Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Virginijus Kalkauskas, sekretoriaujant Laurai Janušaitei, Vilmai Smolskienei, dalyvaujant prokurorui Egidijui Palaimai, nukentėjusiajam E. D., jo ir civilinio ieškovo atstovui advokatui Gintarui Dobkevičiui, kaltinamajam A. P., jo gynėjui advokatui Nerijui Strazdui, viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

A. P., a. k. (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, aukštojo išsilavinimo, vedęs, dirbantis, gyv. ir dekl. gyv. vietą (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2004-01-19 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 24 str. 4 d., 228 str. 1 d., 231 str. 1 d. - 100 MGL bauda; 2) 2004-09-21 Alytaus apylinkės teismo pagal LR BK 300 str. 1 d. - 60 MGL bauda; 3) 2004-12-29 Vilniaus m. 2 apylinkės teismo pagal LR BK 284 str. 1 d. 40 MGL bauda, LR BK 63 str. 3 d. bausmė subendrinta su 2004-09-21 Alytaus apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta bausme ir galutinė bausmė - 100 MGL bauda; 4) 2009-03-05 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu pagal LR BK 294 str. 1 d. - 50 MGL bauda; 5) 2009-12-02 Klaipėdos apygardos teismo pagal LR BK 284 str. 2 d. - 50 MGL bauda; 2010-06-08 Lietuvos Aukščiausio teismo nutartimi panaikinta 2009-12-02 Klaipėdos apygardos teismo nuosprendžio dalis, kuria panaikintas 2009-06-02 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendis ir palikta galioti 2009-06-02 Klaipėdos r. apylinkės teismo nuosprendžio dalis, kuria nuteistas pagal LR BK 287 str. 1 d. - 60 MGL bauda. LR BK 63 str. 1d., 4 d. ši bausmė subendrinta dalinio sudėjimo būdu su 2009-12-02 Klaipėdos apygardos teismo paskirta 50 MGL bauda, paskiriant 100 MGL baudą. LR BK 63 str. 1 d., 9 d. 100 MGL bauda subendrinta visiško sudėjimo būdu su 2009-03-05 Kauno m. apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta 50 MGL bauda, galutinę subendrintą bausmę paskiriant 150 MGL baudą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę E. D. ir tuo tikslu 2014-11-16, apie 02.00 val., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pasikvietė E. D. pokalbiui nuošalioje vietoje nuo klubo, šio pokalbio metu, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojo fizinį smurtą E. D. atžvilgiu – laikė jį už pečių bei sudavė smūgius rankomis E. D. į įvairias nugaros srities kūno vietas, po ko, jėga įstūmė E. D. į automobilio „M. B. S 500“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir joje laikomą uždarytą E. D. nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kauno rajone, kur jį laikė iki 2014-11-16 dienos, 02.58 val., t.y. neteisėtai, panaudodamas fizinį smurtą atėmė laisvę E. D., t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 2 d.\

Be to jis buvo kaltinamas tuo, kad po to, kai 2014-11-16, apie 02.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir panaudodamas fizinį smurtą, neteisėtai atėmė laisvę E. D. ir jį automobilio „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), bagažinėje 2014-11-16, apie 02.58 val., atvežęs į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kauno rajone, A. P., tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas menkavertę dingstį - keršydamas už tariamą V. M. įžeidimą - apipylimą gaiviuoju gėrimu, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, ištraukė E. D. iš automobilio bagažinės ir, bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, sudavė ne mažiau 13 smūgių E. D. į įvairias kūno vietas, tuo padarė jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejuose ausų kaušeliuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kaktoje ir dešinio juosmens srityje, muštines žaizdas kaktoje, kairiame momenyje, apatinėje lūpoje, dešinio juosmens srityje, keturių viršutinių dantų nuskėlimą, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės čiurnos išorinio paviršiaus ir kairės blauzdos – kelio sričių sumušimus, bei dešinės plaštakos IV delnakaulio galvutės lūžimą, t.y. tyčia iš chuliganiškų paskatų padarė E. D. yra nesunkų sveikatos sutrikdymą, t.y. padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 138 str. 2 d. 8 p.

Kaltinimas, kad A. P. padarė nusikalstamas veikas, numatytas BK 164 str. 2 d., 138 str. 2 d. 8 p., grindžiamas šiais įrodymais:

Nukentėjusysis E. D. parodė, kad įvykio aplinkybių neprisimena, prašė vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus nukentėjusiojo E. D. parodymus matyti, kad 2014-11-15 vakare su draugu A. J. buvo koncerte „Žalgirio“ arenoje. Koncerto metu vartojo alkoholinius gėrimus. Koncertas baigėsi apie 22 val. Po koncerto, išeinant iš Žalgirio“, jis sukonfliktavo su nepažįstama mergina. Neatsimena konflikto aplinkybių, tačiau jis kilo dėl nereikšmingų smulkmenų. Konflikto metu jis minėtą merginą apliejo rankoje turėtu alkoholinių gėrimų kokteiliu ir su A. J. nuėjo. Po to jie lankė miesto barus ir klubus, kuriuose vartojo alkoholį. Kiek kartų per vakarą buvo klube „(duomenys neskelbtini)“, ar su kuo nors konfliktavo, neatsimena. Apie 02 val. su draugu A. J. išėjo iš klubo. Gatvėje priešais save pamatė vyriškį, kuris jam buvo matytas. Ar tai buvo asmuo, pravarde „Š.“, negali pasakyti, nes seniai jį buvo matęs. Vyras pasakė, kad nori su juo pasikalbėti ir apkabino jį per pečius. Su vyru pradėjo kalbėti, bet pokalbio neatsimena. Bekalbant, jie nuėjo nuo gatvės į kiemo gilumą, o A. J. liko gatvėje. Po to aplinkybių neatsimena. Atsimena, kad staiga pajuto smūgius. Kas sudavė smūgius, kiek smūgių, į kurias kūno vietas, ar aplinkui buvo daugiau asmenų, neatsimena. Kas po to vyko, neatsimena, ar buvo be sąmonės, nežino. Atsigavęs, suprato, kad guli automobilio bagažinėje, o automobilis važiuoja. Kokiame buvo automobilyje, kas buvo salone, nežino. Važiuojant pradėjo spardyti automobilio dangtį, norėjo atidaryti, tačiau nepavyko. Po to pradėjo ieškoti savo mobilaus ryšio telefono, tačiau jo nerado. Kiek laiko važiavo, negali pasakyti, toliau spardė ir daužė bagažinės dangtį, nes norėjo atidaryti ir iššokti iš automobilio. Po to atsimena, kad po kažkurio laiko automobilis sustojo, atidarė bagažinę. Kas atidarė bagažinę, neatsimena. Jį ištraukė iš bagažinės ir vėl pradėjo mušti į galvą ir kitas kūno vietas. Dengėsi rankomis galvą, aplinkos nematė. Kas ir kiek sudavė smūgių nežino, kuo sudavė nematė. Suduodant smūgius, asmenys nieko nekalbėjo. Tik atsimena, kad traukiant iš bagažinės, sakė „pyderas“. Ar tai buvo pažįstamo asmens balsas, nežino, nepamena, kad būtų pažįstamo. Nuo smūgių prarado sąmonę. Atgavęs sąmonę pamatė, kad yra vienas laukuose. Buvo sužalotas, kruvinas, stipriai išteptais drabužiais. Iš kelio ženklų suprato, kad yra kažkur Ringauduose. Jautėsi blogai, buvo silpna. Priėjo degalinę ir paprašė pardavėjo iškviesti taksi automobilį. Taksi parvežė jį į namus. Jautėsi blogai, buvo sužalotas, jautė skausmus kūne, buvo išteptais drabužiais. Bebūnant namuose neužilgo atvyko policijos pareigūnai. Jiems pasakė, kad blogai jaučiasi, po ko pareigūnai išvyko. Vėliau atvažiavo A. J., kuris jam papasakojo, kad užėjus už kampo, paskui juos dar nubėgo keletas asmenų, minėjo, kad jie buvo su automobiliais. Apie pietus išvažiavo į ligoninę, kur buvo nustatyti įvairūs kūno sužalojimai. Asmenį, pravarde „Š.“, pažįsta. Tarp jo ir A. P. jokių konfliktų anksčiau nėra buvę. Ar jis susijęs su šiuo jo atžvilgiu padarytu nusikaltimu, jis nežino (1 t., b.l 76-77, 84-85).

