Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarimas

2023-05-16 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. A6.-473-369/2023

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus miesto apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2023-05-16
Bylos Nr.
A6.-473-369/2023
Teisminio proceso Nr.
4-68-3-00451-2023-8
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Instancija
I-a instancija
Rezultatas
Skirti nuobaudą.
Teisėjas
Ovidijus Ramanauskas (pirm.)
Pažeidėjas
K. G.
Pareiškėjas
Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos
Kategorijos
Administracinio nusižengimo byla Nr. A6.-473-369/2023Teisminio proceso Nr. 4-68-3-00451-2023-8Procesinio sprendimo kategorija 7.11 (S)
VILNIAUS MIESTO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2023 m. gegužės 16 d.Vilnius
Vilniaus miesto apylinkės teismo teisėjas Ovidijus Ramanauskas,sekretoriaujant Vilmai Žičkienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam K. G.,nedalyvaujant Valstybinės mokesčių inspekcijos atstovui,

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio, gyvenančio (duomenys neskelbtini), nedirbančio, administracinio nusižengimo bylą pagal Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau – ANK) 120 straipsnio 1 dalį.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

K. G., būdamas UAB „X“ (įmonės kodas (duomenys neskelbtini)) direktoriumi nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2023 m. sausio 27 d. ir žinodamas apie UAB „X“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus Valstybinei mokesčių inspekcijai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir VMI prie FM), tai yra žinodamas, kad jo valdoma Bendrovė yra nemoki, laikotarpiu nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gruodžio 21 d., turėdamas pareigą kreiptis į teismą dėl UAB „X“ bankroto bylos iškėlimo, neįvykdė Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau ir JANĮ) 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo UAB „X“, taip savo neveikimu pažeisdamas kreditoriaus VMI prie FM interesus. Tokiais veiksmais (neveikimu) jis padarė administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo K. G. teismo posėdyje nepripažino padaręs ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytą administracinį nusižengimą. Jis nurodė, kad buvo daug svarbių aplinkybių, kurios neleido suvokti, ar įmonė bankrutuos, ar ne. Įmonė tapo nemoki dėl priežasčių, kurių jis negalėjo įtakoti. Buvo sunku įsivaizduoti, kad bus Covid-19 pandemija, kad bus karas. Tai paveikė įmonės veiklą. Jie tikėjosi, kad įmonė 2022 m. išliks, bet situacija susiklostė tokia, kad įmonė žlugo. UAB „X“ įkurta 2014 m., užsiėmė reklaminių filmų gamyba. Jis buvo įmonės vadovas, dirbo vienas. Jis samdydavo darbuotojus, ugdė jauną režisierių J. M.. Įmonės apyvarta siekdavo 150 000 Eur. Reklaminių filmų gamybai Lietuvoje būna tik šeši užsakovai. Jei dirbama su dviem, sunku ką nors pakeisti. Būna, kad metai išpuola tušti be užsakymų. Dėl „Covid“ situacija pablogėjo, dingo klientas „Y“, dar vieni. Visi eksportuotojai į rinką grįžo tik 2022 m. Jis 2022 m. dalyvavo dideliame konkurse dėl didelės apimties reklamos filmavimo, užsakymas būtų padengęs skolas. Tačiau konkurso nelaimėjo, tada VMI inicijavo nemokumo bylą. Jis turi būsto paskolą, per mėnesį moka 250 Eur (b.l. 38-39).

