Klaipėdos apylinkės teismo nutartis

2019-12-31 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-402-949/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Klaipėdos apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2019-12-31
Bylos Nr.
II-402-949/2019
Teisminio proceso Nr.
4-06-3-01444-2019-1
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Rima Gudienė
Pažeidėjas
R. S.
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. II-402-949/2019Teisminio proceso Nr. 4-06-3-01444-2019-1Procesinio sprendimo kategorijos: 16.9.6; 21.10.4
Registro objekto Nr. ROIK: 19104493804(S)KLAIPĖDOS APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2019 m. gruodžio 31 d.Klaipėda
Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų teisėja Rima Gudienė,sekretoriaujant Aistei Marcijonaitei, Alinai Bružienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui R. S.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo R. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusio (duomenys neskelbtini) gyvenančio (duomenys neskelbtini) nevedusio, skundą dėl Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

R. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d. buvo surašytas administracinio nusižengimo protokolas Nr. 30-ANR_P-45525-2019, už tai, kad jis 2019 m. rugpjūčio 11 d., 01.10 val., Lietuvininkų a., H. Manto g., Klaipėdos mieste, vairavo transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. Tuo buvo pažeistas Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punktas (b. l. 7-8).

Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimu Nr. 30-ANR_N-10887-2019 R. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 422 straipsnio 5 dalyje, paskirta administracinė nuobauda – 900 Eur dydžio bauda, ir administracinio poveikio priemonė – specialiosios teisės (vairuoti transporto priemones) atėmimas 13 mėnesių (b. l. 5-6).

2019 m. rugsėjo 10 d. Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmuose gautas iš Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus persiųstas R. S. skundas dėl 2019 m. rugpjūčio 26 d. Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus nutarimo administracinio nusižengimo byloje Nr. 30-ANR_N-10887-2019, kuriuo, prašo panaikinti 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą. Skunde pareiškėjas nurodo, kad važiuojant namo H. Manto g. buvo sustabdytas policijos pareigūnų ir paprašytas pasitikrinti neblaivumą. Tikrinant neblaivumą, jis buvo nustatytas tik iš šešto karto, nes alkotesteryje parodydavo „Burnos alkoholis“, o jis prieš pat pūtimą buvo surūkęs cigaretę. Tik po penkto pūtimo buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. Kadangi pakartotinai pūsti nedavė, nusprendė išsitirti kraują, todėl per 35 min. po protokolo surašymo nuvyko į ligoninę ir davė kraują. Gavus specialisto išvadą, joje nurodyta, kad jo kraujyje etilo alkoholio nerasta (b. l. 3).

Atsiliepimas

Institucija, priėmusi skundžiamą nutarimą, Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyrius (toliau – Institucija), pateikė atsiliepimą į skundą, kuriame nurodė, jog R. S. alkotesterio „Alcotest 7510, Nr. ARKA-0016“ pagalba nustatytas 1,19 promilių girtumas transporto priemonės vairavimo metu ir nėra duomenų objektyviai leidžiančių teigti, kad pareigūnai, tikrindami asmens neblaivumą alkotesterio pagalba, būtų pažeidę teisės aktų reikalavimus. Institucijos nuomone, byloje esantys neatitikimai tarp 2019 m. rugpjūčio 11 d. 01.10 val. pareigūnų alkotesterio parodymų ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvados negali būti teigiamai vertinami R. S. atžvilgiu. Remiantis teismų praktika, asmens neblaivumo laipsnis yra svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu. Nurodė, jog byloje surinkti visi įrodymai (administracinio nusižengimo protokolas, sprendimas nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo, pareigūno tarnybinis pranešimas, alkotesterio patikros sertifikatas, alkotesterio panaudojimo registracijos žurnalo duomenys ir kt.) patvirtinantys, kad R. S. padarė skundžiamame nutarime nurodytą pažeidimą. Prašo R. S. skundo reikalavimų netenkinti ir palikti galioti Institucijos 2019 m. rugpjūčio 26 d. priimtą nutarimą.

