Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jolantos Malijauskienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Mefodijos Povilaitienės ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjui L. V., jo atstovei advokatei Juzefai Brinevičienei,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo L. V. skundą atsakovei Valstybinei akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybai prie Sveikatos apsaugos ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui viešajai įstaigai Kauno Dainavos poliklinikai dėl įsakymo dalies panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas L. V. skunde teismo prašo panaikinti Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos (toliau – ir Tarnyba) direktoriaus 2017 m. rugsėjo 11 d. įsakymo Nr. T4-251 „Dėl pacientui L. V. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės“ (toliau – ir Įsakymas) 1 dalį ir įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti patikrinimą pagal pareiškėjo L. V., atstovaujančio jo tėvui L. V., skundą dėl viešojoje įstaigoje Kauno Dainavos poliklinikoje (toliau – ir Poliklinika) teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės (el. byla, l. 1–5).

Pareiškėjas skunde nurodė, kad atsakovo sprendimas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio 1 dalyje individualiam teisės aktui keliamų reikalavimų. Įsakymas grindžiamas 2017 m. rugsėjo 11 d. patikrinimo ataskaita (toliau – ir Patikrinimo ataskaita), kuri yra neatskiriama Įsakymo dalis.

Pareiškėjas teigė, kad Patikrinimo ataskaitoje, vertinant šeimos gydytojos M. M. veiksmus (toliau – ir šeimos gydytoja), atsakovė nesivadovavo Lietuvos medicinos norma MN 14:2005 „Šeimos gydytojas. Teisės, pareigos, kompetencija ir atsakomybė“ (toliau – ir Medicinos norma), todėl jos išvada, kad nei išoriniai, nei lokaliniai įstaigos dokumentai šeimos gydytojui nenustato pareigos kontroliuoti gydytojo kardiologo konsultacijų atlikimo, yra neteisinga. Dėl nurodyto pažeidimo nėra galimybių atlikti ne tik nepriklausomo vertinimo dėl klausimų, kurie priskirti medicinos mokslo sričiai, bet ir patikrinti, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertintiną ir sprendimo pagrįstumą.

Pasak pareiškėjo, Patikrinimo ataskaitoje nurodyti prieštaringi faktai dėl kardiologo konsultacijos. Be to, minėtoje ataskaitoje nevertinta, ar Greitosios medicinos pagalbos gydytojai laikėsi Greitosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo reikalavimų ir, ar ne dėl greitosios medicinos pagalbos gydytojų klaidų mirė pareiškėjo tėvas.

Pareiškėjas akcentavo, kad paciento L. V. (toliau – ir pacientas) šeimos gydytoja žinojo, kokiomis (duomenys neskelbtini) ligomis pacientas sirgo, tačiau būtiniausių tyrimų ir gydymo jam neskyrė. Be to, Tarnyba nesiaiškino, kodėl šeimos gydytoja nevykdė Medicinos normoje nustatytų pareigų. Pabrėžė, kad neaišku, kokie (duomenys neskelbtini) tyrimai pacientui buvo atlikti, koks (duomenys neskelbtini) gydymas jam buvo paskirtas laikotarpiu nuo 2013 m. iki 2016 m., išskyrus (duomenys neskelbtini) matavimus.

Taip pat pareiškėjui nesuprantama, kodėl pacientas buvo konsultuotas neurologų, reumatologų, chirurgų, radiologų, bet ne kardiologo, kuris pacientui turėjo skirti būtinus tyrimus: (duomenys neskelbtini) ir kt.

Pareiškėjas pateikė papildomus paaiškinimus, kuriuose akcentavo Šeimos gydytojos nekompetenciją. Pažymėjo, kad Pacientas 2008 m. buvo siųstas pas kardiologą ir jam nebuvo skirtas tinkamas gydymas. Ir vėliau tik 2015 m. buvo siųstas pas kardiologą planiniam patikrinimui. Ligos per 7 metus tik progresavo. Pacientas buvo labai pareigingas, lankėsi paskirtu metu, vartojo gydytojų išrašytus vaistus. Pasak pareiškėjo, jokio gydymo jo tėvui Poliklinikoje neskyrė, galutiniai tyrimai nebuvo padaryti, sumaišytos ligos diagnozės, gydytojai dirbo neprofesionaliai. Šeimos gydytoja tinkamai neužpildė medicininės dokumentacijos, nekontroliavo gydytojų specialistų konsultacijų. Be to, neskyrė (duomenys neskelbtini) paslaugų. Šeimos gydytoja paciento kojų nei karto neapžiūrėjo. Neigiamai vertino Poliklinikos kardiologės, neurologo darbą bei greitosios pagalbos medikų veiksmus, gaivinant pacientą. Pabrėžė, kad Patikrinimo ataskaitoje daug neatitikimų ir prieštaravimų nustatant diagnozę pacientui.