Iš VMI prie FM pareiškimo dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo ir nuobaudos skyrimo matyti, jog UAB „X“ (toliau -ir Bendrovė) Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2014 m. birželio 23 d. Pagrindinė bendrovės veikla - kino filmų, vaizdo filmų ir televizijos programų gamyba (EVRK 591100). Bendrovės vadovas nuo 2014 m. liepos 30 d. K. G.. Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos yra UAB „X“ kreditorė. Mokesčių apskaitos informacinės sistemos (MAIS) duomenimis, 2023 m. balandžio 7 d. Bendrovės mokestinė nepriemoka buvo 14 200,19 Eur, iš jos 1 102,12 Eur gyventojų pajamų mokesčio ir 42,64 Eur šio mokesčio delspinigių, 3,72 Eur pelno mokesčio delspinigių, 12 378,78 Eur pridėtinės vertės mokesčio ir 671,69 Eur šio mokesčio delspinigių. UAB „X“ mokestinė nepriemoka susidarė bendrovei pateikus bei patikslinus atitinkamų mokesčių deklaracijas bei nustatytu terminu nesumokėjus deklaruotų sumų. Gyventojų pajamų mokesčio nepriemoka susidarė už 2021 m. sausio - liepos ir rugsėjo - gruodžio mėn., 2022 m. sausio - lapkričio mėn. Pridėtinės vertės mokesčio nepriemoka susidarė už 2020 m. balandžio, gegužės, liepos - spalio mėn., 2021 m. kovo, gegužės, rugpjūčio, lapkričio mėn.. Nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. bendrovė buvo įtraukta į sąrašą „Juridiniai asmenys, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl COVID-19“. Teisę išieškoti mokestinę nepriemoką VMI prie FM įgijo nuo 2020 m. gruodžio 2 d. Pareiškime taip pat nurodoma, kad VMI prie FM, siekdama išieškoti įmonės mokestinę nepriemoką, vykdė mokestinės nepriemokos išieškojimą iš Bendrovės lėšų bankų sąskaitose nuo 2021 m. lapkričio 8 d., išieškojimas iš turto vykdomas nuo 2021 m. gruodžio 13 d. Nuo 2021 m. lapkričio 8 d. buvo sistemingai bandoma išieškoti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės banko sąskaitų ir turto, tačiau nesėkmingai. Mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2019 metus (5-6 priedai) viso turto vertė nurodyta 12 925 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 10 312 Eur. Bendrovės įsipareigojimai yra beveik lygūs visai jos turto vertei. Atsižvelgiant į UAB „X“ pateiktus 2019 metų balanso duomenis, Bendrovė turėjo finansinių sunkumų, t. y. pradelsti įmonės įsipareigojimai (skolos, neatlikti darbai ir kt.) buvo beveik lygūs visai į jos balansą įrašytai turto vertei. Įvertinus tai, kad iš viešuose registruose prieinamos informacijos matyti, jog Bendrovė neturi registruotino turto, iš kurio būtų galima vykdyti realų išieškojimą, Bendrovė ilgą laiką (nuo 2021 m. lapkričio mėn.) neatsiskaito su VMI prie FM ir mokestinė nepriemoka tik didėjo, galima daryti pagrįstą išvadą, kad bendrovė 2021 m. lapkričio 8 d. (VMI prie FM priėmus Nurodymą nurašyti mokestinę nepriemoką iš mokesčių mokėtojo sąskaitos (sąskaitų)) buvo nemoki. Institucijos teigimu, K. G., žinodamas, kad bendrovė nesumoka mokesčių ir gaudamas VMI prie FM sprendimus dėl priverstinio mokestinės nepriemokos nurašymo, turėjo susipažinti su valdomos bendrovės finansine būkle ir vėliausiai jau 2021 m. lapkričio 8 d. žinojo, kad bendrovė iš esmės nemoki, kas jį įpareigojo ieškoti sprendimų bendrovės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Bendrovė buvo nepajėgi atsiskaityti su VMI, todėl tam, kad būtų užkirstas kelias tolesniam mokestinės nepriemokos didėjimui ir VMI interesų pažeidimui, Bendrovės vadovas turėjo pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei. Tai, kad bendrovė buvo nemoki, patvirtina tai, kad paskutiniame Bendrovės pateiktame balanse už 2019 metus viso turto vertė nurodyta 12 925 Eur, o mokėtinos sumos ir įsipareigojimai - 10 312 Eur; Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovės vardu nėra registruoto nekilnojamojo turto, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu įregistruotų transporto priemonių nėra; Bendrovė nuo 2021 m. nesugeba atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko; Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis, Bendrovėje dirbančių darbuotojų nėra, įsiskolinimas - 471,14 Eur; Antstolių informacinės sistemos duomenimis, antstoliai vykdo išieškojimą iš Bendrovės VMI prie FM ir kitų kreditorių naudai. K. G. žinodamas apie UAB „X“ finansinę padėtį bei didėjančius įsipareigojimus VMI prie FM ir kitiems kreditoriams, tyčia nesiėmė jokių aktyvių veiksmų sumažinti turimus įsipareigojimus, taip pat nesikreipė į teismą dėl nemokumo proceso Bendrovei inicijavimo, tuo pažeisdamas kreditoriaus VMI interesus (b.l. 1-4).

