Klaipėdos apygardos teismo sprendimas

Pranešėja Violeta Miliuvienė Teisėjas Saulius Putrius Baudž. byla Nr. 1A-90-174/2011 Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.; 1.2.23.1.; 1.2.23.2.; 1.2.23.3. 1.1.8.1; 2.1.7.4.; 2.4.6.3.1. (S)

KLAIPĖDOS APYGARDOS TEISMAS

nuosprendis

2011 m. sausio 13 d.

Klaipėdos apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Violetos Miliuvienės,

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo R. Š. bei asmens, kurio vardu registruota transporto priemonė konfiskuota kaip turtas, suteiktas nusikalstamai veikai daryti – S. P. – apeliacinius skundus dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendžio, kuriuo R. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), pripažintas kaltu pagal BK 260 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, 259 straipsnio 2 dalį ir nuteistas:

pagal BK 260 straipsnio 2 dalį – aštuonerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 260 straipsnio 1 dalį – ketverių metų laisvės atėmimo bausme;

pagal BK 259 straipsnio 2 dalį – 30 parų arešto bausme.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 2 dalimi, 5 dalies 2 punktu, pagal BK 260 straipsnio 2 dalį ir BK 259 straipsnio 2 dalį paskirtos bausmės subendrintos bausmių apėmimo būdu, griežtesne bausme apimant švelnesnę, ir paskirta aštuonerių metų ir trijų mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, prie šios bausmės pridėta dalis pagal BK 260 straipsnio 1 dalį paskirtos bausmės, ir paskirta galutinė subendrinta devynerių metų laisvės atėmimo bausmė, bausmę atliekant pataisos namuose.

Į atliktą bausmę įskaitytas R. Š. laikiname sulaikyme ir suėmime būtas laikas nuo 2009-04-17 iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos. Iki įsiteisės nuosprendis, kardomoji priemonė – suėmimas – palikta nepakeista.

Iš nusikalstamos veikos gautus 3 000 litų ir 15 eurų, paimtus iš T. A. ir laikomus Klaipėdos AVPK depozitinėje sąskaitoje, nuspręsta konfiskuoti ir perduoti valstybės nuosavybėn.

Automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), registruotą S. P. vardu, nuspręsta konfiskuoti kaip turtą, suteiktą nusikalstamai veikai daryti, ir jį perduoti valstybės nuosavybėn.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, 0,364 g narkotinės medžiagos – kanapių dervos, 1097,199 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – saugomus Lietuvos policijos Kriminalistinių tyrimų centre, rudos spalvos dėžutę su tuščiu paketu Nr. 0044548, metalinę dėžutę – trintuvę, rudos spalvos dėžutę su tuščiu paketu Nr. 0026436, elektronines svarstykles, tuščią metalinę dėžutę su užrašu „Qualitea“, tuščią pilkos spalvos paketą, tuščią geltonos spalvos polietileninį maišelį, rudos spalvos voką su tuščiais paketais Nr. 0023387, Nr. 0026697, Nr. 0026698, Nr. 0026695, Nr. 0026696, du tuščius polietileninius maišelius su užrašu „IKI“, elektronines svarstykles su užrašu „EKS“, rudos spalvos voką su tuščiu paketu Nr. 0026603, du tuščius baltos spalvos vokus, tuščią pilkos spalvos plastikinį maišą su užrašu „Handy Bag“, rudos spalvos voką su tuščiais paketais Nr. 0023435, Nr. 0026694, elektronines svarstykles su užrašu „Camry“, tuščią folijos lankstinuką, polietileninį maišelį – saugomus Klaipėdos m. VPK paimtų daiktų saugojimo kambaryje, nuspręsta sunaikinti.

Nuosprendžiui įsiteisėjus, kompaktinę plokštelę su garso įrašu nuspręsta grąžinti Klaipėdos AVPK ONTB 4-ajam skyriui.

Tuo pačiu nuosprendžiu nuteistas ir T. A., bet jis nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė.