Pareiškėjas ir jo atstovė teismo posėdyje palaikė skunde ir papildomuose paaiškinimuose išdėstytas aplinkybes ir prašė tenkinti pareiškėjo skundą. Akcentavo, kad šeimos gydytoja buvo nekompetentinga ir netinkamai teikė pacientui medicinines paslaugas.

Atsakovė Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyba prie Sveikatos apsaugos ministerijos atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, t. 2, l. 1–7).

Atsiliepime nurodė, kad Įsakymas yra teisėtas ir pagrįstas. Pabrėžė, kad Tarnyba, įvertinusi visas faktines pacientui Poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų aplinkybes, neturėjo nei faktinio, nei teisinio pagrindo konstatuoti, jog paslaugos buvo suteiktos netinkamai, nesilaikant teisės aktų reikalavimų.

Tarnyba, įvertinusi šeimos gydytojos įrašus paciento Asmens sveikatos istorijoje, nustatė, kad tiriamuoju laikotarpiu (2013 m. kovo 14 d.–2016 m. gegužės 4 d.) pacientas reguliariai lankydavosi pas šeimos gydytoją, kuri vertindavo objektyvią paciento sveikatos būklę, išsakytus nusiskundimus, periodiškai atlikdavo atitinkamus laboratorinius ir instrumentinius tyrimus. Pabrėžė, kad pacientas turėjo ne vieną gretutinę ligą, kurių gydymui, stebėsenai šeimos gydytoja atliko jos kompetencijai priskirtus veiksmus. Tarnyba, įvertinusi įrašus medicininėje dokumentacijoje, nustatė, kad pacientas apsilankymų pas šeimos gydytoją metu prašydavo pratęsti kompensuojamuosius vaistus ir dažniausiai išreikšdavo nusiskundimus, susijusius su juosmens, kojų skausmu. Atsakovė nustatė, kad pacientui paskirti ir atlikti profilaktiniai tyrimai atitiko jų periodiškumo reikalavimus. Pacientas buvo stebėtas, siųstas konsultuotis pas gydytojus specialistus, šeimos gydytoja vykdė gautas gydytojų specialistų rekomendacijas.

Akcentavo, kad paciento (duomenys neskelbtini) ligai stebėti ir gydyti, šeimos gydytoja matuodavo (duomenys neskelbtini), skirdavo ir vertindavo elektrokardiogramas, išrašydavo kompensuojamuosius vaistus ir siųsdavo gydytojo kardiologo konsultacijoms. Pabrėžė, kad pacientas papildomų nusiskundimų (duomenys neskelbtini) neišreikšdavo. Akcentavo, kad siuntimas specialisto konsultacijai turi būti pagrįstas konkrečiomis indikacijomis, kurių buvimą nustato siunčiantis gydytojas. Nurodė, kad šeimos gydytoja pacientą ne kartą siuntė kardiologo konsultacijoms, tačiau duomenų asmens sveikatos istorijoje, kad jis pas specialistus lankėsi, nėra. Teisės aktai šeimos gydytojui paskirtų konsultacijų kontrolės nenumato. Tarnyba, kaip priemonę, padėsiančią gerinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybę, Įsakyme suformulavo rekomendaciją Poliklinikai vidaus dokumentuose įrašyti reikalavimą gydančiam gydytojui kontroliuoti pacientui paskirtos gydytojo specialisto konsultacijos atlikimą. Pažymėjo, kad jokių prieštaravimų Patikrinimo ataskaitoje nėra.

Tarnyba pažymėjo, kad pareiškėjas nėra pateikęs skundo, dėl, jo vertinimu, pacientui netinkamai suteiktų Greitosios medicinos pagalbos paslaugų.

