mediniu pagaliu išdaužė įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausančio automobilio „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), galinio vaizdo veidrodį 74,40 Eur vertės, kairės pusės veidrodį 314,78 Eur vertės, kairės pusės durų stiklą 318,34 Eur vertės, dėl ko stiklo šukės pataikė (duomenys neskelbtini) A. P.-Č. į veido sritį, tuo padarydamas nukentėjusiajam A. P.-Č. odos nubrozdinimus kaktos kairėje bei veido kairės akies ragenos nubrozdinimus, kurie vertinami nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu būdu apgadino UAB „(duomenys neskelbtini)“ 707,52 Eur vertės turtą bei įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, ir sutrikdė visuomenės rimtį bei tvarką.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. P., nurodė kad supranta kuo yra kaltinamas, pripažįsta kaltę. Paaiškino, kad įvykis įvyko vasarą, birželio mėnesį, (duomenys neskelbtini) g, prie jo namų. Įvykio dieną vartojo alkoholį, ryte. Iki įvykio likus 10 min. paskutinį kartą vartojo alkoholį. Neatsimena tiksliai kiek alkoholio vartojo, bet nemažai. Buvo girtas. Sėdėjo kieme, jis, pusbrolis, nemažai žmonių, išgėrinėjo. Pravažiavo (duomenys neskelbtini), lauke lakstė pusbrolio vaikas, o (duomenys neskelbtini) pralėkė tikrai nemažu greičiu. Ėjo aiškintis su (duomenys neskelbtini), dėl pusbrolio vaiko, jie po kiemą važinėjo. Girtas buvo ir išėjo su pagaliu, išdaužė stiklą. Matė ir nukentėjusiojo nubrozdinimus. Prašė pareigūnų, kai buvo atvykę, jog gali apklausti, bet ką iš kaimynų ir būtų nurodę, jog visi (duomenys neskelbtini) labai greitai važinėja. Susinervino pamatęs (duomenys neskelbtini) greitai važiuojant, prisidėjo ir alkoholio vartojimas. Pasiėmė pagalį, kitaip vadinamas „plintusas“, su pagaliu sudavė į stiklą. Į stiklą sudavė 2-3 smūgius. Matė, kas nutiko (duomenys neskelbtini) po suduotų smūgių, buvo per vėlu sureaguoti įvykio metu, į tai ką padarė. Sutinka atlyginti civiliniuose ieškiniuose prašomą atlyginti žalą, bet dalimis. Skambino UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovei, jie nesutiko, jog mokėtų dalimis, jie nori visos sumos. Žalos neatlygino Vilniaus teritoriniai ligonių kasai. Nedažnai vartoja alkoholį, nepiktnaudžiauja juo.

Žemesnės instancijos teismas

Atsižvelgiant į tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paaiškino padarymo aplinkybes, jos yra aiškios, kaltinimas pareikštas nusikaltimo padarymo kaltinamasis prokurorė sutiko, kad nebūtų tiriami kiti įrodymai, todėl byla, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsniu, teisiamajame posėdyje buvo išnagrinėta atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą. Kiti bylos duomenys, teisiamajame posėdyje proceso dalyviams pareiškus, kad jie yra susipažinę su bylos medžiaga ir nepageidauja, kad teisme būtų tiriama ir skelbiama, buvo išvardinti BPK 291 straipsnio 2 dalyje nustatyta tvarka.

Be kaltinamojo V. P. prisipažinimo, jo padarytą nusikalstamą veiką įrodo ir ikiteisminio tyrimo metu surinkti duomenys, kuriuos teismas pripažįsta įrodymais (BPK 20 straipsnis).