Aprašomoji dalis

nustatė:

R. Š. nuteistas už tai, kad jis neteisėtai įgijo, laikė, gabeno didelį kiekį narkotinių medžiagų, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, tai yra jis iki 2009 m. balandžio 14 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, tai yra vieną briketą, kuriame buvo 529,18 g. narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai automobiliu „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į Klaipėdos miestą, kur tą pačią dieną, apie 19.40 val., bute, esančiame Kretingos g. 15-68, Klaipėda, tolimesniam platinimui po 17,50 litų už gramą pardavė T. A..

Be to, R. Š. neteisėtai įgijo, laikė, gabeno narkotines medžiagas, turėdamas tikslą jas parduoti ir kitaip platinti, tai yra jis iki 2009 m. balandžio 17 d. tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo vieną briketą, kuriame buvo 431,90 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias tyrimu nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, paslėpęs po automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), oro filtro dangčiu, 2009 m. balandžio 17 d., apie 11.45 val., iš Tauragės atgabeno prie Kretingos g. 15 namo, Klaipėdoje, ir laikė paslėptą automobilyje, iki kol tą pačią dieną, apie 11.50 val., ją automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Be to, R. Š. neteisėtai įgijo, gabeno ir laikė narkotines medžiagas, neturėdamas tikslo jas parduoti ir kitaip platinti, tai yra jis iki 2009 m. balandžio 17 d., tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu Versmės g. 31B, Tauragėje, ir laikė joje iki 2009 m. balandžio 17 d., kol apie 18.30 val. kratos metu paminėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

S. P. apeliaciniame skunde nurodo, jog byloje nėra jokių duomenų, kad jis žinojo apie tai, kad R. Š. daro ar rengiasi daryti nusikalstamas veikas. Automobilį R. Š. davė pasinaudoti nežinodamas, kad pastarasis automobiliu gabens narkotines medžiagas, tai patvirtino ir pats R. Š.. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, narkotines medžiagas R. Š. gabeno po automobilio oro filtro dangčiu, ir jokių specialiai įrengtų slėptuvių gabenti narkotinėms medžiagoms automobilyje nebuvo įrengta. Esant anksčiau išdėstytoms aplinkybėms teismo išvada, kad jis savo automobilį R. Š. suteikė nusikalstamai veikai daryti, yra ne tik nemotyvuota, tačiau ir neatitinka faktinių bylos aplinkybių, todėl nepagrįsta.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. Š. apeliacinis skundas atmestinas, S. P. apeliacinis skundas tenkintinas.

Pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas dėl netinkamo baudžiamojo įstatymo taikymo (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 328 straipsnio 1 punktas).

Dėl R. Š. nuteisimo pagal BK 260 straipsnio 2 dalį

Nuteistasis R. Š. apeliaciniame skunde neginčija jo veikos kvalifikavimo pagal BK 259 straipsnio 2 dalį, 260 straipsnio 1 dalį, neneigia pačios nusikalstamos veikos, skundžiamame nuosprendyje kvalifikuotos kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje, padarymo fakto, tačiau ginčija šios padarytos veikos kvalifikavimą. Todėl teisėjų kolegija nuosprendį tikrina neperžengdama apeliacinio skundo ribų (BPK 320 straipsnio 3 dalis). Apeliantas R. Š. teigia, kad jokiais bylos duomenimis neįrodytas narkotinių medžiagų platinimo faktas T. A., todėl jo padaryta nusikalstama veika nepagrįstai kvalifikuota kaip nusikaltimas, numatytas BK 260 straipsnio 2 dalyje.

Tačiau šie nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentai nepagrįsti. BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyta atsakomybė ir už neteisėtą didelio kiekio narkotinių ar psichotropinių medžiagų įgijimą, laikymą, turint tikslą jas parduoti ar kitaip platinti, ir už jų pardavimą ar kitokį platinimą. Tai alternatyvios veikos, todėl nusikaltimas laikomas baigtu padarius bent vieną iš šių veikų. R. Š. nuteistas pagal BK 260 straipsnio 2 dalį už neteisėtą didelio kiekio narkotinės medžiagos įgijimą, laikymą ir gabenimą, turint tikslą ją parduoti ir kitaip platinti. Todėl, nors nuteistasis tvirtina, kad bylos duomenimis neįrodytas narkotinių medžiagų platinimo faktas, tai šiuo atveju neturi reikšmės jo padarytos veikos kvalifikacijai.

