Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Mariaus Dobrovolskio, Kristinos Domarkienės, Albinos Pupeikienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ apeliacinį skundą dėl Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-20 sprendimo, priimto civilinėje byloje pagal ieškovės bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona“ ieškinį atsakovei L. C. dėl sandorių pripažinimo negaliojančiais ir restitucijos taikymo.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

I. Ginčo esmė

Ieškovė patikslintu ieškiniu prašė pripažinti 2016-12-18 mokestinį pervedimą Nr. 12181040, kuriuo pervestos piniginės lėšos – 2 000 Eur atsakovei L. C., negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 2 000 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo; pripažinti 2016‑12‑30 mokestinį pervedimą Nr. 12301826, kuriuo pervestos piniginės lėšos – 16 556 Eur atsakovei L. C., negaliojančiu ir taikyti restituciją – priteisti iš atsakovės 16 556 Eur, priteisti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo iki visiško teismo sprendimo įvykdymo.Ieškovė ieškinio reikalavimus grindė aplinkybėmis, kad Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-22 nutartimi UAB „Robrona“ iškelta bankroto byla, bankroto administratore paskirta Selverija Šemetienė. Administratorė, vykdydama Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 11 straipsnio 3 dalies 8 punktą ir tikrindama bankrutuojančios įmonės sandorius, nustatė, jog 2016-12-18 mokestiniu pervedimu Nr. 12181040 UAB „Robrona“ pervedė į asmeninę L. C. sąskaitą 2 000 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį – įneštų lėšų grąžinimas, o 2016‑12‑30 mokestiniu pervedimu Nr. 12301826 UAB „Robrona“ į asmeninę L. C. sąskaitą pervedė 16 556,00 Eur, nurodant mokėjimo paskirtį – įneštų lėšų grąžinimas. Ieškovės nuomone, minėti pervedimai turi būti pripažinti negaliojančiais Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.66 straipsnio 1 ir 2 dalies pagrindais. Iš banko išrašų matosi, jog 2016 m. gruodžio mėn. įmonė turėjo pakankamai lėšų atsiskaityti su darbuotojais, tačiau, vykdydama finansines operacijas, įskaitant ir ginčijamus sandorius, pažeidė CK 6.930¹ straipsnį. Ginčijami sandoriai prieštarauja įstatyme įtvirtintoms imperatyvioms normoms – CK 1.80 straipsnio 1 daliai. Nėra duomenų, kad ginčijamų pervedimų dieną ieškovė privalėjo grąžinti atsakovei pervestas pinigines lėšas. UAB „Robrona“ žinojo ir turėjo žinoti, kad sandoriai pažeidžia kreditorių teises, nes sandorių sudarymo metu pradelsti įsiskolinimai vien pirmos eilės kreditorei Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos siekė 63 498 Eur. Atsakovė nuo 2015-02-11 iki 2017‑04-07 dirbo UAB „Robrona“, kurios vadovas buvo jos sutuoktinis M. C.. Atsižvelgiant į tai, L. C. prieš atlikdama ginčijamus pervedimus turėjo realią galimybę pasiteirauti buvusio įmonės vadovo, ar tokie pervedimai nepažeis kitų kreditorių interesų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į jį argumentai

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl pagrindo ieškovės ir atsakovės sudarytiems dviem sandoriams taikyti actio Pauliana institutą ir pripažinti šiuos sandorius negaliojančiais. Apeliacinio proceso paskirtis, laikantis CPK 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų, patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnis). Vadovaujantis CPK 321 straipsnio 1 dalimi, apeliacinis skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, išskyrus atvejus, kai skundą nagrinėjantis teismas pripažįsta, kad būtinas žodinis nagrinėjimas. Teisėjų kolegija, įvertinusi apeliacijos dalyką, apeliacinį skundą, atsiliepimo į jį argumentus, konstatuoja, jog nenustatyta būtinybė skundą nagrinėti žodinio proceso tvarka, o rašytinis šios bylos nagrinėjimas nepažeis šalių teisių ir užtikrins civilinio proceso koncentracijos ir ekonomiškumo principų įgyvendinimą (CPK 321, 322 straipsniai).

