- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2009-12-31
- Bylos Nr.
- N-444-7275-09
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Antanas Ablingis (pirm.), Virgilijus Valančius (pran.), Ričardas Piličiauskas
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Antano Ablingio (kolegijos pirmininkas), Ričardo Piličiausko ir Virgilijaus Valančiaus (pranešėjas), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Č. S. ir UAB „Biseris“ apeliacinius skundus dėl Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimo Č. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Marijampolės apskrities vyriausiojo policijos komisariato įgaliotas pareigūnas 2009 m. liepos 2 d. surašė Č. S. administracinio teisės pažeidimo protokolą už tai, kad šis, tą pačią dieną, apie 10.15 val., kelio Kaunas – Marijampolė – Suvalkai 64 kilometre būdamas baustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ATPK) 126 straipsnio 4 dalį, vairavo krovininį automobilį (priklausantį UAB „Biseris“), kurio maksimali masė 19000 kg, neblaivus (nustatytos 0,30 promilės), taip pažeisdamas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus.
Žemesnės instancijos teismas
Marijampolės rajono apylinkės teismas, išnagrinėjęs administracinio teisės pažeidimo bylą, 2009 m. liepos 29 d. nutarimu pripažino Č. S. kaltu padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą veiką konstatavęs, jog pažeidimas, nors asmuo savo kaltę neigia, įrodytas administracinio teisės pažeidimo protokolu, pranešimu dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo, transporto priemonės nuvežimo aktu, skaitmenine fotonuotrauka, kurioje užfiksuoti alkotesterio rodmenys ir pats Č. S. bei protokolas, tarnybiniu pranešimu, duomenimis apie asmens įvykdytus KET pažeidimus, 2009 m. balandžio 20 d. Šalčininkų rajono apylinkės teismo nutarimu. Teismas nurodė, jog nesivadovauja Č. S. parodymais apie jo neinformavimą dėl administracinio kaltinimo ir pasirašinėjimą nesuvokiant to, ką daro dėl išgąsčio ir streso, nes asmeniui surašytų procesinių dokumentų forma ir turinys trūkumų neturi, o iš byloje esančių dokumentų matyti, jog asmuo vien administracinio teisės pažeidimo protokole pasirašė tris kartus apie tai, kad sutinka dėl nustatyto girtumo, savo ranka parašė tai patvirtinantį paaiškinimą gimtąją kalba ir jį pasirašė, bei pasirašė dėl to, kad jam žinoma apie teismo posėdžio laiką ir vietą. Be to, Č. S. asmeniškai pasirašė ant pranešimo dėl nušalinimo nuo transporto priemonės vairavimo ir transporto priemonės nuvežimo akto, kas rodo, jog viso jo padaryto pažeidimo procesinio įforminimo metu jis suprato savo veiksmus. Tokią aplinkybę patvirtina ir jo skambučiai darbdaviui, apie kuriuos teismo posėdžio metu teismą informavo bendrovės įgaliotas atstovas. Iš administracinio teisės pažeidimo protokolo aiškiai matosi, kad tiek suformuluotas pažeidimas, tiek ir jo kvalifikacija nurodyta pagal ATPK 130² straipsnį, todėl tris kartus pasirašydamas šį dokumentą Č. S. aiškiai matė savo veiksmų kvalifikaciją. Be to, teismo posėdžio metu asmuo su savimi turėjo jam po surašymo įteikto administracinio teisės pažeidimo protokolo antrą egzempliorių, kuris buvo surašytas per kopijavimo popierių ir visos grafos užpildytos pilnai, o tiek pats Č. S., tiek jo atstovė atsisakė siūlomos galimybės posėdyje liudytojais apklausti policijos pareigūnus, atlikusius procesinį nagrinėjamo pažeidimo tyrimą.