Nors nuteistasis R. Š. savo apeliaciniame skunde teigia, jog niekada nėra pardavęs narkotinių medžiagų T. A., priešingai, būtent iš jo įgijo narkotines medžiagas tolimesniam platinimui, tačiau šis nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentas nepagrįstas, paneigtas teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų ir įvertintų įrodymų visuma, vertintinas kaip pasirinkta gynybos versija, siekiant švelninti baudžiamąją atsakomybę. Kolegija pažymi, kad subjektyvieji nusikalstamos veikos požymiai yra glaudžiai susiję su objektyviaisiais, todėl kaltės turinys atskleidžiamas remiantis ne tik kaltinamojo parodymais, bet ir objektyviais bylos duomenimis. Teismų praktikoje laikomasi nuomonės, kad, sprendžiant klausimą apie kaltininko kaltės turinį, tikslus, svarbią reikšmę turi narkotinių ar psichotropinių medžiagų kiekis, jų įgijimo, laikymo, suradimo aplinkybės, taip pat tai, ar kaltininkas anksčiau jas yra platinęs, ar buvo susitarimas su vartotoju ir kiti objektyvūs bylos duomenys (kasacinės nutartys Nr. 2K-84/2007, 2K-781/2007, 2K-36/2009, 2K-279/2009, 2K-334/2009 ir kt.). Nagrinėjamoje byloje teismas, teisiškai įvertindamas R. Š. veiksmus, nenukrypo nuo teismų formuojamos praktikos. Sugretinęs visus faktinius duomenis, kurių šaltiniai buvo liudytojų, policijos pareigūnų, G. B., A. M., nuteistojo T. A. parodymai, automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), apžiūros protokolas, telekomunikacijos tinklais perduodamos informacijos kontrolės bei įrašų darymo protokolas, specialisto išvada ir kiti šaltiniai, pirmosios instancijos teismas tinkamai atskleidė apelianto R. Š. padarytos veikos, numatytos BK 260 straipsnio 2 dalyje, subjektyviuosius požymius – suvokimą apie neteisėtą didelio kiekio narkotinių medžiagų pardavimą T. A. tolimesniam platinimui ir norėjimą taip veikti. Nagrinėjamoje byloje esančių faktinių duomenų pakako R. Š. kaltei pagal BK 260 straipsnio 2 dalį nustatyti. Jie kaip įrodymų šaltinis gauti teisėtais būdais ir baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka. Jų patikimumas BPK nustatytomis priemonėmis patikrintas teismo proceso metu (BPK 20 straipsnio 1, 4 dalys, 301 straipsnio 1 dalis). Remiantis byloje surinktais, išnagrinėtais ir patikrintais įrodymais, įvertinus jų visumą (susietumo aspektu), pirmosios instancijos teismo motyvuotai paneigta nuteistojo R. Š. gynybos versija, neva jis narkotines medžiagas iš T. A. įsigijo sau vartojimui. Apeliaciniame skunde R. Š. pakeitė gynybos poziciją, nurodymas neva narkotines medžiagas iš T. A. įsigijo tolimesniam jų platinimui, tačiau tokios nuteistojo versijos nepatvirtina jokie bylos duomenys.

