- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-12-18
- Bylos Nr.
- 2S-464-275/2012
- Teisminio proceso Nr.
- 2-01-3-21980-2009-7
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjai
- Andžej Maciejevski, Danutė Kutrienė, Loreta Lipnickienė
- Atsakovas
- J. V.
- Ieškovas
- B. V.
- Kategorijos
- 78.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Danutės Kutrienės (kolegijos pirmininkės ir pranešėjos), Loretos Lipnickienės ir Andžejaus Maciejevskio, teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo J. V. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties, kuria pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės, civilinėje byloje pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo, institucija teikianti išvadą, Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaikų teisių apsaugos tarnyba.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.Ginčo esmė
Ieškovė B. V. su ieškiniu kreipėsi į teismą ir prašė nustatyti dukros A. V., gim. 1999 m. lapkričio 10 d., gyvenamąją vietą kartu su motina B. V.; pakeisti dukrai P. V., gim. 1994 m. birželio 30, Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo sprendimu civilinėje byloje Nr. 2-28-2657 iš atsakovo J. V. priteistą išlaikymo dydį ir formą, priteisiant po 900 Lt kas mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis iki dukros pilnametystės, lėšas pervedant į ieškovės banko sąskaitą; iš atsakovo J. V., nuo ieškinio padavimo dienos priteisti dukters A. V., gim. 1999 m. lapkričio 10 d., išlaikymui po 700 Lt periodinėmis išmokomis mokamą išlaikymą iki dukros pilnametystės, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą; padalinti santuokos metu įgytą turtą atsakovui priteisiant asmeninės nuosavybės teise, natūra, visą butą (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini)) adresu (duomenys neskelbtini), o ieškovei piniginę kompensaciją tenkančią už turto dalį 133 250 Lt, pinigus pervedant į ieškovės banko sąskaitą. Nurodė, kad 1998 m. rugpjūčio 26 d. sprendimu Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas išnagrinėjęs ieškovės ieškinį atsakovui J. V. dėl santuokos nutraukimo ir išlaikymo nepilnametei dukrai P. V., gim. 1994 m. birželio 30 d., priteisimo, santuoką nutraukė, o dukters gyvenamąją vietą nustatė kartu su B. V. bei priteisė iš atsakovo J. V. dukros išlaikymui po 1/4 dalį uždarbio, bet ne mažiau kaip 1 MGL, kas mėnesį mokant periodinėmis išmokomis iki vaiko pilnametystės. Po santuokos nutraukimo liko nepadalintas santuokos metu įgytas turtas, dviejų kambarių butas, (duomenys neskelbtini). Teismui santuoką nutraukus ieškovė susitaikė su atsakovu ir liko gyventi kartu, o 1999 m. lapkričio 10 d. jiems gimė dukra A. V., kurios tėvystę atsakovas pripažino. Ieškovės iniciatyva santuokos nutraukimas įregistruotas tik 2008 m. vasario 22 d., kai bendras gyvenimas su atsakovu pasidarė nebeįmanomas, o taikytis ieškovė nebenorėjo. Dukra A. V. gim. 1999 m. lapkričio 10 d., apsisprendė likti gyventi su motina, nes tai labiausiai atitiktų dukros interesus, kadangi mergaitė yra prisirišusi prie ieškovės, ieškovė turi darbą bei nuolatines pajamas ir gali užtikrinti dukrai sąlygas būtinas normaliam vaiko vystymuisi. Dukros P. V. išlaikymui 1999 m. rugpjūčio 26 d. teismo sprendimu priteistas išlaikymas po 1/4 dalį atsakovo atlyginimo, bet ne mažiau kaip 1 MGL neatitinka dukters poreikių, kurie ieškovės skaičiavimais per mėnesį sudaro 1 780 Lt, nes būtinos išlaidos vaiko gebėjimams vystyti. Mergaitė studijuoją dailę ir būtinos didelės lėšos priemonėms, praktikoms bei kompiuterinei įrangai, todėl atsakovas turi proporcingai prisidėti prie dukros auklėjimo ir išlaikymo. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, manė, jog dukros išlaikymui iš atsakovo priteistinas 900 Lt išlaikymas per mėnesį, nes jo gaunamos pajamos IĮ „Bersė“ apie 4 000 Lt. Dukros A. V. išlaikymui tai pat reikalingos papildomos išlaidos jos įgūdžių lavinimui, nes mergaitė Balio Dvariono muzikos mokykloje mokosi groti fleita, puikiai piešia, gerai šoka. Vien fleita kainuoja 2 000 Lt, todėl atsakovas turi proporcingai prisidėti prie dukros auklėjimo ir išlaikymo, nes jo gaunamos pajamos IĮ „Bersė“ apie 4 000 Lt. Ieškovės skaičiavimais dukros išlaikymui per mėnesį reikalingas 1 421 Lt dydžio išlaikymas. Atsižvelgusi į nurodytas aplinkybes, manė, jog dukros išlaikymui iš atsakovo priteistinas 700 Lt atlyginimas per mėnesį.
