Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini) pilietė, našlė, pagrindinio išsilavinimo, registruota Užimtumo tarnyboje, gyvenanti (duomenys neskelbtini)., teista:

1) 2014-12-02 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio1 dalį ir 294 straipsnio1 dalį, galutine bausme – laisvės apribojimu 6 mėnesiams ir 12 MGL ( 451 eurų) bauda;

2) 2020-06-30 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – laisvės apribojimu 8 mėnesiams ir 71,49 eurų bauda, bauda sumokėta;

3) 2021-10-01 Šiaulių apylinkės teismo Šiaulių rūmų teismo baudžiamuoju įsakymu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį, galutine bausme – 40 parų arešto. Arešto bausmę atlikusi 2022-06-03, teistumas neišnykęs, kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą BK 140 straipsnio 2 dalyje.

Aprašomoji dalis

nustatė:

J. R. smurtaudama nežymiai sužalojo savo šeimos narį – sugyventinį D. Ž., būtent: 2025 metais balandžio 19 d. apie 16.00 val. buto, esančio (duomenys neskelbtini), rankų nagais ne mažiau kaip dešimt kartų perbrėžė nukentėjusiajam D. Ž. galvos sritį, tuo padarydama nukentėjusiajam D. Ž. nežymų sveikatos sutrikdymą sukėlusius sužalojimus – odos nubrozdinimus nosyje, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, dešinio paausio srityje, kairiame antakyje, kairiame apatiniame voke, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kairiame žande, kaklo dešinėje, kaklo priekiniame paviršiuje, kaklo kairėje; intraodines kraujosruvas kairiame žande.

Kaltinamoji J. R. teisiamajame posėdyje kalta prisipažino ir paaiškino, kad viskas taip ir įvyko, kaip pagarsino prokurorė, buvo per daug alkoholio. Gal ne tokį žodį pasakė, neaišku iš tikro, kas ten buvo, dėl ko viskas įvyko. Padarė blogai, bet jau yra kaip yra. Anksčiau teista už smurtą prieš jau mirusį vyrą. Įvykio metu buvo daug išgėrusi, alkoholis turėjo įtakos padarytiems veiksmas, blaivi taip nebūtų pasielgusi. Įvykio aplinkybių nepamena, bet neneigia aplinkybių, kurios nurodytos kaltinamajame akte. Nukentėjusiojo atsiprašo, jis jai atleido. Jei teismas skirs gydymąsi, tada gydysis, bet nemano, kad to reikia. Šiuo metu dirba pas įvairius ūkininkus, renka akmenis, dirba sezoninius darbus. Su nukentėjusiuoju susitaikė, vėl gyvens kartu.

Įrodymų tyrimas teisme nutrauktas vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, nes J. R. nėra kaltinama labai sunkaus nusikaltimo padarymu, visiškai pripažino savo kaltę ir sutiko, jog kiti įrodymai nebūtų tiriami, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių ir su tokiu sutrumpintu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamoji, jos gynėjas ir teisiamajame posėdyje dalyvavęs prokuroras.

Motyvuojamoji dalis

J. R. kaltė įrodyta ikiteisminio tyrimo metu surinktais bei teisme ištirtais įrodymais.

J. R. 2025-04-23, 2025-04-25 apklausų metu davė parodymus, kad D. Ž. yra jos sugyventinis. Įvykio metu buvo tikrai nemažai išgėrusi, tai nelabai gerai viską prisimena. Mano, kad gal D. jai kažką pasakė, tačiau ką, net nežino, ir jie tiesiog galėjo dėl to susipykti. Tada ir puolė nagais braižyti jam veidą, galvą. Kiek kartų ir kur perbrėžė, tikrai nepasakys, nes nelabai prisimena. Dėl girtumo nelabai ką prisimena, išskyrus tai, kad labai dėl šio įvykio gailisi (b. l. 85-88, 94-96).