VMI pareiškime dėl administracinio nusižengimo bylos iškėlimo nurodytos faktinės aplinkybės dėl UAB „X“ susidariusių mokestinių nepriemokų (GPM, PVM ir pelno mokesčių) dydžio, bendrovės atžvilgiu vykdytų išieškojimo veiksmų pagrįstas VMI Mokesčių apskaitos informacinės sistemos išrašais (b.l. 5-10).

UAB „X“ VĮ „Juridinių asmenų registrui“ balansą paskutinį kartą teikė už 2019 m. laikotarpį, jame nurodyta, kad Bendrovė turto turi už 12 925 Eur, o mokėtinų sumų ir įsipareigojimų dydis siekia 10 312 Eur (b.l. 11-12). VĮ „Regitra“ duomenimis įmonė transporto priemonių neturi, nekilnojamo turto objektų neturi (b.l. 12).

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (VSDFV) duomenimis 2022 m. gruodžio 16 d. UAB „X“ socialiniu draudimu apdraustų asmenų nebuvo (b.l. 13).

Iš mokesčių mokėtojų registro išrašo ir Juridinių asmenų registro išrašo matyti, kad UAB „X“ Juridinių asmenų registre yra įregistruota 2014 m. birželio 23 d.. Nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2023 m. sausio 17 d. įmonės vadovas buvo K. G. (b. l. 5-6).

Žemesnės instancijos teismas

Iš Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1448-661/2023, kopijos matyti, kad pagal ieškovės VMI pareiškimą dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „X“ iškelta bankroto byla, kartu konstatuota, jog įmonė yra nemoki, ji laiku negali vykdyti turtinių prievolių kreditoriams, 2019 m. balanso duomenimis bendrovės turto vertė 12 925 Eur, mokėtinos sumos ir įsipareigojimai – 10 312 Eur, įmonė neturi registruotų transporto priemonių, registruoto nekilnojamojo turto, nuo 2021 m. neatsiskaito su kreditoriumi VMI, Sodros duomenimis įmonėje dirbančių darbuotojų nėra, įsiskolinimas Sodrai – 471,14 Eur, Antstolių informacinės sistemos duomenimis antstoliai vykdo išieškojimą iš bendrovės VMI ir kitų kreditorių naudai (b. l. 15-16).

ANK 120 straipsnio 1 dalyje juridinių asmenų vadovams ar kitiems atsakingiems asmenims numatyta administracinė atsakomybė už kreditorių teisių pažeidimą (kreditorių reikalavimų tenkinimo eilės ir tvarkos pažeidimą, pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimą ar pavėluotą pateikimą teismui, kreditorių susirinkimų nesušaukimą įstatymuose numatytais atvejais). Šio nusižengimo sudėtis yra formali, jo objektyvieji požymiai išvardinti kaip alternatyvūs, todėl administracinė atsakomybė kyla už bet kurių iš įstatyme išvardintų alternatyvių veikų padarymą. Taigi, pagal šį straipsnį atsako specialusis subjektas – įmonės vadovas ar kitas asmuo pagal jo kompetenciją.

Motyvuojamoji dalis

ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatytam nusižengimui konstatuoti būtina įrodyti visas pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo atsiradimo sąlygas: 1) tai, kad įmonė tapo nemoki ir negali atsiskaityti su kreditoriais; 2) nė vienas kreditorius nesikreipė į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo; 3) įmonės dalyviai per nustatytus terminus nesiėmė priemonių įmonės mokumui atkurti (Šiaulių apygardos teismo 2018 m. kovo 21 d. nutarimas administracinio teisės pažeidimo byloje Nr. AN2-56-332/2018; Kauno apygardos teismo 2017 m. liepos 27 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-460-810/2017, Vilniaus apygardos teismo 2018 m. gruodžio 211 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. AN2-494-1020/2018).