Dėl naujų įrodymų

Byloje 2018-05-24 gautas atsakovės L. C. prašymas priimti naujus įrodymus –auditoriaus 2018-04-04 išvadą su auditoriaus kvalifikacijos dokumentais. Atsakovė prašymą grindžia argumentais, kad auditoriaus išvada siekiama atsikirsti į apeliaciniame skunde nurodomus argumentus ir ši išvada negalėjo būti pateikta kartu su atsiliepimu į apeliacinį skundą, kadangi ji gauta jau po atsiliepimo pateikimo teismui.Apeliacinės instancijos teisme ribojamas naujų įrodymų pateikimas. CPK 314 straipsnyje suformuluota taisyklė, kad apeliacinės instancijos teismas atsisako priimti naujus įrodymus, kurie galėjo būti pateikti pirmosios instancijos teismui, numatant šios taisyklės išimtis: 1) kai pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisako priimti įrodymus; 2) kai įrodymų pateikimo būtinybė iškyla vėliau. Pažymėtina, kad CPK įtvirtintai ribotai apeliacijai būdinga tai, kad pirmosios instancijos teismo sprendimas tikrinamas pagal byloje jau esančius ir pirmosios instancijos teismo ištirtus ir įvertintus duomenis. Atsakovė savo atsikirtimų pagrindus galėjo įrodinėti visomis leistinomis įrodinėjimo priemonėmis bylą nagrinėjant pirmosios instancijos teisme (CPK 251 straipsnis). Vien atsakovės motyvas, kad nauji duomenys gauti tik po teismo sprendimo priėmimo, nesudaro pagrindo pripažinti esant vėlesnę tokių įrodymų pateikimo būtinybę. Nenustačiusi CPK 314 straipsnyje numatytų išimčių, teisėjų kolegija atsakovės teikiamų naujų įrodymų nepriima ir jų nevertina.

Dėl bylos esmės

Byloje nustatyta, kad ieškovei UAB „Robrona“ Klaipėdos apygardos teismo 2017-05-22 nutartimi, priimta civilinėje byloje Nr. eB2-1156-479/2017, iškelta bankroto byla. Ieškovė ieškiniu actio Pauliana pagrindu prašo pripažinti negaliojančiais du ieškovės UAB „Robrona“ atsakovei L. C. atliktus mokestinius pervedimus ir taikyti restituciją, įpareigojant atsakovę grąžinti ieškovei iš viso 18 556 Eur. Rašytiniais įrodymais nustatyta, kad ieškovės ginčijamu 2016-12-18 mokėjimo pervedimu Nr. 12181040 UAB „Robrona“ pervedė L. C. 2 000 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – įneštų lėšų grąžinimas. Ieškovės ginčijamu 2016-12-30 mokėjimo pervedimu Nr. 12301826 UAB „Robrona“ L. C. pervedė 16 556 Eur, mokėjimo paskirtyje nurodyta – įneštų lėšų grąžinimas.CK 6.66 straipsnio 1 dalis numato, kad kreditorius turi teisę ginčyti skolininko sudarytus sandorius, kurių pastarasis sudaryti neprivalėjo, jeigu šie sandoriai pažeidžia kreditoriaus teises, o skolininkas apie tai žinojo ar turėjo žinoti; sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, jeigu dėl jo skolininkas tampa nemokus arba būdamas nemokus suteikia pirmenybę kitam kreditoriui, arba kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Išskiriamos tokias būtinos actio Pauliana taikymo (tenkinimo) sąlygas: 1) kreditorius turi turėti neabejotiną ir galiojančią reikalavimo teisę; 2) ginčijamas sandoris turi pažeisti kreditoriaus teises; 3) skolininkas neprivalėjo sudaryti ginčijamo sandorio; 4) skolininkas buvo nesąžiningas, nes žinojo ar turėjo žinoti, kad sudaromas sandoris pažeis kreditoriaus teises; 5) trečiasis asmuo, sudaręs su skolininku atlygintinį dvišalį sandorį, buvo nesąžiningas.Apeliaciniu skundu ieškovė nesutinka su pirmosios instancijos teismo sprendimu ieškinį atmesti. Apeliantės nuomone, teismas nepagrįstai padarė išvadas, jog nėra būtinų sąlygų visumos sandorius pripažinti negaliojančiais actio Pauliana pagrindu.Vadovaujantis CK 6.66 straipsnio 1 dalies reglamentavimu, aplinkybė, kad ginčijamas sandoris pažeidžia kreditoriaus teises, yra viena iš būtinųjų sąlygų actio Pauliana institutui taikyti. Minėtoje