Teismas nurodė, jog ATPK 130² straipsnis įtvirtina, kad šioje normoje užfiksuoto pažeidimo sudėtį sudaro transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems <...>, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Tai reiškia, jog transporto priemonės vairuotojas turi būti po 2008 m. sausio 1 d. baustas pagal vieną iš nurodytų ATPK normų ir vėl vairuoti būdamas neblaivus. Įstatymo leidėjas nenumato būtino pakartotinumo pagal vieną ir tą pačią teisės normą. Teismas pažymėjo, jog asmeniui nustatytas 0,29985 promilių girtumas, kas vairuojant krovininį automobilį įstatymo leidėjo imperatyviai įvardijama kaip vairavimas esant neblaiviam (ATPK 126 str. 2 d.). Tokiu būdu neginčijamai nustatyta ir įrodyta, jog Č. S. 2009 m. liepos 2 d. vairavo transporto priemonę neblaivus, o kadangi asmeniui 2009 m. balandžio 20 d. buvo paskirta nuobauda pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį, jis įvykdė pažeidimą, numatytą ATPK 130² straipsnyje.
Parinkdamas nuobaudą – teisės vairuoti transporto priemones atėmimą 3 metams ir 6 mėnesiams su transporto priemonės Renault Premium (duomenys neskelbtini) konfiskavimu – teismas pažymėjo, jog atsižvelgia į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę. Dėl transporto priemonės konfiskavimo teismas pabrėžė, jog tokia nuobauda šiuo atveju yra privaloma ir turi būti taikoma nepriklausomai nuo to, kam nuosavybės teise ši transporto priemonė priklauso. Vadovaudamasis Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartimi (byla Nr. N575-1742/2008), kurioje pripažinta, kad pažeidimo padarymo įrankio (transporto priemonės) konfiskavimas proporcinga administracinė nuobauda, esant padarytiems tam tikriems ATPK numatytiems pažeidimams, toks nuosavybės teisių ribojimas atitinka visuomenės siekiamus visuotinai svarbius tikslus ir negali būti laikomas priemone, kuri varžo asmens teises labiau negu reikia, kad šie tikslai būtų pasiekti, nurodė, jog į teismo posėdį buvo iškviestas transporto priemonės savininko - UAB „Biseris“ - įgaliotas atstovas, kuriam buvo sudarytos sąlygos ginti savo teises ir nustatyta, kad Č. S. administracinio teisės pažeidimo padarymo metu transporto priemone naudojosi teisėtai, todėl nėra jokių teisinių pagrindų netaikyti imperatyvią nuostatą dėl transporto priemonės konfiskavimo.
II.
Nesutikdamas su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lipos 29 d. nutarimu, Č. S. pateikė apeliacinį skundą, kuriuo prašo teismo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti arba pakeisti nutarimą perkvalifikuojant jo padarytą veiką pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį ir skirti už tai baudą. Apeliacinį skundą grindžia šiais argumentais: 1) teismas neteisingai įvertino galimą matavimo priemonės paklaidą, be to, netyrė ir nepašalino jo keliamų abejonių dėl to, kad jo girtumas galėjo ir neviršyti 0,2 promilių, nes dėl patirto streso ir susijaudinimo bei dėl būtinybės kuo skubiau grįžti į darbovietę, nereikalavo pareigūnų pristatyti jį į sveikatos priežiūros įstaigą medicininei apžiūrai neblaivumui nustatyti atlikti; 2) teismas padarė nepagrįstą išvadą, jog jis suprato savo veikos kvalifikaciją, tačiau jis protokole pasirašė ir surašė paaiškinimą pagal pareigūnų nurodymus, kurie galėjo būti fiksuoti policijos patrulio automobilyje; 3) Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių 3 punkte nustatyta, jog asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėsi ir kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės, todėl nesant ATPK 130² straipsnyje atskleistos kitokios neblaivumo sampratos, taikytina šiose taisyklėse minima, kas reiškia, jog ATPK 130² straipsnyje nustatytas pažeidimas padaromas tada, kai tiek pirmuoju, tiek antruoju atveju vairuotojui nustatomas didesnis nei 0,4 promilės girtumas, ko šiuo atveju nėra. Vadovaujantis teismo logika išeina, jog asmeniui pirmą kartą padarius ATPK 126 straipsnio 2 dalyje numatytą pažeidimą, o po to pažeidimą, numatytą ATPK 126 straipsnio 4 dalyje, asmuo negalėtų būti traukiamas pagal ATPK 130² straipsnį, tuo tarpu pirma padarius ATPK 126 straipsnio 4 dalyje numatytą pažeidimą, o po to – ATPK 126 straipsnio 2 dalyje – asmuo jau būtų baudžiamas pagal ATPK 130² straipsnį, kas rodo, jog už tas pačias veikas asmenys būtų baudžiami skirtingai. Iš čia daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas ATPK 130² straipsnio aiškinimas esmingai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintą nuostatą, kad įstatymui, teismui ir kitoms valstybės institucijoms ar pareigūnams visi asmenys lygūs, bei neatitinka teisingumo ir protingumo kriterijų, principo in dubio pro reo; 4) teismo skirta nuobauda neproporcinga. Mano, jog tokiu atveju buvo būtina nustatyti, ar jis, vykdydamas darbines pareigas, nepadarė drausminio nusižengimo ir veikė teisėtai darbdavio atžvilgiu, nes dabar esamas teisinis reguliavimas yra neproporcingas siekiamiems tikslams (b. l. 65 – 71).
