- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-08-01
- Bylos Nr.
- N-444-3716-08
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Anatolijus Baranovas, Stasys Gudynas, Virgilijus Valančius
- Kategorijos
- 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 45.4.7pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Anatolijaus Baranovo, Stasio Gudyno ir Virgilijaus Valančiaus (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo Ž. G. apeliacinį skundą dėl Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarimo Ž. G. administracinio teisės pažeidimo byloje pakeitimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Šilutės rajono policijos komisariato pareigūnas 2008 m. gegužės 31 d. surašė Ž. G. administracinio teisės pažeidimo protokolą dėl to, kad jis tą dieną apie 17.05 val. Šilutės mieste, Cintjoniškių gatvėje vairavo transporto priemonę, kai teisė vairuoti transporto priemones atimta, tuo jis pažeidė Kelių eismo taisyklių 59 punkto reikalavimą.
Žemesnės instancijos teismas
Šilutės rajono apylinkės teismas 2008 m. birželio 9 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 128 straipsnio 2 dalyje, padarymą skyrė Ž. G. trisdešimties parų administracinį areštą. Teismas nurodė, kad Ž. G. kaltė padarius nurodytą administracinį teisės pažeidimą įrodyta byloje surinktais įrodymais. Atsižvelgęs į padaryto pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę, į tai, kad jis anksčiau 17 kartų baustas už panašaus pobūdžio pažeidimus, keturis kartus už kitokio pobūdžio pažeidimus, paskirtų baudų nėra sumokėjęs, teismas padarė išvadą, kad jam skiriamos baudos nedaro poveikio ir jomis nėra pasiekiamas kodekse numatytas uždavinys – užkirsti kelią teisės pažeidimams, auklėti piliečius, kad jie tiksliai ir nenukrypdami laikytųsi įstatymų (ATPK 1 straipsnis). Todėl teismas skyrė Ž. G. administracinį areštą.
II.
Nesutikdamas su Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarimu, Ž. G. padavė apeliacinį skundą, kuriuo prašo pakeisti nutarimą, tai yra pakeisti jam skirtą 30 parų administracinį areštą į kitą sankcijoje numatytą nuobaudos rūšį (esant galimybei sumažintą) – piniginę baudą. Apelianto nuomone, nutarimas yra per griežtas. Nurodo, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta, dėl jo nuoširdžiai gailisi. Pažeidimas buvo padarytas dėl to, kad tą dieną jo sugyventinei, buvusiai priešgimdyminėje stadijoje, prasidėjo sąrėmiai, todėl jis neturėjo kito pasirinkimo ir ją skubiai vežė į Šilutės ligoninę, kad jai būtų suteikta reikalinga pagalba. Be to, dalyvauti bylos nagrinėjimo metu negalėjo dėl to, kad kaip tik tą dieną buvo ligoninėje, kur jo sugyventinė 2008 m. birželio 10 d. pagimdė dukrą. Ž. G. manymu, jo atžvilgiu galima būtų taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas ir paskirti piniginę baudą, kadangi augina mažametę dukrą, dirba pagal verslo liudijimą, todėl jam atliekant arešto nuobaudą jo šeima liktų be pragyvenimo šaltinio. Be to, jo sugyventinė išsimokėtinai pirko butą, kuriame jis su šeima faktiškai gyvena, ir jis vienintelis šiuo metu moka įmokas pagal sutartimi prisiimtus įsipareigojimus, todėl jam atliekant areštą nebus mokamas įmokos, dėl ko atsiras netesybos ir pan. Kadangi jis faktiškai dirba pagal verslo liudijimą, gauna realias pajamas, kurių užtektų ir baudos sumokėjimui, teismas vietoje realaus laisvės suvaržymo turėjo ir galėjo paskirti jam baudą, kurią jis būtų sumokėjęs. Pažymi, kad nuobaudų tikslai yra prevenciniai, tai yra jomis siekiama užkirsti kelią galimiems nusižengimams, tačiau paskirta nuobauda negali žmogaus sužlugdyti. Apeliantas mano, kad nurodytos aplinkybės yra priskirtinos prie išskirtinių, kurios leidžia ypatingai švelninti jo atsakomybę ir skirti jam ne administracinį areštą, o mažesnę nei sankcijoje numatyta piniginę baudą.
Institucijos atsiliepimas į apeliacinį skundą negautas.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
III.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su nutarime padaryta išvada, kad Ž. G. kaltė padarius pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, įrodyta byloje surinktais įrodymais.
Apeliantas iš esmės neneigia savo kaltės padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 128 straipsnio 2 dalyje, tačiau siekia, kad jam būtų paskirta švelnesnė nuobauda – bauda.
