Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo S. J. skundą atsakovei Asmens su negalia teisių apsaugos agentūrai prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Byloje kilęs ginčas dėl negalios (ne)nustatymo pareiškėjui.

Bylos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas Viešosios įstaigos Elektrėnų savivaldybės sveikatos centro šeimos gydytojos 2024 m. liepos 4 d. siuntimu (toliau - ir Siuntimas) buvo nukreiptas į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti. Siuntime nurodytos diagnozės: pagrindinė diagnozė pagal TLK-10-AM kodą - M51.1 Juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija ([D:G55.1]*); susijusios diagnozės - G55.3 Nervų šaknelių ir rezginių suspaudimas sergant kitomis dorsopatijomis ([D:M45]-[D:M46]|, [D:M48]|, [D:M53]-[D:M54]|), M48.06 Stuburo stenozė, juosmens sritis, M50.1 Kaklo diskų liga su radikulopatija, M77.1 Lateralinis epikondilitas.

Pareiškėjas 2024 m. liepos 16 d. Agentūrai pateikė prašymą dėl dalyvumo lygio nustatymo.

Agentūros Sprendimų kontrolės skyrius, išnagrinėjęs pareiškėjo skundą, 2024 m. rugsėjo 20 d. priėmė sprendimą Nr. STS-4639 ,,Dėl dalyvumo lygio“, kuriuo skundžiamą Agentūros teritorinio skyriaus 2024 m. liepos 22 d. sprendimą Nr. STS-9425 paliko galioti nepakeistą.

Pareiškėjas Agentūros 2024-09-20 sprendimą Nr. STS-4639 apskundė Lietuvos administracinių ginčų komisijai, kuri 2024 m. lapkričio 25 d. sprendimu Nr. 21RE3-185 (AG-169/27-2024) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Byloje ginčas kilęs dėl Agentūros teritorinio skyriaus 2024-07-22 sprendimo Nr. STS-9425 „Dėl dalyvumo lygio“, Agentūros 2024-09-20 sprendimo Nr. STS-4639 ,,Dėl dalyvumo lygio“ ir dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2024-11-25 sprendimo Nr. 21RE3-185 (AG-169/27-2024) teisėtumo bei pagrįstumo.

Teismas pažymi, kad pagal Administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 3 straipsnio 1 dalį, 17 straipsnio 1 dalį administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje, todėl nagrinėdamas ginčą teismas turi patikrinti viešojo administravimo subjekto priimto akto pagrįstumą bei teisėtumą šiais aspektais: ar jis priimtas kompetentingo subjekto; ar buvo laikytasi pagrindinių procedūrų, ypač taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą ir sprendimo pagrįstumą. Medicininių klausimų sprendimas (diagnozių nustatymo pagrįstumas ir pan.) yra už teismo kompetencijos ribų (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. kovo 26 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-393/2012).

Taigi, nagrinėjant ginčą dėl Agentūros priimtų sprendimų, teismas vertina tai, ar pareiškėjo dalyvumo lygis buvo nustatinėjamas laikantis teisės aktų reikalavimų, ar skundžiami sprendimai priimti laikantis pagrindinių procedūrų ir taisyklių, turėjusių užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą, ar buvo atsižvelgta į pareiškėjo skunde nurodytas aplinkybes, ar ginčijami administraciniai aktai priimti pagal kompetenciją, ar savo turiniu neprieštarauja aukštesnės galios teisės aktams, ar atitinka individualiam administraciniam aktui keliamus reikalavimus.

Ginčui aktualios Lietuvos Respublikos asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo (toliau – ir Įstatymas) ir Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo bei jo priedų, patvirtinto Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro ir Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2005 m. kovo 21 d. įsakymu Nr. A1-78/V-179 „Dėl Dalyvumo lygio nustatymo kriterijų ir tvarkos aprašo patvirtinimo“ (toliau - Kriterijų ir tvarkos aprašas), nuostatos.

Įstatymo 2 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad dalyvumo lygis – atsižvelgiant į pilnamečio asmens negalią ir aplinkos veiksnius kompleksiškai įvertintos ir nustatytos asmens galimybės ir pajėgumas visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai įvertinus aplinkos veiksnių įtaką asmens savarankiškumui, galimybes veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime bei asmens organizmo funkcijų sutrikimus po to, kai yra panaudotos visos galimos medicininės priemonės ir atsižvelgiant į individualiojo pagalbos poreikio mastą (Įstatymo 19 str. 3 d.). Dalyvumo lygio nustatymo kriterijus ir tvarką nustato socialinės apsaugos ir darbo ministras kartu su sveikatos apsaugos ministru (Įstatymo 19 str. 7 d.).