Kreditorių teisių pažeidimas, pasireiškiantis pareiškimo dėl bankroto bylos iškėlimo nepateikimu ar pavėluotu pateikimu teismui, iš esmės yra susijęs su įmonės vadovo ar kitų asmenų pagal kompetenciją atitinkamos pareigos, numatytos Juridinių asmenų nemokumo įstatymo (toliau –JANĮ) 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte ir 5 straipsnio 1 dalyje, nevykdymu. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatyta, jog juridiniam asmeniui tapus nemokiam, juridinio asmens vadovas privalo nedelsdamas inicijuoti nemokumo procesą. JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nemokumo procesą inicijuoti privalo juridinio asmens vadovas, jeigu juridinis asmuo yra nemokus. Tuo tarpu JANĮ 2 straipsnio 7 dalyje numatyta, kad juridinio asmens nemokumas – juridinio asmens būsena, kai juridinis asmuo laiku negali vykdyti turtinių prievolių arba juridinio asmens įsipareigojimai viršija jo turto vertę.

Pagal formuojamą teismų praktiką juridinio asmens nemokumas siejamas su ženkliais finansiniais sunkumais, kuriuos atspindi tokie požymiai: 1) juridinis asmuo nebevykdo įstatuose apibrėžtos veiklos arba vykdoma veikla ilguoju periodu kuria tik nuostolius ir nėra perspektyvų atkurti įprastos veiklos vykdymą ir stabilizuoti padėtį; 2) juridinis asmuo sistemiškai nevykdo savo įsipareigojimų kreditoriams; 3) juridinis asmuo neturi turto, kuris būtų pakankamas kreditorių finansiniams reikalavimams patenkinti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2019 m. gegužės 20 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-105-684/2019). Įmonės nemokumas nustatomas išanalizavus jos finansinius duomenis, iš kurių svarbiausi yra įmonės pradelsti įsipareigojimai, jų santykis su įmonės turto verte ir įmonės ūkinės komercinės veiklos rezultatai, atspindintys įmonės galimybes vykdyti įsipareigojimus kreditoriams (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2020 m. balandžio 6 d. nutartis administracinio nusižengimo byloje Nr. 2AT-17-511/2020).

Iš administracinio nusižengimo byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „X“ valstybės biudžetui 2023 m. balandžio 7 d. buvo skolinga 14 200,19 Eur, 2021 m. gruodžio 13 d.. buvo išieškoma 13 363,80 Eur dydžio mokestinė nepriemoka, 2022 m. vasario 28 d. -2022 m. lapkričio 24 d. buvo išieškoma 8 548,79 Eur mokestinė nepriemoka (b. l. 2, 5, 8-11). VMI prie FM pateikto pareiškimo duomenimis, nuo 2021 m. lapkričio 8 d. buvo taikomi priverstinio išieškojimo veiksmai, tačiau Bendrovė nesugebėjo atsiskaityti su kreditore VMI prie FM, priverstinai išieškoti mokestinės nepriemokos nepavyko. Pačios įmonės paskutinės teiktos metinės finansinės atskaitomybės duomenimis ji jau 2019 m. turėjo skolinių įsipareigojimų kreditoriams sumai, kuri buvo atima visai Bendrovės turto vertei, už vėlesnius laikotarpius Bendrovė metinės finansinės atskaitomybės nebeteikė, kas leidžia manyti, jog Bendrovė reikšmingos finansiškai veiklos vėlesniais laikotarpiais nevykdė (b.l. 25-26). Iš byloje esančių duomenų matyti, kad nuo 2014 m. liepos 30 d. iki 2023 m. sausio 27 d. UAB „X“ vadovas buvo administracinėn atsakomybėn traukiamas K. G. (b.l. 24), taigi būtent jo vadovavimo minėtai Bendrovei metu susidarė ir augo Bendrovės mokestinės nepriemokos.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo iš esmės neginčija aplinkybės, kad jo vadovaujama UAB „X“ tapo nemoki, negali vykdyti savo įsipareigojimų kreditoriams, šią aplinkybę pripažino ir nemokumo proceso metu (b.l. 37). Iš byloje pateiktos medžiagos matyti, kad tokia Bendrovės padėtis truko pakankamai ilgą laiką – nuo 2019 m. iki 2023 m. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos duomenimis Bendrovėje 2022 m. gruodžio mėn. nedirbo nei vienas darbuotojas, kas leidžia teigti, jog bendrovė veiklos nevykdė. Nekilnojamojo turto registro duomenimis, Bendrovė nuosavybės teise nekilnojamojo turto objektų neturi, VĮ „Regitra“ duomenimis, Bendrovės vardu registruotų transporto priemonių nėra. Duomenų apie Bendrovės gautas pajamas po 2020 m. byloje nėra. Antstolių informacinės sistemos duomenimis, nuo 2019 m. gruodžio 4 d. iš Bendrovės vykdomi 8 priverstiniai išieškojimai, bendra antstolių išieškoma suma 40 318,21 Eur (b.l. 14). Be to, VMI pateikto pareiškimo duomenimis, VMI nuo 2021 m. lapkričio 8 d. surašė nurodymus nurašyti mokestinę nepriemoką iš Bendrovės bankų sąskaitų ir 2021 m. gruodžio 8 d. sprendimą išieškoti mokestinę nepriemoką iš turto, tačiau mokestinės nepriemokos išieškoti nepavyko. Šių duomenų pagrindu galima teigti, kad įmonės skolos viršijo jos turimą turtą. Pažymėtina, jog šios aplinkybės leido konstatuoti įmonės nemokumą bei įpareigojo administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį ieškoti sprendimų vadovaujamos įmonės mokumui atkurti arba kreiptis į teismą dėl nemokumo proceso inicijavimo.