2023 m. rugpjūčio 21 d. įtariamojo V. P. apklausos protokole nurodyta, kad 2023 m. birželio 17 d. apie 12 val., buvo prie savo namų, esančių (duomenys neskelbtini). Kieme dar buvo ir kitų žmonių bei vaikų. Pastebėjo kaip (duomenys neskelbtini) gatve labai dideliu greičiu pravažiavo (duomenys neskelbtini) sunkvežimis ir sustojo prie šiukšlių konteinerių. Tai labai jį supykdė, kadangi čia daug vaikų, žmonių ir gyvūnų. Tai vyksta jau ne pirmą kartą, jis buvo išgėręs alkoholio - alaus, negali tiksliai pasakyti kiek, bet nemažai. Tuomet pasiėmė „plintusą“, kuris tuo metu pasitaikė jam po ranka, maždaug 2 m ilgio ir nuėjo prie sunkvežimio (duomenys neskelbtini) pasiaiškinti. Priėjęs prie (duomenys neskelbtini) paklausė, kodėl jis taip greitai važinėja, kai aplinkui pilna mažų vaikų, (duomenys neskelbtini) jį žodžiais pasiuntė, sakė, kad jam neaiškintų. Tai jį dar labiau įsiutino, todėl trenkė mediniu „plintusu“ į vairuotojo durelių langą, langas buvo šiek tiek atidarytas, galimai pataikė į kampą, dėl ko stiklas sudužo. Kaip sudužo vairuotojo pusės veidrodis jis neprisimena, galimai suduodamas smūgį užkabino ir veidrodį ir tokiu būdu jį apgadino. Matė, kad išdužus stiklui šukės pataikė (duomenys neskelbtini) ir jį sužalojo. Dėl savo veiksmų labai gailisi, norėtų atlyginti žalą. (b. l. 101-102).

Patikros sertifikate Nr. 1886839 ir blaivumo patikrinimo kvite nurodyta, kad 2023 m. birželio 17 d. 12.34 val. V. P. nustatytas 2,65 promilių girtumas (b. l. 71-27).

2023 m. birželio 17 d. A. P.-Č. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)” (duomenys neskelbtini), įmonė užsiima (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 17 d. dirbo numatytame maršrute kartu su (duomenys neskelbtini) V. S. 2023 m. birželio 17 d. apie 12 val. būnant prie objekto, pamatė kaip link jų artinasi nepažįstamas vyras su pagaliu rankoje, kurio ilgis apie 3 m. Vyras artėdamas link jų perlaužė pagalį per pusę ir priartėjęs prie įmonei priklausančio krovininio automobilio „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini), pradėjo šūkauti, keiktis, priekaištavo, kad jis važinėja dideliu greičiu sakė, kad sudrumstė jo ramybę. Jis į vyrą nekreipė dėmesio, nieko jam nesakė, tuomet vyras pagaliais pradėjo trankyti krovininio automobilio kairės pusės dureles bei stiklą, taip pat daužė kairės pusės šoninio matymo veidrodėlį. Tokiu būdu išdaužė vairuotojo pusės durelių stiklą, stiklo šukės pataikė jam į veidą, jam buvo sužalotas veidas, juto fizinį skausmą. Įvykio metu jo kolega V. S. krovė (duomenys neskelbtini) stovėdamas už automobilio. Atvykus greitajai pagalbai, medicinos darbuotojai jį apžiūrėjo ir nuvežė į (duomenys neskelbtini) ligoninę, kur jam buvo diagnozuotas junginės sužalojimas ir ragenos nubrozdinimas. Atvykę policijos pareigūnai sulaikė nurodytą asmenį (b. l. 23-24).

2023 m. rugpjūčio 31 d. papildomos apklausos protokole nukentėjusysis A. P.-Č. nurodė, kad lieka prie savo ankščiau duotų parodymų, tačiau nori parodyti, jog teiks civilinį ieškinį, nes jam nusikaltimu padaryta neturtinė 1000 Eur žala. Jis dėl sužalotos akies juto fizinį skausmą, savaitę buvo nedarbingume (b. l. 33-34).

2023 m. liepos 12 d. liudytojo V. S. apklausos protokole nurodyta, kad jis dirba įmonėje UAB „(duomenys neskelbtini)“ (duomenys neskelbtini). 2023 m. birželio 17 d. kartu su kolega A. P.-Č., kuris (duomenys neskelbtini) automobilį, 4 val. pradėjo darbą. Kadangi jis nesenai dirba, maršruto bei žmonių nepažįsta. Apie 12 val. atvažiavo (duomenys neskelbtini), prie (duomenys neskelbtini), jo kolega buvo už vairo o jis krovė (duomenys neskelbtini) . Jiems atvažiavus pastebėjo kaip iš kiemo išėjo vyras apie (duomenys neskelbtini) m. amžiaus, šviesių plaukų, daugiau jo požymių neįsidėmėjo. Vyras rankose laikė apie 2 m medinį pagalį ir ėjo link jų. Jis norėjo likti automobilyje, bet kolega paragino nekreipti į vyrą dėmesio ir eiti krauti (duomenys neskelbtini). Jis krovė (duomenys neskelbtini) iš (duomenys neskelbtini) būdamas už (duomenys neskelbtini) išvežimo automobilio, tik sugrįžęs į automobilį ir atidaręs keleivio dureles pamatė, kad automobilyje daug stiklo šukių, matė, kad išdaužtas vairuotojo durelių langas, sudaužytas veidrodėlis. Matė, kaip vyras su sulūžusiu pagaliu nueina nuo (duomenys neskelbtini) automobilio. Kolega jam pasakė, kad vyras taip pasielgė, nes jis greitai važiavo. Netrukus į įvykio vietą atvyko greitoji ir policija. Kolegai stiklo šukės sužalojo akį, jį medikai išvežė į ligoninę (b. l. 47-49).

