- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2015-05-15
- Bylos Nr.
- 2-19-188/2015
- Teisminio proceso Nr.
- 2-22-3-01196-2014-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Ramyna Šidlauskienė
- Ieškovas
- D. G.
- Atsakovas
- K. B.
- Advokatai
- Rima Šmigelskytė
- Kategorijos
- 76.4pavadinimo nepavyko patikrinti
išvadą teikiančios institucijos – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei A. L.,
viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. G. ieškinį atsakovui K. B. (išvadą teikianti institucija – Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyrius) dėl tėvystės nustatymo ir išlaikymo priteisimo, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
ieškovė pateiktu ieškiniu prašo nustatyti, kad atsakovas K. B. yra jos sūnaus P. G., gimusio (duomenys neskelbtini) (a.k.(duomenys neskelbtini)), tėvas, priteisti iš atsakovo K. B. sūnaus P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), išlaikymui 400 Lt dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki sūnaus pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo K. B. 14000 Lt išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, paskirti ją uzufrukto teise tvarkyti sūnaus P. G. išlaikymui skirtas lėšas, priteisti iš atsakovo K. B. valstybei už suteiktą advokato pagalbą.
Ieškovė ieškinyje nurodė ir teismo posėdyje paaiškino, kad (duomenys neskelbtini) ji pagimdė sūnų P. G.. Sūnaus gimimo įraše ir gimimo liudijime nėra nurodyti duomenys apie tėvą. Sūnaus P. G. biologinis tėvas yra K. B., su kuriuo ji nuo 2006 m. gyveno kartu pas atsakovo tėvus (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. Kai tapo nėščia ir apie tai pasakė atsakovui, jis neprieštaravo, kad vaikas gimtų, sakė, kad vaiką augins kartu. Važinėdamas į darbą, atsakovas susipažino su kita moterimi, ir ji, būdama 5 mėnesius nėščia, išsikėlė iš jo namų ir apsigyveno pas savo tėvus (duomenys neskelbtini) k. Kėdainių r. Iki vaiko gimimo su atsakovu nebendravo. Gimus vaikui, apie tai pranešė atsakovui ir, jam paprašius, nuvežė parodyti sūnų. Atsakovas buvo paėmęs sūnų ant rankų, jo tėvai, kurie žinojo apie jos nėštumą, sakė, kad tai sūnaus vaikas. Atsakovas sakė, kad kartu su ja augins vaiką, o po kurio laiko jau sakė, kad turi kitą moterį, ir to vaiko jam nereikia. Atsakovas tik vieną kartą davė 200 Lt vaiko išlaikymui, daugiau vaiku nesidomėjo, jo nelankė. Ji pragyvena iš vaiko pašalpos, jai išlaikyti vaiką pinigais padeda jos tėvas. Su tėvais augina daržoves, laiko vištas, augina gyvulius, todėl maistu apsirūpina patys. Ji abu kartus buvo nuvykusi ekspertizės atlikimui, abu kartus atsakovas neatvyko. Prieš tai ji jam skambino, siūlė samdyti automobilį ir važiuoti kartu, tačiau atsakovas pasakė, kad nevažiuos, nes jam to nereikia.
Ieškovės atstovė advokatė Rima Šmigelskytė ieškovės pareikštą ieškinį prašo tenkinti pilnai, kaip pagrįstą ir įrodytą byloje išanalizuotais įrodymais. Prašo nustatyti, kad atsakovas yra ieškovės sūnaus P. G., gim. (duomenys neskelbtini), tėvas, priteisti iš atsakovo sūnaus P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teismui dienos iki vaiko pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, priteisti iš atsakovo K. B. 4054,68 Eur išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos, paskirti ieškovę uzufrukto teise tvarkyti sūnaus P. G. išlaikymui skirtas lėšas, priteisti iš atsakovo K. B. antrinės teisinės pagalbos teikimo ieškovei išlaidas valstybei bei kelionių ekspertizės atlikimui išlaidas ieškovei.