K. G. neigė savo atsakomybę dėl ANK 120 straipsnio 1 dalyje nurodyto nusižengimo padarymo remdamasis tuo, kad pirma, įmonės finansiniai sunkumai nepriklausė nuo jo kaip vadovo veiksmų, antra, dėl įmonės veiklos specifikos jis nesuvokė, kada įmonė tapo nemoki, trečia jis 2022 m. ėmėsi veiksmų atkurti įmonės veiklą, pagerinti jos finansinę padėtį, kad šios priemonės įgyvendinti nepavyko, sužinojo maždaug tuo pačiu metu, kai kreditorė VMI prie FM kreipėsi į teismą dėl nemokumo bylos iškėlimo UAB „X“.

Teismas pažymi, kad K. G. neteikiamas kaltinimas, kad jis kaip įmonės vadovas privedė vadovaujamą bendrovę prie bankroto (nemokumo būsenos), kad neatliko kažkokių veiksmų, jog įmonė netaptų nemokia. ANK 120 straipsnio 1 dalyje numatyto nusižengimo esmė – tai, kad bendrovės vadovas nevykdo JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 2 punkte numatytos pareigos juridiniam asmeniui tapus nemokiam, nedelsiant inicijuoti nemokumo procesą. Teismas sutinka, jog „Covid19“ pandemijos metu įvairioms ūkinės veikloms sritims pritaikius veiklos apribojimus, galėjo sumažėti veiklos apimtys, bendrovė negauti užsakymų. Tačiau pagal metinės finansinės atskaitomybės už 2019 m. dokumentus UAB „X“ susidūrė su finansiniais sunkumais dar iki pandemijos pradžios, tuo tarpu karantinas Lietuvoje buvo paskelbtas tik 2020 m. kovo 16 d., su pertrūkiais truko iki 2021 m. liepos 1 d. Pažymėtina ir tai, kad pagal 2020 m. balandžio 21 d. Lietuvos Respublikos naujojo koronoviruso (COVID-19) sukeltų pasekmių poveikio Lietuvos Respublikos juridinių asmenų nemokumo įstatymo taikymui įstatymo 2 straipsnio 1 dalies nuostatas juridiniams asmenims, susidūrusiems su finansiniais sunkumais ir (ar) tapusiems nemokiais dėl naujojo koronaviruso (COVID-19) plitimo pasaulyje po 2020 m. kovo 16 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2020 m. kovo 14 d. nutarimu Nr. 207 „Dėl karantino Lietuvos Respublikos teritorijoje paskelbimo“ paskelbto karantino galiojo moratoriumas juridinio asmens vadovo pareigai kreiptis į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo. Tai yra juridinio asmens vadovo pareiga kreiptis į teismą dėl restruktūrizavimo ar bankroto bylos iškėlimo arba inicijuoti bankroto procesą ne teismo tvarka netaikoma karantino laikotarpiu ir 3 mėnesius nuo jo atšaukimo. Tačiau jau nuo 2021 m. liepos 1 d. karantinas buvo panaikintas, verslui buvo duotas 3 mėnesių laikotarpis atsitiesti, o nuo 2021 m. spalio 1 d. įsigaliojo įprastinės JANĮ nuostatos. Nuo 2022 m. gegužės 1 d. nustojo galioti ir ekstremalioji situacija dėl pandemijos. Pažymėtina, kad nuo 2021 m. sausio 1 d. iki 2021 m. spalio 31 d. Bendrovė buvo įtraukta į „Juridinių asmenų, kuriems nuo 2021 m. sausio 1 d. be pateikto prašymo taikomos mokestinės pagalbos priemonės dėl Covid-19 sąrašą“. Atsižvelgiant į šią aplinkybę, teismas laiko, kad iki 2021 m. rugsėjo 30 d. K. G. dar neturėjo pareigos inicijuoti nemokumo procedūrą UAB „X“, net jei įmonė ir buvo tuo momentu nemoki, tačiau nuo 2021 m. spalio 1 d. ši pareiga vėl atsirado. Pažymėtina, kad priverstinius mokestinės nepriemokos išieškojimo veiksmus VMI pradėjo tik 2021 m. lapkričio 8 d. Teismo vertinimu, 2022 m. veiklos laikotarpio finansinė situacija nebegali būti reikšmingai įtakojama pandemijos valdymo priemonių.