Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2019-10-16 · Administracinė byla Nr. eI-3464-595/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2019-10-16Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2021-03-03Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-10-16
Bylos Nr.
eI-3464-595/2019
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-01648-2019-4
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Jolita Rasiukevičienė, Rūta Miliuvienė, Vita Valeckaitė
Pareiškėjas
G. S.
Atsakovas
Audito
Administracinė byla Nr. eI-3464-595/2019Proceso Nr. 3-61-3-01648-2019-4Procesinio sprendimo kategorija: 41.; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. spalio 16 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės, Jolitos Rasiukevičienės ir Vitos Valeckaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjo atstovui advokatui D. K.,atsakovo atstovui M. N.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo G. S. skundą atsakovui Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybai prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, dalyvaujant trečiam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (toliau – ir UAB) „T. C.“, dėl įsakymo panaikinimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi administracinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

pareiškėjas G. S. (toliau- ir pareiškėjas) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą su skundu prašydamas panaikinti atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos (toliau – ir atsakovas arba Tarnyba) 2019-04-01 įsakymą Nr.V4-80 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. S. skyrimo“ (toliau – ir skundžiamas įsakymas) bei priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad Tarnybos direktorius skundžiamu įsakymu paskyrė pareiškėjui nuobaudą – įspėjimą. Nuobauda paskirta už Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo (toliau – ir ĮBĮ) 11 str. 5 d. 16 p. pažeidimą, kuris buvo grindžiamas 2019-03-28 „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „T. C.“ veiklos patikrinimo Nr. D4-421 (toliau – ir Išvada).

Pareiškėjo nuomone, administracinė nuobauda jam buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, nes Tarnybos ginčijamas įsakymas neatitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau-ir Viešojo administravimo įstatymas arba VAĮ) 8 str. reikalavimų, nes administracinė nuobauda yra skirta vadovaujantis netinkama teisės akto redakcija ir nebuvo atsižvelgta į BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administravimo procedūros ypatumus.

Skundas iš esmės grindžiamas aplinkybėmis, kad Tarnybos sprendimas skirti nuobaudą yra priimtas pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ ll⁷ str. redakciją, kuria vadovaujantis administracinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti paskirta už veiksmus ar neveikimą padarytus po 2018-12-02. Skirdama nuobaudą už UAB „duomenys neskelbtini“ 2014 m. - 2017m. metinių finansinių ataskaitų rinkinių nepateikimą Tarnyba privalėjo vadovautis pažeidimo atsiradimo momentu (2018 m. gegužės 2 d.) galiojusiu teisės aktu, o ne teisės aktu kuris ne tik negaliojo bet ir dar nebuvo priimtas. Tarnyba, 2019-03-28 Išvadoje ir skundžiamame įsakyme nepasisakė, nevertino ir neatsižvelgė į pareiškėjo Atsiliepime pateiktus argumentus dėl kokių priežasčių nebuvo sudaroma UAB „duomenys neskelbtini“ finansinė atskaitomybė ir jam pritaikyta poveikio priemonė negali būti laikoma atitinkanti teisingumo, proporcingumo ir kitiems teisės principams. Pareiškėjas nurodo, kad Tarnyba neatsižvelgė į 2010-12-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (toliau – ir FNTT) išvadoje ir 2015-12-11 Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1- 18-493/2015 (toliau - Nuosprendis) nustatytas aplinkybes. 2010-12-23 FNTT išvadoje ir Nuosprendyje yra konstatuotos aplinkybės ir veiksmai, kurie iškreipė ir suklastojo tikrąją UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinę finansinę būklę ir neleido Administratoriui vadovautis BUAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentais ir kitais duomenimis, sudaryti tęstinės apskaitos suvestinius apskaitos dokumentus bei metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius. Suklastotų ir apgaulingų duomenų pagrindu negalima teisinga atskaitomybė ir Administratorius neturėjo teisės rengti BUAB „duomenys neskelbtini“ finansinės atskaitomybės ataskaitos rinkinių.

Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovas skundą palaikė iš esmės jame nurodytais argumentais. Prašė skundą tenkinti. Papildomai rėmėsi aplinkybėmis, nustatytomis iš viešojo juridinių asmenų registro duomenų bazės, kad ir kitų bankrutuojančių įmonių administratoriai yra nepateikę jų administruojamų įmonių finansinių ataskaitų.