Kriterijų ir tvarkos apraše nustatyta, kad dalyvumo lygis nustatomas kompleksiškai vertinant bazinį dalyvumą ir individualios pagalbos poreikį, išskyrus atvejus, nurodytus Aprašo IV skyriuje. Nustatant dalyvumo lygį, pildomas Agentūros direktoriaus patvirtintos formos Dalyvumo lygio vertinimo aktas (toliau - Dalyvumo lygio vertinimo aktas) (17 punktas).

Agentūros teritorinis skyrius, nustatydamas dalyvumo lygį, be kita ko, ,,užpildo Individualios pagalbos poreikio klausimyną (3 priedas) (toliau - Klausimynas) <...>“ (18.2 papunktis); 18.4. vertina duomenis, pateiktus klinikiniuose elektroniniuose dokumentuose arba Siuntime į Agentūrą ir medicininiuose dokumentuose, ir nustato asmens bazinį dalyvumą (pildomas Dalyvumo lygio vertinimo aktas) (18.4 papunktis).

Klausimynas dalyvumo lygiui nustatyti nepildomas, kai bazinis dalyvumas įvertintas 0 balų (22.4 papunktis).

Atsižvelgiant į nurodytą teisinį reglamentavimą pripažintina, kad dalyvumo lygio vertinimas yra kompleksinis pilnamečio asmens organizmo funkcinių sutrikimų ir aplinkos veiksnių vertinimas, kurio tikslas nustatyti asmens galimybes ir pajėgumą visapusiškai ir veiksmingai dalyvauti visuomenės gyvenime. Dalyvumo lygio vertinimas turi būti atliekamas remiantis duomenimis, pateiktais klinikiniuose elektroniniuose dokumentuose arba Siuntime ir medicininiuose dokumentuose.

Iš ginčijamų sprendimų turinio matyti, kad atsakovė, vertindama pagrindinę diagnozę - M.51.1 (juosmens ir kitų tarpslankstelinių diskų ligos su radikulopatija) ir susijusias diagnozes M50.1, M48.06, G55.3, taikė bazinio dalyvumo kriterijų, nurodytą Kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedo 51.1 papunktyje (vidutinis stuburo judesių apribojimas ir (ar) stuburo degeneraciniai pakitimai ir (ar) skoliozė, ir (ar) kifozė (I-II laipsnio), kai lėtinis skausmo sindromas išlieka ir po taikyto specifinio gydymo) ir pareiškėjui nustatė nedidelį-vidutinį stuburo judesių apribojimą: kaklinės dalies - ištiesimas 20°/išlenkimas 30°, sukimas į dešinę 40° / į kairę 40°, šoninis lenkimas į dešinę 20° / į kairę 20°, juosmeninės - ištiesimas 5° / išlenkimas 30°, sukimas į dešinę 30° / į kairę 30°, šoninis lenkimas į dešinę 30° / į kairę 20°. Kairės kojos raumenų jėga - 4 balai, dešinės pėdos - 4 balai. Agentūros sprendime pažymėta, kad šias išvadas patvirtinta 2024 m. kovo 18 d. - 26 d. epikrizės, 2024 m. balandžio 16 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos bei Siuntimo į Agentūrą duomenys. Taip pat nurodyta, kad didesnė bazinio dalyvumo lygio vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas didelis stuburo judesių apribojimas ar bent vienos visos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3 balų.

Įvertinus gretutinę diagnozę G56.0, taikytas Kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priedo 13.1 papunktis (bent vienos galūnės raumenų jėga - 4-5 balai pagal Lovetto skalę - jėga sumažėjusi, bet gali pasipriešinti trukdymui ir traukos jėgai), nustatyta, jog pareiškėjui nustatytas dešinio riešo tunelinis sindromas, dešinio riešo stipininis ylinis tenosinovitas, dešinės plaštakos jėga - 4 balai. Taip pat nurodyta, kad didesnė bazinio dalyvumo lygio vertė nenustatyta, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas bent vienos visos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3 balų.

Tiek pagrindinės diagnozės, tiek gretutinės diagnozės reikšmė nustatyta 0 balų, dėl ko pareiškėjo apskaičiuotas bazinis dalyvumas yra 0 balų (Kriterijų ir tvarkos aprašo 24.4 p.). Atsižvelgiant į tai, kad bazinis dalyvumas įvertintas 0 balų, dalyvumo lygis pareiškėjui nenustatytas (Kriterijų ir tvarkos aprašo 26 p.).