Atsakovas K. B., kuriam procesiniai dokumentai buvo įteikti asmeniškai (b.l.14), atsiliepimo į ieškinį nepateikė, į parengiamąjį teismo posėdį 2014-07-22 10 val. neatvyko, teismo šaukimas neįteiktas, atsakovui pagal Lietuvos pašto paliktą pranešimą neatsiėmus (b.l.22). 2014-09-08 14 val. vykusiame parengiamajame teismo posėdyje dalyvavusiam atsakovui buvo suteikta galimybė kreiptis dėl antrinės teisinės pagalbos suteikimo, tačiau atsakovas į parengiamąjį teismo posėdį 2014-10-03 13.30 val., apie kurį buvo informuotas pasirašytinai (b.l.27), neatvyko, todėl buvo skirtas jo atvesdinimas į parengiamąjį teismo posėdį 2014-11-03 13.30 val. (b.l.32), kuriame ieškovės prašymu ir neprieštaraujant atsakovui, 2014-11-03 nutartimi buvo paskirta DNR ekspertizė (b.l.35-36). Iš teisme 2014-11-26 gautos „Pavilnio klinika“, UAB informacijos matyti, kad 2014-11-03 teismo nutartyje nurodytu laiku 2014-11-17 DNR tyrimui atvyko ieškovė D. G. su vaiku P. G., atsakovas K. B. tyrimui neatvyko, DNR tyrimui mėginiai nepaimti (b.l.38). Atnaujinus civilinę bylą, į 2015-01-15 10 val. paskirtą parengiamąjį posėdį atsakovas neatvyko, teismo šaukimas įteiktas asmeniškai (b.l.43). 2015-01-15 teismo nutartimi, ieškovės prašymu, dar kartą paskirta DNR ekspertizė (b.l.45-46), tačiau atsakovas pagal paliktą Lietuvos pašto pranešimą nutarties kopijos neatsiėmė (b.l.48), DNR ekspertizės atlikti nenuvyko (b.l.49). Atnaujinus civilinę bylą, atsakovas į paskirtus teismo posėdžius nevyko, teismo šaukimai jam įteikti viešo paskelbimo būdu, pranešimus apie teismo posėdžius paskelbus specialiame interneto tinklalapyje (b.l.58-59,66-67). Atsižvelgiant į tai, kad atsakovui apie teisme iškeltą civilinę bylą dėl tėvystės nustatymo yra žinoma, tačiau bylos eiga atsakovas visiškai nesidomėjo, į teismo posėdžius nevyko, siekiant užtikrinti proceso koncentracijos ir ekonomiškumo bei prioritetinės vaiko teisių ir interesų apsaugos principus bei užkirsti kelią proceso vilkinimui, byla teismo posėdyje nagrinėjama atsakovui nedalyvaujant.
Kėdainių rajono savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė pateikė išvadą, kad ieškovės ieškinys pagrįstas, todėl turėtų būti patenkintas, nurodė, kad išklausius ieškovės paaiškinimus ir liudytojų parodymus yra pakankamai duomenų teigti, kad atsakovas yra ieškovės dukters tėvas.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas visiškai.
Iš byloje esančios gimimo liudijimo AA Nr. (duomenys neskelbtini) kopijos (b.l.4) matyti, kad P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), motina yra D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), grafoje apie tėvą duomenys neįrašyti.
Kiekvieno vaiko teisė, kiek tai įmanoma, žinoti savo tėvus, pirmiausia reiškia vaiko teisę žinoti savo biologinius tėvus ir tai ypač aktualu nesantuokiniams vaikams (Vaiko teisių konvencijos 7 str. 1 d.). Šios teisės užtikrinimą laiduoja Civilinio kodekso (toliau – CK) trečiosios knygos X skyriuje reglamentuojamas vaiko kilmės nustatymo institutas. CK 3.148 straipsnyje išvardinti teisiniai tėvystės nustatymo pagrindai. Šio straipsnio 1 dalyje, kaip pagrindas tėvystei nustatyti nurodyti moksliniai įrodymai (ekspertizių išvados dėl giminystės ryšio įrodymo) ir kitos Civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) išvardytos įrodinėjimo priemonės. Tėvystę patvirtinant ar ją paneigiant pirmenybė teikiama moksliniams įrodymams, nes DNR ekspertizės išvados yra patikimas ir objektyvus mokslinis įrodymas, patvirtinantis arba paneigiantis vaiko kilmę iš konkretaus tėvo. Atsižvelgiant į ekspertizės išvadų patikimumą ir objektyvumą, tėvystė gali būti nustatoma vadovaujantis vien šiuo įrodymu, nesant jokių kitų tėvystės faktą patvirtinančių duomenų. Tuo atveju, jeigu šalys atsisako ekspertizės (arba dėl tam tikrų objektyvių priežasčių nėra galimybės jos atlikti), pagrindu tėvystei nustatyti gali būti įrodomieji faktai, patikimai patvirtinantys tėvystę: bendras vaiko motinos ir spėjamo vaiko tėvo gyvenimas iki vaiko gimimo, bendras vaiko auklėjimas, išlaikymas, atsakovo pripažinimas tėvystės ir kitos aplinkybės, kurias įrodinėti galima visomis CPK išvardytomis įrodinėjimo priemonėmis.