Nesutikdama su Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. lipos 29 d. nutarimu, apeliacinį skundą pateikė ir bendrovė „Biseris“ prašydama pirmosios instancijos teismo nutarimą pakeisti perkvalifikuojant Č. S. veiką pagal ATPK 126 straipsnio 2 dalį arba kvalifikavus padarytą veiką pagal ATPK 130² straipsnį skirti nuobaudą netaikant įmonei priklausančios transporto priemonės konfiskavimo. Apeliaciniame skunde nurodo, jog pagal Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuotą praktiką asmuo administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį traukiamas tuomet, kai tiek pirmas, tiek antras padarytas pažeidimas numatytas ATPK 130² straipsnyje, o šiuo atveju antrasis pažeidimas minėtame straipsnyje nenurodytas. Pažymi, jog nepriklausomai nuo to, ar šiuo atveju taikytinas analizuojamas straipsnis, transporto priemonės konfiskavimu nepagrįstai suvaržytos UAB „Biseris“ konstitucinės teisės į nuosavybę. Pagal įmonėje patvirtintą kolektyvinės sutarties 4.2.2 punktą darbuotojas yra supažindintas su nuostata, kad darbo metu privalo būti blaivus. Č. S. buvo išleistas į reisą dviem dienoms, t. y. 2009 m. liepos 1-2 d., todėl antrą dieną nusprendęs vairuoti neblaivus, nesilaikė darbdavio reikalavimų, pažeidė įmonės kolektyvinę sutartį ir valdė transporto priemonę neteisėtai. Pažymi, jog konfiskavus transporto priemonę nebus pasiekti ATPK 20 straipsnyje įtvirtinti nuobaudos tikslai, nes automobilis priklauso ne pažeidėjui. Atkreipia dėmesį į tai, jog konfiskuotos transporto priemonės vertė labai didelė – 59077,41 Lt, be to, įmonė patiria nuostolius ir dėl to, jog automobilis saugojamas automobilių aikštelėje, įmonėje esančiu vieninteliu krovininiu automobiliu negali naudotis (b. l. 82 – 85).
Atsiliepdamas į UAB „Biseris“ apeliacinį skundą, Č. S., o UAB „Biseris“ – atitinkamai į Č. S. apeliacinį skundą, prašo skundus tenkinti.
Atsiliepdamas į apeliacinius skundus, Marijampolės apskrities vyriausiasis policijos komisariatas prašo juos atmesti palaikydamas Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimo motyvus.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliaciniai skundai atmestini. Patikrinusi skundžiamo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą (Administracinių bylų teisenos įstatymo 144 str. 1 d.), teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad Č. S. kaltė, padarius ATPK 130² straipsnyje numatytą pažeidimą, pilnai įrodyta, ir mano, jog veika kvalifikuota bei nuobauda individualizuota tinkamai.
Kaip matyti iš apeliacinių skundų argumentacijos, byloje keliamas ginčas dėl Č. S. veikos tinkamos kvalifikacijos bei nuobaudos - transporto priemonės konfiskavimo – skyrimo apeliantams manant, jog ATPK 130² straipsnio sankcija, įtvirtinanti privalomą visais atvejais transporto priemonės konfiskavimą, neproporcinga padarytam pažeidimui.