Nors R. Š. neigia 2009-04-14 T. A. atvežęs ir pardavęs narkotinę medžiagą, tačiau tokia jo versija paneigta nuosekliais ikiteisminio tyrimo ir bylos nagrinėjimo pirmosios instancijos teisme metu kito nuteistojo – T. A. – duotais parodymais. Nuteistasis T. A. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek apklausiamas teisme nuosekliai parodė iš R. Š. įsigijęs kanapių. Liudytojai, policijos pareigūnai, patvirtino turėję pakankamai operatyvinių duomenų, jog iš Tauragės į Klaipėdą T. A. narkotines medžiagas, be kitų asmenų, atveža ir R. Š.. Kad R. Š. platino narkotines medžiagas, patvirtina jo namuose rastos svarstyklės ne tik su kanapių, bet ir metamfetamino pėdsakais. Nors, kaip minėta, R. Š. apklausiamas pirmosios instancijos teisme tvirtino narkotines medžiagas iš T. A. įsigijęs sau vartoti, o apeliaciniame skunde teigia, jog tolimesniam jų platinimui, toks apelianto skundo argumentas neatitinka faktinių bylos aplinkybių. Kaip pagrįstai pažymėjo pirmosios instancijos teismas, visiškai neįtikinama R. Š. versija, jog jis savo reikmėms įsigijo didelį kiekį narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), po to dalį, pasak jo, nekokybiškos narkotinės medžiagos vežė grąžinti T. A.. Byloje esantys duomenys nepatvirtina, jog R. Š. vartojo narkotines medžiagas. Priešingai, R. Š. tvirtinimui, jo šlapimo laboratorinis tyrimas patvirtina, kad jis nevartojo narkotinių medžiagų. Be to, pagal aptartas BPK 20 straipsnio nuostatas tikslas platinti narkotines medžiagas gali būti nustatytas ne tik pagal duomenis apie ankstesnį jų pardavimą ar kitokį perleidimą, bet ir pagal kitus bylos duomenis. Apylinkės teismas tokį R. Š. tikslą nustatė ir remdamasis narkotinių medžiagų dideliu kiekiu, ant kratos metu R. Š. gyvenamojoje patalpoje rastų elektroninių svarstyklių, kaip vėliau buvo nustatyta, psichotropinės medžiagos – metamfetamino ir narkotinių medžiagų – kanapių (ir jų dalių) arba kanapių dervos sudėtyje esančių kanabinoidų pėdsakus. Atsižvelgdama į nurodytus argumentus, kolegija daro išvadą, kad reikšmingos veikos kvalifikavimui faktinės bylos aplinkybės buvo nustatytos išsamiai ir nešališkai, nepaliekant jokių esminių prieštaravimų ar abejonių, ir tai leido teismui tinkamai išspręsti R. Š. baudžiamosios atsakomybės pagal BK 260 straipsnio 2 dalį klausimą. Skundžiamo apylinkės teismo sprendimo turinio ir nuteistojo R. Š. apeliacinio skundo argumentų analizė neduoda pagrindo manyti, kad šioje baudžiamojoje byloje teismas, įrodinėdamas R. Š. kaltę dėl BK 260 straipsnio 2 dalyje numatyto nusikaltimo, pažeidė BPK 20 straipsnio nuostatas ar kvalifikuodamas nusikaltimą būtų padaręs baudžiamojo įstatymo taikymo klaidą. Keisti skundžiamą nuosprendį, kaip to prašo apeliantas R. Š., nėra pagrindo.

Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio, R. Š. nuteistas už tai, kad jis iki 2009-04-14 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, tai yra vieną briketą, kuriame buvo 529,18 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias neteisėtai automobiliu „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), atgabeno į Klaipėdos miestą, kur tą pačią dieną, apie 19.40 val., bute, esančiame Kretingos g. 15–68, Klaipėdoje, tolimesniam platinimui po 17,50 litų už gramą pardavė T. A..

R. Š. iki 2009-04-17 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis, iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo vieną briketą, kuriame buvo 431,90 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurias tyrimo nenustatytu laiku bei aplinkybėmis, paslėpęs po automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), oro filtro dangčiu, 2009-04-17, apie 11.45 val., iš Tauragės atgabeno prie Kretingos g. 15 namo, Klaipėdoje, ir laikė paslėptą automobilyje, kol tą pačią dieną, apie 11.50 val., ją automobilio apžiūros metu rado ir paėmė policijos pareigūnai.