Teismo posėdžio metu administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. palaikė skundą jame nurodytais motyvais. Nurodė, jog kai jį sustabdė policijos pareigūnai ir paprašė pasitikrinti neblaivumą, jis tuo metu rūkė. Neblaivumą patikrinti pavyko tik iš šešto karto, kadangi alkotesteryje rašydavo „Burnos alkoholis“. Policijos pareigūno paklausus kodėl taip rašo, nurodė, jog taip gali būti dėl šviežiai vartoto alkoholio ar saldainio, burnos skalavimo skysčio ar kitų dalykų. Nustačius 1,19 promilių neblaivumą, jis policijos pareigūnams nurodė, kad nesutinka su tokiomis promilėmis ir prašė duoti pūsti dar kartą. Kadangi neleido pūsti pakartotinai, nurodė, kad važiuos priduoti kraują ir gavęs administracinio nusižengimo protokolą nuvyko į ligoninę panašiai per 15 min., o nuo pūtimo – per 50 min. Jam pučiant į alkotesterį policijos pareigūnai jam nedavė pastabų dėl netinkamo pūtimo. Nuvykęs į ligoninę nurodė, kad buvo nustatytas neblaivumas, su kuriuo jis nesutinka, todėl nori duoti kraują, kad būtų patikslintas neblaivumo laipsnis. Nurodė, kad alkoholio tą dieną nevartojo, nes važiavo namo po darbo.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas D. P. parodė, kad jis administracinėn atsakomybėn patraukto asmens neblaivumo netikrino. Tai atlikinėjo kitas pareigūnas. Parodė, kad iš išvaizdos matėsi, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio bei jautėsi alkoholio kvapas. Administracinio nusižengimo protokolo surašymas užtruko apie 30 min., kadangi strigo jų spausdintuvas, laukė kito ekipažo, kad galėtų atspausdinti protokolą.

Teismo posėdžio metu liudytojas policijos pareigūnas E. Z. parodė, kad patruliuodami Lietuvininkų a. sustabdė BMW markės automobilį, kuriame sėdėjo administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo su kitais asmenimis. Transporto priemonę sustabdė, nes kilo įtarimų, kad jos vairuotojas gali būti neblaivus. Iš transporto priemonės sklido alkoholio kvapas. Vairuotojo girtumas buvo užfiksuotas jam pučiant į alkotesterį antrą kartą. Transporto priemonės vairuotojas nurodė, kad prieš vieną valandą vartojo alkoholį. Buvo nesklandus tik pirmasis pūtimas, kadangi rodė „Burnos alkoholis“, o tai reiškia, kad asmuo galėjo būti neseniai vartojęs alkoholį. Kadangi pakartotinio pūtimo metu buvo užfiksuotas 1,19 promilių girtumas, pagal instrukcijas nebuvo pagrindo duoti asmeniui pakartotinai pūsti į alkotesterį. Parodė, kad buvo akivaizdūs vairuotojo apsvaigimo požymiai, t. y. išsiplėtę akių vyzdžiai, nuo jo sklido alkoholio kvapas. Surašius administracinio nusižengimo protokolą, asmuo nurodė, kad vyks duoti kraujo, transporto priemonė buvo perduota vairuoti į įvykio vietą atvykusiam blaiviam administracinėn atsakomybėn patraukto asmens draugui.

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5803/2019 (01) nustatyta, jog R. S. kraujyje, paimtame 2019 m. rugpjūčio 11 d. 02.11 val. etilo alkoholio nerasta (b. l. 4).

Sprendime nušalinti nuo transporto priemonių vairavimo užfiksuota, jog R. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d. nušalintas nuo transporto priemonių vairavimo (b. l. 10).

Iš alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0016 patikros sertifikato Nr. 0965802 matyti, jog prietaiso patikra galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 26).

Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0016 panaudojimo registracijos žurnale užfiksuota, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d., 01.16 val. alkoholio kiekio matuokliu R. S. nustatytas 1,19 prom. neblaivumas (b. l. 27).

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

skundas netenkintinas.

Pagal ANK 641 straipsnį teismas, nagrinėdamas bylą dėl skundo dėl ne teismo tvarka priimto nutarimo administracinio nusižengimo byloje, patikrina institucijos priimto nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimą įstatymas sieja su administracine atsakomybe. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio nusižengimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus ir (ar) ją paskyrė institucija (pareigūnas), turinti teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos bylos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos.

ANK 5 straipsnyje numatyta, kad administracinis nusižengimas yra šiame kodekse uždrausta kaltininko padaryta pavojinga veika (veikimas arba neveikimas), atitinkanti administracinio nusižengimo, už kurį numatyta administracinė nuobauda, požymius. Administracinės atsakomybės pagrindas – administracinis nusižengimas. Asmens veika pripažįstama administraciniu nusižengimu, kai įrodoma, kad asmens veiksmuose yra administracinio nusižengimo, numatyto ANK, sudėtis.