įstatymo nuostatoje nurodyta, kad sandoris pažeidžia kreditoriaus teises: 1) jei dėl sudaryto sandorio skolininkas tampa nemokus; 2) jei skolininkas, būdamas nemokus, suteikia pirmenybę kitam kreditoriui arba 3) jei kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės. Sprendžiant actio Pauliana pagrindu pareikštus reikalavimus, turi būti nustatoma, kaip konkrečiai pažeidžiamos kreditoriaus teisės ir interesai. Nustatyta, kad patikslintame ieškinyje ieškovė kreditorių teisių pažeidimą sudarant ginčijamus sandorius siejo su sandorių prieštaravimu imperatyvioms įstatymo normoms, o būtent – CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimu. Pirmosios instancijos teismas ištyrė šias ieškovės nurodytas aplinkybes, jas įvertino ir nustatė, kad ieškovės įsipareigojimai valstybės biudžetui susidarė po ginčijamų sandorių sudarymo, taip pat nustatė, jog darbo ginčų komisijos sprendimai, kurių pagrindu ieškovės bankroto byloje patvirtinti dviejų UAB „Robrona“ darbuotojų finansiniai reikalavimai dėl neišmokėto darbo užmokesčio, įsiteisėjo po ginčijamų sandorių sudarymo. Pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą sprendimą, nenustatė pagrindo konstatuoti, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus nepagrįstai suteikiant pirmumo teisę prieš kitus kreditorius.Apeliaciniame skunde ieškovė nenurodė konkrečių nesutikimo motyvų su pirmosios instancijos teismo padaryta bendra išvada, kad byloje nėra pagrindo konstatuoti CK 6.930¹ straipsnyje numatytos atsiskaitymo eiliškumo tvarkos pažeidimą. Ieškovė apeliaciniame skunde teigia, kad pirmosios instancijos teismas neįvertino ir nepasisakė, ar ginčijamais sandoriais nebuvo kitaip pažeistos kreditoriaus teisės. Ieškovės nuomone, kitokio pobūdžio kreditorių teisių pažeidimą patvirtina bylos duomenys ir liudytojo parodymai.Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje išaiškinta, kad formuluotė „kitaip pažeidžiamos kreditoriaus teisės“ reiškia, jog teismas, atsižvelgdamas į konkrečias bylos aplinkybes, gali konstatuoti kreditoriaus teisių pažeidimo atvejus, kurie neišvardyti teisės normoje; svarbu yra tai, kad tokių pažeidimų kvalifikavimas sietinas su prievolių kreditoriui nevykdymu ir skolininko galimybių tokias prievoles įvykdyti ateityje pasikeitimu (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012‑04‑19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Kreditoriaus teises gali pažeisti sandoriai, kurie, nors ir nesukėlė bendro skolininko nemokumo, tačiau sumažino turto, į kurį gali būti nukreipiamas išieškojimas, vertę, ir sumažėjusios vertės turto neužtenka kreditoriaus finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006-01-11 md. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-17/2006; 2008-06-09 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K‑3-262/2008). Tam tikrais atvejais, atsižvelgiant į konkrečias bylos aplinkybes, kreditorių teises pažeidžiančiu sandoriu gali būti pripažintas toks sandoris, dėl kurio atsiskaitymas su kreditoriais užtrunka ilgiau, nei būtų atsiskaityta iki sandorio sudarymo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-04-19 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-167/2012). Taigi, sprendžiant klausimą, ar ginčijamu sandoriu nebuvo „kitaip pažeistos kreditoriaus teisės“, būtina nustatyti, kad sumažėja ar nebelieka realios galimybės skolininkui atsiskaityti su kreditoriumi ir įvykdyti prievolę. Tokią susidariusią situaciją privalo įrodyti armuo, prašantis taikyti actio Pauliana (CPK 178 straipsnis). Kiekvienu atveju klausimas, ar buvo kreditorių teisių pažeidimas, sprendžiamas nustatytų faktinių