Liudytojas A. J. parodė, kad prašo vadovautis jo ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus liudytojo parodymus matyti, kad po koncerto „Žalgirio“ arenoje, jis su E. D. buvo prie rūbinės. Ar E. D. turėjo su savimi rankose alkoholio, neatsimena. Prie rūbinės susitiko pažįstamą R. S., kuri buvo su kitomis merginomis. Tarp jų lyg tai buvo ir R. sesuo. Jos vardo neatsimena. Prie rūbinės su R. pradėjo kalbėtis ir bekalbant kartu išėjo į lauką. Kartu išėjo E. D. ir kitos merginos. Lauke, netoli arenos įėjimo sustojo ir jis su R. kalbėjosi. Besikalbant staiga išgirdo, kad „sucypė merginos“. Atsisukęs pamatė, kad viena iš tų merginų, kurios buvo su R., yra aplieta. Matė, kad tada kelios merginos apypėlė skysčiu E. D.. Koks buvo pokalbis tarp merginų ir E. D., negirdėjo. Tik girdėjo, kad kažkurios šaukė grasinančiai, keikdamos. Pamatė, kad E. D. nuo jų nueina. Tada jis R. atsiprašė ir nuėjo paskui E. D.. Prisivijęs E. D., klausė kas čia įvyko, jis sakė „ai durnė“, numojo ranka ir nieko neaiškino. Tuo metu šio incidento nesureikšmino. Prisiminė, kad E. D. dar pasakė, kad tai merginai nuėmė nuo užpakalio plauką, ji atsisuko pradėjo jį keikti ir po to, kai suprato, apliejo. Suprato, kad E. D. apliejo „Š.“ merginą. Po šio įvykio jis parašė iš savo telefono atsiprašymo žinutę R. S.. Neužilgo R. jam paskambino. Apie ką kalbėjosi, tiksliai neatsimena, gali būti, kad jis atsiprašė ir kalbėjosi, ką veiks šį vakarą. Vėliau jie atėjo į miesto centrą. Vaikščiojo po kavines. Iš klubo „(duomenys neskelbtini)“ jie išėjo apie 02 val. Išėjus iš klubo dar su E. stoviniavo prie klubo. Jis pats dar kalbėjosi su pažįstama, šalimais buvo E.. Staiga atsisuko į E. ir pamatė šalia du ar trys vyrus. Vienas iš jų buvo panašus į asmenį, kuris visuomenėje yra žinomas „Š.“ pravarde. Kitų vyrų, kurie galimai buvo su „Š.“, jis neįsidėmėjo. Girdėjo, kad kažkurie iš šių asmenų pasisveikino su E.. Manė, kad viskas vyko draugiškai, jog susitiko pažįstami pasikalbėti. Dar nugirdo iš tų nepažįstamų frazę E. „pasišnekėti“. Po to pamatė, kad berods vienas E. apkabino per pečius, kuris išskirti negali, ir E. su jais visais, tame tarpe ir galimai „Š.“ pradėjo nuo jų nueidinėti į kitą pusę. Staiga išgirdo nuo jų, kaip ir kokį sąmyšį, lyg tai pamatė, kad jie E. pradėjo stumti. Mano, kad E. turbūt pradėjo priešintis ir tada jie jau jo atžvilgiu naudojo smurtą. Anksčiau sakė, kad matė, kaip E. nunešė, bet dabar gerai apgalvojęs pamena, kad berods jį stūmė. Kai prasidėjo šis tarp jų sąmyšis, pamatė, kad link jų pradėjo bėgti dar apie 10 asmenų. Jų neįsidėmėjo, apibūdinti ir atpažinti negali. Šie asmenys, kaip matė atėjo nuo klubo ‚,(duomenys neskelbtini)“. Ar jie išlipo iš automobilių, nematė. Staiga iš pašalinių asmenų išgirdo tariant „Š.“. Po to tiems apie 10 asmenų pribėgus „bromą“, iš jos dideliu greičiu išvažiavo automobilis „Mercedes S“, tamsios spalvos. Pagalvojo, kad šiuo automobiliu išvežė E.. Kiek asmenų sėdėjo automobilyje, nematė. Automobiliui nuvažiavus, jam iš paskos pradėjo važiuoti kitas automobilis, kurio jis neįsidėmėjo. Kas jį vairavo, kiek viduje buvo asmenų, nematė. Tie apie 10 asmenų sugrįžo link klubo „(duomenys neskelbtini)“. Tada jis sėdo į taksi automobilį ir važiavo link namų. Važiuodamas pradėjo skambinti E. į telefoną. E. telefonas veikė, tačiau jis neatsiliepė. Būnant namuose jam paskambino E. mama. Ji pasakė, kad iškvietė policiją, pradėjo klausinėti apie įvykį. Jis sakė, kad kažkas atvažiavo, čiupo E. ir išsivežė. Po kiek laiko, pas jį atvyko policijos pareigūnai. Apklausos metu jam į telefoną paskambino E. ir pasakė, kad yra gyvas, tik žiauriai sumuštas. E. pasakė, kad atvažiuos iki jo su pareigūnais. Jie nuvažiavo pas E. į namus. E. buvo stipriai sumuštas, veidas buvo kruvinas, sužalojimai kitose kūno vietose. Po pokalbio policijos pareigūnai išvyko, jis liko pas E. namuose. Ryte E. sunkiai judėjo, jautėsi blogai. E. pasakojo, kad vežė bagažinėje, kad po to išmetė, mušė, spardė. (1 t., b.l. 99-100, 104).

Liudytoja V. M. parodė, kad įvykio aplinkybių neatsimena, prašė vadovautis ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais. BPK 276 str. 1 d. 2 p. nustatyta tvarka pagarsinus ikiteisminio tyrimo duotus liudytojos parodymus matyti 2014 m. lapkričio mėn. 15 d. vakare ji su savo mažamete dukra A. P., mama L. M., trimis pusseserėmis – L. S., R. S. ir E. M. buvo Kaune, „Žalgirio arenoje“ vykusiame koncerte. Apie 22.30 val. koncertas baigėsi. Po koncerto visos buvo rūsyje prie rūbinės ir ketino pasiimti drabužius. Ten pastebėjo garsiai kalbantį E. D., kuris buvo su A. J.. Iš E. D. elgesio suprato, kad gali atsitikti nemalonių dalykų, todėl greitai pasiėmė rūbus ir pradėjo kilti į viršų. Bekylant pajautė, kad jai į nugarą stipriai beldžiama pirštu. Nekreipė dėmesio, tylėjo, kilo į viršų. Išgirdo, kaip E. D. pasakė „graži šikna ar galiu nuimti plauką“. Tada ji davė ženklą, kad E. D. prie jos nekibtų. Po to jos per išėjimo duris išėjo į kiemą. Per kitą išėjimą tuo pačiu metu išėjo ir E. D.. Išeidamas jis jas aplenkė ir lauke atsistojo priešais, užtverdamas kelią ir neleisdamas praeiti. Tarp jos ir E. D., kuris jos nuomone buvo labai agresyvus ir apsvaigęs, įvyko žodinis konfliktas. Kada ji bandė nuo E. D. nueidinėti, pastarasis ją apipylė „coca-cola“ gėrimu. Momento kada ją apipylė ji nematė, nes apipylė iš viršaus. Apipylęs ją, E. D. pasakė, kad dabar tu žinosi, kas aš toks. Po to E. D. su A. J. greitu žingsniu pasišalino. Ji nuėjo į savo automobilį, paskambino A. P. ir papasakojo apie įvykį. A. P. tuo metu buvo Tauragėje. Ji nuvažiavo į namus pas Rūtą, nusiprausė, po to ji su dukra ir mama sugrįžo į Tauragę. Kas vyko tą vakarą ir po to naktį su E. D., ji nežino. Kitą dieną iš „Delfi“ žinių sužinojo apie E. D. pagrobimą. A. P. paklausė kas įvyko, turėdama galvoje E. D., tačiau jokių aplinkybių iš vyro ir nesužinojo.