ANK 569 straipsnyje nustatyta, kad administracinio nusižengimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes, turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas. Iš ANK 569 straipsnio taip pat seka, kad įrodymų vertinimas, kaip objektyvios tiesos nustatymo procesas, grindžiamas subjektyviu faktoriumi – vidiniu įsitikinimu. Vidinis įsitikinimas – tai ne išankstinis įsitikinimas, nuojauta, o įrodymais pagrįsta išvada, kuri padaroma iš surinktų įrodymų, kada išnagrinėjami reikšmingi faktai, iškeliamos ir ištiriamos galimos versijos, įvertinami kiekvienas įrodymas atskirai ir jų visuma.

R. S. administracinė nuobauda paskirta už ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo padarymą. Administracinė atsakomybė pagal ANK 422 straipsnio 5 dalį kyla tam, kas transporto priemonę vairavo būdamas neblaivus, kai jam nustatomas lengvas neblaivumo (girtumo) laipsnis (nuo 0,41 promilės iki 1,5 promilės).

ANK 422 straipsnio 5 dalyje numatyto nusižengimo sudėtis yra formali, neteisėtas yra pats vairavimo esant neblaiviam faktas. Taigi šio numatyto pažeidimo sudėties būtinas požymis yra asmens neblaivumas. Teismų praktikoje ne kartą konstatuota, jog pagal šią normą asmuo gali būti baudžiamas tik tuo atveju, kai bylos duomenys neabejotinai patvirtina, kad vairuodamas transporto priemonę, asmuo buvo neblaivus – turi būti nustatytas konkretus ir abejonių nekeliantis neblaivumo laipsnis (LAT 2013 m. gegužės 14 d. nutartis administracinių teisės pažeidimų byloje Nr. 2AT-12-2013).

Šiuo atveju svarbu nustatyti vairavimo faktą ir vairuotojo apsvaigimo nuo alkoholio faktą bei alkoholio kiekį. Ginčo dėl to, jog R. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d.vairavo automobilį byloje nėra. R. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d., 01.10 val., Lietuvininkų a. H. Manto g., Klaipėdoje, vairavo automobilį. Teismo posėdžio metu jis nurodė, kad nebuvo išgėręs, nes po darbo važiavo namo. Liudytojas policijos pareigūnas E. Z. teismo posėdžio metu parodė, kad sustabdžius automobilį BMW 320, jo vairuotojas pripažino, kad prieš valandą vartojo alkoholį. Liudytojas policijos pareigūnas D. P. parodė, kad iš išvaizdos matėsi, kad asmuo yra apsvaigęs nuo alkoholio bei jautėsi alkoholio kvapas. Nagrinėjamu atveju svarbu nustatyti, ar R. S. vairavo automobilį neblaivus ir koks jo neblaivumo (girtumo) laipsnis.

Iš bylos medžiagos matyti, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas R. S. 2019 m. rugpjūčio 11 d., 01.10 val., Lietuvininkų a. H. Manto g., Klaipėdoje, vairavo transporto priemonę BMW 320, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdamas neblaivus, kai nustatytas 1,19 prom. girtumas. Iš administracinio nusižengimo protokolo, taip pat Alkoholio kiekio matuoklio Alcotest 7510 Nr. ARKA-0016 panaudojimo registracijos žurnalo matyti, jog 2019 m. rugpjūčio 11 d., 01.16 val., alkoholio kiekio matuokliu patikrinus R. S. blaivumą, nustatytas lengvas, 1,19 prom. neblaivumas (b. l. 7, 27). Iš alkotesterio, kuriuo policijos pareigūnai tikrino pareiškėjo neblaivumą, patikros sertifikato Nr. 0965802 matyti, kad jo patikra atlikta 2019 m. vasario 14 d., patikros sertifikatas galiojo iki 2019 m. rugpjūčio 14 d. (b. l. 26). Nustatyta, jog R. S. blaivumui tikrinti naudotas būtent nurodytas alkoholio matuoklio prietaisas, kurio numeris ARKA-0016. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad 2019 m. rugpjūčio 11 d.. 01.16 val., patikrinus R. S. blaivumą sertifikuotu ir patikrintu alkotesteriu Alcotest 7510, Nr. ARKA-0016, buvo nustatytas 1,19 promilių girtumo laipsnis. Konstatuotina, kad pažeidimo užfiksavimo dieną alkoholio matuoklis Alcotest 7510, Nr. ARKA-0016, buvo tinkamas naudoti, o jo metrologinė patikra buvo galiojanti. Taigi, tikrinimo alkoholio kiekio matuokliu metu R. S. nustatytas neblaivumas – lengvas girtumo laipsnis.