Pažymėtina, kad Agentūros atstovai Komisijos posėdžio metu taip pat paaiškino, jog būtent medicininiuose dokumentuose nurodyta pareiškėjo stuburo kaklinės dalies ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė (neutralaus 0 metodu), lėmė išvadą, jog pareiškėjo atveju dominuoja vidutinio (nedidelio) judesių apribojimo, o ne didelio judesių apribojimo funkcinis sutrikimas.

Atsižvelgiant į byloje esančius medicininius dokumentus (Siuntimas, 2024 m. kovo 18 d. ir 2024 m. kovo 26 d. epikrizės, 2024 m. balandžio 16 d. fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo išvados ir 2024 m. birželio 20 d. konsultacija), teismo vertinimu, atsakovės padarytos išvados, kad pareiškėjo dalyvumo lygis vertinimo metu negalėjo būti įvertintas didesnėmis balų išraiškomis, nes nustatyti funkciniai sutrikimai yra įvertinti konkrečiomis bazinio dalyvumo lygio vertėmis, nurodytomis Kriterijų ir tvarkos aprašo 1 priede, ir kurios negali būti koreguojamos ar kitaip keičiamos, yra teisėtos ir pagrįstos.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad vertindama bazinį dalyvumą, atsakovė neatsižvelgė į 2024 m. kovo 18 d. VšĮ Trakų ligoninės gydytojo neurologo J. G. ambulatorinio apsilankymo aprašymą, kuriame įrašyta, jog raumenų jėga kojose 49-0 bal. Pėdų dorzofleksija 4 bal., bet greitai išsenka iki 3 bal. Pagal Kriterijų tvarkos aprašo 1 priedo lentelės 13.2 papunktį, kai bent vienos galūnės raumenų jėga 3 balai, yra skiriamas 1 bazinio dalyvumo lygis, tačiau Agentūra nepagrįstai to neįvertino ir balo neskyrė.

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus. Teismas pažymi, kad pareiškėjo skunde minimame 2024 m. kovo 18 d. VšĮ Trakų ligoninės gydytojo neurologo J. G. ambulatorinio apsilankymo aprašyme yra nurodytas siuntimas taikyti stacionarų gydymą esant ligos paūmėjimui, todėl vertinant pareiškėjo dalyvumo lygį, po taikyto gydymo, pagrįstai buvo vadovautasi vėlesniais 2024 m. kovo 18 d. - 26 d. epikrizės, 2024-04-16 fizinės medicinos ir reabilitacijos gydytojo konsultacijos bei Siuntimo duomenimis, kuriuose nebuvo nustatytas bent vienos visos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3 balų (nustatyta 4 balai).

Teismas atmeta šiuos pareiškėjo teiginius kaip nepagrįstus. Pažymėtina, kad vertinant vertebrogenines neurologines ligas, taikomas tik vienas Bazinio dalyvumo lygio nustatymo kriterijų XIV skyriaus 51 punkto papunktis arba tik vienas I skyriaus 13 punkto papunktis, atsižvelgiant į vyraujančią klinikinę ligos formą ir remiamasi raumenų jėgos vertinimu pagal Lovetto skalę ar stuburo judesių amplitude (neutralaus nulio metodu), o ne funkcinio nepakankamumo laipsniu, kaip nurodo pareiškėjas. Ginčijamuose sprendimuose aiškiai nurodyta, kuo remiantis (raumenų jėgos vertinimu pagal Lovetto skalę ir stuburo kaklinės dalies bei juosmeninės dalies judesių amplitude (neutralaus nulio metodu)) pareiškėjui nebuvo patvirtintas didelis stuburo judesių apribojimas ar bent vienos visos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3 balų.

Įvertinus visas byloje nustatytas aplinkybes, teismas sprendžia, kad Sprendimuose pateikta detalizuota medicininių kriterijų vertinimo seka dėl atskirų ligų kodų grupių, nurodomi atitinkamas ligas, sutrikimus patvirtinantys medicininiai dokumentai, paaiškinama bazinio dalyvumo lygio prilyginimo atitinkamiems koeficientams ir galutinių balų apskaičiavimo seka. Paaiškinta, kad pareiškėjui nenustatyta didesnė bazinio dalyvumo lygio vertė, nes medicininiais dokumentais nepatvirtintas bent vienos visos galūnės raumenų jėgos sumažėjimas iki 3 balų, nurodyta kaklinės dalies ir (ar) juosmeninės dalies judesių amplitudė atitinka vidutinio (nedidelio) judesių apribojimo funkcinį sutrikimą.