2023 m. rugpjūčio 29 d. liudytojo V. S. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad jis lieka prie ankščiau duotų parodymų. Papildomai nurodė, kad prieš įvykį 2023 m. birželio 17 d., kuomet buvo apgadintas tarnybinis įmonei UAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausantis krovininis automobilis, veidrodėlis nebuvo apgadintas. Taip pat nori pabrėžti, jog jeigu transporto priemonės, jog jeigu transporto priemonės veidrodėlis būtų apgadintas t. y. sudaužytas prieš įvykį, jo kolega negalėtų vairuoti transporto priemonės nes nieko nematytų ir tai būtų pavojinga. Taigi įvykio diena, kuomet jam nepažįstamas asmuo su mediniu pagaliu apgadino darbo automobilį, o būtent kairės pusės vairuotojo pusės lango stiklą, bei kairės pusės veidrodėlio stiklą. Taip pat sužeidė jo kolegą, o būtent šukės pataikė į A. P.-Č.ir taip jį sužalojo (b. l. 51-53).

2023 m. birželio 17 d. daiktų apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūrėtas sunkvežimis „Volvo“, v. n. (duomenys neskelbtini) bei perlaužtas medinis pagalys (plintusas), kaip daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti bei nagrinėti, jie nufotografuoti, pridėta fotolentelė. Apžiūros atlikimo eiga (duomenys neskelbtini) mieste esanti (duomenys neskelbtini) gatvė yra neasfaltuota, žvyrkelis. Iš dešinės pusės veidui stovint į (duomenys neskelbtini) namą, o nugara į (duomenys neskelbtini) namą, 4 metrų pločio kelyje stovi (duomenys neskelbtini) VOLVO v. n. (duomenys neskelbtini) Automobilis stovi priekiu į 12 namo pusę. Iš dešinės kelio pusės auga krūmai, kairėje pusėje yra metro aukščio metalinė tvora. Automobilio kairės pusės šoninių durelių stiklo šukės išbyrėjusios ant žvyrkelio ir ant žolės maždaug 250 m atstumu nuo (duomenys neskelbtini) namo. Automobilio kairės pusės galinio matymo šoninis veidrodėlis sudaužytas. Apžiūrėjus kairės pusės vairuotojo durelės, ant durelių matoma, kad jos yra penktos, yra deformacijos pėdsakų. Atidarius kabinos kairės pusės durelės ant kilimėlio matomos sudužusio stiklo šukės (b. l. 7-15).

Specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. P.-Č. nustatyti odos nubrozdinimai kaktos kairėje, veide kairės akies ragenos nubrozdinimas. Sužalojimai padaryti aštrią briauną ar/ir smailumą turinčiu daiktu (daiktais), tikėtina, kad įvykio aplinkybėse nurodytu būdu ir galimai laiku, t. y. 2023 m. birželio 17 d., tikėtina vieno trauminio epizodo metu. Sužalojimas vertinamas nežymiu sveikatos sutrikdymu (b. l. 43-44).

2023 m. rugpjūčio 21 d. pakvitavime nurodoma, kad V. P. grąžino jam priklausančius daiktus (vertybes) – medinį pagalį sulaužytą per pusę (b. l. 16)

Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 20 straipsnio 5 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Teismas pažymi, kad vienas iš įrodymų vertinimo aspektų yra tas, kad byloje vertinamas ne tik kiekvienas įrodymas atskirai, bet ir jų visuma. Nė vienam iš byloje surinktų įrodymų nesuteikiamas išskirtinis prioritetas. Be to, vien proceso dalyvių nesutikimas su byloje surinktų įrodymų vertinimu savaime nepatvirtina, kad teismo ištirtų įrodymų vertinimo atlikimas ir jais bylai reikšmingų aplinkybių nustatymas yra padarytas pažeidžiant baudžiamojo proceso įstatymą.

