Telšių apylinkės teismo sprendimas

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą, iškeltą pagal ieškovės Lietuvos Respublikos, atstovaujamos Valstybės įmonės „Turto bankas“ ieškinį atsakovėms R. P. ir A. V. dėl turto pripažinimo asmenine nuosavybe.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Bylos duomenimis nustatyta, kad R. V., nuosavybės teise priklauso butas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), kurį jis įsigijo 1997 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, būdamas santuokoje su R. V., gimusia(duomenys neskelbtini). R. V. vardu 2019 m. liepos 30 d. benke „Šiaulių bankas“, AB, atidarytos sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini). Šiaulių rajono liaudies teismo(duomenys neskelbtini). sprendimu, priimtu civilinėje byloje Nr. (duomenys neskelbtini), tarp R. V. ir R. V. (duomenys neskelbtini). sudaryta santuoka buvo nutraukta. Nutraukiant santuoką buvusių sutuoktinių turtas nebuvo padalintas. Ištuoka Gyventojų registre įregistruota 2003 m. gruodžio 30 d. Gyventojų registro duomenimis R. V. turėjo dvi dukras – A. V., gimusią (duomenys neskelbtini), ir R. P., gimusią(duomenys neskelbtini) . R. V. (duomenys neskelbtini). mirė. Jo buvusi sutuoktinė R. V. mirė(duomenys neskelbtini). Ji 2015 m. birželio 16 d. deklaravo gyvenamąją vietą(duomenys neskelbtini). VĮ „Turto bankas“ 2021 m. lapkričio 9 d. raštu kreipėsi į R. P. dėl R. V. palikimo priėmimo, tačiau joks atsakymas nebuvo gautas. VĮ „Turto bankas“ kreipėsi į Šiaulių r., Kuršėnų seniūnijos notarų biurą, prašydama išduoti palikimo perėjimo valstybei liudijimą R. V. turtui. Iš Šiaulių rajono savivaldybės Kuršėnų seniūnijos notaro biuro rašto matyti, kad R. V. palikimo perėjimo valstybei liudijimas galėtų būti išduotas tik teismui padalijus abiem sutuoktiniams bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklausantį turtą arba pateikus duomenis, kad turtas yra palikėjo asmeninė nuosavybė.