aplinkybių pagrindu.Apeliantė teiginius dėl kreditorių teisių pažeidimo kitokiu būdu motyvuoja tuo, jog po ginčijamų sandorių įvykdymo ir atsiskaičius su kitais kreditoriais laikotarpiu nuo 2016-12-01 iki 2016-12‑31 įmonėje iš viso nebeliko lėšų, o tai sukėlė realią riziką, kad nebus galimybės pakankamai įvykdyti PVM įsipareigojimą valstybės biudžetui 2017-01-26. Ieškovės nuomone, būtent ginčijami lėšų pervedimai sukėlė grėsmę teisėtiems kreditorių interesams, nes neatitiko skolininko, kaip verslo subjekto, protingo elgesio standartų.CPK 177 straipsnio 1 dalis numato, kad įrodymai civilinėje byloje yra bet kokie faktiniai duomenys, kuriais remdamasis teismas įstatymų nustatyta tvarka konstatuoja, kad yra aplinkybių, pagrindžiančių šalių reikalavimus ir atsikirtimus, ir kitokių aplinkybių, turinčių reikšmės bylai teisingai išspręsti, arba kad jų nėra. Faktiniai duomenys byloje gali būti nustatomi įvairiomis įrodinėjimo priemonėmis, jų sąrašas nėra baigtinis (CPK 177 straipsnio 2 dalis). Vadovaujantis įrodymų vertinimą reglamentuojančiomis civilinio proceso teisės nuostatomis, teismas turi įvertinti byloje esančių įrodymų visumą ir tik iš įrodymų visumos daryti išvadas apie tam tikrų įrodinėjimo dalyku konkrečioje byloje esančių faktų buvimą ar nebuvimą (CPK 176–178, 185 straipsnis).Apeliantė teigia, kad pirmosios instancijos teismas, darydamas išvadas dėl įmonės veiklos ir jos veiklos rezultatų, neįvertino visų byloje esančių įrodymų, neturėjo pagrindo vadovautis Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma ir joje esančiais duomenimis. Teisėjų kolegijai įvertinus skundžiamo teismo sprendimo turinį matyti, kad pirmosios instancijos teismas, išvadas dėl byloje įrodinėjamų aplinkybių padarė remdamasis ne vien tik Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymos duomenimis, tačiau ištyrė ir įvertino taip pat ir kitus rašytiniuose įrodymuose užfiksuotus faktinius duomenis. Nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad pirmosios instancijos teismas būtent Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažymai byloje suteikė didesnę įrodomąją galią (CPK 197 straipsnio 2 dalis).Iš byloje esančio Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos 2017 m. sausio 26 d. pranešimo turinio nustatyta, kad UAB „Robrona“ PVM skola valstybės biudžetui už mokestinį laikotarpį nuo 2016-12-01 iki 2016-12‑31 sudarė 61 576,87 Eur, šį mokestį BUAB „Robrona“ turėjo sumokėti iki 2017-01-25. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, ieškovės mokestinė nepriemoka susidarė nuo 2017-01-26. Bylos duomenims, UAB „Robrona“ PVM deklaracija už 2016 m. gruodžio mėn. pateikta 2017‑01-31. Iš šių duomenų matyti, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai padarė išvadą, jog ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Robrona“ PVM mokestinė prievolė valstybės biudžetui už 2016 m. gruodžio mėn. nebuvo pradelsta.Nustatyta, kad Klaipėdos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos 2017-06-27 operatyvaus patikrinimo pažyma sudaryta tikrinant UAB „Robrona“ mokesčių įstatymuose ir jų lydimuosiuose teisės aktuose ir kitose srityse nustatytų mokėtojų pareigų vykdymą. Šioje pažymoje nurodyta, kad pagal pateiktas 2014 m. – 2015 m. metines pelno mokesčio deklaracijas, įmonė veiklą vykdė pelningai. Šioje pažymoje taip pat užfiksuoti duomenys apie tai, kad 2016 m. spalio–lapkričio mėn. darbai buvo atliekami tik biudžetinėms įstaigoms ir Švedijos juridiniam asmeniui, 2016 m. gruodžio mėn. darbai atlikti biudžetinėms įstaigoms, UAB „Žemkasa“ ir tam pačiam Švedijos juridiniam vienetui už 368 403,79 Eur, nuo kurio apskaičiuotas 75 818,30 