Liudytoja R. S. parodė, kad V. M. yra jos pusseserė. 2014 m. lapkričio mėn. 15 d. vakare, ji, jos pusseserė E. M., jos pačios sesuo L. S., V. M., jos mama ir V. dukra A. P. buvo koncerte „Žalgirio“ arenoje. Po koncerto, išeinat iš arenos, prie V. M. prikibo E. D.. Tarp jų kilo konfliktas, kurio metu E. D. rankoje turėtą gėrimą užpylė V. M. ant galvos.

Liudytoja R. D. parodė, kad E. D. yra jos sūnus. 2014-11-16, tiksliai 02.00 val., jai į mobilaus ryšio telefoną paskambino vyriškis ir pasakė, kad „Š.“ nuo „(duomenys neskelbtini)“ klubo išsivežė jos sūnų. Po šio pokalbio ji jautėsi labai išsigandusi, nežinojo ką daryti, iš karto paskambino bendruoju pagalbos telefonu „112“. Paskambinusi pranešė, kad pagrobtas jos sūnus E. D., kad prie „(duomenys neskelbtini)“ klubo jį pagrobė „Š.“ ir išsivežė juoda mašina, paprašė, kad blokuotų kelius, kad ieškotų sūnaus. Po skambučio bendruoju pagalbos telefonu ji pradėjo skambinti sūnui, bet jis neatsiliepė. Po to jai paskambino iš policijos, ji patikslino jai žinomas įvykio aplinkybes. Po šio pokalbio ji skambino asmeniui pravarde „Š.“, norėdama paprašyti, kad neskriaustų sūnaus. Skambino du kartus, tačiau niekas neatsiliepė. Po to „Š.“ parašė žinutę. Paskambino A. J., norėjo pasiklausti, kaip viskas buvo. A. J. pasakė, ką žinojo. Dar A. J. papasakojo, kad prieš įvykį su E. buvo „Žalgirio“ arenoje, kur tarp E. ir ten buvusių merginų įvyko konfliktas. Maždaug po 04 val. paskambino sūnus E.. Ryte nuvažiavo pas E. į namus. Namuose buvo E. ir A. J.. E. buvo stipriai sužalotas, matėsi sužalojimai visame veide, galvoje, ausys mėlynos, sutinusi dešinė ranka, negalėjo pajudinti pirštų, sunkiai galėjo vaikščioti, įkvėpti oro, buvo nubrozdinta nugara, koja, skaudėjo peties sąnarį. E. papasakojo, kad išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, jį greitai apglėbė kažkoks vyriškis, sakė einam pakalbėti, pajuto smūgių krušą, po to atsibudo tik automobilio bagažinėje, sakė, kad galvojo, kad jam jau viskas. Pasakojo, kad pradėjo ieškoti kišenėse savo telefono, bet telefono neberado, sakė, kad kaip jis jautė buvo apie 3 min. kelionės bagažinėje atgavus sąmonę, po to sustojus ištraukė jį iš bagažinės ir jį mušė kumščiais, spardė, daugiausiai buvo smūgių į galvą ir po to jį paliko. Enrikas nesakė nei kas tai buvo, nei kiek jų buvo. Sakė, kad paliko kažkur prie miško. Po to dar pasakojo, kad kuomet nuvažiavo mašinos, jis apsidžiaugė, kad liko gyvas. Kas jį vežė, sakė, nematė. Vėlesniu metu, galimai iš A. J., ji sužinojo, kad tarp tų merginų su kuriomis sukonfliktavo E. „Žalgirio“ arenoje, viena iš jų buvo „Š.“ mergina.

Liudytojas A. L. parodė, kad 2014-11-16, apie 01.00 val. 01.30 val., jam dirbant naktiniame klube „(duomenys neskelbtini)“, į klubą atėjo E. D. su draugu. Maždaug po valandos E. D. iš klubo išėjo. Prie klubo E. D. pradėjus eiti link jo, pradėjo eiti tamsiai apsirengę vyrai. Jis pats į tai dėmesio nekreipė. Po 5-7 minučių laiko išgirdo, kaip prie klubo pastato „sucypė“ automobilio padangos, atsisukęs pamatė, kad dideliu greičiu nuvažiavo automobilis link Ožeškienės gatvės. Automobilio valstybinių numerių nepastebėjo. Vyrai sugrįžo prie automobilių. Paties konflikto su šiais vyrais nematė ir negirdėjo. Vyro veidų taip pat nematė, neįsidėmėjo. Viso vyriškių buvo apie 8-10, tiksliai nežino. Virš įėjimo į klubą durų ant pastato sienos yra vaizdo stebėjimo kamera (1 t., b.l. 105-106).

Liudytojas N. L. parodė, kad 2014 m. lapkričio mėn. 16 d. naktį dirbo apsaugos darbuotoju klube „(duomenys neskelbtini)“. Vienu metu į klubą su draugu atėjo E. D.. Klube jie pabuvo apie 1 val. ir po to išėjo. Jis liko prie įėjimo durų iš vidaus. Kas vyko lauke, nematė. Vėliau bedirbant klube iš klubo lankytojų išgirdo, kad lauke E. D. kažkas įkišo į automobilį ir išsivežė, kad buvo keli automobiliai. Kas tai padarė ir kaip tai įvyko, nežino, lankytojai smulkiau nekalbėjo apie tai. Pats to įvykio nematė. Sužinojęs šias aplinkybes išėjo į kiemą, patikrino vietoves aplink klubą, tačiau nieko įtartino nebuvo. Vėliau atvyko policijos pareigūnai, jiems papasakojo ką sužinojo iš klubo lankytojų. Po keleto dienų, dirbdamas bare iš lankytojų kalbų sužinojo, kad tą naktį E. D. išsivežė asmuo, pravarde „Š.“, kad prieš tai „Š.“ jį pasivedė pasikalbėti, po to pribėgo kiti ir E. D. išvežė. Taip elgėsi, nes neva prieš tai, „Žalgirio“ arenoje vykusio koncerto metu, E. D. apipylė „Š.“ draugę.

Liudytojas T. D. parodė, kad 2014-11-15 nuo 08 val. dirbo operatoriumi degalinėje UAB „(duomenys neskelbtini)“, esančioje Kauno rajone, (duomenys neskelbtini). 2014-11-16, apie 03 val., į langelį pabeldė nepažįstamas vyras. Vyro veidas buvo labai stipriai išteptas, matėsi purvo žymės. Vyras klausė kurioje vietoje randasi, kurioje pusėje Kaunas ir kiek iki jo kilometrų. Vyras buvo sunerimęs, išsigandęs, jaudinosi. Paprašė duoti vandens ir iškviesti jam taksi. Tada jis paskambino į taksi firmą ir iškvietė automobilį, kuris atvyko apie 03.25 val. Vyras sėdo į automobilį ir išvažiavo. Susitikimo metu vyras nepapasakojo jokių aplinkybių. Po kelių dienų per televiziją pamatė rodomą tą patį vyrą ir tada sužinojo, kad tai buvo E. D..

R. D. 2014-11-16 02 val. 10 min. Bendrojo pagalbos centro Klaipėdos skyriaus pranešimo pokalbio suvestinėje matyti, jog užfiksuota informacija apie tai, jog R. D. pranešė apie konfliktą, kad vieno vyriškio laukė mašinos prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ Kaune, kad asmuo, pravarde „Š.“ ir kiti vyriškį įgrūdo į mašiną „S“ klasės MB, lyg juodos spalvos, numerio nematė, ir išsivežė nežinoma kryptimi. Išvežtasis vyriškis bagažinėje - jos sūnus E. D.. Jai skambinęs asmuo sakė, kad išsivežė pats „Š.“ (1 t. 12-14 l.).