Pirmiausia dėl veikos kvalifikacijos pagal ATPK 130² straipsnį pasakytina, jog jis įtvirtina, kad administracinę atsakomybę užtraukia transporto priemonių vairavimas, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų, kai asmeniui buvo paskirta administracinė nuobauda už šio kodekso 126 straipsnio pirmojoje, ketvirtojoje ir penktojoje dalyse, 127 straipsnio trečiojoje dalyje, 129 straipsnyje numatytus pažeidimus. Atsižvelgiant į tai, jog analizuojamo pažeidimo sudėtis nustatyta tik 2007 m. gruodžio 13 d. įstatymu Nr.X-1365, įsigaliojusiu 2008 m. sausio 1 d., bei į ATPK 8 straipsnio 1 ir 2 dalies nuostatas, darytina išvada, jog siekiant asmenį patraukti administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 130² straipsnį būtina nustatyti: pirma, pirmasis pažeidimas padarytas po 2008 m. sausio 1 d.; antra, toks pažeidimas patenka į ATPK 130² straipsnyje minimų pažeidimų sąrašą (ATPK 126 str. 1, 4 ir 5 d., 127 str. 3 d., 129 str.); trečia, už šį pažeidimą skirta nuobauda įsiteisėjusi naujai daromo pažeidimo metu ir nėra suėjęs ATPK 36 straipsnyje įtvirtintas terminas; ketvirta, naujai padaryto pažeidimo sudėtis apima šiuos objektyviuosius požymius - transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems arba apsvaigusiems nuo narkotinių, psichotropinių ar kitų psichiką veikiančių medžiagų. Taigi, dėl Č. S. teiginio, jog pirmosios instancijos teismo pateiktas ATPK 130² straipsnio aiškinimas neteisingas ir esmingai pažeidžia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas nuostatas bei principus, pasakytina, jog įstatymų leidėjas reikalauja šiurkštesnio pirmo pažeidimo padarymo, kas, teisėjų kolegijos vertinimu, logiška, nes taip eliminuojama galimybė itin griežtai bausti (t. y. pagal aptariamą straipsnį) asmenį, kai pirmą kartą buvo padarytas ne itin šiurkštaus pobūdžio pažeidimas, galimai dėl atsitiktinumo ir pan.
Iš bylos medžiagos matyti, jog Č. S. Šalčininkų rajono apylinkės teismo 2009 m. balandžio 20 d. nutarimu baustas pagal ATPK 126 straipsnio 4 dalį (b. l. 19 – 20), šioje byloje nagrinėjamo pažeidimo darymo metu nutarimas buvo įsiteisėjęs. Taigi, vairuodamas krovininį automobilį neblaivus 2009 m. liepos 2 d., asmuo įvykdė pažeidimą, įtvirtintą ATPK 130² straipsnyje. Pabrėžtina, jog transporto priemonių vairavimą, esant vairuotojams neblaiviems apibrėžia ATPK 126 straipsnis, iš kurio 1-4 dalių matyti, jog neblaivumas pripažįstamas jau nustačius 0,2 promiles, kai vairuojama transporto priemonė, kurios maksimali leidžiama masė didesnė nei 3,5 t (kas ir nustatyta šiuo atveju – b. l. 37) arba turinčių daugiau kaip 9 sėdimas vietas. Ir šiuo atveju jokio prieštaravimo su žemesnės galios teisės aktu – Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu Nr.452 patvirtintomis Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklėmis (toliau – Taisyklės) - nėra. Minėtų Taisyklių 2 punkte (redakcija, galiojusi pažeidimo padarymo metu) neblaivumas apibrėžtas kaip asmens, apsvaigusio nuo alkoholio, būsena, kai alkoholio koncentracija biologinėse organizmo terpėse – iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose viršija įstatymuose, Europos Sąjungos teisės aktuose ar šių Taisyklių 3 punkte nustatytą maksimalią leistiną normą. Taisyklių 3 punkte numatyta, jog asmenų, vairuojančių antžeminio, vandens transporto priemones, iškvėptame ore, kraujyje, šlapime, seilėse ar kituose organizmo skysčiuose leidžiama maksimali etilo alkoholio koncentracija vairavimo metu yra 0,4 promilės (išskyrus atvejus, kai įstatymai nustato kitaip).
