- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2015-08-19
- Bylos Nr.
- eAS-464-822/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00385-2015-7
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Romanas Klišauskas (pirm.), Skirgailė Žalimienė (pran.), Artūras Drigotas
- Pareiškėjas
- G. D.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai
- Trečiasis asmuo
- Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Kategorijos
- 63.3.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto, Romano Klišausko (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės (pranešėja), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties administracinėje byloje pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovams Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo ir neišmokėtos valstybinės pensijos dalies priteisimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Pareiškėjas G. D. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą 2015 m. sausio 19 d. skundu, prašydamas: 1) atnaujinti terminą skundui paduoti; 2) panaikinti Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir VRM) 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 1D-8201(11) „Dėl pareigūnų ir karių valstybinės pensijos nepriemokos išmokėjimo“ kaip neteisėtą ir nepagrįstą; 3) įpareigoti atsakovo atstovą VRM išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos pareigūnų ir karių valstybinės pensijos (toliau – ir valstybinė pensija) dalį – 27 209,36 Lt (7 880,38 Eur), už 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėnesių laikotarpį. Pareiškėjas skundu siekė atgauti taikant Lietuvos Respublikos socialinių išmokų perskaičiavimo ir mokėjimo laikinojo įstatymo (toliau – ir Laikinasis įstatymas) 5 straipsnio 1 dalies nuostatas neišmokėtą valstybinės pensijos dalį.
II.
Vilniaus apygardos administracinis teismas 2015 m. sausio 23 d. nutartimi atsisakė priimti pareiškėjo skundą.
Teismas konstatavo, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2014 m. sausio 7 d. nutartimi buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1292-331/2014 pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Šioje byloje pareiškėjas skundu prašė: 1) panaikinti VRM 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą Nr. 1D-8201(11); 2) įpareigoti atsakovo atstovą VRM išmokėti neišmokėtą valstybinės pensijos dalį – 27 209,36 Lt už 2010 m. sausio – 2012 m. rugpjūčio mėn. laikotarpį. Minėta 2014 m. sausio 7 d. nutartimi teismas bylą nutraukė nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Spręsdamas pareiškėjo prašymą dėl skundo padavimo termino atnaujinimo, minėtoje byloje teismas konstatavo, jog pareiškėjas skundo padavimo terminą praleido ne dėl svarbių priežasčių ir todėl teismas terminą atnaujinti atsisakė.
Teismo vertinimu, abiejose bylose pareiškėjas prašo panaikinti tą patį administracinį aktą, priteisti to paties dydžio ir tuo pačiu pagrindu neišmokėtą valstybinės pensijos nepriemoką, skundą grindžia iš esmės tais pačiais motyvais, atsakovais sprendžiamoje byloje nurodė tuos pačius subjektus, kurie buvo įtraukti atsakovais ir ankstesnėje byloje. Teismas akcentavo, kad nežymūs skirtumai šiuo atveju lemiančios reikšmės neturi, abiejų bylų skundų dalykas ir pagrindas yra iš esmės tapatūs, todėl pareiškėjo skundą atsisakė priimti (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 str. 2 d. 4 p.).
Taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad, pagal nuo 2014 metų pabaigos Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo formuojamą praktiką, pareiškėjų skundus dėl pareigūnų ir karių valstybinių pensijų nepriemokų, susidariusių nuo 2010 m. taikant Laikinojo įstatymo 5 straipsnio nuostatas, yra atsisakoma priimti, nes yra išaiškinta, kad neaiškus teisinių santykių reglamentavimas dėl skundo padavimo termino nėra pripažįstamas pagrindu atnaujinti skundo padavimo terminus ir tokio pobūdžio skundus atsisakoma priimti (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. lapkričio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS525-856/2014; 2014 m. gruodžio 10 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS502-1189/2013; 2015 m. sausio 12 d. nutartį administracinėje byloje AS822-1211/2014; 2015 m. sausio 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. AS-83-146/2015).
III.
Pareiškėjas G. D. (toliau – ir apeliantas), nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartimi, pateikė atskirąjį skundą, kuriuo prašo minėtą nutartį panaikinti ir klausimą išspręsti iš esmės. Atskirajame skunde remiasi tokiais pagrindiniais argumentais:
1. Teismo atsisakymas priimti pareiškėjo skundą pagrįstas formaliu skundo patikrinimu, nesigilinant į skundo turinį. Pirmą kartą pareiškėjas į teismą kreipėsi, prašydamas atnaujinti skundo padavimo terminą dėl to, kad sąžiningai suklydo pradėdamas skaičiuoti terminą nuo 2012 m. rugsėjo 21 d., t. y. nuo Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2012 m. vasario 6 d. nutarimo paskelbimo. Šiuo atveju pareiškėjas prašo atnaujinti praleistą terminą remdamasis visai kitais motyvais – naujai suformuota Lietuvos vyriausiojo teismo praktika ir tuo, kad įstatymų leidėjas nesureguliavo pareigūnų ir karių teisės gauti valstybinės pensijos nepriemoką, jos įgyvendinimo tvarkos ir ribojimo klausimų. Pareiškėjas valstybinės pensijos sumažinimo laikotarpiu neturėjo realios galimybės pasinaudoti teismine gynyba, nes valstybinės pensijos sumažinimas buvo vykdomas pagal tuo metu galiojusį norminį teisės aktą. Todėl terminas skundui paduoti atnaujintinas, kaip praleistas dėl svarbių priežasčių.