Kadangi nekilnojamasis turtas įsigytas iki įsigaliojant 2000 m. Lietuvos Respublikos civiliniam kodeksui (toliau – CK), spręstinas taikytinos teisės klausimas. Lietuvos Respublikos civilinio kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo įstatymo 25 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad CK trečiosios knygos IV skyriaus antrojo skirsnio normos, susijusios su sutuoktinių turto pagal įstatymus nustatytu teisiniu režimu, taikomos nepaisant to, ar tas turtas įgytas iki šio kodekso įsigaliojimo, ar jam įsigaliojus, todėl sprendžiant ieškovės pareikšto ieškinio pagrįstumo klausimą, reikalinga vadovautis 2000 m. CK nuostatomis. Materialinės teisės normos (CK 3.82 straipsnis, 3.87 straipsnio 1 dalis) įtvirtina įstatyminį sutuoktinių turto teisinį režimą, kuris grindžiamas bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija, t. y. turtas, sutuoktinių įgytas gyvenant santuokoje, laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, nepaisant to, vieno sutuoktinio ar abiejų vardu jis įgytas, kol nėra įrodyta priešingai (CK 3.88 straipsnio 2 dalis). Sutuoktinių bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpcija remiasi sutuoktinių santykių pobūdžiu: bendru gyvenimu, tarpusavio pasitikėjimu, neformaliais ryšiais, bendru reikalų tvarkymu, nesavanaudiškumu, bendrais poreikiais bei interesais ir pan. Ši prezumpcija įtvirtinta siekiant teisinio apibrėžtumo dėl turto teisinio režimo. Pažymėtina, kad ši prezumpcija buvo įtvirtinta ir Santuokos ir šeimos kodekse (toliau – SŠK) (21 straipsnis), kurio galiojimo metu buvo įgytas ginčo turtas. Po santuokos sudarymo įgytas turtas laikomas sutuoktinių bendrąja jungtine nuosavybe, išskyrus tuos atvejus, kai jis atitinka CK 3. 89 straipsnyje įvardytus kriterijus, lemiančius turto priskyrimą asmeninei nuosavybei. Santuokoje sutuoktinio įgytas turtas už jam asmeninės nuosavybės teise priklausančias lėšas gali būti pripažįstamas asmenine jo nuosavybe tik tuo atveju, jei buvo įvykdyta CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta sąlyga – aiškiai išreikšta valia įgyti turtą būtent asmeninėn nuosavybėn. Taigi, net ir už asmenines lėšas santuokos metu įgytas turtas pripažįstamas asmenine sutuoktinio nuosavybe ne visada, o tik tais atvejais, kai leistinomis priemonėmis įrodoma, kad to turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įsigyti turtą asmeninėn, o ne bendrojon nuosavybėn. Sprendžiant klausimą dėl to, ar sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn buvo aiškiai išreikšta, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo būdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje pripažįstama, kad taikydami naujojo CK normas iki jo įsigaliojimo atsiradusiems teisiniams santykiams, teismai turi nepažeisti bendrųjų civilinių teisinių santykių principų, tarp jų – teisinio apibrėžtumo ir teisėtų lūkesčių apsaugos. Sprendžiant, ar iki CK įsigaliojimo įgytas turtas atitinka CK 3.89 straipsnyje nustatytus turto pripažinimo asmenine sutuoktinių nuosavybe kriterijus ir sąlygas, būtina atsižvelgti į faktinio turto įgijimo metu buvusią teismų praktiką. Taigi, vertinant, ar ginčo turtas atitinka CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nustatytą sąlygą, kad įgyjant turtą turi būti aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn, būtina įvertinti, koks atitinkamos valios išreiškimo ūdas buvo pripažįstamas pakankamu (aiškiu) sudarant turto įgijimo sandorį. SŠK 22 straipsnio 1 dalyje, palyginus su dabartiniu reglamentavimu, buvo nustatytas mažiau detalus turto pripažinimo asmenine sutuoktinio nuosavybe reglamentavimas – įstatymų leidėjas tiesiog nurodė, kad turtas, priklausęs sutuoktiniams iki santuokos sudarymo, taip pat jų gautas santuokos metu kaip dovana arba paveldėtas, yra kiekvieno iš jų nuosavybė. Faktiškai, sudarant turto perleidimo sandorius teismų praktikoje buvo pripažįstama, kad turto įgijimo iš asmeninių vieno iš sutuoktinio lėšų ir jo vardu pakanka konstatuoti, kad toks turtas yra asmeninė, o ne bendroji jungtinė nuosavybė; turto perleidimo sandoryje specialios nuorodos, kad turtas įgyjamas asmeninėn nuosavybėn, nebuvo reikalaujama (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus 2011 m. spalio mėn. 4 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-365/2011).

Ieškovė, siekdama, jog būtų pripažinta, kad po R. V. mirties likęs turtas buvo R. V. asmeninė nuosavybė, motyvuoja tuo, jog turtas buvo įgytas jau palikėjui R. V. gyvenant atskirai nuo sutuoktinės R. V. už jo asmenines lėšas.

Kiekvienu atveju turto priklausymo asmeninės nuosavybės teise vienam iš sutuoktinių faktas turi būti įrodinėjimas, paneigiant bendrosios jungtinės nuosavybės prezumpciją, o nagrinėjant bylą teisme galiojant naujajam civiliniam kodeksui, tai turi būti daroma ne pagal SŠK, bet pagal CK trečiosios knygos antrojo skirsnio normas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys civilinėse bylose Nr. 3K-3-579/2002, Nr.3K-3-343/2006, Nr. 3K-3-280/2008, kt.). CK 3.89 straipsnio 1 dalies 7 punkte nurodyta, kad turtas gali būti pripažintas asmenine sutuoktinio nuosavybe, jeigu turtas įgytas už asmenines lėšas, jeigu turto įgijimo metu buvo aiškiai išreikšta sutuoktinio valia įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn.