Eur PVM. Minėtoje pažymoje taip pat nurodyta, kad 2017-03-31 dienai UAB „Robrona“ valstybės biudžetui buvo skolinga 126 808,94 Eur, didžioji dalis įsiskolinimo (63 498 Eur) susidarė PVM pagal pateiktą PVM deklaraciją už 2016 m. gruodžio mėn. Įvertintina tai, kad bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu liudytojas M. C. nurodė, jog galutinį PVM dydį už 2016 m. gruodžio mėnesį sužinojo 2017 m. sausio mėn. 15–18 d., kai gavo galutines sąskaitas; buhalteriją tvarkė kita įmonė, kuri turėjo pateikti deklaracijas, šiai įmonei būdavo pateikiami finansiniai dokumentai, pagal kuriuos apskaičiuojami mokesčiai, ji apskaičiuoja grąžintiną ir mokėtiną PVM ir siunčia deklaraciją mokesčius administruojančiai institucijai ir įmonei. Liudytojas M. C. taip pat paaiškino, kad įmonės mokėtinas PVM būdavo mažinamas įvairiomis sumomis, tai priklausė nuo įmonės mėnesio apyvartos; įmonė vykdė daug pirkimų, pirko medžiagas, už perkamas medžiagas PVM yra grąžintinas; deklaracijos dar būdavo ir tikslinamos, nes būdavo atvejų, kai sąskaitos būdavo gaunamos ir po termino (2017‑11‑07 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1-1: nuo 42 min. 40 sek. iki 49 min. 05 sek.). Iš byloje esančių 2016 m. gruodžio mėn. mokestinio laikotarpio išrašomų ir gaunamų sąskaitų faktūrų registrų duomenų bei anksčiau minėtų duomenų matyti, kad už 2016 m. gruodžio mėn. apskaičiuotas pagal PVM deklaraciją ieškovės mokėtinas PVM buvo sumažintas.Bylos duomenimis, Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos raštai ieškovei dėl tarp Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos ir UAB „Robrona“ sudarytos 2016-10-28 rangos darbų pirkimo sutarties Nr. AS-1143 vykdymo ir nutraukimo siųsti 2017 m. vasario–kovo mėn., t. y. po ginčo sandorių sudarymo. Bankroto byla UAB „Robrona“ iškelta 2017-05-22 teismo nutartimi.Iš ieškovės AB „Citadele“ banko sąskaitos išrašo duomenų matyti, kad laikotarpio nuo 2016‑12‑01 iki 2016‑12‑31 pradžioje banko sąskaitos likutis buvo neigiamas (– 19 919,07 Eur), tačiau laikotarpio pabaigoje banko sąskaitoje liko 19 877,30 Eur lėšų; šiuo laikotarpiu gauta 436 244,79 Eur pajamų ir patirta 396 448,42 Eur išlaidų. Šiuo laikotarpiu atlikti ne tik šioje byloje ginčijami lėšų pervedimai, bet ir pakankamai daug lėšų pervedimų kitiems fiziniams ir juridiniams asmenims. Apeliantė, teigdama, kad nebuvo pagrindo pripažinti, jog ieškovė tęsė veiklą, nenurodė kitokių pagrindų, dėl ko galėjo būti atliekami kiti lėšų pervedimai. Svarbia aplinkybe laikytina ir tai, kad 2016 m. gruodžio mėn. įmonė ne tik patyrė išlaidas, tačiau ir viso laikotarpio metu gaudavo lėšų. Kitoje ieškovės AB „Citadele“ banko sąskaitoje 2017 m. sausio mėn. pradžioje likutis buvo 2 757,19 Eur. Iš įmonės sąskaitos DNB banke išrašo matyti, kad 2016 m. gruodžio mėnesį buvo mokami atlygimai ir komandiruotpinigiai, taip pat atliekami mokėjimai pagal sutartis. Minėti bylos duomenys apie 2016 m. gruodžio mėn. ieškovės atliktus darbus ir banko sąskaitų išrašų duomenys sudaro pagrindą išvadai, kad tuo metu įmonė vykdė ūkinę­–komercinę veiklą. Nagrinėjamu atveju ieškovė ginčija UAB „Robrona“ 2016-12-18 ir 2016-12-30 atliktus lėšų pervedimus atsakovei L. C., jų bendra suma sudaro 18 556 Eur. Teisėjų kolegija atsižvelgia į tai, kad apeliaciniame skunde ieškovė akcentuoja būtent CK 6.66 straipsnio 1 dalyje numatytą kitokio pobūdžio kreditorių teisių pažeidimą sudarant ginčijamus sandorius. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad teismų praktikoje išaiškinta, jog nustatant, ar dėl ginčijamų sandorių buvo pažeistos kreditoriaus teisės, neturi būti suteikiamos nepagrįstos privilegijos kreditoriui, todėl jei skolininkas, sudaręs ginčijamą sandorį, vis tiek turi pakankamai turto kreditorių reikalavimams patenkinti arba jo mokumas nekinta, tai šios actio Pauliana taikymo sąlygos konstatuoti negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2012-11-06 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K-P-311/2012; 2016-04-01 nutartį civilinėje byloje Nr. e3K‑3‑191‑915/2016).Vertinant šioje byloje ieškovės ginčijamų sandorių reikšmę, žalingumo kreditorių teisėms galimybę, būtina įvertinti bendrą ginčo sandorių sudarymo kontekstą. Bylos duomenimis, laikotarpiu nuo 2016‑12‑01 iki 2016‑12‑31 lėšos pervestos ne tik pagal ginčijamus sandorius. Kaip nustatyta anksčiau, 2016 m. gruodžio mėn. ieškovė UAB „Robrona“ vykdė veiklą, atsiskaitydavo su kreditoriais ir tiekėjais, gaudavo lėšas. Ginčijamų sandorių sudarymo metu UAB „Robrona“ prievolė mokėti PVM už 2016 m. gruodžio mėn. mokestinį laikotarpį nebuvo pradelsta. 2016 m. gruodžio mėn. pabaigoje įmonės banko sąskaitose buvo lėšų. Nors apeliantė akcentuoja, kad ginčijami sandoriai vertintini ne izoliuotai, tačiau pati apeliantė nurodo, kad ir 2017 m. sausio mėnesį įmonė toliau vykdė atsiskaitymus su įvairiais kreditoriais. Byloje esančių banko sąskaitų išrašų duomenimis, UAB „Robrona“ gavo lėšas ir atsiskaitymus vykdė ir 2017 m. sausio mėn. Įvertinusi visumą bylos duomenų, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog bylos duomenų visuma nesudaro pagrindo daryti išvadą, kad ginčijami sandoriai pažeidė kitų kreditorių interesus, jų pagrindu nepagrįstai suteikiant pirmumo teisę prieš kitus kreditorius. Bylos duomenys neteikia pagrindo konstatuoti, kad ūkinę–komercinę veiklą vykdžiusios ieškovės UAB „Robrona“ su atsakove sudaryti ginčo sandoriai, jų sudarymo metu, sietini su įmonės turto masės ir galimybių įvykdyti ateityje atsirasiančias įmonės prievoles pasikeitimu tokiu mastu, kuris sudarytų pagrindą pripažinti, kad dėl ginčo sandorių kitaip pažeistos kreditorių teisės.Ieškovė apeliacinį skundą taip pat grindžia motyvais, kad atsakovė neįrodė prievolės sudaryti ginčijamus sandorius, tad ginčijami ieškovės ir atsakovės sandoriai neprivalėjo būti sudaryti. Apeliantė nurodo, kad nagrinėjamu atveju ginčijamus sandorius sudariusių šalių nesąžiningumas preziumuojamas pagal CK 6.67 straipsnio 3 punktą. Apeliantės teigimu, atsakovė L. C., būdama verslininkė ir UAB „Robrona“ vadovo M. C. sutuoktinė, turėjo realią galimybę įvertinti įmonės finansinę padėtį.Vadovaujantis CK 6.67 straipsnio 3 punktu, preziumuojama, kad kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalys buvo nesąžiningos, jeigu skolininkas – juridinis asmuo sudarė sandorį su fiziniu asmeniu, kuris yra to juridinio asmens vadovas ar valdymo organo narys arba šio asmens sutuoktinis, vaikas, tėvas (motina) ar kitas artimasis giminaitis. Ši nuostata reikšminga įrodinėjimo naštai tarp šalių paskirstyti. Esant bent vienam CK 6.67 straipsnyje nustatytų atvejų, trečiojo asmens nesąžiningumas preziumuojamas, o trečiajam asmeniui, norinčiam šią prezumpciją paneigti, tenka įrodinėjimo našta. Kitais atvejais įrodyti trečiojo asmens nesąžiningumo faktą yra sandorį actio Pauliana pagrindu ginčijančio asmens pareiga. Vertinant trečiojo asmens nesąžiningumą, kuris, palyginti su skolininko nesąžiningumu, gali būti ne taip aiškiai išreikštas, nereikalaujama, kad jo žinojimas būtų nukreiptas į konkretų kreditorių, užtenka, kad trečiasis asmuo žinotų, jog toks sandoris sukels ar sustiprins skolininko nemokumą.Sąlyga dėl skolininko neprivalėjimo sudaryti ginčijamo sandorį iš esmės paaiškinama kaip teisinės prievolės sudaryti sandorį neturėjimas. Actio Pauliana ieškinys nesudaro teisinių prielaidų ginčyti sandorius, kurie jų sudarymo metu nebuvo draudžiami ir atitiko įprastą verslo praktiką, nepaisant to, kad jų sudarymo metu skolininkas turėjo įsipareigojimų ir kitiems kreditoriams, o vėliau jam buvo iškelta bankroto byla. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad tam tikrais atvejais privalomumas skolininkui sudaryti sandorį gali kilti ir dėl susiklosčiusių faktinių aplinkybių, kurias kiekvienu konkrečiu atveju įvertina teismas. Tokiomis pripažintinos aplinkybės, kurioms esant ginčijamų sandorių sudarymas atitiktų protingo asmens, veikiančio skolininko kreditorių interesais, elgesio standartą. Taigi jeigu skolininkas privalėjo sudaryti ginčijamą sandorį, tai jo pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu negalima (žr., pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2011-09-27 nutartį civilinėje byloje Nr. 3K‑3‑362/2011; kt.).Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovė L. C. 2015-02-11 iki 2017-04-07 buvo UAB „Robrona“ darbuotoja. Iš byloje esančių atsakovės L. C. banko sąskaitos išrašų matyti, kad 2016 m. sausio–gruodžio mėn. atsakovė pervesdavo lėšas UAB „Robrona“. Buvęs UAB „Robrona“ vadovas M. C., apklaustas kaip liudytojas, nurodė, kad buvo pasirašytas susitarimas, jog jeigu UAB „Robrona“ reikės pinigų, M. C., jo sutuoktinė ar UAB „Išskirtinio būsto statybos“ pagal poreikį suteiks lėšas, o poreikio nelikus, lėšos bus grąžinamos (2017‑11‑07 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1-1: nuo 39 min. 25 sek.). Nors apeliantė pabrėžia, kad į bylą atsakovė nepateikė aplinkybes dėl buvusio tokio susitarimo patvirtinančio rašytinio susitarimo, tačiau teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad pagrindą pripažinti buvus tokį susitarimą sudaro byloje esančių rašytinių įrodymų visuma, susiklostę verslo santykiai. Atsiliepime į apeliacinį skundą atsakovė nurodo, kad ji turėjo galimybę sužinoti iš sutuoktinio apie gerą UAB „Robrona“ finansinę būklę, pasirašytas rangos darbų sutartis, vykdomus rangos darbus. Liudytojas M. C. byloje nurodė, kad atsakovė žinojo, jog įmonės padėtis gera, nes priešingu atveju nebūtų skolinusi pinigų (2017‑11‑07 teismo posėdžio garso įrašas Nr. 1-1: nuo 50 min. 30 sek.).Dvišalį sandorį pripažinti negaliojančiu actio Pauliana pagrindu galima tik tuo atveju, kai trečiasis asmuo, sudarydamas su skolininku sandorį, buvo nesąžiningas, t. y. žinojo arba turėjo žinoti, kad sandoris pažeidžia skolininko kreditoriaus teises (CK 6.66 straipsnio 2 dalis). Pažymėtina, kad CK 6.67 straipsnio 3 punkte yra numatyta būtent kreditoriaus interesus pažeidusio sandorio šalių nesąžiningumo prezumpcija. Šiuo atveju bylos duomenimis, UAB „Robrona“ mokestinė nepriemoka valstybės biudžetui už mokestinį 2016 m. gruodžio mėn. laikotarpį susidarė po ginčijamų sandorių sudarymo, t. y. nuo 2017-01-26. Teisėjų kolegija įvertina tai, kad tiek iki ginčijamų sandorio sudarymo, tiek po jų sudarymo UAB „Robrona“ vykdė ir kitus atsiskaitymus, atliko mokėjimus, gaudavo lėšų, taip pat 2016-12-31 banko sąskaitose turėjo lėšų. Kaip nurodyta anksčiau, bylos duomenys nesudaro pagrindo pripažinti, kad ginčo sandorių sudarymo metu kitaip pažeistos kreditorių teisės. Įvertinus bylos faktines aplinkybes, teisėjų kolegija pritaria pirmosios instancijos teismo motyvams ir išvadai, kad nagrinėjamu atveju ginčijami UAB „Robrona“ 2016-12-18 ir 2016-12-30 atlikti lėšų pervedimai atsakovei L. C. atitiko protingo asmens, veikiančio kreditorių interesais tomis aplinkybėmis, elgesį, nulemtą tuo metu buvusių faktinių aplinkybių. Tam, kad būtų pagrindas sandorį pripažinti