2. Pirmu atveju byla buvo nutraukta dėl to, kad nebuvo atnaujintas terminas skundui paduoti, t. y. skundas tada nebuvo išnagrinėtas iš esmės. Naujame skunde nurodžius kitą pagrindą termino atnaujinimui, tik jį išnagrinėjęs, įvertinęs ir jo netenkinęs, teismas galėjo atsisakyti jį priimti. Pareiškėjo nuomone, tapatus skundas užkirstų kelią pareiškėjui kreiptis į teismą tik tada, jei skundas būtų išnagrinėtas iš esmės ir byla nutraukta dėl jo dalyko, o ne papildomo klausimo išsprendimo.
3. Teismas, objektyviai neįvertinęs ir neišnagrinėjęs pareiškėjo skundo bei formaliais pagrindais atsisakęs jį priimti, įtvirtino teisinį nihilizmą.
4. Teismui neatnaujinus termino tuo pačiu pagrindu, pagal kurį yra atnaujinti terminai kitiems asmenims analogiško pobūdžio bylose, pareiškėjas yra diskriminuojamas kitų asmenų atžvilgiu.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Nagrinėjamos bylos dalykas – Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti pareiškėjo skundą, teisėtumas ir pagrįstumas.
Pareiškėjas G. D. kreipėsi į teismą, prašydamas atnaujinti terminą skundui paduoti, panaikinti VRM 2013 m. rugsėjo 11 d. sprendimą ir įpareigoti atsakovo atstovą išmokėti neteisėtai neišmokėtą paskirtos valstybinės pensijos dalį – 27 209,36 Lt (7 880,38 Eur).
Skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis priimta remiantis ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktu, kuriame yra nustatyta, kad administracinio teismo pirmininkas ar teisėjas (teismas) motyvuota nutartimi atsisako priimti skundą (prašymą), jeigu yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu, arba teismo nutartis priimti pareiškėjo skundo (prašymo) atsisakymą ar patvirtinti šalių taikos sutartį. Minėtą punktą teismas pritaikė atsižvelgęs į tai, kad Vilniaus apygardos administracinio teismo įsiteisėjusia 2014 m. sausio 7 d. nutartimi buvo išnagrinėta administracinė byla Nr. I-1292-331/2014 pagal pareiškėjo G. D. skundą atsakovams Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijai, Lietuvos valstybei, atstovaujamai Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui Sveikatos priežiūros tarnybai prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos. Minėta nutartimi teismas bylą nutraukė nustatęs, kad pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą.
Teisėjų kolegija su tokiu pirmosios instancijos teismo pateiktu vertinimu nesutinka ir pažymi, kad teismas neteisingai interpretavo ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą. Byloje nustatyta, kad administracinė byla Nr. I-1292-331/2014 nutraukta Vilniaus apygardos administracinio teismo 2014 m. sausio 7 d. nutartimi konstatavus, jog pareiškėjas į teismą kreipėsi praleidęs skundo padavimo terminą. Taigi administracinėje byloje Nr. I-1292-331/2014 pareiškėjo skundas iš esmės nagrinėtas nebuvo. Bylos nagrinėjimas baigtas dėl to, kad pareiškėjas netinkamai įgyvendino savo teisę paduoti skundą teismui ir teismui nusprendus, kad pareiškėjo nurodytos priežastys, dėl kurių jis praleido terminą skundui paduoti, negali būti laikomos svarbiomis.
Nagrinėjamu atveju pareiškėjas padavė skundą, kuriuo inter alia prašė atnaujinti praleistą terminą skundui paduoti. Minėtą prašymą atnaujinti praleistą terminą pareiškėjas grindė kitomis priežastimis, negu buvo nurodytos pareiškėjui pirmą kartą kreipiantis į teismą administracinėje byloje Nr. I-1292-331/2014. Todėl pirmosios instancijos teismas negalėjo atsisakyti priimti pareiškėjo skundo, tačiau turėjo įvertinti pareiškėjo nurodomas aplinkybes ir spręsti termino atnaujinimo klausimą.
Atsižvelgus į tai, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai nustatė bylos faktines aplinkybes bei aiškino ir taikė proceso teisės normas, todėl nepagrįstai atsisakė priimti pareiškėjo skundą, kadangi yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.). Dėl šios priežasties pirmosios instancijos teismo nutartis naikintina ir skundo priėmimo klausimas perduotinas pirmosios instancijos teismui spręsti iš naujo, o pareiškėjo atskirasis skundas tenkintinas iš dalies.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 151 straipsnio 4 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjo G. D. atskirąjį skundą tenkinti iš dalies.
Vilniaus apygardos administracinio teismo 2015 m. sausio 23 d. nutartį panaikinti ir skundo priėmimo klausimą perduoti pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo.
Nutartis neskundžiama.