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismui buvo pateiktas ieškovės B. V. prašymas taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kuriuo vadovaujantis Civilinio kodekso 3.65 straipsnio nuostatomis buvo prašoma iki teismo sprendimo byloje priėmimo taikyti laikinąsias apsaugos priemones nustatant po 400 Lt atsakovo teikiamą išlaikymą nepilnametei dukrai A. V. Nurodė, kad atsakovas geranoriškai neteikia pakankamo išlaikymo nepilnametei dukrai, todėl truko pinigų kasdienių mergaitės poreikių tenkinimui: maistui, rūbams, poilsiui. Atsakovas perka mergaitei ne pirmo būtinumo daiktus, tačiau neatsižvelgia į būtiniausius mergaičių poreikius bei su ieškove nesitaria dėl perkamų daiktų, o susitarti dėl pirkinių šalims nepavyksta, todėl siekiant apsaugoti mergaičių interesus prašė taikyti laikinąsias apsaugos priemones.
II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartimi prašymas patenkintas. Iš atsakovo J. V. nuo 2010 m. liepos 10 d. iki teismo sprendimo priėmimo, dukters A. V. išlaikymui priteistas 400 Lt dydžio išlaikymas; nustatytas skubus nutarties vykdymas, ieškovei pasirenkant nutartį vykdantį antstolį. Teismas pažymėjo, kad ieškovė nurodė, kad atsakovas gera valia atsisako teikti išlaikymą nepilnametei dukrai bei vilkina išlaikymo teikimo klausimo išsprendimą. Įvertinęs nustatytas aplinkybes, teismas padarė išvadą, jog dėl atsakovo veiksmų labiausiai nukenčia nepilnametės dukros interesai bei sprendė, jog remiantis Civilinio kodekso 3.196 straipsnio 2 dalimi, teismas gali nustatyti laikiną išlaikymą, todėl ieškovės prašymą tenkino priteisdamas iš atsakovo, iki teismo sprendimo byloje priėmimo po 400 Lt išlaikymo dydį iki dukters pilnametystės.
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Atsakovas J. V. atskiruoju skundu prašė nutartį panaikinti, arba nutartį pakeisti nustatant 150 Lt mėnesinį išlaikymo dydį nepilnametei dukrai. Nurodė, kad teismas neįvertino aplinkybės, jog laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nagrinėjamu atveju netikslingas, kadangi atsakovas gera valia teikia išlaikymą nepilnamečių dukrų poreikių tenkinimui. Teismo išvada, jog atsakovo elgesys vilkina konflikto sprendimą nepagrįsta, kadangi net esant sunkiai ekonominei situacijai, atsakovas gauna piniginių lėšų nepilnamečių vaikų išlaikymui, todėl atsakovui gera valia teikiant išlaikymą vaikams, teismas priimdamas skundžiamą nutartį nepagrįstai, papildomai apsunkino atsakovo padėtį tuo pažeisdamas proporcingumo principą bei Civilinio proceso kodekso 144 straipsnio nuostatas. Teismas neįvertino aplinkybės, jog atsakovo sunki materialinė padėtis neleidžia teikti išlaikymo po 400 Lt per mėnesį, kadangi laikotarpiu nuo 2009 m. rugsėjo iki 2010 m. birželio atsakovo IĮ „Bersė“ per mėnesį duodavo 568,11 Lt pelną, o už darbą Vilniaus kolegijoje, atsakovas papildomai uždirbdavo 323,08 Lt, todėl jo mėnesinės pajamos sudarė 891,19 Lt sumą. Tuo tarpu išlaidos komunaliniams mokesčiams sudarė 614,37 Lt, maistui vidutiniškai 450 Lt, o vaikų išlaikymui 878 Lt, todėl atsakovo išlaidoms esant 1 942,37 Lt per mėnesį jis neturi galimybių teikti papildomą išlaikymą, kuris ir taip buvo teikiamas iš skolintų lėšų.