Pagal BK 284 straipsnį atsako tas, kas viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, piktybiškai tyčiodamasis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Šios veikos objektyvieji požymiai yra alternatyvūs, todėl pakanka bent vieno iš jų, kad kiltų baudžiamoji atsakomybė pagal šį BK straipsnį. Šio nusikaltimo sudėtis yra materialioji, dėl ko turi būti realiai sutrikdoma visuomenės rimtis ar tvarka. Įžūlus elgesys, kaip vienas iš alternatyvių viešosios tvarkos pažeidimo būdų, reiškia agresyvų, moralės požiūriu nepriimtiną, aplinkinius šokiruojantį veikimą ar neveikimą, kuriuo sutrikdoma visuomenės rimtis ar viešoji tvarka. Toks elgesys gali būti fizinis smurtas prieš žmogų, trukdymas kitiems žmonėms elgtis įprastu būdu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-310-942/2016).

Teismų praktikoje yra pažymėta, jog viešoji vieta – tai viešoji erdvė, į kurią turi teisę patekti kiti asmenys be kaltininko leidimo ir kurioje būnant asmeniui keliami tam tikri elgesio reikalavimai, o būtent gerbti ir nepažeisti kitų žmonių teisių, rimties, netrukdyti jiems. Veika laikoma padaryta viešoje vietoje nepriklausomai nuo to, ar jos darymo metu toje vietoje kas nors buvo, ar ne. Svarbu tai, kad dėl laisvo priėjimo prie tokios vietos joje bet kuriuo momentu gali atsirasti kiti asmenys, kurie dėl nusikalstamų veiksmų patirs nepatogumų (2017 m. gruodžio 5 d. kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-308-942/2017).

Žemesnės instancijos teismas

Teismas, skirdamas bausmę V. P., atsižvelgia į kaltinamosios padarytos nusikalstamos veikos pobūdį, pavojingumą ir jos baigtumą, kaltininko kaltės formą – V. P. padarė vieną tyčinę baigtą nusikalstamą veiką viešajai tvarkai, priskirtiną nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3 dalis).

V. P. atsakomybę lengvina tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Jo atsakomybę sunkina tai, kad šią nusikalstamą veiką jis padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (BK 60 straipsnio 1 dalies 9 punktas).

Be aukščiau nurodyto, teismas taip pat atsižvelgia į byloje esančius duomenis, charakterizuojančius kaltinamąjį. V. P. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) išsilavinimo, „Sodros“ duomenimis nedirba (b. l. 109), registruotas Užimtumo tarnyboje (b. l. 107). Baustas administracine tvarka už Kelių eismo taisyklių pažeidimus (b. l. 110-111), praeityje buvo teistas, teistumas išnykęs (b. l. 112-115). V. P. nebuvo gydytas psichiatrinėse ligoninėse ar įrašytas į priklausomybės ligų įskaitą (b. l. 94-95).

Atsižvelgdamas į išdėstytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje nustatyti bausmės tikslai bus pasiekti V. P. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą paskyrus laisvės apribojimą, jos dydį nustatant mažesnį už sankcijoje numatytą šios bausmės rūšies vidurkį (Pagal BK 48 straipsnio 2 dalį laisvės apribojimo bausmė gali būti skiriama nuo trijų mėnesių iki dvejų metų). Pripažintina, kad kaltinamajam skirti švelnesnę bausmės rūšį – baudą nėra tikslinga, kadangi jis nedirba, nėra sumokėjęs paskirtų administracinių nuobaudų (b. l. 110-111). BK 284 straipsnyje numatytos alternatyvios bausmės rūšys – areštas ir laisvės atėmimas, nagrinėjamu atveju būtų per griežtos ir jomis, iš esmės, būtų įgyvendinamas tik vienas iš bausmės tikslų – nubaudimas. Taigi V. P. skirtina 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė.