R. Š. iki 2009-04-17, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kurią atsigabeno į savo gyvenamąją vietą, adresu Versmės g. 31B, Tauragėje, ir laikė joje iki 2009-04-17, kol apie 18.30 val. kratos metu minėtą narkotinę medžiagą rado ir paėmė policijos pareigūnai.

Tačiau, kaip matyti iš bylos medžiagos, ikiteisminio tyrimo metu ir pirmosios instancijos teisme nenustatyta ir neįrodyta, kada, kur ir iš ko R. Š. įgijo minėtus kiekius narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių), kokiu būdu jas parsigabeno.

Pirmosios instancijos teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje konstatavo, kad nuteistasis R. Š. 529,18 g bei 431,90 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių) – įgijo, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, o 0,006 g šios medžiagos įgijo neturėdamas tikslo platinti.

Teismas, pripažindamas asmenį kaltu ir nuteisdamas jį už kurios nors vienos ar kelių BK 260 straipsnio 1 ir 2 dalyse, 259 straipsnio 2 dalyje nurodytų veikų padarymą, byloje privalo nustatyti kiekvienos veikos padarymo faktą ir apkaltinamajame nuosprendyje tai pagrįsti baudžiamojo proceso įstatymo tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais, nekeldamas nė vienos iš šių alternatyvių veikų (sudėties požymių visumos) įrodinėjimui bei pagrindimui skirtingų (mažesnių ar didesnių) reikalavimų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus plenarinės sesijos nutartis Nr. 2K-P-218/2009).

Įgijimas – tai veiksmai, kuriuos atlikę asmenys gavo psichotropinę medžiagą, tai yra pirkimas, mainai, radinio pasisavinimas, skolos atsiėmimas ar dovanos gavimas ir kt. Teisėjų kolegijos nuomone, pirmosios instancijos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, taip pažeidė BPK 44 straipsnio 6 dalies, 301 straipsnio 1 dalies, 305 straipsnio 1 dalies 1, 2 punktų reikalavimus. R. Š. ši kaltinimo dalis nepasitvirtino, nes ji nepagrįsta baudžiamojo proceso įstatymo nustatyta tvarka gautais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais įrodymais. Nenustatytos esminės kanapių (ir jų dalių) įgijimo aplinkybės: kas konkrečiai, kur, kaip, kokiais veiksmais, iš kokio asmens įgijo kanapių (ir jų dalių). Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas spėjimais, todėl ši R. Š. veiką kvalifikuojanti aplinkybė iš skundžiamo nuosprendžio šalintina, nes psichotropinių medžiagų įgijimas R. Š. neįrodytas. Pažymėtina, kad ir susiaurinus nusikalstamų veikų apimtį, bet palikus tą pačią veikų juridinę kvalifikaciją nėra pagrindo švelninti R. Š. paskirtos bausmės, dėl to bus pasisakyta vėliau. Tokia pati situacija ir dėl kito nuteistojo T. A., kuris nuosprendžio apeliacine tvarka neskundė, dėl pirmo epizodo, tačiau jo teisinė padėtis susiaurinus nusikalstamos veikos apimtį taip pat nebūtų palengvinta, todėl teisėjų kolegija dėl to nepasisako.

Dėl bausmės R. Š. pagal BK 260 straipsnio 1 dalį skyrimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją, laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų. Skirdamas bausmę, teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos stadiją, motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1, 2 dalys). Ypač svarbu įvertinti kaltininko asmenybę, nes tai lemia, ar bus pasiekti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnio 2 dalyje: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ir apriboti nuteistajam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą.

Nuteistasis R. Š. skunde jokių argumentų dėl paskirtos bausmės nenurodė. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų, R. Š. paskirtos laisvės atėmimo bausmės už kiekvieną nusikalstamą veiką ir galutinė subendrinta bausmė nėra aiškiai per griežta.