Nukentėjusysis D. Ž. davė parodymus, kad J. R. yra jo sugyventinė. Įvykio metu vartojo alkoholinius gėrimus. Kaltinamoji puolė nagais braižyti jam veidą, kaklą, o jis išbėgo į lauką ir iškvietė policiją. Įvykio metu buvo sukeltas ne tik fizinis skausmas, tačiau buvo ir sužalotas, nes J. nagais jam subraižė veidą, kaklą, apskritai visą galvą. Kiek tiksliai kartų J. nagais įbrėžė į galvos sritį, tikrai nepasakys, nes neprisimena, bet gal ne mažiau dešimties kartų. Civilinio ieškinio byloje nereikš ir daugiau (b. l. 43-46).

Policijos BIRD ataskaitų žiūryklėje užfiksuota informacija, iš kurios matyti, kad 2025-04-19 17.53 val. asmuo, paskambinęs į Bendrąjį pagalbos centrą, pranešė, kad kaimyną D. Ž. prieš valandą sumušė sugyventinė, apdraskė veidą (b. l. 21).

2025-04-19 pareigūno tarnybiniu pranešimu ,,Dėl ikiteisminio tyrimo pradėjimo“, kuriame nurodyta, kad 2025-04-19 apie 16.00 val., namuose, adresu: (duomenys neskelbtini), žodinio konflikto metu J. R., gim. (duomenys neskelbtini) m., sužalojo ne mažiau dešimt kartų savo neblaivų (2,61 prom.) sugyventinį D. Ž., savo rankų nagais perbrėždama galvos sritį (b. l. 5-7).

2025-04-19 pareigūno tarnybiniu pranešimu ,,Dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo“, kuriame nurodytos įvykio aplinkybės, susijusios su J. R. panaudotu fiziniu smurtu sugyventinio D. Ž. atžvilgiu. Įvykio vietoje D. Ž. nustatytas 2.61 prom. neblaivumas (b. l. 28-31).

2025-04-19 apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos, esančios bute adresu (duomenys neskelbtini)., apžiūra (b. l. 12-20).

2025-04-19 asmens apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota nukentėjusio D. Ž. kūno apžiūra. Apžiūros protokole nurodyta: matomi galvos srityje ir veido srityje įvairūs veido sužalojimai – įbrėžimai, kurie yra ant pakaušio, dešinio ir kairio skruostų. Kitų sužalojimų nestebima (b. l. 57-59; 60-67).

2025-04-24 iš Valstybinės teismo medicinos tarnybos Šiaulių skyriaus gauta specialisto išvada Nr. G 458/2025(04), kurioje nurodyta, kad: 1. D. Ž. nustatyti odos nubrozdinimai nosyje, dešiniame smilkinyje, dešiniame skruoste, dešiniame žande, dešinės ausies kaušelyje, dešinio užausio srityje, dešinio paausio srityje, kairiame antakyje, kairiame apatiniame voke, kairiame skruoste, kairiame smilkinyje, kairės ausies kaušelyje, kairio užausio srityje, kairiame žande, kaklo dešinėje, kaklo priekiniame paviršiuj, kaklo kairėje; intraodinės kraujosruvos kairiame žande. 2. D. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti prieš apie 3-5 paras iki apžiūros. 3. D. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais ribotą paviršių turinčiais daiktais. 4. D. Ž. nustatyti kūno sužalojimai padaryti 37 trauminių poveikių metu. 5. D. Ž. nustatyti kūno sužalojimai visumoje ir kiekvienas atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. 6. Atsižvelgiant į sužalojimų lokalizaciją, išsidėstymą tarpusavio atžvilgiu, makromorfologinį vaizdą, D. Ž. nustatytų kūno sužalojimų visumos padarymas nėra būdingas vienkartiniam griuvimui, vienmomentiškai kontaktuojant su kietu buku paviršiumi. Pasisakyti apie sužalojimų padarymo galimybę konkrečiomis griuviminės traumos aplinkybes, galima pateikus tikslias situacines griuvimo (-ų) aplinkybes (b. l. 73, 74).

2025-04-24 kitų objektų apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota vaizdo įrašų, darytų į įvykio vietą atvykusių policijos pareigūnų kūno kameromis, apžiūra (b. l. 25-27).

Pagal BK 140 straipsnio 2 dalį atsako tas, kas mušdamas ar kitaip smurtaudamas sukėlė fizinį skausmą arba nežymiai sužalojo ar trumpam susargdino savo artimąjį giminaitį ar šeimos narį. BK 140 straipsnyje numatyta materialioji nusikaltimo sudėtis – mušimo, smurtavimo atvejais turi būti padarinys: sukeliamas fizinis skausmas nukentėjusiajam arba nežymus sužalojimas ar trumpas susargdinimas.