negaliojančiu, turi būti įrodyta actio Pauliana instituto taikymo sąlygų visuma. Ištyrusi įrodymus byloje ir įvertinusi apeliacinio skundo argumentus, teisėjų kolegija sutinka su pirmosios instancijos teismo išvada, kad nagrinėjamu atveju nenustatytos visos sąlygos, kurios būtinos ieškovės ginčijamus sandorius pripažinti negaliojančiais ieškovės nurodomu pagrindu.Apibendrindama tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai įvertino konkrečios bylos faktines aplinkybes ir teisingai aiškino ir taikė materialinės bei proceso teisės normas. Ieškovės apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir šioje byloje priimti priešingą sprendimą, dėl to apeliacinis skundas atmestinas, o skundžiamas teismo sprendimas paliktinas nepakeistas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Dėl bylinėjimosi išlaidų

Apeliantės nuomone, teismas, priteisdamas iš ieškovės bankrutuojančios UAB „Robrona“ atsakovei bylinėjimosi išlaidas, neatsižvelgė į bylos sudėtingumą, advokato darbą ir laiko sąnaudas, padarytų išvadų neargumentavo, o vadovavosi tik pateiktais dydžiais. Teisėjų kolegija šiuos apeliacinio skundo argumentus atmeta kaip nepagrįstus.CPK 98 straipsnio 1 dalis numato bendrąją taisyklę, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusių nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus ir teikiant konsultacijas. Vadovaujantis 98 straipsnio 2 dalimi, šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta teisingumo ministro 2015 m. kovo 19 d. įsakymu Nr. 1R-77 ir Lietuvos advokatūros advokatų tarybos pirmininko 2015 m. kovo 16 d. raštu Nr. 141 nauja redakcija išdėstytose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (toliau – Rekomendacijos).Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad atsakovė patyrė 1 000 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai už procesinių dokumentų rengimą ir atstovavimą. Atsakovės prašyme dėl bylinėjimosi išlaidų atlyginimo detalizuota, kad išlaidos už atsiliepimą į patikslintą ieškinį sudaro 600 Eur, o išlaidos už atstovavimą teismo posėdžiuose – 400 Eur. Atsakovės išlaidos neviršija Rekomendacijų 7, 8.2, 8.19, 9 punktų pagrindu apskaičiuotino maksimalaus užmokesčio dydžio. Skundžiamame teismo sprendime ši aplinkybė įvertinta, dėl to nėra pagrindo dėl šios dalies konstatuoti apeliantės nurodomų CPK 291 straipsnio 1 dalies 5 punkto ir 270 straipsnio 4 dalies 4 punkto nuostatų pažeidimą. Atsižvelgus į aplinkybę, kad ieškovė byloje teikė patikslintą ieškinį, o atsakovė į jį teikė atsiliepimą, taip pat įvertinus byloje vykusių teismo posėdžių trukmę, nenustatyta pagrindo konstatuoti, kad skundžiamu teismo sprendimu iš ieškovės priteistas atsakovės turėtų bylinėjimosi išlaidų atlyginimas yra per didelis ar priteistas nepagrįstai.Atsakovė L. C. pateikė prašymą priteisti iš apeliantės 1 089 Eur išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme, atlyginimą. Atsakovės turėtos bylinėjimosi išlaidos pagrįstos rašytiniais įrodymais, neviršija Rekomendacijose nurodytų dydžių, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą nėra per didelės, dėl to, ieškovės apeliacinį skundą atmetus, priteistinos iš apeliantės (CPK 98 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326–331 straipsniais, teisėjų kolegija

nutaria:

Klaipėdos apylinkės teismo Klaipėdos miesto rūmų (Klaipėdos miesto apylinkės teismo) 2017-12-20 sprendimą palikti nepakeistą.

Priteisti iš bankrutuojančios uždarosios akcinės bendrovės „Robrona” administravimo išlaidų atsakovei L. C. 1 089 Eur (vieną tūkstantį aštuoniasdešimt devynis eurus 00 ct) bylinėjimosi išlaidų, turėtų apeliacinės instancijos teisme.