R. S. tiek skunde, tiek teismo posėdžio metu nurodė, kad girtumas jam buvo nustatytas tik įpūtus šeštą kartą, o nustačius girtumą, nedavė pūsti pakartotinai.

R. S. skunde nurodytas aplinkybes dėl pūtimo į alkotesterį šešis kartus paneigė teismo posėdžio metu apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. Z., kuris nurodė, kad R. S. į alkotesterį pūtė tik du kartus. Pirmasis pūtimas buvo nesklandus, kadangi alkotesteris parodė „Burnos alkocholis“, o tai reiškia, kad asmuo buvo neseniai vartojęs alkoholį. Iš antro karto R. S. buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2006 m. gegužės 12 d. nutarimu patvirtintų Transporto priemones vairuojančių ir kitų asmenų neblaivumo (girtumo) ar apsvaigimo nustatymo taisyklių (toliau – Taisyklės) (galiojanti suvestinė redakcijai nuo 2019-04-01) 4 punkte nurodyta, kad policijos pareigūnai per tikrinimą nustatę, kad įtariamo neblaivumu transporto priemonės vairuotojo iškvėptame ore etilo alkoholio koncentracija 1,51 ir daugiau promilių, o vairuotojo, susijusio su eismo įvykiu, kuriame žuvo žmogus ar sutrikdyta žmogaus sveikata arba dėl kurio nukentėjusiam asmeniui galbūt padaryta didelė turtinė žala, – 0,41 ir daugiau promilių, ne anksčiau kaip po 15 minučių ir ne vėliau kaip po 30 minučių nuo pirmojo tikrinimo atlieka pakartotinį tikrinimą. Nagrinėjamoje byloje R. S. buvo nustatytas 1,19 promilių neblaivumas, todėl policijos pareigūnai neprivalėjo atlikti pakartotinio R. S. neblaivumo tikrinimo. Paprastai pareigūnai patikrinimą atlieka tik alkotesteriu ir tokio patikrinimo rezultatai laikomi objektyviais bei patikimais. Papildomos priemonės naudojamos tuo atveju, jeigu dėl alkotesteriu atlikto patikrinimo rezultatų kyla abejonių. Nagrinėjamu atveju pareigūnams tokių abejonių nekilo. Taisyklių 29 punkte numatyta, jog nesutikdamas su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmuo ne vėliau kaip per valandą, po to kai jam atliktas tikrinimas, gali kreiptis į asmens sveikatos įstaigą prašydamas atlikti medicininę apžiūrą.