Išdėstyti įrodymai, t. y. kaltinamosios J. R. prisipažinimas, išreikštas teisme, gailėjimasis dėl netinkamo elgesio, nukentėjusiojo D. Ž. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai apie J. R. prieš jį panaudotą fizinį smurtą, policijos pareigūno tarnybinis pranešimas dėl galimo smurto artimoje aplinkoje atvejo, įvykio vietos apžiūros protokolas, asmens apžiūros protokolas, specialisto išvada, kiti byloje surinkti įrodymai patvirtina, jog J. R. sukėlė fizinį skausmą savo sugyventiniui. Kaltinamoji, atlikdama smurtinius veiksmus sugyventinio atžvilgiu, suprato savo veiksmų pobūdį, numatė dėl tokių jos veiksmų galinčius atsirasti pavojingus padarinius ir jų norėjo, todėl veikė tiesiogine tyčia (BK 15 straipsnio 2 dalies 2 punktas). J. R. smurtinio pobūdžio veiksmai prieš sugyventinį pagal kilusius padarinius teisingai kvalifikuoti pagal BK 140 straipsnio 2 dalį.

Skirdamas kaltinamajai bausmę, teismas atsižvelgia į BK 54 straipsnyje numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamosios asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

J. R. padarė vieną nusikalstamą veiką, priskiriamą nesunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 str. 3 d.), veika baigta. Teismas atsižvelgia į J. R. asmenybę charakterizuojančius duomenis: bausta administracine tvarka (b. l. 111-114). Tris kartus teista už tyčinius smurtinius nusikaltimus pagal BK 140 straipsnio 1 ir 2 dalis. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, J. R. pripažintina recidyviste (BK 27 straipsnio 1 dalis). Kaltinamosios J. R. atsakomybę lengvinanti aplinkybė, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl jos padarymo (BK 59 str. 1 d. 2 p.). J. R. atsakomybę sunkinančios aplinkybės, kad nusikalstamą veiką padarė būdama apsvaigusi nuo alkoholio kai ši aplinkybė turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui ir būdama recidyviste (BK 60 str. 1 d. 9 p., 13 p.).

Atsižvelgus į anksčiau nurodytas bausmei skirti reikšmingas aplinkybes, darytina išvada, kad kaltinamosios J. R. padaryta nusikalstama veika nėra atsitiktinio pobūdžio, ji linkusi nusikalsti, smurtauti šeimos nario atžvilgiu. Išvadų dėl savo netinkamo elgesio iš ankstesnių teistumų nedaro, todėl spręstina, jog šiuo atveju bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajai J. R. paskyrus BK 140 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatytą laisvės atėmimo bausmę, jos dydį nustačius mažesnį nei šios bausmės vidurkis. Teismo nuomone, toks bausmės dydis, įvertinus visas byloje nustatytas reikšmingas aplinkybes – tiek padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir pavojingumą, tiek jas padariusį asmenį apibūdinančius duomenis, įvertinus vieną atsakomybę lengvinančią ir dvi atsakomybę sunkinančias aplinkybes, bus optimalus bausmės tikslams pasiekti.

Kaltinamoji J. R. kalta prisipažino visiškai, byla išnagrinėta atlikus pagreitinto proceso tvarka, taikant sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl, vadovaujantis BK 64-1 straipsnio nuostatomis, kaltinamajai skirtina bausmė mažintina vienu trečdaliu.

Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Pažymėtina, jog paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimas yra teismo diskrecija, todėl visais atvejais vertinamas kaip teismo teisė, o ne pareiga. Priimdamas sprendimą atidėti paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymą, teismas vadovaujasi ne tik formaliais pagrindais, įtvirtintais BK 75 straipsnyje, bet ir bausmės tikslais, numatytais BK 41 straipsnio 2 dalyje, t. y. sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ir apriboti nuteistajam galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Pažymėtina, kad bausmės vykdymo atidėjimo institutas yra viena iš baudžiamosios atsakomybės įgyvendinimo formų, leidžianti kontroliuoti nusikalstamas veikas padariusių asmenų elgesį laisvėje, neardant jų socialinių ir ekonominių ryšių, apsaugant nuo neigiamo kalinių poveikio, taip mažinant nusikalstamų veikų recidyvo tikimybę. Teisinė sistema orientuoja teismą realią laisvės atėmimo bausmę taikyti tik kaip paskutinę priemonę.