Atsiliepimas
Ieškovė B. V. atsiliepimu į atskirąjį skundą prašė jį atmesti, o teismo nutartį palikti nepakeistą. Nurodė, kad pirmos instancijos teismo nutartis yra teisėta bei pagrįsta. Teismas tinkamai įvertino aplinkybę, jog atsakovas nuo 2009 m. lapkričio 26 d. nededa jokių pastangų nepilnamečių vaikų išlaikymui ir klausimo išsprendimą nepagrįstai atidėlioja ir perka dukrai A. ne pirmo būtinumo prekes, tuo nepaisydamas dukters interesų. Atsakovas skunde nepagrįstai nurodė, jog vaikų išlaikymui kiekvieną mėnesį pervedama 878 Lt suma, nes atsakovo pateikti įrodymai patvirtino aplinkybę, kad 2010 m. balandžio, gegužės, birželio mėnesiais mergaičių išlaikymui buvo pervesta ne didesnė kaip 300 Lt suma, kurios nepakanka nepilnamečių vaikų poreikių tenkinimui, todėl teismas pagrįstai iki teismo sprendimo priėmimo priteisė iš atsakovo po 400 Lt dydžio teikiamą išlaikymą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Nagrinėjant civilinę bylą paaiškėjo, kad ieškovė B. V. 2010 m. rugpjūčio 20 d. mirė.
Vilniaus apygardos teismo 2011 m. sausio 26 d. nutartimi civilinė byla buvo sustabdyta iki paaiškės mirusiosios ieškovės B. V. teisių perėmėjas.
2012 m. spalio 9 d. teisme gautas Vilniaus miesto 4 notarų biuro notarės A. A. raštas, kuriame nurodoma, kad 2010 m. rugpjūčio 20 d. mirus B. V. į Vilniaus miesto 4 notarų biurą dėl palikimo priėmimo bei paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimų išdavimo kreipėsi mirusiosios dukterys P. V. ir A. V., kurioms atstovavo įstatyminiai globėjai D. P. ir R. P. 2011 m. liepos 14 d. išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, vadovaujantis 2011 m. gegužės 4 d. antstolės D. M. paveldėjimo turto apyrašu.
2012 m. spalio 9 d. teisme gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus raštas, kuriame nurodoma, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. kovo 24 d. nutartimi, nepilnametėms P. V. ir A. V. nustatyta nuolatinė globa (rūpyba), nuolatiniais globėjais (rūpintojais) paskirti seneliai D. P. ir R. P.
Vilniaus apygardos teismas 2012 m. lapkričio 21 d. nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir paskyrė joje teismo posėdį.
Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas įsiteisėjusia 2010 m. rugsėjo 7 d. nutartimi civilinę bylą pagal ieškovės B. V. ieškinį atsakovui J. V. dėl nepilnametės dukters gyvenamosios vietos nustatymo, išlaikymo nepilnametei dukrai priteisimo bei santuokos metu įgyto turto padalinimo nutraukė Civilinio proceso kodekso 293 straipsnio 7 punkto pagrindu. Taip pat pažymėtina, kad Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas įsiteisėjusia 2011 m. kovo 24 d. nutartimi patvirtino, tarp P. V., A. V. globėjų senelių D. P., R. P. ir J. V. sudarytą taikos sutartį, pagal kurią mergaičių gyvenamoji vieta nustatyta su seneliais D. P. ir R. P., o J. V. įsipareigojo iki dukterų pilmanetystės teikti P. V. ir A. V. kasmėnesinį periodinį išlaikymą po 500 Lt kiekvienai.
Atsižvelgusi į susiklosčiusią situaciją, teisėjų kolegija pasisako dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutarties teisėtumo vertindama bylos aplinkybes buvusias priimant skundžiamą nutartį.
Atskirasis skundas atmestinas.