Bylos nagrinėjimo metu teismas sudarė realią galimybę rinkti ir pateikti teismui įrodymus tėvystės faktui patvirtinti ar paneigti, tame tarpe, ieškovės prašymu ir neprieštaraujant parengiamajame teismo posėdyje dalyvavusiam atsakovui, 2014-11-03 teismo nutartimi paskyrė genominę ekspertizę, tačiau atsakovas paskirtu laiku ekspertizės atlikimui nenuvyko, į vėlesnius parengiamuosius teismo posėdžius nevyko. 2015-01-15 teismo nutartimi, ieškovės prašymu, dar kartą buvo paskirta genomimė ekspertizė, tačiau atsakovas pagal paliktą Lietuvos pašto pranešimą nutarties kopijos neatsiėmė, ekspertizės atlikimui nenuvyko. Teismas mano, kad atsakovui buvo sudaryta reali galimybė ekspertizės aktu pateikti vieną iš svarbiausių ir patikimiausių įrodymų ginčijant ieškovės prašomą nustatyti tėvystę, tačiau atsakovas šia galimybe nepasinaudojo, sąmoningai vengdamas atlikti ekspertizę, nenurodydamas nenuvykimo priežasčių, nors išlaidas už ekspertizės atlikimą buvo įpareigota apmokėti Kauno antrinės teisinės pagalbos tarnyba, kurios sprendimu ieškovei buvo suteikta 100 procentų valstybės garantuojama ir apmokama teisinė pagalba, todėl teismas atsakovo nenuvykimą ekspertizės atlikimui vertina kaip atsisakymą ekspertizės, laiko, jog atsakovas sąmoningai vengė pateikti įrodymus, ir yra pakankamas pagrindas laikyti egzistuojant atsakovui pačius nepalankiausius faktus, kuriuos nepateiktas įrodymas būtų patvirtinęs. Teismas, sutinkamai su Lietuvos Respublikos CK 3.148 str. 2 d., atsižvelgdamas į bylos aplinkybes, tokį atsakovo atsisakymą ekspertizės vertina kaip tėvystės įrodymą. Teismo posėdžio metu apklausti liudytojai patvirtino ieškovės išdėstytas aplinkybes apie jos ir atsakovo bendrą gyvenimą iki sūnaus gimimo. Liudytoja J. D. parodė, kad ieškovė yra jos kaimynė. Žino, kad D. G. važiuodavo pas K. B., o jis atvažiuodavo pas ją, jie kažkiek laiko gyvendavo vienas pas kitą. Parodė, jog gimus vaikui, K. B. neneigė fakto, kad jis yra vaiko tėvas, tai pripažino. Matė, kad pernai vasarą K. B. buvo atvažiavęs pas D. G., bet ieškovė jį išvarė, nes jis atsivežė tik butelius alaus, vaikui neatvežė nieko. Liudytoja N. G. – ieškovės motina, parodė, kad prieš pastojant, metus laiko jos dukra gyveno su atsakovu jo tėvų namuose (duomenys neskelbtini) k. Dukra su atsakovu atvažiuodavo ir pas juos, pabūdavo ir vėl išvažiuodavo. Kai D. pastojo, K. B. sakė, kad nori vaiko, žadėjo susituokti. Vėliau jie dėl kažko susipyko, dukra gyveno pas ją. Kai gimė vaikas, ji su dukra atvežė jį parodyti atsakovui, kuris nešiojo vaiką, sakė, kad tai jo sūnus. Atsakovo tėvai į vaiką reagavo normaliai, džiaugėsi, ypač atsakovo motina. Po to atsakovas nebuvo atvykęs. Atvyko, kai vaikui buvo šešeri metai, atsivežė alaus, siūlė dukrai gyventi kartu, bet ji nesutiko. Atsakovas vieną kartą yra davęs vaikui sauskelnėms 200 ar 400 Lt, daugiau nieko nėra davęs. D. pragyvena iš pašalpos, taip pat iš jų pagalbos. Maisto produktais jie apsirūpina patys, užsiaugina daržovių, augina gyvulius. Ji važiavo kartu su dukra į ekspertizę, nes ji viena nesugebėtų surasti reikiamos įstaigos. Prieš tai ji sakė atsakovui, kad jis važiuotų kartu, bet atsakovas pasakė, kad jis nevažiuos iš viso. Teismas laiko, jog atsakovas nepateikė jokių įrodymų, paneigiančių ieškovės paaiškinimus bei jos pateiktus įrodymus dėl tėvystės, taip pat nepateikė ir jokių tėvystę paneigiančių įrodymų. Remdamasis aukščiau nustatytomis bylos aplinkybėmis bei įvertindamas atsakovo sąmoningą atsisakymą pateikti vieną iš svarbiausių įrodymų šioje byloje, neabejotinai galintį patvirtinti ar paneigti atsakovo ginčijamą tėvystę - ekspertizės išvadą, teismas konstatuoja, kad pagal byloje esančius įrodymus, išnaudojus visas galimybes įrodymus surinkti ir atsakovui atsisakius pateikti įrodymus, yra pakankamas pagrindas nustatyti, kad atsakovas K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), yra ieškovės D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas - (CK 3.146 str. 1 d., 3.148 str. 1 d.).
Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). Nustačius, kad atsakovas K. B. yra P. G. tėvas bei tai, kad atsakovas pareigos išlaikyti nepilnametį sūnų nevykdo, iš atsakovo priteistinos lėšos sūnaus išlaikymui.
Lietuvos Respublikos Konstitucijos 38 straipsnio 6 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga auklėti ir išlaikyti savo vaikus. Tėvai privalo materialiai išlaikyti savo nepilnamečius vaikus, o išlaikymo dydis turi būti proporcingas nepilnamečių vaikų poreikiams ir tėvų turtinei padėčiai bei užtikrinti būtinas vaikui vystytis sąlygas (CK 3.192 str.). CK 3.3 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas prioritetinis vaiko teisių ir interesų apsaugos principas, kuriuo visais atvejais privalo vadovautis teismas, spręsdamas ne tik vaiko išlaikymo, bet ir kitus su vaiku susijusius klausimus. Vaiko išlaikymui skiriama suma turi patenkinti vaiko poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui ir kt. (Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo 7-8, 11-14 str.). Siekiant, jog suaugęs vaikas taptų visaverte asmenybe, išlaikymo forma bei dydis negali būti ribojami vien vaiko minimalių (fiziologinių) poreikių tenkinimu, visais atvejais svarbu užtikrinti, jog vaikas turėtų materialines sąlygas fiziškai ir socialiai vystytis, realizuoti ir tobulinti savo įgimtus bei įgytus gebėjimus. Tėvai atsakingi už vaiko aplinką ir sudaromas realias prielaidas formuotis normaliai vaiko vertybių (požiūrių) sistemai, už paramą vaikui siekiant išsilavinimo, jam realizuojant turimus sugebėjimus, pomėgius. Tėvai privalo iš anksto įvertinti esamą turtinę padėtį, savo pasirengimą reikiamai rūpintis vaikais. Priešingu atveju tėvams neįvertinus savo pasirengimo užauginti vaikus, ugdyti jų asmenybę, sudaryti būtinas sąlygas vaikams vystytis, atsakomybė už sąmoningai prisiimtą pernelyg didelę socialinę riziką ir pasekmes tenka patiems tėvams.
Iš ieškovės paaiškinimų, byloje surinktų įrodymų matyti, kad ieškovė viena išlaiko sūnų P., tai yra užtikrina vaiko kasdienius poreikius maistui, būstui, aprangai, apavui, higienos priemonėms, vaistams ir vitaminams, ugdymo priemonėms ir kt. Kaip teigia ieškovė bei liudytoja N. G., atsakovas sūnaus P. išlaikymui tik vieną kartą davė 200 ar 400 Lt, daugiau jokio išlaikymo neteikė. Nustatyta, kad ieškovė šiuo metu nedirba (VSDFV pažyma apie asmens įdarbinimus už 2014-05-01 – 2015-05-31 laikotarpį), gauna socialinę pašalpą ir išmoką vaikui (b.l.9). Kitų pajamų ieškovė neturi. Ieškovei vaiką išlaikyti padeda jos tėvai, pas kuriuos ieškovė su sūnumi P. gyvena ir kartu su tėvais užsiaugina daržovių, gyvulių, paukščių ir taip apsirūpina maistu sau ir vaikui. Ieškovė nuosavybės teise nekilnojamųjų daiktų ir jos vardu registruotų transporto priemonių neturi (b.l.7,8,10,11). Atsakovas jokio nekilnojamo turto Lietuvos Respublikoje bei Lietuvoje registruotų transporto priemonių neturi (b.l.13,14), nuo 2015-05-04 dirba Raseinių kūno kultūros ir sporto centre (VSDFV pažymas apie asmens įdarbinimus,b.l.12). Iš byloje surinktų duomenų matyti, kad atsakovas šiuo metu dirba, duomenų apie gaunamą darbo užmokestį ir kitas pajamas, turimus kitus išlaikytinius, atsakovas nepateikė. Atsakovo darbingumą bei galimybes prisidėti prie sūnaus išlaikymo paneigiančių duomenų byloje nėra.