2014-12-30 VTMT prie LRTM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. G3334/14(02) nurodyta, kad E. D. poodinė kraujsorūva dešinėje plaštakoje ir IV delnakaulio galvutės lūžimas susidarė dešinės plaštakos nugariniame paviršiuje, kontaktuojant su kietu buku daiktu ar paviršiumi, vieno trauminio kontakto pasėkoje. Delnakaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Lengvo galvos smegenų sukrėtimo diagnozė nepagrįsta objektyvia neurologine simptomatika. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-16. Sužalojimai padaryti kietu buku daiktu, kuo galėjo būti ir kumštis ar koja. Neatmetama galimybė, kad IV delnakaulio galvutės lūžimas galėjo gautis ir pačiam suduodant smūgį kumščiu. Sužalojimai griuvimui nebūdingi (1 t., b.l. 53).

2015-12-30 VTMT prie LRTM Kauno skyriaus specialisto išvadoje Nr. pG53/15(02) nurodyta, kad E. D. padaryta poodinės kraujosrūvos abiejų akių vokuose, abiejuose ausų kaušeliuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimai kaktoje ir dešinio juosmens srityje, muštinės žaizdos kaktoje, kairiame momenyje, apatinėje lūpoje, dešinio juosmens srityje, keturių viršutinių dantų nuskėlimas, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės čiurnos išorinio paviršiaus ir kairės blauzdos – kelio sričių sumušimai bei dešinės plaštakos IV delnakaulio galvutės lūžimai susidarė minėtoms sritims kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiais, nemažiau, kaip trylikos trauminių kontaktų pasekoje. Medicininių dokumentų duomenys neprieštarauja tam, kad išvardinti sužalojimai galėjo būti padaryti 2014-11-16. Sužalojimų pobūdis neprieštarauja tam, kad jie galėjo būti padaryti suduodant smūgius kumštimi ar spiriant koja. Sužalojimai griuvimui nebūdingi. Neatmetama galimybė, kad odos nubrozdinimas kaktoje, odos nubrozdinimas ir muštinė žaizda dešinio juosmens srityje galėjo gautis ir jam griūvant bei minėtoms sritimis atsitrenkiant į kietus bukus daiktus ar paviršius. Labiausiai tikėtina, kad dešinės plaštakos IV delnakaulio galvutės lūžimas susidarė sugniaužtu kumščiu krumplių sritimis suduodant į kietus bukus daiktus ar paviršius, vieno trauminio poveikio pasėkoje. Dešinės plaštakos IV delnakaulio lūžimas vertinamas kaip nesunkus sveikatos sutrikdymas. Visi kiti sužalojimai vertinami kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (1 t., b.l. 56-57).

Apžiūros metu apžiūrėtas automobilis „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) paimta 13 nuoplovų: 10 nuplovų iš automobilio bagažinės, 1 nuoplova nuo automobilio korpuso, 2 nuoplovos nuo automobilio salone daiktų dėtuvės (1 t., b.,l. 136-142).

2014-12-18 LPKTC specialisto išvadoje Nr. 140-(6019)-IS1-6783 nurodyta, kad ant tirti pateiktų tamponų Nr. 1-7 su nuoplovomis, padarytomis 2014-11-17 apžiūrint automobilį „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasta vyro kraujo, tinkamo asmens tapatybei nustatyti tiriant DNR. Ant tirti pateikto tampono Nr. 10 su nuoplova, padaryta 2014-11-17 apžiūrint automobilį „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), žmogaus kraujo nerasta, rasta ne mažiau nei dviejų asmenų susimaišiusių biologinių pėdsakų, iš kurių asmens tapatybei nustatyti tiriant DNT tinkami yra vieno vyro biologiniai pėdsakai. Ant tamponų Nr. 1-7 su nuoplovomis, padarytomis 2014-11-17 apžiūrint automobilį „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rasto žmogaus kraujo, bei ant tampono Nr. 10 su nuoplova, padaryta 2014-11-17 apžiūrint automobilį „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), rastų asmens tapatybei nustatyti tinkamų vyro biologinių pėdsakų genotipas sutampa su E. D. genotipu (1 t., b.l. 147-150).

2015-01-20 vyr. tyrėjos J. A. tarnybiniu pranešimu pranešta, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo gautos A. P. naudojamo mobilaus ryšio telefono Nr. (duomenys neskelbtini) skambučių išklotinės. Išanalizavus išklotines nustatyta, kad A. P. naudojamo MRT judėjimo maršrutas 2014-11-15 ir 16 dienomis nuo Tauragės rajono iki Kauno miesto ir atgal iki Tauragės rajoną. Nustatyta, kad A. P. naudojamas MRT Kauno mieste 2014-11-16, 00.12 val., prisijungė prie mobilaus ryšio bokšto esančio adresu (duomenys neskelbtini), Kaune, kur liko prisijungęs iki 00.26 val. Vėliau, nuo 00.41 val. iki 01.30 val. jo naudojamas MRT jungėsi prie Kauno miesto centre esančio mobilaus ryšio bokšto adresu (duomenys neskelbtini). Po to, 01.38 val. buvo jungtasi prie bokšto (duomenys neskelbtini), 01.41 val. prie bokšto (duomenys neskelbtini), 01.53 val. prie bokšto esančio (duomenys neskelbtini), Kauno r., kur buvo prisijungęs iki 02.02 val. Vėliau A. P. naudojamas MRT judėjo atgal link Tauragės rajono (1 t., b.l. 133-134).

Asmens parodymo atpažinti metu, tarp kitų asmenų pateikus atpažinti įtariamąjį A. P., E. D. negalėjo nurodyti ar tarp pateiktų atpažinti asmenų yra tas asmuo, su kuriuo 2014-11-16 prie klubo „(duomenys neskelbtini)“ jis lauke ėjo pasikalbėti, kadangi minimo asmens gerai neįsidėmėjo (t.1 b.l. 64-65).

Vaizdo įrašo apžiūros metu apžiūrėtas kompaktiniame diske esantis vaizdo įrašas iš Kauno „Žalgirio“ arenos ir jų prieigų. Kompaktiniame diske įrašyti vaizdo kamerų esančių „Žalgirio arenoje“ vaizdo įrašai 2014-11-15 nuo 21.40 val. iki 22.00 val. Kompaktiniame diske yra aplankas 2014 11 15 avi, kuriame yra sudėti vaizdo įrašai: 0a eskalatorius; 1a; 1a turniketai; prie 004:

Vaizdo įraše „prie 004“ matome „Žalgirio arenos“ žemutiniame aukšte esančias patalpas, kuriose stovi kolonos, dešinėje pusėje matome laiptus vedančius į pirmą aukštą, toliau matome eskalatorių. Vaizdo įraše matome arenoje esančius žmones, kurie eina link laiptų ir eskalatoriaus bei kyla į pirmą arenos aukštą. Įrašo 3 min. 31 s. matome nuo dešinėje pusėje esančių laiptų lipantį vyrą – E. D., kuris vilki juodomis kelnėmis ir baltais marškiniais. Jis pereina per minėtą filmuojamą patalpą. Įrašo 4 min. 20 s. matome, kad minėtas vyriškis vilkintis baltus marškinius, eina link eskalatoriaus. Kartu su juo, iš dešinės pusės, eina vyriškis vilkintis tamsios spalvos rūbus. Įrašo 4 min. 25 s. minėti asmenys prieina prie eskalatoriaus. Priešais juos, eskalatoriumi į pirmą aukštą kyla žmonės. Vyriškis vilkintis baltus marškinius eskalatoriumi užlipa aukštyn, aplenkdamas juo kylančius asmenis. Daugiau šiame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas neaiškus, spalvotas.

Vaizdo įraše „0a eskalatorius“ matome eskalatorių, kuriuo arenoje esantys žmonės kyla į kitą aukštą. Įrašo 19 min. 16 s. matome, jog prie eskalatoriaus prieina E. D., kuris vilki juodas kelnes, baltus marškinius, ant kaklo riši juodą šaliką, kairėje rankoje laiko raudonos spalvos stiklinę, taip pat ant kairės rankos dilbio nešasi striukę. Su E. D., iš dešinės pusės, kartu eina vyriškis, kuris vilki juodomis kelnėmis ir juodu paltu. Vaizdo įrašo 19 min. 34 s. jie abu pakyla eskalatoriumi į viršų. Daugiau šiame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas aiškus, spalvotas.