Teismas pažymi, kad Agentūra nėra gydymo įstaiga, todėl ji negali asmenims diagnozuoti susirgimų, keisti gydančių specialistų nustatytas diagnozes ar spręsti kitus, su gydymo procesu susijusius klausimus. Nagrinėjamu atveju, Agentūra, priimdama ginčijamus sprendimus, vadovavosi gydymo įstaigos pateiktu siuntimu, prie jo pridėtais medicininiais dokumentais, pagrindžiančiais pareiškėjui diagnozuotą sveikatos sutrikimą. Pažymėtina, kad už klinikinių elektroninių dokumentų parengimą ar Siuntimo į Agentūrą dalyvumo lygiui nustatyti teisingumą atsako asmenį gydantis gydytojas, o už konkrečios konsultacijos išvados teisingumą atsako konsultaciją suteikęs ir išvadą parengęs gydytojas specialistas (Kriterijų tvarkos aprašo 68 ir 69 punktai). Pažymėtina ir tai, kad nei Agentūra, nei teismas, neturi teisės vertinti medicininių duomenų turinio ir pasisakyti dėl diagnozių pagrįstumo. Norint paneigti tokių medicininių duomenų pagrįstumą, turėtų būti naudojami tokio paties pobūdžio, tai yra medicininio, įrodymai. Pareiškėjo nesutikimo su Agentūros sprendimais argumentai, teismo vertinimu, iš esmės yra pagrįsti tik jo asmeniniu sveikatos būklės vertinimu (subjektyvia nuomone). Pareiškėjas nepateikė jokių konkrečių faktų ar medicininių įrodymų, duomenų, kurie patvirtintų, kad jo sveikatos sutrikimai (funkciniai sutrikimai) atitinka kitokį Kriterijų tvarkos aprašo 1 priedo kriterijų ir kitokį nei Agentūros nustatytą, bazinio dalyvumo lygį, kurie iš esmės sudarytų prielaidas suabejoti skundžiamų individualių administracinių aktų teisėtumu ir pagrįstumu, kad atsakovė būtų netinkamai įvertinusi medicininę dokumentaciją ar dalyvumo lygio nustatymą reglamentuojančius teisės aktus.

Teismas pažymi, jog pareiškėjas, manydamas, kad jo sveikatos funkcijos sutrikdymas galimai yra daug sunkesnis nei nustatė gydantys specialistai, gali kreiptis į gydymo įstaigą dėl papildomo ištyrimo ir dokumentų, reikalingų naujam vertinimui, parengimo.

Likusieji šalių argumentai laikytini pertekliniais, neturinčiais lemiamos juridinės reikšmės kilusio ginčo išsprendimui, todėl detaliau nedėstytini ir neanalizuotini. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ir Europos Žmogaus Teisių Teismas formuoja praktiką, kad pareigos nurodyti priimto sprendimo motyvus apimtis gali skirtis priklausomai nuo sprendimo prigimties ir turi būti analizuojama konkrečių bylos aplinkybių kontekste (EŽTT 1994 m. balandžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 16034/90 Van de Hurk v Netherlands, 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimas byloje Nr. 20772/92 Helle v Finland, 1999 m. sausio 21 d. sprendimas byloje Nr. 30544/96 G. R. v Spain ir kt.). LVAT jurisprudencijoje aiškinant ABTĮ normas taip pat ne kartą buvo imperatyviai pažymėta, kad įstatymo reikalavimas motyvuoti teismo sprendimą nereiškia įpareigojimo teismui atsakyti į kiekvieną proceso dalyvio argumentą (LVAT 2008 m. gruodžio 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P444-196/2008, 2009 m. liepos 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P756-151/2009, 2009 m. lapkričio 6 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-194/2009, 2013 m. vasario 11 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-216/2013 ir kt.).

Teismas, įvertinęs visą surinktą byloje medžiagą ir minėtą teisinį reglamentavimą, sprendžia, kad ginčijami sprendimai yra teisėti, atitinka Viešojo administravimo įstatymo 10 straipsnio reikalavimus, jie pagrįsti objektyviais duomenimis ir teisės aktų normomis, juose aiškiai išdėstytos faktinės aplinkybės, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl juos naikinti skunde nurodytais motyvais nėra jokio pagrindo. Netenkinus pareiškėjo reikalavimo dėl sprendimų panaikinimo, atmestini ir kiti skundo reikalavimai dėl Komisijos sprendimo panaikinimo bei įpareigojimo atsakovę atlikti veiksmus.

ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis numato, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos šalies savo išlaidų atlyginimą. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjo skundas atmestas, nėra pagrindo tenkinti prašymą dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

Pareiškėjo S. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų administracinio teismo Kauno rūmus.