Tarnyba teigė, kad, vadovaudamasi teisės aktais, išsamiai išnagrinėjo pareiškėjo skundą, pagal jai suteiktą kompetenciją atliko patikrinimą ir padarė pagrįstą išvadą, kad pacientui laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Ta aplinkybė, kad pareiškėjo netenkina Patikrinimo ataskaitos ir jos pagrindu priimto Įsakymo turinys, nepatvirtina, jog Tarnyba, kaip viešojo administravimo subjektas, tinkamai šio klinikinio atvejo neišnagrinėjo.

Atsakovės atstovės teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstytas aplinkybes ir prašė skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Trečiasis suinteresuotas asmuo Poliklinika atsiliepime į skundą prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (el. byla, t. 1, l. 33–36).

Nurodė, kad Šeimos gydytoja pacientui tinkamai teikė medicinines paslaugas, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Asmens sveikatos istorijoje esančiuose gydytojų specialistų atsakymuose įtarimų dėl galimai blogėjančios kardiologinės paciento būklės nebuvo išsakyta. Pabrėžė, kad šeimos gydytoja vadovavosi Medicinos norma ir jos nepažeidė. Pacientui buvo diagnozuotos ligos, skirtas gydymas, atliekami privalomi tyrimai. Pacientas pas šeimos gydytoją lankėsi reguliariai nuo 2006 m., jo išsakyti nusiskundimai to paties pobūdžio būdingi stuburo srities sutrikimams ir naujų nusiskundimų pablogėjusia sveikata nei pacientas, nei jo artimieji neišsakė. Pabrėžė, kad paciento sveikatos būklės duomenys nekito ir neleido įtarti širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinių simptomų bei sindromų ar galimų komplikacijų.

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovė teismo posėdyje palaikė atsiliepime į skundą išdėstyta aplinkybes ir prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą. Akcentavo, kad šeimos gydytoja pacientui tinkamai teikė medicinines paslaugas ir teisės aktų reikalavimų nepažeidė.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Byloje kilęs ginčas dėl Tarnybos Įsakymo 1 punkto teisėtumo ir pagrįstumo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.

Remiantis rašytiniais byloje esančiais įrodymais nustatyta, kad Poliklinika, atsakydama į pareiškėjo 2016 m. liepos 18 d. skundą, 2016 m. rugpjūčio 12 d. raštu Nr. (1.16)5-640 „Dėl skundo“ konstatavo, kad šeimos gydytoja pacientui medicininę pagalbą teikė tinkamai, nepažeisdama teisės aktų reikalavimų, šeimos gydytojos neprofesionalumo faktų nenustatė (t. 2, l. 374–376).

Pareiškėjas, atstovaujantis tėvui L. V., 2017 m. birželio 7 d. pateikė skundą Tarnybai dėl pacientui 2013 m. kovo 14 d.–2016 m. gegužės 4 d. teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimo (el. byla, t. 2, l. 363–367).

Tarnyba, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Akreditavimo tarnybos nuostatų, patvirtintų 2011 m. rugsėjo 7 d. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro įsakymu Nr. V-839 ,,Valstybinės akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnybos prie Sveikatos apsaugos ministerijos nuostatų patvirtinimo“, 11.38 ir 11.39 papunkčiais, Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašo, patvirtinto Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 3 d. įsakymu Nr. T1-137 ,,Dėl Pacientų skundų nagrinėjimo Valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau – Aprašas), nuostatomis, atliko asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės patikrinimą dėl pacientui 2013 m. kovo 14 d.–2016 m. gegužės 4 d. Poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės patikrinimą ir Patikrinimo ataskaitoje padarė išvadą, kad pacientui L. V. laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų ir įstaigos vidaus dokumentų reikalavimų. Poliklinikos vadovui taikytina rekomendacija Poliklinikos vidaus dokumentuose įrašyti reikalavimą – gydančiam gydytojui kontroliuoti pacientui paskirtos gydytojos specialisto konsultacijos atlikimą (el. byla, t. 2, l. 21–27).

Tarnyba, vadovaudamasi Įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos pacientų teisių ir žalos sveikatai atlyginimo įstatymo 23 straipsniu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu, Aprašo 32 punktu ir atsižvelgdama į Patikrinimo ataskaitą, nustatė, kad pacientui nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų (el. byla, t. 2, l. 28).