Atsiliepimas

Atsakovas atsiliepime į skundą nurodo su skundu nesutinka ir prašo atmesti jį kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamu įsakymu konstatuota, kad Bankroto administratorius pažeidė ĮBĮ 11 straipsnio 5 d. 16 p., kadangi nuo paskyrimo Įmonės bankroto administratoriumi, t. y. nuo 2014-03-13, nesudarė ir neteikė kreditorių susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinių, todėl pareiškėjui, kaip Administratoriaus vadovui, skirta ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. 1 p. numatyta nuobauda - įspėjimas. Nurodo, kad Tarnybai atlikus patikrinimą, nebuvo nustatyta, kad Administratorius būtų sudaręs ir teikęs finansinių ataskaitų rinkinius kreditorių susirinkimui už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius, taip pat nebuvo nustatyta, kad šiuos pažeidimus Administratorius būtų ištaisęs po 2018-12-01, t. y. kai įsigaliojo 2018-10-25 priimti ĮBĮ pakeitimai, todėl Administratoriaus pažeidimai Tarnybos buvo įvertinti kaip trunkamieji, todėl paskirta nuobauda pareiškėjui yra teisėta ir pagrįsta. Pažymi, kad ĮBĮ ir kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nenumato išimčių bankroto administratoriui nesudaryti Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ar jų neteikti kreditorių susirinkimui. Nurodo, kad bankrutuojančių įmonių procesuose pastoviai pasitaiko atvejų, kai įmonės finansiniai dokumentai ne visada perimami iš buvusių įmonių vadovų (arba yra apskritai prarandami), bankroto administratorius perima tik dalį jų arba gauti finansiniai dokumentai neatitinka faktinės įmonės finansinės būklės ir pan. Tokiais atvejais bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situaciją pagal jos faktinę būklę, o bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas. Pateiktas argumentas, kad esamu atveju paskirta nuobauda negali būti laikoma atitinkanti teisingumo, proporcingumo ir kitų teisės principų, atsakovo vertinimu yra nepagrįstas. Tarnybos direktorius, įvertinęs nustatytas faktines aplinkybes (nustatyta, kad pažeidimas laikomas trunkamuoju, kuris nebuvo ištaisytas ir po 2018-12-01 ĮBĮ pakeitimų, o Administratoriaus vadovu yra pareiškėjas, kuris taip pat yra įgaliotas asmuo, atsakingas už Įmonės administravimą), atsižvelgęs į pasikeitusį bankroto administratorių atsakomybės reglamentavimą bei įgyvendindamas savo diskrecijos teisę skiriant nuobaudą, skyrė pareiškėjui nuobaudą - įspėjimą. Mano, kad naudojimasis diskrecija savaime nedaro priimto sprendimo neteisėtu ar nepagrįstu.

Teismo posėdžio metu atsakovo atstovas prašė skundą atmesti atsiliepime išdėstytų argumentų pagrindu.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų, šalių atstovų paaiškinimų nustatyta, kad:

2009-11-06 Kauno apygardos teismo nutartimi buvo iškelta bankroto byla UAB „duomenys neskelbtini“ (toliau- ir Įmonė) .

2014-03-13 Lietuvos apeliacinio teismo nutartimi BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriumi paskyrė UAB „T. C.“ (toliau- ir Administratorius).

Pareiškėjas G. S. yra UAB „T. C.“ vadovas.

2018-11-14 atsakovas gavo BUAB „duomenys neskelbtini“ kreditorių susirinkimo pirmininko UAB „duomenys neskelbtini“ atstovo 2018-11-14 skundą „Dėl teisės aktams prieštaraujančių BUAB „duomenys neskelbtini“ bankroto administratoriaus UAB „T. C.“ veikų ir veiklos ataskaitos patikrinimo“ (toliau- ir Skundas) (e.b. 3 t. b.l. 350-361).

Administratorius 2018-12-21 pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Skundo (e.b. 3 t. b.l. 276-285).