Žemesnės instancijos teismas

Civilinis ieškovas UAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė civilinį ieškinį dėl 1032,66 Eur, Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį dėl 21,54 Eur turtinės žalos atlyginimo. Šių civilinių ieškinių dalių nurodyti dydžiai atitinka UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinės ligonių kasos patirtas išlaidas ir padarytą žalą patvirtinančius dokumentus (b. l. 81-85). Teismas konstatuoja, kad civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo yra pagrįsti, įrodyti byloje esančiais įrodymais, to neginčijo kaltinamasis, tarp jo veiksmų ir civilinių ieškovų patirtos turtinės žalos yra priežastinis ryšys, todėl civilinių ieškovų UAB „(duomenys neskelbtini)“ ir Vilniaus teritorinė ligonių kasos civiliniai ieškiniai dėl turtinės žalos atlyginimo tenkinami visiškai ir jiems minėtos sumos priteistinos iš kaltinamojo V. P.

Civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje prašoma šio civilinio ieškovo naudai priteisti 500 Eur išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti. Byloje yra pateikta 2023 m. rugpjūčio 18 d. sąskaita už teisines paslaugas, iš kurios matyti, kad suma už advokatės padėjėjos I. M. suteiktas teisines paslaugas (civilinio ieškinio surašymas) UAB „(duomenys neskelbtini)“ yra 500 Eur, byloje pateikta sąskaita faktūra (b. l. 67) ir mokėjimo nurodymas (b. l. 68).

BPK 105 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad priimdamas nuosprendį teismas turi teisę nuspręsti išieškoti iš nuteistojo proceso išlaidas, išskyrus išlaidas, skirtas mokėti vertėjui. Remiantis BPK 106 straipsnio 2 dalyje nurodyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Sprendžiant prašymą dėl tokių išlaidų priteisimo, teismas privalo atsižvelgti ir į nuteistojo turtinę padėtį ir gali tokių išlaidų nepriteisti arba jų dydį sumažinti. Pabrėžtina, kad pagal minėtą normą teismas turi teisę, bet ne pareigą, asmenį pripažinus kaltu iš pastarojo priteisti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas. Tai nėra imperatyvus įstatymo reikalavimas, todėl bylą nagrinėjantis teismas turi diskreciją dėl to priimti sprendimą, atsižvelgdamas į konkrečios bylos aplinkybes. Paminėta įstatymo nuostata nesukuria proceso dalyviams, taip pat ir nukentėjusiajam, teisinio lūkesčio, kad baudžiamojoje byloje bus kompensuotos bet kokio dydžio ir visos patirtos teisinės išlaidos.

Apskaičiuojant išlaidų dydį vadovaujamasi 2022 m. balandžio 29 d. Nr. 1R-184 teisingumo ministro įsakymu priimtomis rekomendacijomis dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo patvirtinimo (toliau – Rekomendacijos).

Teismas įvertina tai, kad advokato padėjėja I. M. kaip įgaliota atstovė ikiteisminio tyrimo metu pareiškė civilinį ieškinį civilinio ieškovo UAB „(duomenys neskelbtini)“ vardu, šio procesinio dokumento apimtis yra 3 lapai (b. l. 62-64). Rekomendacijose numatyta, kad baudžiamosiose bylose atlygintinų išlaidų rekomenduojamas maksimalus dydis už visas suteiktas teisines paslaugas ikiteisminio tyrimo metu, kai ginamasis įtariamas padaręs tyčinį nesunkų nusikaltimą – 1,5. Koeficientas skaičiuojamas pagal Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraeito ketvirčio vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (bruto) šalies ūkyje (neskaitant individualių įmonių) dydį. 2023 m. I ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis (be individualių įmonių) Lietuvoje buvo 1959,9 Eur). Atsižvelgiant į nustatytus atlygintinų išlaidų maksimalius dydžius baudžiamosiose bylose dėl nesunkių nusikaltimų, taip pat į bylos esmę, specialių žinių reikalingumą, įvertinus pagal civilinio ieškinio turinį ir apimtį advokato padėjėjos laiko sąnaudas, sąskaitose už teisines paslaugas, nurodytą teisinių paslaugų pobūdį, taip pat atsižvelgiant į kaltinamojo V. P. finansinę padėtį (nedirbantis, registruojasi užimtumo tarnyboje) vadovaujantis sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principais, teismas konstatuoja, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“ civiliniame ieškinyje nurodytas prašymas priteisti išlaidas teisinėms paslaugoms apmokėti tenkinamas iš dalies, iš kaltinamojo V. P. išieškotinos civilinio ieškovo turėtos išlaidos advokato padėjėjos, kuri dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo atstovas paslaugoms apmokėti, tačiau išieškotinų išlaidų dydis mažinamas iki – 150 Eur.