Pareiškėjas teigė, kad šeimos gydytoja pacientui netinkamai teikė medicinines paslaugas.

Tarnyba yra specialusis valdymo ir kontrolės subjektas (Sveikatos sistemos įstatymo 9 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 75 straipsnis). Remiantis Sveikatos sistemos įstatymo 75 straipsnio 2 dalies 6 punktu, Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 52 straipsnio 1 dalies 2 punktu jai suteikti įgaliojimai vykdyti asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo, kokybės (tinkamumo) ir ekonominio efektyvumo priežiūrą (valstybinę kontrolę). Pagrindinius reikalavimus sveikatos priežiūros paslaugas teikiančių įstaigų veiklos valstybinei kontrolei (valstybiniam medicininiam auditui), taip pat dokumentus šių procedūrų eigai fiksuoti nustato Sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo III dalis, Pacientų skundų nagrinėjimo valstybinėje akreditavimo sveikatos priežiūros veiklai tarnyboje prie Sveikatos apsaugos ministerijos tvarkos aprašas, patvirtintas Akreditavimo tarnybos direktoriaus 2013 m. vasario 6 d. įsakymu Nr. T1-137.

Pagal Tarnybos nuostatų, patvirtintų Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2011 m. rugsėjo 7 d. įsakymu Nr. V-839 (toliau – ir Nuostatai), 9.6, 9.7 ir 10.47 punktus, pagrindiniai Tarnybos veiklos tikslai yra teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti sveikatos priežiūros paslaugų kokybės kontrolę; teisės aktų nustatyta tvarka vykdyti pacientų saugos kontrolę; taip pat Tarnyba pagal savo kompetenciją nagrinėja juridinių ir fizinių asmenų prašymus, pranešimus, skundus.

Taigi, Tarnybai suteikta kompetencija vertinti sveikatos priežiūros įstaigų, šiuo atveju Poliklinikos, darbą, suteikiant pacientui medicinines paslaugas. Byloje vertinama, ar atsakovė tinkamai, nagrinėdama pareiškėjo 2017 m. birželio 7 d. skundą, laikėsi pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti asmens sveikatos priežiūros paslaugų kokybės ir pacientų saugos valstybinės kontrolės objektyvumą.

Pareiškėjas byloje kelia klausimą dėl skundžiamo sprendimo atitikties VAĮ 8 straipsnyje administraciniams aktams keliamų reikalavimų. Pagal VAĮ 8 straipsnio 1 dalį, individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos.

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojama praktika nurodo, kad individualiame administraciniame akte motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas. Akte turėtų būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindimas, kuriuo viešo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą. Ši teisės norma yra siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus.

Pažymėtina, kad nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto, ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicinos srities klausimų sprendimas nepatenka į administracinio teismo kompetencijos ribas, vertintini procedūriniai pareiškėjo skundo nagrinėjimo klausimai.

Byloje vertintina, ar Tarnybos išvada, kad pacientui nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. Poliklinikoje teiktos asmens sveikatos priežiūros paslaugos, nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų, yra pagrįsta.