2019-03-25 Administratorius pateikė Tarnybai paaiškinimus dėl Išvados projekto, kuriuose nurodė, jog nesutinka jog administratorius padarė ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. pažeidimą (e.b. 3 t. bl. 80-84).

2019-03-28 buvo surašyta išvada „Dėl neplaninio bankroto administratoriaus UAB „T. C.“ veiklos patikrinimo“ Nr. D4-421, kuria pasiūlyta Administratoriaus vadovui G. S. už patikrinimo metu nustatytą ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. pažeidimą taikyti nuobaudą įspėjimą (e.b. 1 t. b.l. 11-21). Išvadoje konstatuota, kad Administratorius, administruodamas Įmonės bankroto procesą, pažeidė ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p., kadangi nuo paskyrimo Įmonės bankroto administratoriumi, t. y. nuo 2014-03-13, nesudarė ir neteikė kreditorių susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinių.

2019-04-01 įsakymu Nr. V4-80 už ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. pažeidimus, nustatytus atlikus patikrinimą, bankroto administratoriaus UAB „T. C.“ vadovui G. S., vadovaujantis ĮBĮ 11⁷ str. 1 d. 1 p.. Tarnybos direktorius paskyrė nuobaudą – įspėjimą (e.b. 1 t. b.l. 10).

Nagrinėjamos administracinės bylos dalyką sudaro Tarnybos direktoriaus 2019-04-01 įsakymo Nr. V4-80 teisėtumas bei pagrįstumas. Teismas įpareigotas nustatyti, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektai neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktai neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau-ABTĮ) 3 str. 2 d.). Sprendžiant pareiškėjo reikalavimo panaikinti ginčijamą įsakymą pagrįstumą, pirmiausia būtina įvertinti ginčijamo sprendimo, kuris laikytinas viešojo administravimo aktu, atitiktį Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodytiems teisėtumo ir pagrįstumo kriterijams. Viešojo administravimo įstatymo 8 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis. Taip pat būtina įvertinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nustatytų pagrindų, dėl kurių ginčijamas sprendimas turėtų būti panaikintas.

Skundžiamas įsakymas ir juo paskirta nuobauda grindžiami ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. ir 11⁷ str. 1 d. 1 p..

ĮBĮ, reglamentuojančio įmonių bankroto procesą, 11 str. 5 d. 16 p. nustatyta, kad bankroto administratorius organizuoja ir kontroliuoja pajamų, gautų valdant, naudojant ir disponuojant bankrutuojančios įmonės turtu, ir sąnaudų apskaitą, taip pat įmonės bankroto proceso metu teisės aktų nustatyta tvarka sudaro ir teikia metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius, likvidavimo pradžios ir likvidavimo pabaigos finansines ataskaitas. Tais atvejais, kai įmonė nėra pateikusi mokesčių deklaracijų ir kitų dokumentų, administratorius privalo suteikti galimybę atitinkamoms institucijoms atlikti dokumentų patikrinimus ir revizijas duomenims, teiktiniems nepateiktose mokesčių deklaracijose ar kituose dokumentuose, nustatyti.

Tarnybai teiktame Skunde buvo nurodyta, kad Administratorius Įmonę administruoja nuo 2014-03-13, tačiau VĮ „Registrų centras“ paskutiniai duomenys apie Įmonės finansinę atskaitomybę yra teikti už 2012 metus. Skunde nurodyta, kad klausimai dėl finansinių ataskaitų rinkinių už 2017 metus nebuvo įtraukti nei į 2018-05-22, nei į 2018-10-22 Įmonės kreditorių susirinkimo darbotvarkes. Skunde buvo prašoma, kad Tarnyba patikrintų ar Administratorius vykdė pareigas teisės aktų nustatyta tvarka sudaryti ir teikti metinių ir tarpinių finansinių ataskaitų rinkinius.

Tarnyboje atlikto patikrinimo metu buvo siekiama nustatyti Administratoriaus pareigos teikti kreditorių susirinkimui metinių finansinių ataskaitų rinkinius vykdymą. Atlikto patikrinimo metu buvo nustatyta, kad Administratorius Įmonės bankroto administratoriumi buvo paskirtas nuo 2014-03-13 ir jis už laikotarpį per kurį buvo paskirtas administruoti Įmonę, turėjo sudaryti metines finansines ataskaitas, remiantis ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. nuostatomis. Tarnyba atlikus patikrinimą nustatė, kad Administratorius nebuvo sudaręs ir teikęs finansinių ataskaitų rinkinių kreditorių susirinkimui už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius.

