Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Rokiškio rajono apylinkės teismo teisėja Ledina Šinkūnienė, sekretoriaujant Inai Matulienei, dalyvaujant pareiškėjo D. A. K. atstovei advokatei Dianai Višinskienei, suinteresuoto asmens Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos atstovei R. S., teismo posėdyje išnagrinėjo pareiškėjo D. A. K. pareiškimą dėl palikimo priėmimo juridinę reikšmę turinčio fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys – Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos, L. K., ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas pareiškime ir teismo posėdžio metu jo atstovė nurodė, kad 2007 m. lapkričio 5 d. mirė R. I. K., a.k. (duomenys neskelbtini) kurios paskutinė nuolatinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini), Jungtinės Amerikos Valstijos. Lietuvos Respublikoje palikėja gyvenamosios vietos deklaravusi nebuvo.

Pareiškėjas D. A. K., gimęs (duomenys neskelbtini) - palikėjos pirmos eilės įpėdinis pagal įstatymą – sūnus, dėl palikimo priėmimo į notarų biurą per tris mėnesius nesikreipė, paveldėjimo bylos neužvedė. Paveldėjimo byla po R. I. K., mirusios 2007 m. gegužės 11 d., mirties, atsižvelgiant į nuosavybės teise priklausančio nekilnojamojo turto buvimo vietą, užvesta nebuvo. Kiti įpėdiniai mirusiosios palikimo nepriėmė.

Mirus pareiškėjo motinai R. I. K., liko šis jos vardu registruotas nekilnojamasis turtas: žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini), bei žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastrinis Nr. (duomenys neskelbtini).

Pareiškėjas palikimą po savo motinos mirties priėmė pradėdamas faktiškai jį valdyti – priėmė jai priklausius asmeninius daiktus, t. y. buitinius daiktus, baldus, drabužius, šeimos nuotraukas, papuošalus, knygas ir kitus daiktus, buvusius jos gyvenamojoje vietoje adresu (duomenys neskelbtini). Tokiu būdu pareiškėjas palikimą priėmė ir pradėjo valdyti bei juo rūpintis kaip savo turtu. Pareiškėjas rūpinosi ir savo motinos laidotuvių organizavimu.

Be to, pareiškėjas įgaliojo Č. J., kad jis atstovautų įpėdinio interesus Lietuvos Respublikos institucijose, tvarkant nuosavybės atkūrimo procesą jo motinos vardu. Tokiu būdu 2009 m. birželio 10 d. Kauno apskrities viršininkas priėmė įsakymus dėl nuosavybės teisės atkūrimo R. I. K. į jos motinos R. I. ir tėvo V. I. nuosavybės teise iki nacionalizacijos valdytą žemę.

Įstatyme nustatytas draudimas priimti palikimą iš dalies, su sąlyga ar išlygomis, todėl įpėdinis, priėmęs dalį palikimo, laikomas priėmusiu visą palikimą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 5.50 straipsnio 1 dalis). Pareiškėjas D. A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė visą palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau - LR CK) 4.47 str. 2 p. nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą. Asmens valia priimti palikimą - tai tapti turto savininku, išreiškiama aktyviais veiksmais. LR CK 5.51 str. numato, kad vienas iš palikimo priėmimo būdų nustatymo yra įpėdinio pradėjimas paveldimą turtą faktiškai valdyti. Priimdamas palikimą šiuo būdu, pareiškėjas D. A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), išreiškė savo valią konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad palikimą priėmė ir išreiškė valią tapti palikėjos turto savininku.

Kiekvienas palikimo priėmimo faktiškai pradėjus turtą valdyti atvejis yra individualus. Įpėdinio turto valdymas yra pakankamas pagrindas pripažinti, kad įpėdinis palikimą priėmė faktiškai pradėdamas turtą valdyti (LR CK 5.50 str.). Laikoma, kad įpėdinis palikimą priėmė, kai jis

faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti arba kai jis padavė palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą apie palikimo priėmimą.