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, jog jis ėmėsi veiksmų įmonės mokumui atkurti- Bendrovė 2022 m. dalyvavo konkurse dėl užsakymo didelės apimties reklamai kurti, tačiau šio konkurso nelaimėjo, konkurso rezultatai tapo žinomi tuo pačiu metu, kai VMI kreipėsi į Vilniaus apygardos teismą su pareiškimu dėl bankroto bylos iškėlimo. Pirma, K. G. šios aplinkybės nepagrindė jokiais dokumentais, todėl teismas objektyviai jos negali vertinti, antra ši aplinkybė nebuvo nei minėta, nei vertinta UAB „X“ nemokumo byloje, įmonės vadovas jos nenurodė savo atsiliepime. Be to, VMI pateiktais duomenimis nemokumo būsena įmonėje buvo susidariusi jau 2021 m. lapkričio 8 d., VMI į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi tik 2022 m. gruodžio 21 d., daugiau nei po metų. JANĮ 6 straipsnio 2 dalies 1 ir 2 punktai įpareigoja juridinio asmens vadovą bendrovei tapus nemokiai inicijuoti nemokumo procesą ar siūlyti juridinio asmens dalyviams spręsti juridinio asmens mokumo atkūrimo klausimą nedelsiant. Teismo vertinimu, vienas konkursas per ilgesnį nei metų laikotarpį (nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki 2022 m. gruodžio mėn.) nerodo, kad vadovas ėmėsi savalaikiai spręsti įmonės finansinės būsenos gerinimo klausimą. Byloje nėra duomenų, kad K. G. būtų kreipęsis į VMI dėl mokestinės nepriemokos mokėjimo termino atidėjimo ar mokėjimo išdėstymo. Objektyvių duomenų, kad K. G. būtų ėmęsis kokių nors racionalių sprendimų, veiksmų įmonės mokumui atkurti po 2021 m. lapkričio 8 d., byloje nėra, todėl laikytina, kad nuo 2021 m. lapkričio 8 d. jis nevykdė JANĮ 5 straipsnio 1 dalyje numatytos pareigos keiptis į teismą dėl nemokumo (bankroto) bylos iškėlimo. Iš byloje esančios Vilniaus apygardos teismo 2023 m. sausio 17 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. eB2-1448-661/2023, kopijos matyti, kad į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo kreipėsi ne administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo, o VMI, kurios pareiškimas buvo patenkintas ir UAB „X“ iškelta bankroto byla (b. l. 15-16).

Taigi, iš byloje esančių duomenų matyti, kad UAB „X“ vadovas K. G., jau vėliausiai nuo 2021 m. lapkričio 8 d. žinodamas apie tai, kad įmonė negali laiku vykdyti turtinių prievolių, įmonės nemokumo proceso neinicijavo, į teismą dėl nemokumo proceso (bankroto) bylos iškėlimo nesikreipė, o bankroto procedūrą inicijavo 2022 m. gruodžio 21 d. kreditorius VMI.