Byloje pareiškėjas neginčija Išvadoje nustatytų pažeidimų, tai yra, kad Administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procedūras nevykdė ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p. reikalavimų, tai yra nebuvo sudaręs ir teikęs finansinių ataskaitų rinkinių kreditorių susirinkimui už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius. Pareiškėjas ginčydamas įsakymą akcentuoja, kad Tarnyba Išvadoje ir Skundžiamame įsakyme neįvertino argumentų dėl kokių priežasčių nebuvo sudaroma BUAB „duomenys neskelbtini“ finansinė atskaitomybė, remiasi Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvada ir 2015-12-11 Kauno apygardos teismo nuosprendžiu baudžiamojoje byloje Nr. 1- 18-493/2015 nustatytomis aplinkybėmis, kuriuose konstatuotos aplinkybės ir veiksmai, kurie iškreipė ir suklastojo tikrąją UAB „duomenys neskelbtini“ ūkinę finansinę būklę. Skunde nurodoma, kad Administratoriui vadovautis BUAB „duomenys neskelbtini“ apskaitos dokumentais ir kitais duomenimis, sudaryti tęstinės apskaitos suvestinius apskaitos dokumentus bei metinės finansinės atskaitomybės dokumentų rinkinius negalėjo. Pareiškėjas nurodo, kad suklastotų ir apgaulingų duomenų pagrindu negalima teisinga atskaitomybė ir Administratorius neturėjo teisės rengti BUAB „duomenys neskelbtini“ finansinės atskaitomybės ataskaitos rinkinių.

Su šiais pareiškėjo argumentais teismas neturi pagrindo sutikti. Teismas sutinka su atsakovo atsiliepime nurodytais argumentais, kad pareiškėjo nurodomuose dokumentuose, tai yra 2010-12-23 Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos išvadoje bei 2015-12-11 Kauno apygardos teismo nuosprendyje baudžiamojoje byloje Nr. 1- 18-493/2015, iš esmės buvo vertinamos aplinkybės, kurios įvyko iki Įmonės bankroto bylos iškėlimo, todėl atlikto neplaninio Administratoriaus veiklos patikrinimui nebuvo aktuali. Pažymėtina, kad ĮBĮ ir kiti bankroto procesą reguliuojantys teisės aktai nenumato išimčių bankroto administratoriui nesudaryti Įmonės metinių finansinių ataskaitų rinkinių ir jų neteikimo kreditorių susirinkimui, o Lietuvos Respublikos įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 5 str. 1 d. nurodyta, kad finansinės ataskaitos turi būti sudaromos taip, kad tikrai ir teisingai parodytų įmonės turtą, nuosavą kapitalą, įsipareigojimus, pajamas, sąnaudas ir pinigų srautus, jeigu įmonė sudaro pinigų srautų ataskaitą. Bankrutuojančių įmonių procesuose pastoviai pasitaiko atvejų, kai įmonės finansiniai dokumentai ne visada perimami iš buvusių įmonių vadovų (arba yra apskritai prarandami), bankroto administratorius perimą tik dalį jų arba gauti finansiniai dokumentai neatitinka faktinės įmonės finansinės būklės ir pan. Tokiais atvejais bankroto administratoriui tenka pareiga įvertinti bankrutuojančios įmonės finansinę situaciją pagal jos faktinę būklę, o bankroto proceso eigoje paaiškėjus naujoms aplinkybėms dėl įmonės turimo turto, įsipareigojimų ir pan., atitinkamai koreguoti finansines ataskaitas. Kasacinio teismo praktikoje išaiškinta, kad bankroto administratorius neturi pareigos teikti tvirtinti kreditorių susirinkimui finansinių ataskaitų rinkinio, kurį pagal Įmonių finansinės atskaitomybės įstatymo 20 straipsnio 3 dalį sudaro balansas, pelno (nuostolių) ataskaita, pinigų srautų ataskaita, nuosavo kapitalo pokyčio ataskaita, aiškinamasis raštas, o turi pareigą teikti tik jį sudarančias konkrečias finansines ataskaitas (balansą ir pelno (nuostolių) ataskaitą) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2015 m. gegužės 25 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-340-421/2015).