Juridinę reikšmę turintis faktas nustatytinas paveldėjimo tikslu. Kitokia tvarka šį faktą patvirtinančių dokumentų pareiškėjas gauti negali.

Vadovaujantis LR CK 4.47 str. 2 p., 5.50 str., 1 d., 5.51 str. 1 d., LR CPK 444 str. 2 d. 4 p., 8 p., 445 str., 446 str., 447 str., teismo prašo:

nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po R. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. lapkričio 5 d., mirties jos sūnus D. A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Suinteresuotas asmuo Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos, atsiliepime į pareiškimą (b.l.50-51) prieštaravimų dėl prašomo nustatyti juridinio fakto nepareiškė.

Suinteresuotas asmuo Nacionalinė žemės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos atsiliepimuose į pareiškimą (b.l.96-101, 103-106) prieštaravimų nepareiškė, tačiau nurodė, kad nėra aišku, ar pareiškėjas yra Lietuvos Respublikos pilietis. CK 5.75str. įtvirtinta, kad jeigu žemę paveldi įpėdinis, kuris pagal LR įstatymus negali turėti nuosavybės teisės į žemę, jis įgyja teisę tik į pinigų sumą, gautą pardavus paveldėtą žemę. Be to, Vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, kad jei piliečiai, nurodyti šio straipsnio 1-4 punktuose, kurie nustatytu laiku buvo padavę prašymus atkurti nuosavybės teises, yra mirę, nuosavybės teisės atkuriamos mirusiojo vardu ir perduodamos įpėdiniui, tačiau su sąlyga, jog jis yra Lietuvos Respublikos pilietis. Pažymi, kad Atkūrimo byloje ar prie pareiškimo pridėtuose prieduose nėra duomenų, kurie nurodytų D. A. K. pilietybę. Teismui nustačius pareiškėjo prašomą juridinę reikšmę turintį faktą, tačiau D. A. K. esant ne Lietuvos Respublikos piliečiui, vadovaujantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nuosavybės teisių atkūrimo procedūra, pretendentei R. I. K. į žemės savininkų V. I. ir R. I. nuosavybės teise valdytos žemės dalį, būtų negalima tęsti. Todėl pretendentės R. I. K. nuosavybės teisių atkūrimas, į V. I. nuosavybės teisėmis valdytą turtą - 0,1315 ha ir R. I. nuosavybės teisėmis valdytą turtą - 0,0368 ha, iš kurių jau atkurta atitinkamai 0,0534 ha ir 0,0261 ha, toliau būtų negalimas remiantis Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo 2 straipsnio 2 dalimi, nebent pareiškėjas D. A. K. dokumentais patvirtins turintis Lietuvos Respublikos pilietybę.

Suinteresuoto asmens atstovė R. S. teisme nurodė, kad palaiko atsiliepimuose išdėstytus argumentus dėl pareiškimo ir prašo teismą sprendimą priimti savo nuožiūra.

Suinteresuotas asmuo L. K. 2014m. rugsėjo 10d. atsiliepime į pareiškimą nurodė, kad su pareikštu reikalavimu sutinka. Nurodė, kad jo brolis D. A. K. po jų motinos R. I. K. mirties, palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti mamos turtą. Jis, L. K., nereiškia jokių pretenzijų į mirusios mamos turtą(b.l.91).

Suinteresuotų asmenų L. K. ir VMI prie Finansų ministerijos prašymu, byla išnagrinėta jiems nedalyvaujant.

Prašymas tenkintinas.

Iš pateikto Mirties liudijimo, reg. Nr. 1390, surašyto 2007-11-07 matyti, kad R. K., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), mirė 2017m. lapkričio 5d.(b.l.9,11).

Iš Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašų 2014-03-18 matyti, kad mirusiosios R. I. K. nuosavybės teisė įregistruota į žemės sklypą, un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini), ir žemės sklypą un. Nr. (duomenys neskelbtini), esantį (duomenys neskelbtini) (b.l.27-28, 29).

