Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėja Kristina Baškienė Baudž. byla Nr. 1A–462-174/2010 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.1.8.1.; 1.1.11.9. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nutartis

2010 m. rugsėjo 10 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo K. P. apeliacinį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-06-08 nuosprendžio, kuriuo K. P., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau BK) 182 straipsnio 1 dalį, 302 straipsnio 1 dalį ir nuteistas:

pagal BK 182 straipsnio 1 dalį – šešių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

pagal BK 302 straipsnio 1 dalį – devynių mėnesių laisvės atėmimo bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 5 dalies 1 punktu, paskirtos bausmės subendrintos griežtesne bausme apimant švelnesnę bausmę, ir paskirta subendrinta devynių mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 4 ir 9 dalimis, ši subendrinta bausmė dalinio bausmių sudėjimo būdu subendrinta su 2009 m. rugsėjo 8 d., 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžiais paskirtomis bei Vilniaus miesto 3-iojo apylinkės teismo 2010 m. sausio 18 d. nutartimi subendrinta bausme, ir paskirta galutinė subendrinta dvejų metų ir keturių mėnesių laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant nepilnamečių pataisos namuose.

K. P. iki nuosprendžio įsiteisėjimo paskirta kardomoji priemonė – suėmimas. K. P. nuspręsta suimti teismo posėdžių salėje.

Į paskirtos bausmės laiką įskaitytas K. P. suėmime nuo 2010 m. birželio 8 d. iki nuosprendžio įsiteisėjimo būtas laikas bei bausmė, iš dalies atlikta pagal 2009 m. rugsėjo 8 d., 2009 m. rugsėjo 15 d. ir 2009 m. spalio 1 d. nuosprendžius.

Procesas dėl nukentėjusiosios S. B. pareikšto 400 Lt civilinio ieškinio nutrauktas.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir E. B., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

K. P. nuteistas už tai, kad savo naudai įgijo svetimą turtą, tai yra K. P. ir E. B. 2009 m. liepos 9 d., apie 20.00 val., Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, L. Rėzos g. 30, veikdami bendrai, turėdami išankstinį tikslą ir bendrą tyčią apgaule savo naudai įgyti svetimą turtą – žvejybines meškeres, K. P. pateikus M. Š. vardu išduotą valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą (duomenys neskelbtini), apgaule iš S. B. išsinuomojo dvi meškeres: 110 Lt vertės „Robinson“ su 30 Lt vertės rite ir 100 Lt vertės „Black dragon“ su 30 Lt vertės rite. 2009 m. liepos 9 d., ryte, tęsdami nusikalstamą veiką, iš S. B. išsinuomojo dar vieną 100 Lt vertės meškerę su 30 Lt vertės rite. Tokiu būdu apgaule savo naudai įgijo 400 Lt vertės S. B. turtą.

Be to, K. P., neturėdamas teisėto pagrindo, panaudojo fizinio asmens dokumentą, tai yra jis 2009 m. liepos 9 d., apie 20.00 val., Neringos mieste, Juodkrantės gyvenvietėje, L. Rėzos g. 30, neturėdamas teisėto pagrindo, išsinuomodamas meškeres, S. B. pateikė valstybinio socialinio draudimo pažymėjimą DK 0206235, išduotą M. Š. vardu.

Nuteistasis K. P. ir jo gynėjas prašo apeliacinį skundą tenkinti.

Prokurorė prašo apeliacinį skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo K. P. apeliacinis skundas atmestinas.

Nuteistojo K. P. apeliacinio skundo argumentai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nesudaro jokio pagrindo keisti jam paskirtos bausmės. Apeliacinės instancijos teismo nuomone, apylinkės teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas taikė tinkamai ir nuteistajam K. P. paskyrė teisingą laisvės atėmimo bausmę.

Pirmosios instancijos teismo paskirta bausmė nuteistajam K. P. atitinka BK 54 ir 91 straipsnių reikalavimus. Nuteistojo apeliaciniame skunde nurodyti teiginiai dėl aiškiai per griežtos bausmės paskyrimo nepagrįsti. Skirdamas bausmę nuteistajam, apylinkės teismas tinkamai atsižvelgė į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytų nusikalstamų veikų motyvus ir tikslus, nuteistojo asmenybę, teismo nustatytas jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes bei į bausmės tikslus.