Tarnyba, atlikdama pareiškėjo skundo tyrimą surinko iš Poliklinikos ir vertino medžiagą, t. y. Asmens sveikatos istoriją, praktikos licencijas, pareigų instrukcijas, darbo sutartis, Poliklinikos asmens sveikatos priežiūros licenciją, įstaigos vidaus dokumentus: Darbo tvarkos taisykles, (patvirtintos direktoriaus 2010 m. rugpjūčio 2 d. įsakymu Nr. 108, pakeitimas 2017 m. kovo 27 d. įsakymu Nr. 1-49, įstaigos direktoriaus 2004 m. rugsėjo 10 d. įsakymas Nr. 148 „Dėl Būtinosios medicinos pagalbos ir būtinosios medicinos pagalbos paslaugų teikimo tvarkos bei masto pakeitimo“ su pakeitimais ir papildymais, poliklinikos direktoriaus 2012 m. kovo 3 d. įsakymas Nr. 48 „Dėl Cukrinio diabeto ambulatorinio gydymo kompensuojamaisiais vaistais tvarkos aprašo patvirtinimo“, poliklinikos direktoriaus 2011 m. birželio 10 d. įsakymas Nr. 85 „Dėl Sergančiųjų cukriniu diabetu slaugos paslaugų teikimo reikalavimų aprašo patvirtinimo“ pakeitimo“, poliklinikos direktoriaus 2002 m. rugsėjo 16 d. įsakymas Nr. 122 „Dėl Ligų diagnostikos bei ambulatorinio gydymo, kompensuojamo iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžeto, metodikų patvirtinimo“, poliklinikos direktoriaus 2007 m. liepos 13 d. įsakymas Nr. 96 „Dėl Ambulatorinių specializuotų asmens sveikatos priežiūros paslaugų teikimo reikalavimų patvirtinimo“, Poliklinikos Fizinės medicinos ir reabilitacijos skyriaus darbo nuostatai, patvirtinti poliklinikos direktoriaus 2016 m. liepos 7 d. įsakymu Nr. 1-110, Specialistų skyriaus darbo nuostatais, patvirtintais direktoriaus 2011 m. spalio 13 d. įsakymu Nr. 177, Poliklinikos direktoriaus 2014 m birželio 3 d. įsakymu Nr. 1-118 „Dėl VŠĮ Kauno Dainavos poliklinikos pacientų informavimo ir siuntimo patvirtinimo formos“ pakeitimu, II Šeimos sveikatos priežiūros skyriaus nuostatais, patvirtintais Poliklinikos direktoriaus 2011 m. lapkričio 2 d. įsakymu Nr. 194, Poliklinikos direktoriaus 2015 m. rugpjūčio 11 d. įsakymu Nr. V-943, Gydytojų specialistų konsultacijų ir siuntimų pas juos tvarka, patvirtinta direktorius 2013 m. lapkričio 29 d. įsakymu Nr. 1-163, šeimos gydytojos 2017 m. liepos 24 d. rašytiniu paaiškinimu, skundo tyrimui pateiktais dokumentais.

Byloje nustatyta, kad Tarnybai pateiktame 2017 m. liepos 24 d. rašytiniame paaiškinime šeimos gydytoja nurodė, kad paciento išsakyti nusiskundimai buvo to paties pobūdžio, būdingi (duomenys neskelbtini) sutrikimams, kurie buvo patvirtinti konsultacijų metu gydytojų reumatologų, III paslaugų lygio gydytojų neurologų bei atliktais magnetinio rezonanso tomografinio tyrimais. Iš paciento artimųjų jokių pastabų dėl blogėjančios L. V. savijautos ar sveikatos būklės pokyčių negauta. Pacientas reguliariai Dainavos poliklinikoje lankėsi dėl kompensuojamųjų vaistų išrašymo. Stebėti paciento sveikatos būklės duomenys ((duomenys neskelbtini)), ženkliau nekito ir neleido įtarti Širdies ir kraujagyslių sistemos ligų pagrindinių simptomų bei sindromų ar galimų komplikacijų. Taip pat pacientas buvo konsultuotas gydytojų neurologų, reumatologų, chirurgų, kraujagyslių chirurgo, radiologų, kurie įtarimų dėl galimai blogėjančios kardiologinės būklės neišsakė (el. byla. T. 2, l. 42). Be to ir 2017 m. liepos 21 d. ir 2017 m. liepos 26 d. paaiškinimuose šeimos gydytoja nurodė, kad paciento būklės duomenys ženkliai nekito. Šeimos gydytojos 2017 m. birželio 23 d. paaiškinime (el. byla, t. 2, l. 289) nurodė, kad pacientui buvo skiriamas (duomenys neskelbtini) gydymas. Taip pat nurodė, kad 2014 m. liepos 25 d. buvo siųstas kardiologų konsultacijai, tačiau negavus atsakymo, pakartotinai nukreiptas kardiologų konsultacijai 2014 m. rugsėjo 29 ir 2015 m. kovo 13 d. Teismo vertinimu, šeimos gydytojos paaiškinimuose esminių skirtumų nėra, pareiškėjui nustatytos tos pačios ligos, skirtas gydymas ir tie patys nusiskundimai.