Teismas, įvertinęs kaltinamosios J. R. padarytos nusikalstamos veikos pobūdį ir jais sukeltus padarinius, tai, kad veikos padarymo metu nukentėjusysis buvo neblaivus, kaltinamoji kalta prisipažino visiškai, dėl savo veiksmų gailėjosi, nukentėjusiojo dėl šių įvykių atsiprašė, šis jai atleido, jie susitaikė, sprendžia, kad šiuo konkrečiu atveju kaltinamajai suteiktinas teismo pasitikėjimas, atidedant jai skirtinos laisvės atėmimo bausmės vykdymą. Teismo vertinimu, siekis sulaikyti kaltinamąją nuo naujų nusikalstamų veikų darymo ateityje bei nubausti už padarytą nusikaltimą ir tokiu būdu užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą, šįkart gali būti pasiektas neizoliavus jos nuo visuomenės, neardant jos socialinių ir ekonominių ryšių, o atidėtos laisvės atėmimo bausmę vykdymo kontrolę užtikrinant paskyrus įpareigojimus, kurie padėtų keisti J. R. elgesį.

Paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas BK 75 straipsnio pagrindu atidedamas 1 metams, neskiriant intensyvios priežiūros, tačiau paskiriant įpareigojimus, numatytus BK 75 straipsnio 6 dalies 5, 8, 10 punktuose, kurie padėtų įgyvendinti bausmės paskirtį. Padedant įgyvendinti bausmės paskirtį, taip pat J. R. tikslinga skirti ir baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, nes nusikaltimą įvykdė savo šeimos nario – sugyventinio atžvilgiu (BK 72-2 straipsnis). Tokia bausmė bus teisinga ir atitiks tiek nusikalstamos veikos, tiek nuteistosios asmenybės pavojingumą, o taip pat bus įgyvendinti bausmės tikslai, įtvirtinti BK 41 straipsnyje.

J. R. paskirta kardomoji priemonė – įpareigojimas gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo ir nesiartinti prie nukentėjusiojo (b. l. 100-102) panaikintina, nuosprendžiui įsiteisėjus.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus.

Nagrinėjant bylą, kaltinamajai J. R. buvo skirtas gynėjas advokatas. Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje gynėjas kaltinamajai buvo paskirtas teismo iniciatyva, išlaidos už antrinės teisinės pagalbos teikimą šioje byloje iš J. R. nepriteistinos.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 303 straipsnio 2 dalimi,

nusprendžia:

J. R. pripažinti kalta dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir skirti 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę. Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64-1 straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti 1/3 ir skirti galutinę bausmę 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsnio 2 dalimi, 4 dalimi, 6 dalies 5 punktu, 8 punktu, 10 punktu, 7 dalimi, J. R. atidėti laisvės atėmimo bausmės vykdymą 1 (vieneriems) metams, paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu įpareigojant:

- tęsti darbą arba darbo paieškai registruotis Užimtumo tarnyboje prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos;

- neišvykti už gyvenamosios vietos miesto (rajono) ribų be nuteistosios priežiūrą vykdančios institucijos leidimo;

- nevartoti psichiką veikiančių medžiagų (alkoholio).

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 72-2 straipsniu, J. R. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – dalyvavimą smurtinį elgesį keičiančiose programose, kuriose dalyvauti per 9 (devynis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnio 1 dalimi, J. R. pripažinti recidyviste.

J. R. paskirtą kardomąją priemonę – įpareigojimą gyventi skyrium nuo nukentėjusiojo, panaikinti, nuosprendžiui įsiteisėjus.

Nepriteisti iš J. R. proceso išlaidų už jai suteiktą antrinę teisinę pagalbą dėl gynėjo dalyvavimo byloje.

Daiktinį įrodymą – CD diską, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.