Pirmosios instancijos teismas, įvertinęs visas bausmės skyrimui turinčias reikšmės aplinkybes, nuteistajam R. Š. tinkamai paskyrė laisvės atėmimo bausmę už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 1 dalyje, kartu ir už nusikalstamą veiką, numatytą BK 260 straipsnio 2 dalyje, dėl šio nusikaltimo prašė jį išteisinti. Nors R. Š. iš nuosprendžio pašalinama jo veiką kvalifikuojanti aplinkybė – narkotinių medžiagų įgijimas, ir tokiu būdu susiaurinama inkriminuotų nusikalstamų veikų apimtis, tačiau vien tik dėl sumažėjusios kaltinimo apimties jam mažinti bausmę nėra pagrindo. Apeliacinės instancijos teismo teisėjų kolegija konstatuoja, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismas, taikydamas baudžiamojo įstatymo nuostatas dėl bausmių skyrimo, nepadarė baudžiamojo įstatymo pažeidimų. R. Š. paskirta laisvės atėmimo bausmė nėra aiškiai per griežta, atitinka BK 41 straipsnio, 54 straipsnio 1, 2 dalių reikalavimus, yra tinkamai individualizuota (anksčiau teistas, teistumas neišnykęs, recidyvistas (BK 27 straipsnio 1 dalis), nusikalto nepraėjus nė metams po paleidimo iš laisvės atėmimo vietos, kur atliko ankstesniu nuosprendžiu paskirtą bausmę už tyčinio sunkaus nusikaltimo padarymą, niekur nedirbo), pakartotinai darydamas nusikalstamas veikas nedarė išvadų dėl savo elgesio, todėl susiaurinus nusikalstamų veikų apimtį, bet palikus tą pačią veikų juridinę kvalifikaciją nėra pagrindo jos švelninti. Skirdamas bausmę R. Š. pirmosios instancijos teismas baudžiamąjį įstatymą taikė tinkamai.

Dėl S. P. apeliacinio skundo

Apeliantas S. P. apeliaciniame skunde teigia, jog turto – jam priklausančios automobilio „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – konfiskavimas, kaip baudžiamojo poveikio priemonė, jam pritaikyta neteisėtai, nes jis savo automobilį davė R. Š. pasinaudoti nežinodamas, kad daro ar rengiasi daryti nusikalstamas veikas, ir jam priklausančiu automobiliu gabens narkotines medžiagas. Tai patvirtino ir pats R. Š. . Šis apelianto S. P. apeliacinio skundo argumentas pagrįstas, todėl ši nuosprendžio dalis keistina (BPK 326 straipsnio 2 dalies 2 punktas, 328 straipsnio 1 punktas).