Nustatyta, jog nesutikdamas su policijos pareigūnų alkotesteriu atliktos neblaivumo patikros rezultatais, R. S. kreipėsi į medicinos įstaigą dėl medicininės apžiūros atlikimo. Atlikus kraujo tyrimą, Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadoje Nr. T-A 5803/2019(01) nustatyta, jog R. S. kraujyje, paimtame 2019 m. rugpjūčio 11 d. 02.11 val. etilo alkoholio nerasta (b. l. 4). Atkreiptinas dėmesys į tai, kad asmeniui, kuris nesutinka su atlikto neblaivumo patikrinimo rezultatais, asmens sveikatos įstaigoje turi būti ne tik paimamas kraujas, tačiau atliekama ir medicininė apžiūra. Taisyklių 30 punkte numatyta, kad po medicininės apžiūros surašomas medicininės apžiūros atlikimo aktas 2 egzemplioriais, iš jų pirmas egzempliorius pateikiamas asmeniui, kurio medicininė apžiūra buvo atliekama, antras egzempliorius lieka asmens sveikatos priežiūros įstaigoje. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2006 m. birželio 20 d. įsakymu Nr. V-505 patvirtintos Medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodikos (toliau – Metodika) 1 punkte numatyta, kad medicininės apžiūros neblaivumui ar apsvaigimui nuo psichiką veikiančių medžiagų nustatyti atlikimo metodika reglamentuoja transporto priemonių vairuotojų, tarp jų ir darbuotojų, vairuojančių juridinių asmenų transporto priemones, bei kitų asmenų, įtariamų neblaivumu ar apsvaigimu, patikrinimą asmens sveikatos priežiūros įstaigose. Metodikos 2 punkte nurodyta, kad medicininę apžiūrą sudaro asmens būklės vertinimas (išskyrus šios metodikos 15 punkte numatytus atvejus), tiriamųjų medžiagų paėmimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį) ir tiriamųjų medžiagų ištyrimas (išskyrus šios metodikos 9.7 papunktyje nurodytą atvejį). Metodikos 7 punkte numatyta, kad jei atliekamas asmens būklės vertinimas, gydytojas, vertindamas asmens būklę (išvaizdą, odą, gleivines, kvėpavimo dažnį ir pobūdį, širdies susitraukimų dažnį, arterinį kraujospūdį, eiseną, stovėseną, judesių tikslumą, vokų, liežuvio ir pirštų virpėjimą, vyzdžius bei kt.), užpildo Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2014 m. sausio 27 d. įsakymu Nr. V-120 „Dėl privalomų sveikatos statistikos apskaitos ir kitų tipinių formų bei privalomų sveikatos statistikos ataskaitų formų patvirtinimo“ patvirtintą formą Nr. 155-1/a „Medicininės apžiūros neblaivumui, girtumui ir apsvaigimui nustatyti aktas“ (toliau – Medicininės apžiūros aktas). Tais atvejais, kai atliekamas tiriamųjų medžiagų ištyrimas, skiltys „Tyrimo rezultatas“ ir „Išvada“ užpildomos gavus toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Skiltis „Tiriamojo įrašas ranka apie susipažinimą su išvada, sutikimas/nesutikimas su išvada“ užpildoma įstaigoje, kurioje asmuo susipažįsta su išvada. Nagrinėjamu atveju administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo R. S. teismui su skundu pateikė tik Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvadą. Atsižvelgiant į medicininės apžiūros teisinį reglamentavimą, teismas savo iniciatyva užklausė VšĮ Respublikinės Klaipėdos ligoninės duomenų apie atliktą R. S. apžiūrą neblaivumui, girtumui ar apsvaigimui nustatyti bei apie surašytą medicininės apžiūros aktą, tačiau jokių duomenų apie atliktą medicininę apžiūrą nebuvo pateikta, tik gauta Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvada, kurią jau buvo pateikęs pats R. S.. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, konstatuotina, kad R. S. medicininė apžiūra sveikatos priežiūros įstaigoje buvo atlikta neišsamiai, nebuvo atliktas R. S. būklės vertinimas.

Spręsdamas dėl R. S. skundo pagrįstumo teismas Valstybinės teismo medicinos tarnybos toksikologijos laboratorijos specialisto išvados Nr. T-A 5803/2019(01) šiuo atveju nelaiko pagrindiniu ir esminę reikšmę šioje situacijoje turinčiu įrodymu, nes esminę reikšmę turi tai, koks neblaivumo laipsnis buvo, kai R. S. vairavo automobilį. Teismų praktikoje pripažįstama, jog teismui asmens neblaivumo laipsnis svarbus tik toks, koks jis buvo vairavimo metu, todėl apelianto iniciatyva atlikto kraujo tyrimo rezultatai patys savaime nepaneigia testavimo techninėmis priemonėmis duomenų, jie teismui yra neprivalomi ir turi būti vertinami pagal tas pačias taisykles kaip ir kiti įrodymai (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo nutartys administracinėse bylose Nr. N444-344/2008, N444-1452/2009, N261-3165/2009). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje yra pripažinta, jog laikas, kada atliekama medicininė apžiūra, yra reikšmingas nustatant, ar asmuo buvo neblaivus tam tikru momentu, nes laikui bėgant alkoholio kiekis atitinkamose organizmo terpėse dėl natūralių procesų, vykstančių žmogaus organizme, paprastai mažėja, be to, asmuo iki medicininės apžiūros atlikimo gali imtis specialių priemonių alkoholio kiekiui organizmo terpėse dirbtinai sumažinti. Medicininės apžiūros metu, kuri atliekama praėjus tam tikram laikui po reikšmingo įvykio, nustatytas neblaivumo laipsnis paprastai neatspindi to laipsnio, kuris buvo prieš tam tikrą laiko tarpą (Lietuvos Vyriausiojo administracinio teismo 2008 m. gruodžio 31 d. nutarimas administracinėje byloje N62-3686/2008). Kadangi pareigūnų atlikto asmens tikrinimo ir atlikto kraujo tyrimo rezultatai, nustatyti skirtingu laiku, skiriasi, šioje byloje esminę reikšmę įgauna visapusiškas bylai reikšmingų įrodymų surinkimas ir prieštaravimų tarp jų pašalinimas.