Vaizdo įraše „1a“ matome „Žalgirio arenos“ viduje, pirmajame aukšte, filmuojamą išėjimą į lauką link Karaliaus Mindaugo prospekto. Įrašo 3 min. 35 s. matome einantį link arenos išėjimo durų E. D., kuris vilki juodas kelnes, baltus marškinius, ant kaklo riši juodą šaliką, kairėje rankoje laiko raudonos spalvos stiklinę, ant kairės rankos dilbio nešasi striukę. Priešais jį eina tamsiais drabužiais vilkinti moteris, o iš paskos E. D. eina trys moterys, kurių viena vilki juodos spalvos paltu, kitos dvi rudos spalvos striukėmis. Vaizdo įrašo 3 min. 36 s. E. D. pro arenos duris išeina į lauką. Įraše matome, kad paskui E. D. kartu su minėtomis moterimis eina vyriškis, kuris vilki juodomis kelnėmis, mėlynais marškiniais ir juodu paltu, o jiems iš paskos eina dar dvi moterys. Jie visi išeina pro arenos duris į lauką. Daugiau šiame vaizdo įraše ikiteisminiam tyrimui reikšmingos informacijos nėra. Vaizdo įrašas aiškus, spalvotas.

Vaizdo įrašo apžiūros metu apžiūrėtas kompaktiniame diske įrašytas vaizdo įrašas nuo pastato Nr. (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) g., Kaune. Vaizdo įraše yra įrašyta 15 failų atskirais pavadinimais. Atidarius failą pavadinimu – „File 20141116012905“ yra matomas vaizdas fiksuojamas iš viršuje esančios vaizdo kameros. Matoma vietovė prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. Kaune. Prie pastato, kuriame yra klubas įėjimo, prie sienos stovi žmonės, greta matomi stovintys automobiliai, už jų gatvė, gatvėje stovintys, važiuojantys automobiliai, gatvės kitoje pusėje pastatai, stovintys automobiliai, žmonės. Stebint vaizdo įrašą yra matoma 01:23:42 val. gatve atvažiuojantis prie klubo juodos spalvos „M. B.“ klasės automobilis, pravažiavęs įėjimą ir pavažiavęs į priekį pasuką į kairę, užsukęs važiuoja į priekį ir užsuka už kampo. Toliau automobilio nesimato. Daugiau informacijos reikšmingos tyrimui šiame faile neužfiksuota. Atidarius failą pavadinimu – „File 20141116013405“ įrašas prasideda 2014-11-16 01:28:38, fiksuojamas iš viršuje esančios vaizdo kameros. Matoma toji pati vietovė prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, (duomenys neskelbtini) g. Kaune, kuri užfiksuota faile „File 20141116012905“. Pradžioje įrašo matoma gale pastato, kuriame yra klubas „(duomenys neskelbtini)“, stoviniuojantys trys vyrai. Po kažkurio laiko vienas iš jų – A. P. atsiskiria ir eina gatve link klubo įėjimo. Likusių vyrų veidai neįžiūrimi. Paėjęs sustoja, stebi aplinka. Matoma, kad yra apsivilkęs mėlynos spalvos striuke, tamsios spalvos kelnėmis. Pastovėjęs lėtai eina , stebi, po to greitu žingsniu gatve skuba prie įėjimo. Priėjęs arčiau A. P. prieina prie kito vyro – E. D.. E. D. apsivilkęs baltos spalvos marškiniais, juodos spalvos kelnėmis. A. P. ištiesia ranką, abu pasisveikina. Fiksuojamas laikas 01:29:14. Tuo metu aplinkui juos matomi pašaliniai žmonės. A. P. ir E. D. pradeda eiti gatve nuo įėjimo link tos pusės, kur už kampo užvažiavo automobilis. Einant A. P. ranka apkabina E. D., vėliau apkabinimo nesimato, E. D. eidamas rengiasi viršutinį drabužį. Eina abu greta. Paskui juos atstumu eina du asmenys, jų požymiai neįžiūrimi. Paskui šiuos du asmenis atstumu pradeda eiti dar 5 asmenys, požymiai neįžiūrimi, vaizdas liejasi, paskui juos dar matoma eina 2 asmenys. E. D. su A. P. priėjus tą vietą, kur pirmiausiai įraše užfiksuotas buvo A. P., matoma stovintys tie patys vyrai, požymiai neįžiūrimi. A. P. ir E. D. juos praeina, pasuka į dešinę ir eina link už pastato kampo. Konkretūs veiksmai nesimato. Paskui juos ėję dalis asmenų, taip pat du asmenys iš pradžių matyti su A. P. taip pat eina pačia kryptimi. A. P. su E. D. užeina už pastato kampo, kas ten vyksta nesimato. Dalis paskui juos ėjusių asmenų taip pat užeina už kampo, kiti lieka prie pastato kampo. Išskirti asmenų ir jų veiksmų nėra galimybės, dėl neryškaus vaizdo. Asmenys pastovėję pradeda skirstytis nueidami į įvairias puses. Konkrečios pasitraukimo kryptys ir vietos nesimato, vietovių kamera nefiksuoja. Pagal vaizdo įraše užfiksuotą laiką – 2014-11-16 01:31:01 matoma iš už pastato kampo iš važiuojantį tą patį „M. B.“ klasęs, juodos spalvos automobilį. Automobilio valstybiniai numeriai ir jame esantys asmenys neįžiūrimi. Automobilis pasuka į dešinę pusę ir nuvažiuoja. Daugiau informacijos reikšmingos tyrimui šiame faile neužfiksuota. Peržiūrėjus kitus failus yra matoma užfiksuota ta pati vietovė prie klubo‚ ,,Mojo Lounge“, Putvinskio gt., Kaune. Tyrimui reikšmingos informacijos neužfiksuota (1 t., b.l 19-30).

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 146 str. 2 d. padarymo

A. P. kaltinamas tuo, kad veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, turėdamas tikslą neteisėtai atimti laisvę E. D. ir tuo tikslu 2014-11-16, apie 02.00 val., prie klubo „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini), Kaune, pasikvietė E. D. pokalbiui nuošalioje vietoje nuo klubo, šio pokalbio metu, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojo fizinį smurtą E. D. atžvilgiu – laikė jį už pečių bei sudavė smūgius rankomis E. D. į įvairias nugaros srities kūno vietas, po ko, jėga įstūmė E. D. į automobilio „M. B. S 500“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinę ir joje laikomą uždarytą E. D. nuvežė į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kauno rajone, kur jį laikė iki 2014-11-16 d., 02.58 val., t.y. neteisėtai, panaudodamas fizinį smurtą atėmė laisvę E. D..

Tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme apklausiamas A. P. parodė, kad smurto prieš E. D. nevartojo, jo nemušė, jog neturėjo tikslo atimti E. D. laisvę. E. D. jis norėjo tik įžeisti ir pažeminti.

Pagal BK 146 str. 1 d. atsako tas, kas neteisėtai atėmė žmogui laisvę. BK 146 str. 2 d. numatytas neteisėtas laisvės atėmimas su kvalifikuojančiais požymiais, t. y. smurto panaudojimu ir kt.

Motyvuojamoji dalis

Teismas pažymi, kad šio baudžiamojo įstatymo saugoma vertybė – fizinė žmogaus laisvė. Fizinės žmogaus laisvės atėmimas kaip veika gali būti padaroma: žmogų sulaikant jo buvimo vietoje ir suvaržant jo judėjimo laisvę (uždarant patalpoje, kurioje asmuo buvo, neleidžiant išeiti grasinimo būdu ir pan.), fiziškai suvaržant žmogaus judesius (surišant, surakinant, laikant jį rankomis ir pan.), žmogų pagrobiant, t. y. jį perkeliant iš vienos vietos į kitą ir laikant nelaisvėje šioje vietoje. Šiuo atveju konstatuojama, kad A. P. nusikalstama veika pasireiškė E. D. sulaikymu jo buvimo vietoje ir jo judėjimo laisvės suvaržymu, uždarant jį automobilio bagažinėje ir perkeliant iš vienos vietos į kitą.