Rokiškio rajono 3-iojo notaro biuro notarė V. V. 2010-11-18 rašte Nr. S-232 nurodo, kad po R. I. K., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios 2007-11-05, mirties, dėl paveldėjimo teisės liudijimo įpėdiniai nesikreipė, paveldėjimo byla neužvesta (b.l.24).

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, kad jis po mamos mirties priėmė jos palikimą, pradėdamas likusiu turtu rūpintis kaip savu patvirtino liudytojas Č. J. Liudytojas parodė, kad pareiškėjas yra jo mamos brolio vaikas, t.y. jis, ir D. A. K. yra pusbroliai. 2003m. R. K., gyvenusi JAV, buvo parašiusi jam įgaliojimą tvarkyti žemės nuosavybės atkūrimo reikalus. Įgaliojimas buvo išduotas 5m. 2007m. lapkričio mėn. mirus R., po kokio mėnesio, jam skambino D. A. K. ir domėjosi, ką toliau daryti su motinos žemės sklypais, nuosavybės teisės atkūrimu. D.A. K. prašymu jis, Č. J., po R.I. K. mirties, ėjo į valstybinę mokesčių inspekciją sumokėt R. I. K. skolos už žemę. Liudytojas taip pat nurodė, kad jam žinoma, jog po R. I. K. mirties visą likusį jos turtą pradėjo tvarkyti sūnus D.A. K. Kitas sūnus iš palikto turto nieko neėmė, paliko broliui.

Tai, kad pareiškėjas D. A. K., g. (duomenys neskelbtini), yra mirusiosios R. K. sūnus, t.y. I – os eilės įpėdinis (CK 5.11str.1d.1p.), patvirtina 1962-06-12 išduotas Gimimo liudijimas (b.l.18,20-21).

Pareiškėjas nurodo, jog kitokia nei teismine tvarka jis nebegali gauti paveldėjimo teisę patvirtinančių dokumentų (paveldėjimo teisės liudijimo), tad neturi galimybės nuosavybės teise įsiregistruoti paveldimo turto.

CK 5.50str.2d.,3d. nustatyta, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis faktiškai pradėjo paveldimą turtą valdyti, nepraleisdamas trijų mėnesių termino.

Byloje laikytina nustatytu, kad po R. I. K. mirties, jos sūnus D. A. K., nepraleisdamas įstatymo nustatyto termino palikimui priimti, paliktą mirusiosios turtą pradėjo valdyti kaip savą, t.y. palikimą priėmė, faktiškai pradėdamas valdyti paveldimą turtą(CPK 444str. 8p.).

Juridinis faktas nustatytinas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

CK 5.51str.1d. nustatyta, kad įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Teismas, nustatydamas palikimo priėmimo faktą, neturi aiškinti ir įvardinti palikto ir paveldimo turto kiekio, jo dalių ir kita, tad suinteresuoto asmens Nacionalinė žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos iškeltas pareiškėjo pilietybės klausimas, kuris yra aktualus sprendžiant mirusiosios nuosavybės teise registruotų žemės sklypų, ir sklypų, kurių nuosavybės teisės atkūrimo procedūros yra nebaigtos, paveldėjimo klausimus, nėra svarbus, nagrinėjant prašymą dėl palikimo priėmimo juridinio fakto nustatymo.

Iš pareiškėjo valstybei priteistinos išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu – 25,20Lt(CPK 88str.1d.3p., 96str.).

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškimą tenkinti.

Nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad kad po R. I. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios 2007 m. lapkričio 5 d., mirties jos sūnus D. A. K., gimęs (duomenys neskelbtini), priėmė palikimą faktiškai pradėjęs jį valdyti.

Juridinis faktas nustatytas tikslu paveldėjimo teisės liudijimui gauti.

Priteisti iš D. A. K., g. (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), 25,20Lt (dvidešimt penkis litus 20ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui per šį teismą.