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog asmeniui girtumas nustatytas specialia technine priemone – alkotesteriu Alcotest 7410, kuri tinkama bei kurios leidžiama paklaida šiuo atveju ± 0,05 promilės. Įvertinus šią paklaidą asmens naudai matyti, jog Č. S. nustatytas girtumas siekė 0,25 promiles, o ne 0,29985 kaip nurodė pirmosios instancijos teismas, tačiau toks netikslumas esminės reikšmės neturi, nes neblaivumui konstatuoti, atsižvelgus į vairuotos transporto priemonės tipą, pakanka 0,2 promilių. Asmuo su nustatytu girtumu pasirašytinai sutiko, jokių įrodymų apie tai, kad nustatytas girtumas netikslus ar toks faktas konstatuotas neteisėtai, teismui neteikė, todėl apeliacinio skundo teiginys, kad teismas netyrė ir nepašalino jo keliamų abejonių dėl tikrojo girtumo laipsnio nustatymo, nepagrįstas.
Dėl apeliacinių skundo teiginių, jog teismas padarė nepagrįstą išvadą, kad Č. S. suprato savo veikos kvalifikaciją bei paskirtoji nuobauda – transporto priemonės konfiskacija – neproporcinga, o esamas teisinis reglamentavimas netinkamas, pasakytina, jog šiais aspektais išsakytus pirmosios instancijos teismo argumentus teisėjų kolegija palaiko ir jų nebekartoja. Papildomai pabrėžtina tai, jog, spręsdamas analogiškus klausimus, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad ATPK 130² straipsnis ir ATPK 30¹ straipsnio 2 dalis, eliminuojanti galimybę analizuojamo pažeidimo atveju skirti mažesnę nuobaudą nei sankcijoje numatyta minimali arba paskirti švelnesnę nuobaudą nei numatyta sankcijoje, arba visai neskirti administracinės nuobaudos, kodekse įtvirtinti kaip atsakas į didėjantį kelių eismo įvykiuose žūstančių ir sužeidžiamų žmonių skaičių bei siekiant sudaryti sąlygas diferencijuoti administracinę atsakomybę už pažeidimus, turinčius tiesioginę įtaką avaringumui, efektyviau pasiekti administracinei nuobaudai keliamus tikslus. Galiojantis teisinis reglamentavimas parodo griežtos valstybės politikos administracinių teisės pažeidimų srityje kryptingumą, ką patvirtina ir atitinkamai konstruojamos administracinės teisės normos sankcijos (žr. nutartį byloje Nr.N-444-4661/2009). Pabrėžtina, jog Č. S. padarytas administracinis teisės pažeidimas yra vienas iš pavojingiausių administracinių teisės pažeidimų (be to, bylos aplinkybių visuma rodo, jog padaryta veika ne atsitiktinio ar nuo situacijos priklausančio pobūdžio), sukeliantis pavojų ne tik transporto eismo saugumui, bet ir žmonių gyvybei bei sveikatai (neblaivaus vairuotas krovininis automobilis magistraliniame kelyje ir ryto metu), kas reiškia - ir visuomenės interesams, nepriklausomai nuo to, ar transporto priemonė priklauso pažeidėjui, ar kitiems asmenims. Todėl teisėjų kolegija vertina, kad visuomenės interesai šiuo atveju yra pakankami, kad pateisintų savininko, kuris nepadarė administracinio teisės pažeidimo, nuosavybės teisių ribojimus. Toks teisinių santykių sureguliavimas ginčijamu įstatymu yra skirtas teisės pažeidėjo atsakomybės už savo veiksmus sugriežtinimui ir negali būti vertinamas kaip trečiųjų asmenų nubaudimas.
Atsižvelgus į tai, kas nustatyta, teisėjų kolegija daro išvadą, jog pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 str. 1 d.), tinkamai, t. y. pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 str.) ir priėmė teisingą procesinį sprendimą. Marijampolės rajono apylinkės teismo nutarimas teisėtas ir pagrįstas, todėl paliekamas nepakeistu.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Č. S. ir UAB „Biseris“ apeliacinius skundus atmesti.
Marijampolės rajono apylinkės teismo 2009 m. liepos 29 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.