Pažymėtina, kad Administratorius yra savo srities profesionalas, kuriam teisės aktų yra nustatyti specialūs kvalifikaciniai reikalavimai, taikomi aukštesni veiklos bei atsakomybės standartai, jį saisto specialios etikos taisyklės ir bendrieji teisės principai, dėl ko bankroto administratorius, atstovaudamas įmonei ir kreditoriams, turi veikti itin sąžiningai, rūpestingai, atidžiai ir kvalifikuotai. Pareiškėjo nurodomos aplinkybės, kad Tarnyba turėtų teikti metodinius nurodymus kaip tokiais ypatingais atvejai turėtų būti sudaromos finansinės ataskaitos teismas vertina kaip neturinčius įtakos paskirtos nuobaudos teisėtumui, kadangi iš bylos medžiagos nenustatyta, kad Administratorius būtų kreipęsis į tarnybą dėl išaiškinimų teikimo.

Teismo vertinimu Administratorius, vykdydamas Įmonės bankroto procesą nuo 2014 metų, turėjo pakankamai laiko įvertinti Įmonės faktinę finansinę situaciją bei parengti finansinių ataskaitų rinkinius už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius, kaip tai įpareigoja daryti ĮBĮ 11 str. 5 d. 16 p.

Dėl netinkamo teisės akto taikymo.

Pareiškėjas, nesutikdamas su jam paskirta nuobauda nurodo ir tai, kad Tarnybos sprendimas skirti nuobaudą yra priimtas pagal šiuo metu galiojančią ĮBĮ ll⁷ str. redakciją, kuria vadovaujantis administracinė nuobauda pareiškėjui galėjo būti paskirta už veiksmus ar neveikimą padarytus tik po 2018-12-02.

Teismas sutinka su pareiškėjo argumentu, jog nagrinėjamu atveju atsakomybė yra pritaikyta Administratoriaus vadovui nepagrįstai.

2018 10 25 įstatymu Nr. XIII-1593 buvo pakeistas ĮBĮ 11⁷ straipsnio 1 dalis, nustatant, kad už įmonių bankrotą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimų, teismo procesinių dokumentų (sprendimų, įsakymų, nutarčių ir nutarimų), kreditorių susirinkimo ir kreditorių komiteto nutarimų nevykdymą ar netinkamą vykdymą arba kitus pažeidimus, nustatytus tikrinant administratoriaus veiklą, Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka administratoriui ir (arba) administratoriaus juridinio asmens vadovui, ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, gali būti paskirta nuobauda. Šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodyta Vyriausybės įgaliota institucija skiria šias nuobaudas: 1) įspėjimą; 2) viešą įspėjimą, kuris ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo sprendimo priėmimo dienos skelbiamas šio įstatymo 11 straipsnio 12 dalyje nurodytos Vyriausybės įgaliotos institucijos interneto svetainėje. Minėtas įstatymo pakeitimas įsigaliojo nuo 2018-12-01.

2018 10 25 įstatymo Nr. XIII-1593 3 str. nustatyta, kad 11⁷ straipsnio nuostatos dėl nuobaudų skyrimo administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikomos už pažeidimus, padarytus po įstatymo Nr. XIII-1593 įsigaliojimo.

Taigi įstatymo leidėjas apibrėžė, kad atsakomybė administratoriaus juridinio asmens vadovui ir (arba) darbuotojui, atsakingam už juridinio asmens bankroto administravimą, taikoma už pažeidimus, padarytus po įstatymo įsigaliojimo, tai yra po 2018 12 01.

Administratoriaus veiksmai (neveikimas) už kuriuos skundžiamu įsakymu buvo paskirta nuobauda, nustatyti už laikotarpį iki 2017 metų, kadangi išvadoje konstatuota ir pareiškėjas nubaustas už tai, kad administratorius kreditorių susirinkimui nepateikė finansinių ataskaitų rinkinių už 2014, 2015, 2016, 2017 metų laikotarpius. Taigi, pareiškėjo atžvilgiu pritaikytas teisės aktas, negaliojęs veiksmų (neveikimo) metu.