BK 72 straipsnyje nurodyta, kad konfiskuojamas tik tas turtas, kuris buvo nusikaltimo įrankis, priemonė ar nusikalstamos veikos rezultatas. Nusikalstamos veikos padarymo priemonės baudžiamojoje teisėje suprantamos kaip įtaisai, įrenginiai, mechanizmai, prietaisai ir kiti materialūs daiktai, kurie sudaro sąlygas ar palengvina tokios veikos padarymą, nors jų panaudojimas pats savaime tiesiogiai nedaro žalos atitinkamos veikos objektui ar dalykui. Tokia nusikalstamos veikos padarymo priemone laikoma ir transporto priemonė, jeigu ja kaltininkas naudojasi tam, kad susidarytų galimybė padaryti veiką ar palengvintų jos darymą. Pirmosios instancijos teismas paskirdamas šią baudžiamojo poveikio priemonę vadovavosi BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktu, tačiau visiškai nemotyvavo savo sprendimo ir dėl pačios priemonės parinkimo, ir dėl įstatymo numatyto pagrindo, kuriuo buvo grindžiamas šios priemonės paskyrimo būtinumas. Pirmosios instancijos teismas skundžiamame nuosprendyje nenurodė, kokio nusikaltimo padarymui buvo panaudota konfiskuota transporto priemonė, tačiau pagal nuosprendžio prasmę transporto priemonė buvo panaudota psichotropinių medžiagų gabenimui, už tai ir yra nuteistas R. Š. . Iš baudžiamojoje byloje esančių duomenų matyti, kad automobilis „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), priklauso S. P. (t. 2, b. l. 176–177), kuris nebuvo patrauktas baudžiamojon atsakomybėn už nusikaltimų, susijusių su narkotinių ar psichotropinių medžiagų disponavimu, padarymą, ir laikytina, kad šis turtas buvo perduotas kitam asmeniui. Kitam asmeniui perduotas turtas gali būti konfiskuotas BK 72 straipsnio 4 dalies pagrindu, konstatavus šioje straipsnio dalyje įtvirtintos sąlygos buvimą, jog turtą perdavęs asmuo turėjo ir galėjo žinoti, kad tas turtas gali būti panaudotas darant sunkų ar labai sunkų nusikaltimą. Išnagrinėjus baudžiamąją bylą ir ištyrus byloje esančius įrodymus teisėjų kolegija konstatuoja, kad S. P. neturėjo ir negalėjo žinoti apie R. Š. daromą nusikaltimą dėl šių motyvų: pirma, jis nevažiavo kartu su R. Š. iš Tauragės į Klaipėdą 2009-04-14 bei 2009-04-17, kada nuteistasis R. Š. S. P. priklausančiu automobiliu paslėpęs gabeno ir laikė jame paslėptas po oro filtro dangčiu narkotines medžiagas; antra, apklausiamas kaip liudytojas R. P. parodė, jog jis nežinojo ir neįtarė, jog R. Š. pats vartoja ar platina narkotines medžiagas ir kad narkotinių medžiagų gabenimui naudoja jam priklausantį automobilį (t. 2, b. l. 4); trečia, byloje nėra duomenų, kad S. P. automobilyje būtų buvę surasta slaptaviečių, specialiai skirtų narkotinėms medžiagoms gabenti (pareigūnai narkotines medžiagas rado paslėptas po oro filtro dangčiu). Esant šiems duomenims, akivaizdu, kad S. P. perdavė savo turtą – automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini) – nuteistajam R. Š. nežinodamas ir negalėdamas žinoti, kad jis bus panaudotas darant sunkų nusikaltimą, todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai konfiskavo S. P. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini). Todėl skundžiamas nuosprendis dėl to keistinas (BPK 328 straipsnio 1 dalis). Be to, atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog teismas ne tik nepagrįstai konfiskavo S. P. priklausantį automobilį „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini), bet ir netinkamai nurodė pagrindą – BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą. Jeigu būtų nustatyta, kad teismas pagrįstai taikė minėtos transporto priemonės konfiskavimą, šiuo atveju turėtų būti taikoma BK 72 straipsnio 4 dalis.

Bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde, bei patikrina, ar nėra padaryta esminių Baudžiamojo proceso kodekso pažeidimų (BPK 320 straipsnio 3 dalis).

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu,

nusprendžia:

nuteistojo R. Š. apeliacinį skundą atmesti, S. P. apeliacinį skundą tenkinti.

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2010-09-27 nuosprendį pakeisti:

panaikinti nuosprendžio dalį, kuria pritaikius BK 72 straipsnio 3 dalies 1 punktą buvo konfiskuotas S. P. priklausantis automobilis „Opel Omega“, valstybinis Nr. (duomenys neskelbtini).

R. Š. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis iki 2009-04-14 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš tyrimo nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo didelį kiekį, tai yra vieną briketą, kuriame buvo 529,18 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

R. Š. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis iki 2009-04-17 tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens neteisėtai, turėdamas tikslą parduoti ir kitaip platinti, įgijo vieną briketą, kuriame buvo 431,90 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

R. Š. iš nuosprendžio pašalinti aplinkybę, kad jis iki 2009-04-17, tiksli data ir laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatyti, tyrimo nenustatytomis aplinkybėmis iš ikiteisminio tyrimo metu nenustatyto asmens, neteisėtai, neturėdamas tikslo parduoti ir kitaip platinti, įgijo ne mažiau kaip 0,006 g narkotinės medžiagos – kanapių (ir jų dalių).

Kitą nuosprendžio dalį palikti nepakeistą.