ATPK 128 straipsnio 2 dalis (2007 m. gruodžio 13 d. įstatymo Nr. X-1365 redakcija) nustato, kad transporto priemonių vairavimas, kai vairuojančiam asmeniui atimta teisė vairuoti transporto priemones, užtraukia baudą nuo vieno tūkstančio penkių šimtų litų iki dviejų tūkstančių penkių šimtų litų arba administracinį areštą. Taigi sankcija už Ž. G. padarytą administracinį teisės pažeidimą yra alternatyvi – bauda arba areštas. Pirmosios instancijos teismas jam skyrė administracinį areštą, todėl analizuotina, ar paskiriant nurodytą nuobaudą buvo laikytasi nuobaudų skyrimo taisyklių ir ar paskirta nuobauda yra tinkamai individualizuota.
Teisėjų kolegija pažymi, kad įstatymas nenustato konkrečių kriterijų, kokiais atvejais ir kokiomis sąlygomis turėtų būti skiriama viena ar kita administracinės nuobaudos rūšis tuo atveju, jei už administracinį teisės pažeidimą yra numatyta alternatyvi sankcija. Tačiau pripažintina, jog parenkant nuobaudos rūšį turi būti įvertinama, kokia nuobaudos rūšis būtų efektyviausia, siekiant ATPK 20 straipsnyje numatytų administracinės nuobaudos tikslų, taip pat atsižvelgiama į bendrąsias nuobaudos skyrimo už administracinį teisės pažeidimą taisykles, numatytas ATPK 30 straipsnyje.
ATPK 20 straipsnis nustato, kad administracinė nuobauda – tai atsakomybės priemonė, skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų, o ATPK 30 straipsnio 2 dalis nustato, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.
Iš administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagos nustatyta, kad Ž. G. nuo 2003 metų jau septyniolika kartų baustas už analogiško pobūdžio pažeidimus, numatytus ATPK 128 straipsnio 2 dalyje ir 129 straipsnyje (b. l. 17). Pažeidimo padarymo metu teisė vairuoti transporto priemones jam buvo atimta 2006 m. lapkričio 9 d. nutarimu už pažeidimo, numatyto ATPK 129 straipsnyje, padarymą. Iš nurodytų septyniolikos pažeidimų keturi pažeidimai yra padaryti per metus iki šioje byloje nagrinėjamo, taigi nustatyta Ž. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, numatyta ATPK 32 straipsnio 1 dalies 5 punkte, tai yra pakartotinai per metus padarytas tokios pačios rūšies administracinis teisės pažeidimas, už kurį asmeniui jau buvo paskirta administracinė nuobauda. Ir nors minėti kiti pažeidimai negali būti vertinami kaip jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kadangi jie padaryti daugiau nei vieneri metai iki šioje byloje nagrinėjamo, tačiau jie kartu su nustatyta jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe neabejotinai leidžia daryti išvadą apie pažeidėjo asmenybę bei jo polinkį pažeidinėti Kelių eismo taisykles. Taigi įvertinus tai, jog už anksčiau padarytus pažeidimus Ž. G. buvo skirtos baudos, tačiau jis vėl pakartotinai padarė analogišką administracinį pažeidimą, darytina išvada, jog anksčiau jam paskirtos baudos (atkreiptinas dėmesys, kad jos nesumokėtos) nepasiekė ATPK 20 straipsnyje nustatytų administracinėms nuobaudoms keliamų tikslų, tai yra nebuvo efektyvios atsakomybės priemonės. Todėl teismas skundžiamu nutarimu pagrįstai parinko jo atžvilgiu būtent administracinio arešto nuobaudą.
Ž. G. tiek pažeidimo fiksavimo metu, tiek ir apeliaciniame skunde nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo jis prisipažįsta bei gailisi, kas pagal ATPK nuostatas laikytina atsakomybę lengvinančia aplinkybe (ATPK 31 straipsnio 1 dalies 1 punktas), tačiau nagrinėjamo pažeidimo atveju būtent nustatyta jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė kartu su jau minėtais nustatytais faktais apie anksčiau padarytus pažeidimus vertintina kaip reikšmingesnė skiriant jam administracinę nuobaudą. Nurodytos išvados pagrįstumą patvirtina ir ta aplinkybė, jog, kaip matyti iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. balandžio 9 d. nutarimo, teismas už analogišką ATPK 128 straipsnio 2 dalies pažeidimą, padarytą 2008 m. balandžio 5 d., atsižvelgdamas į visas aplinkybes (tarp jų ir jo nurodytą aplinkybę, kad dėl pažeidimo gailisi) Ž. G. skyrė minimalią nurodyto straipsnio sankcijoje numatytą minimalią baudą, tačiau nepraėjus nei dviems mėnesiams jis vėl padarė analogiško pobūdžio pažeidimą.