Administracinės teisės teorijoje pripažįstama, kad administracinės teisės normos paprastai reguliuoja tik tuos santykius, kurie atsiranda įsigaliojus administracinės teisės normai, t.y. normos ar norminio teisės akto galia įprastai nukreipta į ateitį. Administracinės teisės, kaip ir kitų teisės šakų, normos atgal negalioja, t.y. neturi grįžtamosios galios (lex retro non agit). Tai reiškia, kad norminiai aktai paprastai netaikomi tiems faktams ir teisinėms pasekmėms, kurie atsirado iki šių norminių aktų įsigaliojimo. Tai susiję ir su reikalavimu, jog individualūs administraciniai aktai būtų priimti remiantis galiojančiais norminiais teisės aktais, t. y. atitiktų teisėtumo kriterijų. Pažymėtina, kad plečiamai įstatymai, numatantys atsakomybę, negali būti aiškinami. Subjektai turi žinoti, kokio elgesio iš jų yra tikimasi, reikalaujama, kokia gresia nuobauda už reikalavimų nesilaikymą ir turi būti tikri, kad už teisės aktais (administraciniais aktais) neuždraustą elgesį jiems nebus taikomos teisinės poveikio priemonės vėliau pasikeitusio teisinio reguliavimo ar priežiūros institucijos aiškinimo pagrindu (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. balandžio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A552-1508/2012).

Atsižvelgiant į tai atmestini atsakovo argumentai, kad pažeidimas yra tęstinis, todėl Administratoriaus vadovui pritaikyta nuobauda.

Atsakovui, kaip viešojo administravimo institucijai, yra keliami, be kita ko, ir Viešojo administravimo įstatymo nustatyti reikalavimai, inter alia šio įstatymo 3 straipsnyje įtvirtinta pareiga vadovautis viešojo administravimo principais (įstatymų viršenybės, objektyvumo, proporcingumo ir kt.), taip pat šio įstatymo 8 straipsnyje nustatyta pareiga priimamus individualius administracinius aktus pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomas priemones motyvuoti. VAĮ 8 straipsnio 1 dalies nuostata įtvirtinanti viešojo administravimo subjektą individualų administracinį aktą pagrįsti faktais ir teisės normomis reiškia, jog individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas aplinkybėmis (faktais), sudarančiomis taikytinos teisės normos hipotezę. Toks reglamentavimas suponuoja išvadą, jog individualiame administraciniame akte turi būti nurodyti teisės aktai, taikytini ir galioję nagrinėjamų materialiųjų teisinių santykių metu.

Atsižvelgdamas į byloje nustatytas aplinkybes bei remdamasis anksčiau teismo sprendime išdėstytais motyvais teismas daro išvadą, kad skundžiamas sprendimas yra neteisėtas ir naikintinas ABTĮ 91 straipsnio 1 dalies 1 punkto pagrindu.

ABTĮ 40 str. 1 d. nustatyta, kad proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. ABTĮ 41 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad dėl išlaidų atlyginimo suinteresuota proceso šalis iki bylos nagrinėjimo iš esmės pabaigos teismui pateikia prašymą raštu su išlaidų apskaičiavimu ir pagrindimu. Prašymus dėl išlaidų atlyginimo teismas išnagrinėja priimdamas sprendimą dėl administracinės bylos. Kadangi pareiškėjas nepateikė kitų įrodymų dėl patirtų bylinėjimosi išlaidų patyrimo, teismas jo naudai iš atsakovo priteisia 22,50 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 2 punktu ir 132-133 straipsniais

nusprendžia:

pareiškėjo G. S. skundą tenkinti.

Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos direktoriaus 2019-04-01 įsakymą Nr. V4-80 „Dėl nuobaudos bankroto administratoriui G. S. skyrimo“ panaikinti.

Priteisti pareiškėjui G. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) iš atsakovo Audito, apskaitos, turto vertinimo ir nemokumo valdymo tarnybos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos, juridinio asmens kodas 110065588, 22,50 Eur bylinėjimosi išlaidų.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo sprendimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjos Rūta MiliuvienėJolita RasiukevičienėVita Valeckaitė