Teismas netiki kaltinamojo A. P. aiškinimu, kad jis nesiekė atimti E. D. laisvės, o norėjo jį tik pažeminti. Neteisėto laisvės atėmimo sudėtis laikoma formaliąja, todėl nusikaltimo baigtumas sietinas su nelaisvės būklės sudarymu arba su šios būklės pradžia. Nesvarbu, suvokia tai nukentėjusysis ar ne. Nusikaltimas padaromas tiesiogine tyčia, t. y. šį nusikaltimą darantis asmuo suvokia, jog kitam žmogui laisvę jis atima be jokio įstatyminio pagrindo, t. y. neteisėtai, ir to siekia. Motyvai ir tikslai gali būti įvairūs: savanaudiškumas, kerštas, pavyduliavimas, chuliganiškos paskatos ir pan. Teismas daro išvadą, kad A. P. uždarė savo automobilio bagažinėje E. D., taip atimdamas jam laisvę, keršydamas už V. M. įžeidimą.

Tačiau teismas nesutinka su A. P. inkriminuotos veikos kvalifikacija, t.y. kad jis nusikalstamą veiką padarė kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis, panaudojant fizinį smurtą E. D. atžvilgiu, laikant jį už pečių bei suduodant smūgius rankomis į įvairias nugaros srities kūno vietas. Byloje nėra objektyvių, neginčytinų įrodymų, galinčių patvirtinti A. P. veiksmuose fizinio smurto buvimą. Iš nukentėjusiojo E. D. parodymų nėra aišku kas jo atžvilgiu vartojo kokia nors prievartą ar smurtą. Byloje nustatyta, kad tuo metu gatvėje prie klubo buvo tiksliai nenustatytas kiekis asmenų, tačiau jų prisidėjimas prie nusikaltimo padarymo nėra nustatytas ir individualizuotas. Taip pat nėra nustatyta ar nukentėjusysis E. D. į automobilio bagažinę buvo patalpintas prievarta. Taigi, šie duomenys neduoda pagrindo išvadai, kad kaltinamasis A. P. naudojo fizinį smurtą atimdamas laisvę nukentėjusiajam E. D..

Teismas pažymi, kad vadovaujantis nekaltumo prezumpcijos principu, pareiga įrodyti nusikaltimo padarymą tenka baudžiamąjį persekiojimą vykdančioms institucijoms. Kaltinamasis savo nekaltumo įrodinėti neprivalo, bet kokios abejonės turi būti vertinamos kaltinamojo naudai (in dubio pro reo). Šis principas įpareigoja išnaudojus visas galimybes abejonėms pašalinti ir nepavykus to padaryti, visas abejones vertinti traukiamo baudžiamojon atsakomybėn asmens naudai ir draudžia, esant nepašalintoms abejonėms dėl reikšmingų bylai aplinkybių, priimti apkaltinamąjį nuosprendį (kasacinės nutartys Nr. 2K-510/2012, 2K-315/2012, 2K-205/2012, 2K-177/2009).

Taigi teismas įvertinęs byloje esančių duomenų visumą, daro išvadą, kad kaltinime nepagrįstai nurodyta, jog A. P. veiksmuose buvo BK 146 str. 2 d. įtvirtintos nusikalstamos veikos sudėtis. Nenustačius A. P. veiką kvalifikuojančio požymio, jo nusikalstama veika perkvalifikuojama iš BK 146 str. 2 d. į BK 146 str. 1 d.

Dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 138 str. 2 d.8 p. padarymo

A. P. buvo kaltinamas tuo, kad jis, po to kai 2014-11-16, apie 02.00 val., veikdamas kartu su ikiteisminio tyrimo nenustatytais asmenimis ir panaudodamas fizinį smurtą neteisėtai atėmė laisvę E. D. ir jį automobilio „M. B. S 500“ valst. Nr. (duomenys neskelbtini) bagažinėje apie 02.58 val., atvežęs į ikiteisminio tyrimo metu nenustatytą vietą Kauno rajone, tęsdamas savo nusikalstamus veiksmus, turėdamas menkavertę dingstį - keršydamas už tariamą V. M. įžeidimą, kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ištraukė E. D. iš automobilio bagažinės ir bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau 13 smūgių E. D. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam poodines kraujosruvas abiejų akių vokuose, abiejuose ausų kaušeliuose, dešinėje plaštakoje, odos nubrozdinimus kaktoje ir dešinio juosmens srityje, muštines žaizdas kaktoje, kairiame momenyje, apatinėje lūpoje, dešinio juosmens srityje, keturių viršutinių dantų nuskėlimą, kairės plaštakos nugarinio paviršiaus, dešinės čiurnos išorinio paviršiaus ir kairės blauzdos – kelio sričių sumušimus, bei dešinės plaštakos IV delnakaulio galvutės lūžimą, t.y. tyčia iš chuliganiškų paskatų padarė E. D. yra nesunkų sveikatos sutrikdymą.

Kaip jau buvo minėta, kaltinamasis A. P. tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme kaltu neprisipažino. Parodė, kad smūgių E. D. jis nesudavė. E. D. tylėjo, bagažinėje nesidaužė. Važiuojant negirdėjo, kad E. D. būtų šaukęs ar beldęsis. Važiuojant į kalną link Akademijos miestelio sustojo, išlipęs atidarė bagažinę. E. D. jautėsi gerai. Padėjo E. D. išlipti iš bagažinės, pasakė, kad paskambintų jam ir atsiprašytų jo žmonos. E. D. nieko neatsakė. E. D. buvo sveikas, nesužalotas.

Ikiteisminio tyrimo metu nukentėjusysis E. D. parodė, kad nežino kas jį sumušė.

Iš liudytojo A. J. parodymų matyti, kad jam į telefoną paskambino E., iš kito numerio, nei turėjo įvykio metu. Jis sakė, kad yra gyvas, tik žiauriai sumuštas. E. pasakė, kad atvažiuos iki jo su pareigūnais. Jie nuvažiavo pas E. į namus. E. buvo stipriai sumuštas, jo veidas buvo kruvinas. Po pokalbio policijos pareigūnai išvyko, jis liko pas E. namuose. Ryte E. sunkiai judėjo, jautėsi blogai. E.pasakojo, kad jį vežė bagažinėje, o po to išmetė, mušė, spardė.

Iš liudytojos R. D. parodymų matyti, kad ryte ji nuvažiavo pas E. į namus. Namuose buvo E. ir A. J.. E. buvo stipriai sužalotas, matėsi sužalojimai visame veide, galvoje, ausys mėlynos, sutinusi dešinė ranka, negalėjo pajudinti pirštų, sunkiai galėjo vaikščioti, įkvėpti oro, buvo nubrozdinta nugara, koja, skaudėjo peties sąnarį, bet daugiausiai sužalojimų buvo galvoje. Matėsi, kad jam sveikata ir savijauta vis blogėjo. Patarė važiuoti į ligoninę. E. papasakojo, kad išėjus iš „(duomenys neskelbtini)“, jį greitai apglėbė kažkoks vyriškis, sakė ,,einam pakalbėti“, pajuto smūgių krušą, po to atsibudo tik automobilio bagažinėje, sakė, kad galvojo, kad jam jau viskas. Pasakojo, kad pradėjo ieškoti kišenėse savo telefono, bet telefono neberado, sakė, kad kaip jis jautė, buvo apie 3 min. kelionės bagažinėje atgavus sąmonę, po to, sustojus, ištraukė jį iš bagažinės ir mušė kumščiais, spardė, daugiausiai buvo smūgių į galvą, po to jį paliko. Enrikas nesakė, nei kas tai buvo, nei kiek jų buvo.

Ikiteisminio tyrimo metu tokie kaltinamojo veiksmai buvo kvalifikuoti pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. Pagal BK 138 str. 2 d. 8 p. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino dėl chuliganiškų paskatų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių.