Ieškovė nurodė, kad sūnaus P. išlaikymui per mėnesį reikalinga apie 232 Eur (apie 800 Lt) suma. Ieškovė nurodė, jog sūnus didesnių sveikatos problemų neturi, tačiau dažnai serga laringitu. Akivaizdu, kad vaikui būtinos išlaidos drabužiams, apavui, higienos priemonėms, vaistams, vitaminams, ugdymui, kt. Įvertinęs vaiko amžių, jo kasdienius poreikius maistui, aprangai, būstui, sveikatai, ugdymui, poilsiui, laisvalaikiui, teismas sprendžia, kad nepilnamečio vaiko P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikymui būtinos lėšos vidutiniškai po 231,70 Eur per mėnesį, Tokia tėvų privalomo teikti vaiko išlaikymo suma yra reali ir pagrįsta. Tokią išvadą davė ir Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovė. Ieškovė prašo iš atsakovo priteisti pusę vaiko išlaikymui reikalingos sumos, t. y. 115,85 Eur. Spręsdamas šį reikalavimą, nedalyvaujant atsakovui, teismas remiasi ieškovės reikalaujama priteisti suma. Nėra jokių duomenų, kad atsakovas negali teikti vaikui tokio išlaikymo, kokio reikalauja ieškovė. Susilaukdamas vaiko su ieškove atsakovas savo valia ir sąmoningai prisiėmė pakankamai didelę socialinę riziką. Atsakovas yra jaunas, sveikas ir darbingas, todėl teismo manymu, jis privalo siekti ir gali teikti savo vaikui išlaikymą, kuris tenkintų ne vien tik vaiko minimalius (fiziologinius) poreikius maistui. Atsakovas neteikdamas jokio išlaikymo apskritai, nebendraudamas su sūnumi, elgiasi akivaizdžiai neteisingai. Vaikas gyvena tik su ieškove, kuri ėmėsi aktyvių priemonių vaiko turtinėms teisėms ir interesams įgyvendinti: teikia išlaikymą, aprūpino vaiką tinkamu jam gyventi gyvenamuoju būstu, be to, ieškovei tenka ir kasdieninė vaiko priežiūra, rūpinimasis, kurių paprastai nekompensuoja išlaikymo priteisimas.
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad ieškovės reikalavimas dėl išlaikymo priteisimo yra pagrįstas, iš atsakovo K. B. nepilnamečiui vaikui P. G., gim. (duomenys neskelbtini), išlaikyti priteistinos 115,85 Eur dydžio kas mėnesį mokamos periodinės išmokos nuo ieškinio padavimo teisme 2014-05-12 iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją, išlaikymo lėšų tvarkytoja uzufrukto teise paskiriant vaiko motiną D. G. (CK 3.192, 3.201, 3.208, 3.185 str.).