Pareiškėjo papildomi argumentai dėl (duomenys neskelbtini) nurodyti tik skunde teismui, todėl šiuo aspektu Tarnyba neturėjo atlikti papildomo tyrimo. Asmens ligos istorijoje užfiksuota, kad paciento kojos buvo apžiūrimos. Teismas negali vertinti medicininių dalykų, kurie nepriskirti teismo diskrecijai.

Darytina išvada, kad atsakovė tinkamai ištyrė ir įvertino paciento medicininius dokumentus, ginčo laikotarpiu taikytą gydymą. Patikrinimo ataskaitoje detaliai išnagrinėta ir įvertinta medicininė dokumentacija, susijusi su pacientui teiktomis medicininėmis paslaugomis. Nustatyta, kad šeimos gydytoja vertino gydytojų konsultantų (gydytojo radiologo, gydytojo ortopedo traumatologo, gydytojo reumatologo, gydytojo anesteziologo reanimatologo, gydytojo neurologo, gydytojo chirurgo ir kt.) išvadas, vykdė jų rekomendacijas. Paskirti ir atlikti profilaktiniai tyrimai atitiko jų periodiškumo reikalavimus. Pareiškėjas nenurodė, kokių konkrečių tyrimų šeimos gydytoja neskyrė pacientui.

Pareiškėjo teigimu, šeimos gydytoja turėjo kontroliuoti gydytojo kardiologo paskirtas konsultacijas. Pacientui 2014 m. liepos 25 d., 2014 m. rugsėjo 29 d., 2015 m. kovo 13 d. paskirtų gydytojo kardiologo konsultacijų atlikimo šeimos gydytoja nekontroliavo, nes teisės aktai tokios pareigos jai nenustatė. Gydytojo kardiologo konsultacijų išvadų paciento sveikatos istorijoje nėra, todėl Tarnyba negalėjo įvertinti būtinybės skirti tyrimus ar procedūras. Tarnyba nenustatė, kad šeimos gydytoja būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus. Pažymėtina, kad Įsakymo 2 punkte suformuluotas siūlymas įstaigos vadovui nepatvirtina šeimos gydytojos nekompetencijos ar netinkamai suteiktų medicininių paslaugų.

Taip pat Tarnyba vertino ir gydytojo endokrinologo konsultacijos paskyrimą bei remdamasi kraujo tyrimais, nustatė, kad pacientui gydytojo endokrinologo konsultacija pacientui neturėjo būti paskirta. Tarnyba įvertino ir pareiškėjo skundo argumentus dėl sumaišytų diagnozių ir nurodė, kad negalėjo šių argumentų vertinti, nes nenurodė, kas ir kokias diagnozes sumaišė.

Be to, Ligos istorijoje nustatyta, kad Poliklinikos kardiologė pacientą konsultavo (2008 m. lapkričio 17 d., 2008 m. lapkričio 27 d., 2008 m. gruodžio 18 ir 19 dienomis), kuris nepatenka į Tarnybos tiriamą laikotarpį (2013 m. kovo 14 d.–2016 m. gegužės 4 d.). Šis laikotarpis neturėjo būti vertinamas. Asmens ligos istorijoje vėlesnių gydytojos kardiologės įrašų nėra.

Nustatyta, kad pacientas siųstas konsultuotis pas gydytojus specialistus, įskaitant ir gydytoją kardiologą: 2014 m. liepos 25 d., 2014 m. rugsėjo 29 d. ir 2015 m. kovo 13 d. Asmens ligos istorijoje duomenų, kad pacientas nuvykdavo paskirtoms konsultacijoms ir kad lankėsi pas gydytoją kardiologą, nėra. Pareiškėjas šių užfiksuotų duomenų nepaneigė. Teismas neturi pagrindo abejoti Asmens ligos istorijoje esančiais įrašais. Be to, pacientas 2013 ir 2016 metais gydytojo kardiologo konsultacijai nebuvo nukreiptas, kadangi tam nebuvo indikacijų.