Teismo posėdyje apklaustas liudytojas policijos pareigūnas E. Z. patvirtino, jog R. S. patikrinimo metu uodė alkoholio kvapą, o asmens akys buvo paraudusios, vyzdžiai išsiplėtę, patikrinus blaivumą alkotesteriu nustatytas lengvas girtumo laipsnis ir tai užfiksuota Alkoholio kiekio matuoklio panaudojimo registracijos žurnale. Kad pastebėjo šio asmens neblaivumo požymius patvirtino ir liudytojas policijos pareigūnas D. P..

Teismas taip pat pažymi, jog atmestini kaip nepagrįsti R. S. skundo teiginiai, jog pareigūnai nedavė pūsti į alkotesterį antrą kartą, kadangi nenustatyta, jog R. S. būtų nurodęs pareigūnams aplinkybes, dėl kurių pagrįstai leidžiama nustatyti (ne)blaivumą pakartotinai. Priešingai, kaip teismo posėdžio metu parodė policijos pareigūnas E. Z., R. S. nurodė, kad alkoholį vartojo prieš valandą, kas nesudaro pagrindo leisti pūsti į alkotesterį pakartotinai. Bylos nagrinėjimo teisme metu taip pat nebuvo nustatyta jokių aplinkybių, patvirtinančių, kad buvo pagrindas R. S. blaivumą alkotesteriu tikrinti pakartotinai.

Esant nustatytų aplinkybių visumai, teismas konstatuoja, jog nagrinėjamu atveju reikšminga tai, jog R. S. vairuojant transporto priemonę viršyta įstatyme numatyta leistina alkoholio norma. Atsižvelgiant į tai, kad R. S. teismo posėdžio metu duoti parodymai, kad alkoholio tą dieną išvis nevartojo, nes važiavo namo po darbo, dėl šešių kartų pūtimo į alkotesterį buvo paneigti liudytojo policijos pareigūno E. Z. parodymais, kuriais teismas neturi pagrindo netikėti. Šio liudytojo suinteresuotumas bylos baigtimi nenustatytas. Įvertinus tai, kad R. S. medicininė apžiūra sveikatos priežiūros įstaigoje buvo atlikta neišsamiai, neįvertinus R. S. būklės, darytina išvada, jog R. S. kraujo tyrimo rezultatai ir specialisto išvada nepaneigia to fakto, kad patikrinimo alkotesteriu metu R. S. buvo nustatytas 1,19 prom. girtumas ir pažeidimo užfiksavimo momentu transporto priemonę šis asmuo vairavo neblaivus. Teismui nekyla abejonių dėl teisės pažeidimo padarymo fakto ir veikos kvalifikavimo.

Kaip matyti iš administracinio nusižengimo medžiagos, R. S. surašant jam administracinio nusižengimo protokolą, pažeidimo neginčijo, su pažeidimu sutiko ir nurodė, kad gailisi, priimant nutarimą administracinio nusižengimo byloje, nebuvo nustatyta R. S. atsakomybę lengvinančių ar atsakomybę sunkinančių aplinkybių. R. S. už padarytą administracinį nusižengimą, numatytą ANK 422 straipsnio 5 dalyje, buvo skirta sankcijoje numatyta nuobauda - 900 eurų dydžio bauda su teisės vairuoti transporto priemonės atėmimu 13 mėnesių terminui. R. S. skirta administracinė nuobauda individualizuota tinkamai, laikantis ANK 34 straipsnio reikalavimų ir atitinkanti ANK 22 straipsnyje įtvirtintus administracinės nuobaudos tikslus.

Įvertinus išdėstytą, darytina išvada, kad Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimas teisėtas ir pagrįstas, pagrindo jį naikinti nėra, todėl nutarimas paliktinas nepakeistas, o R. S. skundas atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 642 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 644 straipsniu, 646 straipsniu,

nutaria:

palikti Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kelių policijos tarnybos Administracinės veiklos ir eismo įvykio tyrimo skyriaus 2019 m. rugpjūčio 26 d. nutarimą Nr. 30-ANR_N-10887-2019 nepakeistą ir R. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 kalendorinių dienų nuo nutarties kopijos išsiuntimo (išdavimo) dienos gali būti skundžiama apeliaciniu skundu Klaipėdos apygardos teismui per Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmus.

Teisėja Rima Gudienė