Teismas nesutinka su ikiteisminio tyrimo metu A. P. inkriminuotos veikos kvalifikacija, t. y. kad jis nusikalstamą veiką galėjo padaryti iš chuliganišku paskatų, o ne kerštaudamas nukentėjusiajam E. D. už savo draugės V. M. įžeidimą.

Nesunkus sveikatos sutrikdymas kvalifikuojamas pagal BK 138 str. 2 d. 8 p., kai jis padaromas dėl chuliganiškų paskatų, t. y. dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomeninei tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos arba visai be dingsties, arba panaudojant kaip pretekstą savo veiksmams mažareikšmę dingstį. Chuliganiškos paskatos yra veiką kvalifikuojanti aplinkybė, kuri yra įrodinėjimo dalykas, todėl BK 138 str. 2 d. 8 p. gali būti taikomas tik nustačius, kad nesunkaus sveikatos sutrikdymo motyvas – būtent chuliganiškos paskatos.

Chuliganiškos paskatos – tai nusikalstamo elgesio motyvas, kuris konstatuojamas nustačius, kad sveikatos sutrikdymo veiksmus lėmė noras pademonstruoti aiškų žmogaus ir visuomenės negerbimą, elementarių moralės bei elgesio normų ignoravimą, siekis priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinamą požiūrį į juos, kai nėra jokių smurtinius veiksmus pateisinančių priežasčių arba kaip pretekstas savo veiksmams panaudojama mažareikšmė dingstis. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje laikomasi nuostatos, kad nusikalstama veika pripažįstama padaryta dėl chuliganiškų paskatų, kai ji padaroma dėl aiškaus žmogaus ar visuomenės negerbimo, elementarių moralės bei elgesio normų niekinimo, kai kaltininko elgesys yra atviras iššūkis visuomenės tvarkai, siekiant priešpastatyti save aplinkiniams, pademonstruoti niekinantį požiūrį į juos. Chuliganiškos paskatos paprastai pasireiškia neišprovokuota agresija, nukentėjusiojo užpuolimu be tarpusavio santykių priežasties arba panaudojant tam menkavertę dingstį (kasacinė byla Nr. 2K-249/2009).

Sprendžiant klausimą dėl chuliganiškų paskatų nebuvimo, teismas remiasi kaltinamojo A. P., nukentėjusiojo E. D., liudytojų A. J., V. M. parodymais, kuriais netikėti neturi teisinio pagrindo. Nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios kaltinamasis A. P. teigė, kad jis siekė pažeminti nukentėjusįjį E. D., kadangi nukentėjusysis įžeidė jo draugę V. M.. Tiek pats nukentėjusysis, tiek liudytojai patvirtino, kad konfliktas prasidėjo ne tarp kaltinamojo, o tarp nukentėjusiojo ir V. M.. Šie asmenys susipyko „Žalgirio arenoje“ po koncerto. Žinodamas, kad jo gyvenimo draugė yra įžeista, kaltinamasis vyko atkeršyti E. D.. Iš to seka išvada, kad A. P. veiką nulėmė kerštas ir pyktis ar kitokios paskatos, kilusios dėl kaltinamojo ir nukentėjusiojo asmeninių santykių.

Taigi, teismas, vadovaudamasis BPK 20 str. 5 d., įvertinęs įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, daro išvadą, kad kaltinamojo A. P. veiksmai negali būti vertinami kaip padaryti iš chuliganiškų paskatų, siekiant pademonstruoti nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai. Nukentėjusįjį E. D. kaltinamasis galėjo sumušti ne dėl neaiškios priežasties, o dėl asmeninės antipatijos ir pykčio, atsiradusio tarp jo ir nukentėjusiojo dėl V. M. įžeidimo. Ši aplinkybė kaltinamajam A. P. sukėlė nepageidautinas emocijas, jam kilo nepasitenkinimas dėl nukentėjusiojo E. D. veiksmų, todėl paskata panaudoti fizinį smurtą nukentėjusiojo atžvilgiu šiomis konkrečiomis bylos aplinkybėmis kaltinamajam A. P. galėjo pasirodyti pakankamai svari, o ne mažareikšmė (kasacinė byla Nr. 2K-371/2015).

Taigi, neesant chuliganiškų paskatų kaltinamojo nusikalstama veika iš BK 138 str. 2 d. 8 p. turėtų būti perkvalifikuojama į BK 138 str. 1 d.

Pagal BK 138 str. 1 d. už nesunkų sveikatos sutrikdymą atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo prarado nedidelę dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai sirgo, bet jam nebuvo BK 135 str. 1 d. nurodytų padarinių. Šiame straipsnyje įtvirtinti nusikalstamos veikos požymiai apima tiek tiesioginę, tiek netiesioginę tyčią.

Išanalizuotų kaltinamojo A. P., teisminio bylos nagrinėjimo metu apklausto nukentėjusiojo E. D. parodymų, kitų byloje surinktų ir teisminio bylos nagrinėjimo metu ištirtų įrodymų visuma, vertinant juos tarpusavio liečiamumo (susietumo) aspektu, teismui neleidžia daryti kategoriškos išvados, kad A. P. padarė nusikalstamą veiką, numatytą BK 138 str. 1 d.

BPK 20 str. 5 d. nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką ir kitas svarbias aplinkybes.

Šioje baudžiamojoje byloje valstybinis kaltinimas privalėjo teismui pateikti kaltinamojo A. P. neginčijamus kaltumo įrodymus. Kaltės principas reiškia asmeninę atsakomybę, todėl baudžiamojon atsakomybėn gali būti patrauktas tik toks asmuo, kuris pats kaltai padarė nusikalstamą veiką. Baudžiamojoje byloje apkaltinamasis nuosprendis gali būti priimamas tik tuo atveju, kai patikimai nustatytos visos reikšmingos sprendžiant bylą aplinkybės, kai dėl baudžiamojon atsakomybėn traukiamo asmens dalyvavimo darant nusikalstamą veiką nekyla jokių pagrįstų abejonių.

Teismas, nagrinėdamas šią baudžiamąją bylą, nustatė, kad teisminio bylos nagrinėjimo metu nebuvo pateikta jokių nenuginčijamų įrodymų, kad A. P. veiksmuose yra požymiai nusikaltimo, numatyto BK 138 str. 1 d. BPK 303 str. 5 d. 1 p. nurodyta, kad jeigu nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių, teismas priima išteisinamąjį nuosprendį.

Tokią išvadą patvirtina byloje esantys įrodymai. A. P. teisme nurodė, kad jokių smūgių jis E. D. nesudavė ir jo nesužalojo, jog automobilyje jis buvo vienas. Apklaustas E. D. nepatvirtino, kad jį mušė A. P..

Prokuroro nurodytos aplinkybės nėra pagrįstos faktais ar objektyviais duomenimis, kuriuos pagal BPK 20 str. 4 d. nuostatas būtų galima laikyti įrodymais, nes įrodymais gali būti tik teisėtais būdais gauti duomenys, kuriuos galima patikrinti BPK numatytais proceso veiksmais. Nurodytos aplinkybės sudaro prielaidą, jog A. P. kartu su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis ištraukė E. D. iš automobilio bagažinės ir bendrais veiksmais su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytais asmenimis sudavė ne mažiau 13 smūgių E. D. į įvairias kūno vietas, tuo padarydamas jam nesunkų sveikatos sutrikdymą. A. P. neprisipažįsta mušęs E. D.. Jo parodymai yra nuoseklūs. Kad jį mušė ar kitaip sužalojo A. P. nei ikiteisminio tyrimo metu, nei teisme nepatvirtino ir nukentėjusysis E. D.. Kitų įrodymų byloje nėra. Apkaltinamasis nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius nusikalstamą veiką. Nesant byloje kaltinamojo kaltės įrodymų jis yra išteisintinas.