Tarnyba, įvertinusi patikrinimo metu nustatytas aplinkybes ir faktus, tai, kad pacientas sirgo (duomenys neskelbtini), pacientui buvo atlikti visi privalomi tyrimai ((duomenys neskelbtini)), pacientas šeimos gydytojo buvo stebėtas, matuotas arterinis kraujo spaudimas, pacientas siųstas konsultuotis pas gydytojus specialistus gydytoją radiologą gydytoją ortopedą traumatologą gydytoją reumatologą, gydytoją anesteziologą reanimatologą gydytoją neurologą gydytoją chirurgą ir kt.), šeimos gydytojas vykdė gautas gydytojų specialistų rekomendacijas dėl gydymo, pacientui paskirti ir atlikti profilaktiniai tyrimai atitiko jų periodiškumo reikalavimus. Pacientas jokių nusiskundimų šeimos gydytoja nebuvo išreiškęs dėl galimai netinkamai teiktų medicininių paslaugų.

Pareiškėjo esminiai nusiskundimai šeimos gydytojos netinkamu paciento gydymu. Minėta, kad teismas netiria medicinos sričiai priskirtų klausimų. Tarnyba, įvertinusi pareiškėjo skundą, detaliai ištyrė ir įvertino skundo argumentus ir nenustatė, kad šeimos gydytoja būtų pažeidusi teisės aktų reikalavimus, teikdama pacientui medicinos paslaugas.

Pažymėtina, kad Medicinos normos 11.4 papunktyje nustatyta, kad tais atvejais, kai konkreti paciento sveikatos būklė / turima liga peržengia šeimos gydytojo kompetencijos ribas, šis specialistas privalo arba konsultuotis su kitais reikiamais atitinkamos profesinės kvalifikacijos specialistais, arba siųsti pacientą pas tokius specialistus. Taigi, šeimos gydytojos kompetencija spręsti dėl tikslingumo pacientą siųsti konsultacijai pas gydytoją specialistą. Tarnyba taip pat tyrė ir vertino šeimos gydytojos veiksmų atitiktį Medicinos normų reikalavimams. Minėta, kad pažeidimų nenustatė. Šeimos gydytojui Medicinos norma neįtvirtina pareigos kontroliuoti kitų specialistų konsultacijų vykdymo. Tokia pareiga neįtvirtinta ir kituose teisės aktuose, įskaitant ir Tarnybos vertintus lokalius vidaus dokumentus. Pareiškėjas nepaaiškino, kodėl pacientas nenuvyko į paskirtas konsultacijas. Minėta, kad Tarnyba vertino ir teismas remiasi Asmens medicinos istorijoje esančiais duomenimis.

Pareiškėjo skundo argumentai dėl galimai netinkamai suteiktų Greitosios medicinos pagalbos teikimo paslaugų šioje byloje nevertinami, kadangi pareiškėjas su skundu turėjo kreiptis į Greitosios medicinos pagalbos tarnybą ir tik vėliau į Tarnybą. Taigi, šiuo atveju Tarnyba tokių veiksmų netyrė ir nevertino, kadangi tai nėra šio ginčo dalykas. Byloje buvo vertinamas pareiškėjo 2017 m. birželio 7 d. skundas dėl asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės Poliklinikoje.

Teismas, atsižvelgęs į anksčiau išdėstytas aplinkybes, konstatuoja, kad Tarnyba vadovavosi teisės aktais, pagal jai suteiktą kompetenciją, tinkamai įgyvendino skundų nagrinėjimo procedūrą, surinko patikrinimui atlikti reikiamus dokumentus bei juos įvertinusi, padarė pagrįstą išvadą, kad pacientui laikotarpiu nuo 2013 m. kovo 14 d. iki 2016 m. gegužės 4 d. Poliklinikoje asmens sveikatos priežiūros paslaugos teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų. Teismas daro Išvadą, kad Patikrinimo ataskaitoje detaliai įvertintos pareiškėjo skunde Tarnybai nurodytos aplinkybės. Ta aplinkybė, kad pareiškėjas nesutinka su atsakovės atliktu vertinimu, nepaneigia, kad pacientui paslaugos buvo teiktos nepažeidžiant teisės aktų reikalavimų.

Netenkinus pirminio reikalavimo negali būti tenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovę iš naujo atlikti patikrinimą pagal pareiškėjo L. V., atstovaujančio jo tėvui L. V., skundą dėl Poliklinikoje teiktų asmens sveikatos priežiūros paslaugų prieinamumo ir kokybės.

Atsižvelgus į anksčiau išdėstytas aplinkybes, pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo L. V. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui apeliacinį skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.