Vadovaujantis Civilinio proceso kodekso 144 str. 1 d., teismas dalyvaujančių byloje ar kitų suinteresuotų asmenų prašymu gali imtis laikinųjų apsaugos priemonių, jeigu jų nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti arba pasidaryti nebeįmanomas. Civilinio proceso kodekso 145 str. 1 d. 13 p. sakoma, kad laikinosios apsaugos priemonės, kurių nesiėmus teismo sprendimo įvykdymas gali pasunkėti ar pasidaryti nebeįmanomas, gali būti taikomos ne tik tos, kurios numatytos Civilinio proceso kodekso, tačiau ir tos, kurios numatytos kituose įstatymuose. Vienas iš tokių įstatymų yra Civilinio kodekso 3.65 str., kuriame numatytas laikinųjų apsaugos priemonių institutas. Ši norma laikytina bendrąja ir taikytina visais atvejais, kai būtina apginti nepilnamečių vaikų interesus. Civilinio kodekso 3.65 str. numato, kad teismas, atsižvelgdamas į sutuoktinių vaikų interesus, gali taikyti laikinąsias apsaugos priemones, kol bus priimtas teismo sprendimas. Šių priemonių taikymo pagrindas – būtinybė apsaugoti turtinius ar asmeninius neturtinius vaiko interesus, t.y. tam tikros aplinkybės, įrodančios, kad nesiėmus laikinųjų apsaugos priemonių, gali nukentėti turtinės ar asmeninės neturtinės vaiko teisės. Viena iš tokių apsaugos priemonių, numatytų Civilinio kodekso 3.65 str. 2 d., kurią ir prašė taikyti ieškovė, yra priteisti iš vieno sutuoktinio laikiną išlaikymą nepilnamečiams vaikams (CK 3.65 str. 2 d. 4 p.). Lietuvos Respublikos Seimas 1995-07-03 įstatymu Nr. I-983 ratifikavo 1989 m. Jungtinių Tautų vaiko teisių konvenciją, kuri yra sudedamoji Lietuvos Respublikos teisinės sistemos dalis ir taikoma kartu su nacionaliniais įstatymais. Minėtos Konvencijos 3 str. 1 d. numato, kad imantis bet kokių vaiką liečiančių veiksmų, nesvarbu, ar tai darytų valstybinės ar privačios įstaigos, užsiimančios socialiniu aprūpinimu, teismai, administracijos ar įstatymų leidimo organai, svarbiausia - vaiko interesai.
Teisėjų kolegijos vertinimu, pirmosios instancijos teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis atitinka vieną iš prioritetinių tikslų, kurių siekiama šeimos bylose dėl išlaikymo nepilnamečiams vaikams priteisimo, t.y. užtikrinti vaikų teisių ir interesų apsaugą, jų teisę gauti išlaikymą iš abiejų tėvų nepertraukiamai ir tokio dydžio, jog būtų patenkinti bent minimalūs abiejų vaikų poreikiai (CK 3.3 str. 1 d., 3.198 str. 1 d.). Kolegija nurodo, jog atskirojo skundo argumentas, kad teismo nustatytas laikino išlaikymo dydis neproporcingas atsakovo turtinei padėčiai, yra nepagrįstas. Teismas netyrė atsakovo finansinių galimybių teikti tam tikro dydžio išlaikymą vaikams, nes taikant laikinąsias apsaugos priemones netiriamos aplinkybės, kurios turi reikšmę nagrinėjant ieškinyje pareikštus reikalavimus. Teismas laikinąsias apsaugos priemones taiko nenagrinėjęs byloje esančių įrodymų, nes įrodymų pateikimo procesas tik prasidėjęs, todėl tokios procedūros teismas atlikti net ir negalėtų. Priteistas laikinas išlaikymas po 400 Lt kas mėnesį mokamų periodinių išmokų A. V. išlaikyti iš atsakovo nebuvo per didelis, taip pat jis buvo pakankamas laikinai užtikrinti būtinas šalių nepilnametės dukters sąlygas vystimuisi. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo suformuotą praktiką, jog vaiko poreikiams patenkinti reikalingų išlaidų orientaciniu kriterijumi turėtų būti Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimali mėnesinė alga, kuri priimant skundžiamą nutartį sudarė 800 Lt. Ši minimali išlaikymo suma užtikrina būtinas vaikui vystytis sąlygas, todėl turėtų būti skiriama visais atvejais. Tėvų turtinės padėties pasikeitimas, kai abu tėvai yra sveiki ir darbingi, neatleidžia nė vieno iš tėvų nuo pareigos teikti vaikams minimalų išlaikymą, t.y. po 400 Lt, ir tokiu būdu sudaryti bent minimalias vaiko gyvenimo sąlygas.
Kolegija, įvertinusi atskirojo skundo argumentus, byloje pateiktą medžiagą, konstatuoja, kad skundžiama nutartis yra teisėta ir pagrįsta, priimta laikantis procesinės teisės normų, todėl paliktina nepakeista (CPK 337 str. 1 p.).
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, vadovaudamasi Civilinio proceso kodekso 321, 325, 329, 331, 336, 337, 339 straipsniais,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2010 m. liepos 10 d. nutartį palikti nepakeistą.