Apibendrinat tai, kas išdėstyta aukščiau, darytina išvada, jog K. G., būdamas UAB „X“ direktoriumi ir žinojęs apie įmonės nemokumą bei didėjančius įsipareigojimus valstybės biudžetui, taip pat žinojęs apie jos finansinę padėtį bei tai, jog įvykdyti skolinius įsipareigojimus galimybės nėra, nes įmonė užsakymų neturi, t. y. suprasdamas, kad nėra realios galimybės atstatyti įmonės mokumą, tyčia nuo 2021 m. lapkričio 8 d. iki kol 2022 m. gruodžio 21 d. VMI prie FM pati pateikė pareiškimą teismui dėl bankroto bylos iškėlimo UAB „X“, nesiėmė veiksmų dėl bankroto bylos šiai įmonei iškėlimo, taip pažeisdamas įmonės kreditoriaus VMI prie FM interesus ir padarydamas administracinį nusižengimą, numatytą ANK 120 straipsnio 1 dalyje.

Nagrinėjamu atveju teismas, skirdamas nuobaudą K. G., atsižvelgia į padaryto nusižengimo pobūdį (padarytas pažeidimas, susijęs su vadovaujamos įmonės įvykdytu kreditorių teisių pažeidimu, t. y. netinkamu savo pareigų atlikimu, pasireiškusiu įmonės vadovo neveikimu), į tai, kad nenustatyta K. G. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių. Taip pat teismas atsižvelgia į pažeidėjo asmenybę – brandaus amžiaus, šiuo metu nedirba. LITEKo duomenimis jis neteistas, baustas administracine tvarka, dažniausiai už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, taip pat už viešosios rimties trikdymą.

Nustatant nuobaudos dydį šiuo atveju atsižvelgtina į nusižengimo padarymo aplinkybes, kad K. G. nusižengimą padarė ne piktybiškai, o neįvertinęs susiklosčiusios finansinės situacijos Bendrovėje, optimistiškai tikėdamasis atnaujinti jos veiklą po pandemijos, iš esmės pripažino jos nemokumo faktą. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, kad tokio pobūdžio administracinį nusižengimą padarė pirmą kartą, vadovaudamasis teisingumo ir protingumo kriterijais, teismas sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra galimybė taikyti ANK 34 straipsnio 6 dalies nuostatas ir už padarytą nusižengimą paskirti nuobaudą – baudą, mažesnę nei nustatyta sankcijoje minimali riba.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 635 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Pripažinti K. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) kaltu, padarius administracinį nusižengimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 120 straipsnio 1 dalyje, bei skirti jam administracinę nuobaudą – 500 (penkių šimtų) eurų baudą.

Nutarimas per dvidešimt kalendorinių dienų nuo jo nuorašo išsiuntimo ar išdavimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.

Išaiškinti, kad vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 2 dalimi, administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo baudą turi sumokėti ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarimo skirti baudą išsiuntimo ar išdavimo jam dienos, o apskundus nutarimą skirti baudą, – ne vėliau kaip per keturiasdešimt kalendorinių dienų nuo nutarties, kuria skundas nepatenkintas, išsiuntimo ar išdavimo dienos. Bauda mokama į pasirinktą Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (gavėjo kodas 188659752) biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 1001. Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamosios sąskaitos: LT78 7290 0000 0013 0151, AS „Citadele banka“ Lietuvos filialas, banko kodas 72900; LT05 7044 0600 0788 7175 AB SEB bankas, banko kodas 70440; LT32 7180 0000 0014 1038 AB Šiaulių bankas, banko kodas 71800; banko kodas 74000; LT74 4010 0510 0132 4763 Luminor Bank AB Lietuvos skyrius, banko kodas 40100; LT24 7300 0101 1239 4300 AB „Swedbank“; banko kodas 73000, LT42 7230 0000 0012 0025 UAB „Medicinos bankas“, banko kodas 72300. Nustatytu terminu nesumokėjus paskirtos baudos nutarimas skirti baudą bus vykdomas priverstine tvarka (ANK 668 straipsnio 4 dalis).

Mokant paskirtą baudą mokėjimo pavedime būtina nurodyti gavėją – VMI, gavėjo kodą – 188659752, ir įmokos kodą – 1001.

Išaiškinti, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 675 straipsnio 3 dalimi, po nutarimo priėmimo paskirtos baudos mokėjimo išdėstymo klausimai sprendžiami Lietuvos Respublikos mokesčių administravimo įstatymo nustatyta tvarka.

Teisėjas Ovidijus Ramanauskas