Ieškovė nurodė, jog atsakovas sūnui neteikė nuo jo gimimo ir prašo priteisti išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo teismui dienos, skaičiuojant po 115,85 Eur per mėnesį, iš viso 4054,68 Eur. Pažymėtina, kad vaiko ir tėvų tarpusavio teisės ir pareigos yra grindžiamos vaiko iš tėvų kilme, kuri patvirtinama nuo vaiko gimimo dienos ir nuo tos dienos sukuria su ja susijusias, įstatymų nustatytas teises ir pareigas (Jungtinių Tautų vaiko teisių konvencijos 7 str., CK 3.137 str.). Taigi vaiko kilmės iš tėvų patvirtinimas nesiejamas su vaiko gimimo įrašo padarymo data, taip pat su teismų sprendimų, nustatančių tėvystę (motinystę), įsiteisėjimo data. Kai vaiko kilmė iš tėvo (motinos) yra nustatyta ne šiam gimus, o esant vyresniam, tėvų ir vaikų tarpusavio teisės ir pareigos taip pat atsiranda nuo vaiko gimimo dienos, tačiau išlaikymo srityje įstatymo jos ginamos iš dalies, ribojant išlaikymo priteisimo terminą trejais metais iki ieškinio pareiškimo dienos (CK 3.200 str.). Kadangi byloje nėra duomenų, paneigiančių ieškovės nurodytą aplinkybę, jog atsakovas išlaikymo sūnui neteikia nuo pat jo gimimo - (duomenys neskelbtini), šią aplinkybę patvirtino ir liudytojų J. D. ir N. G. parodymai, iš atsakovo priteistinas 4054,68 Eur išlaikymo įsiskolinimas už trejus metus.
Sprendimas dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdytinas skubiai (CPK 282 str. 2 d. 1 p.).
Ieškovei iš atsakovo priteistinos bylinėjimosi išlaidos - 17,81 Eur kelionių ekspertizės atlikimui išlaidų (CPK 93 str. 1 d.).
Ieškovei 2014-02-28 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo Nr. TP-2 (2.2)-14-T-776-1007 (b.l.11) bei 2015-04-13 Kauno valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos sprendimu dėl antrinės teisinės pagalbos teikimo galiojimo termino pratęsimo esant atleistai nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų, apmokant 100 proc. antrinės teisinės pagalbos išlaidų, iš atsakovo K. B. valstybei priteistinas 204,34 Eur dydžio žyminis mokestis (už reikalavimus nustatyti tėvystę, priteisti išlaikymą ir išlaikymo įsiskolinimą), 11,58 Eur procesinių dokumentų įteikimo išlaidų ir 221,88 Eur ieškovei sutiektos antrinės teisinės pagalbos išlaidų (CPK 79 str., 80 str. 1 d. 1 p., 5 p., 83 str. 1 d. 2 p., 85 str. 1 d. 3 p., 10 p., 88 str. 1 d. 3 p., 92 str. 2 d., 96 str., 99 str.).
Rezoliucinė dalis
Remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 290- 291 str., 259-260 str., 263-268 str., 270 str., 307 str. 1 d., 392 str., teismas
nusprendžia:
ieškinį tenkinti visiškai.
Nustatyti, kad atsakovas K. B., a.k.(duomenys neskelbtini), yra P. G., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), tėvas.
Priteisti iš atsakovo K. B., a.k. (duomenys neskelbtini), sūnaus P. G., gim. (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini), išlaikymui 115,85 Eur (vieno šimto penkiolikos eurų 85 ct) dydžio kas mėnesį mokamą periodinę išmoką nuo ieškinio padavimo teismui dienos – 2014-05-12 iki P. G. pilnametystės, indeksuojant išlaikymo sumą kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.
Priteisti iš atsakovo K. B., a. k. (duomenys neskelbtini), 4054,68 Eur (keturių tūkstančių penkiasdešimt keturių eurų 68 ct) išlaikymo įsiskolinimą už trejus metus iki ieškinio padavimo dienos – 2015-05-12.
Paskirti ieškovę D. G., a.k. (duomenys neskelbtini), uzufrukto teise tvarkyti sūnaus P. G. išlaikymui skirtas lėšas.
Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo vykdyti skubiai.
Priteisti iš atsakovo K. B. ieškovei D. G. 17,81 Eur (septyniolika eurų 81 ct) kelionių ekspertizės atlikimui išlaidų.
Priteisti iš atsakovo K. B. bylinėjimosi išlaidas valstybei - 204,34 Eur (du šimtus keturis eurus 34 ct) žyminio mokesčio, 11,58 Eur (vienuolika eurų 58 ct) procesinių dokumentų įteikimo išlaidų (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, įmonės kodas 188659752, biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, esančią AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5660) ir 221,88 Eur (du šimtus dvidešimt vieną eurą 88 ct) išlaidų už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą (mokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR Finansų ministerijos sąskaitą Nr. LT24 7300 0101 1239 4300, AB bankas „Swedbank“, banko kodas 73000, įmokos kodas 5630, paskirtis – įmoka už suteiktą antrinę teisinę pagalbą).
Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kėdainių rajono apylinkės teismą.