Dėl apeliaciniame skunde nurodytų aplinkybių, dėl kurių, pasak Ž. G. , jis buvo priverstas padaryti nurodytą pažeidimą, teisėjų kolegija pažymi, kad jos nepatvirtintos jokiais įrodymais – tokių įrodymų nėra administracinio teisės pažeidimo byloje (rašydamas paaiškinimą administracinio teisės pažeidimo protokole Ž. G. nenurodė, jog vežė į ligoninę savo sugyventinę, b. l. 3, taip pat ir policijos pareigūnų tarnybiniuose pranešimuose ši aplinkybė nepažymėta, b. l. 8-9), taip pat tokie įrodymai nepateikti ir su apeliaciniu skundu. Todėl į šias aplinkybes neatsižvelgtina.
Apeliantas, vairuodamas transporto priemonę, kai teisė vairuoti jam yra atimta, padarė pavojingą bei šiurkštų pažeidimą, kartu parodydamas ir savo ypatingai neatsakingą bei cinišką požiūrį į eismo saugumą bei Kelių eismo taisyklėse nustatytus reikalavimus. Todėl jis turėjo numatyti ir įvertinti galimas savo priešingo teisei elgesio pasekmes tiek sau, tiek ir savo artimiesiems dar prieš darydamas pažeidimas. Tuo labiau, kad analogiškus pažeidimus jis yra padaręs ne vieną kartą, taigi akivaizdu, jog pasekmės už nurodyto pobūdžio pažeidimus jam žinomos. Tačiau nepaisant to, vėl padaręs pažeidimą, jis privalo prisiimti neigiamas tokio elgesio pasekmes. Nagrinėjamu aspektu pažymėtina ir tai, kad įstatymas aukščiau iškelia visuomenės interesą per prevencinių priemonių taikymą ir pažeidėjo nubaudimą užtikrinti saugų eismą, visuomenės saugumą, o ne asmens, įvykdžiusio teisės pažeidimą, asmeninį interesą išvengti neigiamų pasekmių, nepatogumų, susijusių su įvykdytu pažeidimu. Taigi apelianto ir jo šeimos interesams negali būti teikiamas prioritetas prieš visuomenės narių interesą, susijusį su transporto eismo saugumu. Dėl šių nurodytų aplinkybių atmestinas kaip nepagrįstas jo argumentas, kad pakankamas pagrindas sušvelninti jam nuobaudą yra tai, kad jis turi šeimą bei augina mažametį vaiką.
Taip pat apeliantas nurodo, kad dėl arešto nuobaudos atlikimo jis bei jo šeima netektų pragyvenimo šaltinio, kadangi jis dirba pagal verslo liudijimą, taip pat jis negalėtų mokėti įmokų pagal prisiimtus sutartinius įsipareigojimus. Tačiau apeliacinės instancijos teismo nuomone, nurodyti nepatogumai yra neišvengiama administracinės nuobaudos – arešto – pasekmė ir nagrinėjamu atveju jie, įvertinus pažeidimo pobūdį bei pažeidėjo asmenybę, negali būti pakankamas pagrindas švelninti nuobaudą.
Apeliaciniame skunde keliamas klausimas ir dėl galimybės apelianto atžvilgiu taikyti ATPK 30¹ straipsnio nuostatas, kadangi, jo nuomone, išvardytos aplinkybės yra išimtinio pobūdžio. Tačiau su tokiu argumentu apeliacinės instancijos teismas nesutinka. ATPK 30¹ straipsnis įtvirtina mažesnės nei įstatymo numatyta administracinės nuobaudos skyrimo arba administracinės nuobaudos neskyrimo pagrindus ir tvarką. Tačiau kaip ne kartą yra pažymėjęs Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, administracinė nuobauda, vadovaujantis ATPK 30¹ straipsnio nuostatomis, gali būti švelninama tik ypatingais, išimtiniais atvejais, kai nustatomos išskirtinės aplinkybės, kurios gali būti vertinamos pažeidėjo naudai kaip ypatingai švelninančios jo atsakomybę (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis administracinėse bylose Nr. N5‑1647/2006, N16-1481/2006, N9-1499/2006, N17-148/2006). Šiuo atveju tokių aplinkybių nenustatyta. Tuo labiau, kad byloje yra nustatyta Ž. G. atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kuri iš esmės eliminuoja galimybę taikyti nurodytas ATPK 30¹ straipsnio nuostatas.
Atsižvelgiant į išdėstytas aplinkybes, teisėjų kolegija pripažįsta, kad pirmosios instancijos teismas, skirdamas Ž. G. administracinį areštą trisdešimčiai parų, tinkamai individualizavo administracinę nuobaudą ir ji atitinka apelianto padaryto pažeidimo pavojingumą. Taigi konstatuotina, jog keisti nutarimą apelianto nurodytais motyvais pagrindo nėra.
Rezoliucinė dalis
Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu,
nutaria:
Ž. G. apeliacinį skundą atmesti.
Šilutės rajono apylinkės teismo 2008 m. birželio 9 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.