Dėl bendrininkavimo

Pagal baudžiamąjį įstatymą bendrininkų grupė yra tada, kai bet kurioje nusikalstamos veikos stadijoje du ar daugiau asmenų susitaria nusikalstamą veiką daryti, tęsti ar užbaigti, jei bent du iš jų yra vykdytojai (BK 25 str. 2 d.). Būtinas bendrininkų grupės požymis yra tas, kad joje turi būti bent du vykdytojai, t. y. mažiausiai du bendrininkai turi įvykdyti objektyviuosius bendros nusikalstamos veikos sudėties požymius (ar jų dalį). Nustačius asmenų susitarimą veikti bendrai, jų suvokimą, kad kėsinasi į tą patį objektą bei kitus bendrininkavimo subjektyviuosius požymius, taip pat konstatavus, kad bendrais veiksmais asmenys realizavo bent dalį bendros nusikalstamos veikos sudėties objektyviųjų požymių, laikoma, kad tokie asmenys veikė kaip bendravykdytojai (BK 24 str. 3 d.). Pagal BK 24 str. 1 d. bendrininkavimas yra tyčinis bendras dviejų ar daugiau tarpusavyje susitarusių asmenų, pakaltinamų ir sulaukusių įstatyme nustatyto amžiaus, nuo kurio galima baudžiamoji atsakomybė, dalyvavimas darant nusikalstamą veiką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo nutartyse yra ne kartą pabrėžęs, kad, pagrindžiant kaltininko baudžiamąją atsakomybę dėl bendrininkavimo, darant konkrečios rūšies nusikalstamą veiką, turi būti konstatuota ne tik nusikalstamos veikos, dėl kurios padarymo yra sujungiamos kelių asmenų pastangos, sudėtis, numatyta konkrečiame BK specialiosios dalies straipsnyje, bet kartu ir bendrininkavimo objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma.

Teismų praktikoje gali būti daromi skirtingi sprendimai dėl bendrininkavimo požymių, veikiant su teismo nenustatytais asmenimis. Teismo išvada priklauso nuo to, kokia informacija surinkta byloje apie nenustatytus asmenis. Jei bylos nagrinėjimo metu nepavyksta nustatyti kitų asmenų, dalyvavusių darant nusikaltimą, asmenybės, be to, byloje nėra jokių duomenų, apie tų asmenų išvaizdą, galimą amžių, veikimo būdus ir kitus požymius, leidžiančius identifikuoti tuos asmenis, teismas paprastai vengia daryti išvadą dėl bendrininkavimo ir bendrininkų grupės buvimo. Tačiau jei byloje yra duomenų, leidžiančių daryti išvadą apie kitų asmenų, dalyvavusių, darant nusikaltimą, išorinius bruožus, apytikrį amžių, sąmoningumo laipsnį nusikalstamai veikiant, tokiais atvejais teismas gali padaryti išvadą, kad tarp nuteistojo ir teismo nenustatyto asmens yra ryšys, atitinkantis bendrininkavimo padarant nusikaltimą reikalavimus, ir pritaikyti BK nuostatas dėl bendrininkavimo, atitinkamai motyvuodamas savo sprendimą (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-170/2011).

Kaltinimas visiškai nemotyvavo, kodėl laiko, jog nusikalstamą veiką A. P. padarė su kitais, tyrimo nenustatytais asmenimis. Neaišku ir tai, iš kokių duomenų kaltinimas sprendė apie šių asmenų pakankamą atsakomybei amžių, gebėjimą suvokti ir valdyti savo veiksmus, jų susitarimą su kaltinamuoju bei tyčios turinį. Tik liudytojai A. J. ir A. L. parodė, kad prie klubo jie matė apie 10 nepažįstamų asmenų, kurie galėjo būti susiję su E. D. pagrobimu. Daugiau jokių duomenų apie šiuos asmenis nėra. Todėl ši aplinkybė, jos neįrodžius, šalintina iš kaltinimo.

Dėl bausmės skyrimo

BK 146 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda, areštas arba laisvės atėmimo iki trejų metų bausmė.

BK 54 str. nurodyti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Įstatyme įtvirtinta nuostata, kad teismas skiria bausmę pagal BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis BK bendrosios dalies nuostatų.

Atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (įvertinus veiksmų apimtį), į kaltės rūšį (tiesioginė tyčia), į tai, kad nusikalstama veika baigta, į kaltinamojo asmenybę (anksčiau teistas), į atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių nebuvimą, į tai, kad bausmė turi atitikti teisingumo kriterijų, kaltinamajam A. P. skirtina sankcijoje numatyta bausmė – bauda.

Kaltinamajam paskirtą kardomąją palikti nepakeistą iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Dėl civilinių ieškinių

Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 99,61 Eur civilinį ieškinį už E. D. gydymą (1 t., b.l. 60).

LR CK 6.283 str. 1 d. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, jei sužalota jo sveikata, privalo atlyginti už tai atsakingas asmuo. Kadangi nenustatyta, kad žala nukentėjusiojo sveikatai buvo padaryta kaltinamojo A. P., todėl civilinis ieškinys netenkintinas.

BUAB „(duomenys neskelbtini)“ pareiškė 926,20 Eur civilinį ieškinį dėl nusikaltimo metu nukentėjusiojo E. D. turėto ir BUAB „(duomenys neskelbtini)“ priklausiusio mobilaus ryšio telefono „APLE IPHONE 6“ praradimo.

Kaltinamasis A. P. su ieškiniu nesutinka, paaiškino, kad telefono nematė ir jo nepaėmė.

LR CK 6.263 str. nustato, kad žalą, padarytą asmeniui, turtui privalo visiškai atlyginti atsakingas asmuo. Byloje nėra jokių įrodymų, kad minėtu mobilaus ryšio telefonu, kurį BUAB „(duomenys neskelbtini)“ įsigijo „Tele 2“ salone, naudojosi E. D.. Be to, byloje nėra jokių duomenų, kad telefonas buvo prarastas dėl A. P. nusikalstamų veiksmų. Atkreiptinas dėmesys, kad pats nukentėjusysis E. D. nėra įsitikinęs, kad išeidamas iš klubo turėjo telefoną, jog jo nepaliko klube. Esant šioms aplinkybėms BUAB „(duomenys neskelbtini)“ civilinis ieškinys atmestinas, kadangi jis neįrodytas.

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

A. P. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 146 str. 1 d. ir nuteisti jį 60 MGL dydžio, t.y. 2259,60 Eur (dviejų tūkstančių dviejų šimtų penkiasdešimt devynių Eurų 60 ct) bauda.

A. P. dėl kaltinimo pagal LR BK 138 str. 2 d. 8 p. išteisinti, neįrodžius, kad jis dalyvavo padarant nusikalstamą veiką (BPK 303 str. 5 d. 2 p.).

Išaiškinti A. P., jog baudą privalo sumokėti per 2 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie LR FM (kodas 188659752) į biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), įmokos kodas 6801, nurodant, kad laiku nesumokėjus baudos, ji bus išieškota priverstinai. Išaiškinti, kad sumokėjus baudą, privalo pateikti Kauno apylinkės teismo raštinės (Kaunas, Laisvės al. 103, kabinetas Nr. 120) tarnautojui banko kvitą (Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 22 str., 23 str.).

Kardomąją priemonę – 30000 Lt (trisdešimt tūkstančių litų 00 ct), t.y. 8688,60 Eur (aštuonių tūkstančių šešių šimtų aštuoniasdešimt aštuonių Eurų 60 ct) užstatą, sumokėtą AB „SEB“, 2014-12-19 operacijos Nr. (duomenys neskelbtini), nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikinti, grąžinant užstato sumą A. P..

Civilinių ieškovų Kauno teritorinės ligonių kasos ir BUAB ,,(duomenys neskelbtini)“ civilinius ieškinius atmesti.

Daiktus, turinčius reikšmę nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti: byloje esančius kompaktinius diskus su R. D. garso pranešimu, vaizdo įrašais nuo pastato Nr. 50, Putvinskio g., Kaune, vaizdo įrašais Kauno „Žalgirio arenos“ patalpose ir jos prieigose (1 t., b.l. 40) ir kompaktinį diską su informacija iš Kauno apskr. VPK SUV (1 t., b.l. 132) – palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, skundą paduodant per Kauno apylinkės teismą.