Apeliantas K. P. padarė dvi nusikalstamas veikas, iš jų viena priskiriama nesunkių, kita – apysunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 3, 4 dalys). Jis anksčiau tris kartus teistas už tyčinius, teistumas jam nėra išnykęs. Iš bylos medžiagos matyti, kad nuteistasis K. P. nusikalto būdamas nepilnametis. Ši aplinkybė rodo, kad K. P., būdamas jauno amžiaus, jokių išvadų dėl savo elgesio nedaro, nesistengia pasitaisyti, laikytis visuomenėje priimtų elgesio ir moralės normų, įstatymuose nustatytų reikalavimų nevykdo. Nustatyta apelianto atsakomybę lengvinanti aplinkybė tai, kad jis kartu su kitu nuteistuoju A. B. atlygino visą nusikaltimu padarytą turtinę žalą (BK 59 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe pripažinta tai, kad jis nusikalstamą veiką, numatytą BK 182 straipsnio 1 dalyje, padarė veikdamas bendrininkų grupe (BK 60 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Skirdamas bausmę nuteistajam K. P. apylinkės teismas vadovavosi BK 54 straipsnyje ir BK 91 straipsnyje numatytais bausmės skyrimo pagrindais. Teismas atsižvelgė į nepilnamečių baudžiamosios atsakomybės ypatumus, padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį ir pobūdį, nuteistojo K. P. asmenybę, kad jis anksčiau teistas, naujus BK 182 straipsnio 1 dalyje ir 302 straipsnio 1 dalyje numatytus nusikaltimus padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, mokėsi Kauno apskrities I-ojoje vidurinėje mokykloje, 8 klasėje, nuosprendžio priėmimo metu atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose, laisvės atėmimo įstaigos administracijos charakterizuojamas teigiamai, charakteristikoje nurodant, kad K. P. nekonfliktiškas, mandagus, neturi drausminių nuobaudų, jo motina yra mirusi, tėvas invalidas, šeimos materialinė padėtis sunki, taip pat į jo atsakomybę lengvinančią ir sunkinančią aplinkybes ir atitinkamai už padarytas atskiras nusikalstamas veikas pagrįstai paskyrė sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, kuri mažesnė nei sankcijoje numatytas bausmės vidurkis, todėl kolegija daro išvadą, jog paskirta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Skirdamas bausmę teismas privalo atsižvelgti ne tik į BK VIII skyriaus reikalavimus, bet ir į bausmės paskirtį, todėl teismas kaskart turi nustatyti, ar parinkta bausmės rūšis ir nustatytas jos dydis bus pakankamai efektyvūs norint sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, ar tokiu būdu asmuo bus pakankamai nubaustas, ar jam bus atimta ar apribota galimybė daryti naujas nusikalstamas veikas, ar nuteistasis laikysis įstatymų ir nebenusikals, ar bus užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas (BK 41 straipsnio 2 dalis).

Apylinkės teismas teisingai parinko apeliantui bausmės rūšį. Parinkdamas laisvės atėmimo bausmę teismas, kaip minėta, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis K. P. anksčiau ne kartą buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį ir nepanaikintą teistumą, todėl jis laikytinas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Vadinasi, teismas, vadovaudamasis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, BK 56 straipsnio 1 dalies nuostatomis, kurios numato, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, K. P. už padarytas nusikalstamas veikas pagrįstai parinko BK 182 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose numatytą griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą, nustačius, kad kitos bausmės nebus pakankamai efektyvios jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti ir jam nebus apribota galimybė vėl nusikalsti. Kita vertus, atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad teismas nuteistajam K. P. už padarytas nusikalstamas veikas paskyrė laisvės atėmimo bausmes, mažesnes nei BK 182 straipsnio 1 dalies, 302 straipsnio 1 dalies sankcijose nustatytas bausmės vidurkis. Aptartų duomenų visuma rodo, kad apeliantas, nors ir būdamas nepilnametis, linkęs nusikalsti, nes buvo teisiamas ketvirtą kartą už tyčinių nusikaltimų padarymą, ir yra pagrindas manyti, jog kitos rūšies bausmės nepakanka jo nusikalstamiems polinkiams pakeisti. Įvertinęs BK 54 straipsnio 2 dalyje ir BK 91 straipsnio 2 dalyje numatytų aplinkybių reikšmę, nuteistojo K. P. padarytų nusikalstamų veikų pobūdį, jo asmenybę, teismas pagrįstai pastarajam paskyrė realią laisvės atėmimo bausmę.

Nuteistasis K. P. apeliaciniame skunde prašo atsižvelgti į tai, kad atlygino nusikaltimų padarytą žalą, tačiau teismas šią aplinkybę pripažino jo atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir atsižvelgė į tai skirdamas bausmę.

Nors apeliantas K. P. prašo sušvelninti bausmę atsižvelgiant ir į tai, kad jo tėvas yra invalidas ir jis turi pareigą juo rūpintis, tačiau ši aplinkybė nepateisina jo nusikalstamo elgesio, nes, kaip minėta, jis, būdamas nepilnametis, taigi labai jauno amžiaus, anksčiau net tris kartus buvo teistas, naujas nusikalstamas veikas padarė turėdamas neišnykusį teistumą. Tai rodo, kad jis, nepaisant jauno amžiaus, nesistengia keisti gyvenimo būdo, gyventi dorai ir daugiau nebenusikalsti. Todėl skunde nurodyta aplinkybė, kad jis turi pareigą pasirūpinti invalidu tėvu, negali būti suabsoliutinama ir lemiama skiriant bausmę. Apelianto skunde nurodyta aplinkybė, kad nukentėjusioji nereiškia pretenzijų, taip pat negali būti pagrindu švelninti nuteistajam paskirtą bausmę. Nukentėjusieji civilinio ieškinio atsisakė, nes kaltinamieji savo iniciatyva visiškai atlygino turtinę žalą, tai pripažinta jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe, į kurią teismas atsižvelgė skirdamas bausmę.

Pirmosios instancijos teismas savo sprendime bausmės skyrimo požiūriu baudžiamojo įstatymo taikymo klaidos nepadarė. Nuosprendyje pateikti išsamūs bausmės individualizavimo motyvai, todėl baudžiamojo proceso įstatymas šiuo požiūriu taip pat nepažeistas. Atsižvelgdama į išdėstytus argumentus, kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas bausmės skyrimą reglamentuojančias nuostatas įvertino bei pritaikė tinkamai, todėl švelninti nuteistajam K. P. paskirtą bausmę nėra teisinio pagrindo.

Bylą nagrinėdamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Pirmosios instancijos teismas, paskirdamas bausmę nuteistajam K. P., nepažeidė BK 54, 91 straipsnių reikalavimų, paskyrė teisingą bausmę, kuri nėra aiškiai per griežta, atitinka bausmės paskirtį, todėl nešvelnintina. Bausmės subendrintos nepažeidžiant bausmių bendrinimo taisyklių. Keisti pirmosios instancijos teismo nuosprendį apelianto K. P. apeliaciniame skunde nurodytais motyvais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo K. P. apeliacinį skundą atmesti.