Byloje nustatyta, kad nors sprendimas dėl santuokos nutraukimo tarp R. V. ir R. V. viešiesiems registrams buvo perduotas 2003 m. gruodžio 30 d., tačiau R. V. ir R. V. nuo 1990 metų kartu negyveno, nevedė bendro ūkio ir turtas buvo įgytas tik R. V. asmeniniams poreikiams tenkinti. Šiaulių rajono liaudies teismo(duomenys neskelbtini) sprendime, kuriuo buvo nutraukta santuoka tarp R. V. ir R. V. nurodyta, kad R. V. ir R. V. du metus gyvena atskirai, abu turi kitus partnerius. Taigi, minėtu teismo sprendimu konstatuota, jog R. V. su R. V. nuo 1990 metų kartu negyveno, bendro ūkio nevedė ir bendrų turtinių interesų nebeturėjo. Šios aplinkybės patvirtina, jog turtas 1997 m. balandžio 11 d. pirkimo-pardavimo sutartimi, buvo įgytas tik už asmenines R. V. lėšas, esant aiškiai išreikštai valiai įgyti turtą asmeninėn nuosavybėn. Be to faktas, jog R. V. po santuokos nutraukimo nereiškė jokių pretenzijų į ginčo turtą taip pat patvirtina, kad minėtą turtą R. V. įsigijo asmeninės nuosavybės teise. R. V. vardu 2019 m. liepos 30 d. banke „Šiaulių bankas“, AB, esančios sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini) atidarytos jau po santuokos nutraukimo ir lėšos jose buvo R. V. asmeninė nuosavybė.

Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, darytina išvada, kad yra pagrindas konstatuoti, jog nurodytų duomenų visuma apie turto naudojimo pobūdį, turto įsigijimo laiką, pagrindą ir aplinkybes, sudaro pakankamą pagrindą pripažinti, kad ginčo turtą – butą, esantį(duomenys neskelbtini), ir pinigines lėšas, esančias banko „Šiaulių bankas“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), R. V. buvo įgijęs ir valdė asmeninės nuosavybės teise. Suinteresuoti asmenys po palikėjo mirties nepareiškė valios paveldėti jo turtą, buto įsigijimo palikėjo asmeninėn nuosavybėn neginčijo. Teismas sprendžia, kad ieškovės ieškinys yra pagrįstas, įrodytas, todėl tenkintinas (CK 3.88 straipsnio 2 dalis, 3.89 straipsnio 2 dalis, CPK 3 straipsnio 1, 7 dalys, 177, 178, 185 straipsniai).

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 straipsnio 1 dalis). CPK 96 straipsnio 5 dalis numato, kad teismas gali nukrypti nuo šio straipsnio 1, 2 ir 3 dalyse nustatytų bylinėjimosi išlaidų atlyginimo valstybei taisyklių, atsižvelgdamas į tai, ar šalių procesinis elgesys buvo tinkamas, ir įvertindamas priežastis, dėl kurių susidarė bylinėjimosi išlaidos.

Nagrinėjamu atveju ieškovė yra atleista nuo bylinėjimosi išlaidų, teismas, įvertindamas tai, kad atsakovės byloje neteikė priešingos pozicijos, vadovaudamasis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, pripažįsta, kad valstybei priteisti bylinėjimosi išlaidas iš atsakovių būtų neprotinga ir neteisinga, todėl bylinėjimosi išlaidos valstybės naudai iš atsakovių nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 260 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, 385 straipsniu,

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pripažinti, kad butas, kurio unikalus Nr.(duomenys neskelbtini), esantis(duomenys neskelbtini), ir piniginės lėšos, esančios banke „Šiaulių bankas“, AB, sąskaitose Nr. (duomenys neskelbtini) ir Nr. (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teise priklausė R. V., a. k. (duomenys neskelbtini) mirusiam(duomenys neskelbtini).

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.