- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Įsakymas
- Data
- 2012-12-31
- Bylos Nr.
- 1-470-169/2012
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Violeta Erlickienė
- Kaltinamasis
- R. S.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420 straipsnio pagrindu išnagrinėjusi Šiaulių apygardos prokuratūros Telšių apylinkės prokuratūros prokurorės Astos Kudrauskienės pareiškimą dėl proceso užbaigimo teismo baudžiamuoju įsakymu ir susipažinusi su ikiteisminio tyrimo medžiaga, kurioje
R. S., gimęs (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, gyvenantis (duomenys neskelbtini), nevedęs, 8 klasių išsilavinimo, bedarbis, registruotas darbo biržoje, teistas, kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 178 straipsnio 4 dalį,
Aprašomoji dalis
nustatė:
R. S. pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą, o būtent: 2012-06-29 apie 9.00 val., tikslus laikas ikiteisminio tyrimo metu nenustatytas, veikdamas kartu su V. S., iš A. J. priklausančio namo kiemo, esančio adresu (duomenys neskelbtini), pagrobė svetimą, A. J. priklausantį nedidelės vertės turtą – 100 litų vertės automobilio užpakalinį tiltą ir 50 litų vertės kitą sunkųjį metalą, padarydamas nukentėjusiajam A. J. 150 litų turtinę žalą.
2012-06-29 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame nurodyta įvykio vieta – (duomenys neskelbtini) sodybos kairėje pusėje matomas garažas, prie kurio ant žemės mėtosi įvairios detalės, kiti daiktai. Prie garažo, kur buvo sudėtas metalas, yra likusi tuščia vieta (9–10 b. 1.);
nukentėjusiojo A. J. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad R. S. pas jį sodyboje (duomenys neskelbtini), gyvena jau seniai, prižiūri jam priklausančią sodybą. 2012-06-29 apie 9 val., kai jis pastebėjo, jog iš sodybos kiemo yra pavogti varikliai ir kitas metalas, sodyboje buvo R. S. ir A. B.. Paklausus R. S., kur dingo jo varikliai ir kitas metalas, šis pasakė, kad nieko apie vagystę nežino. Tada jis iškvietė policiją ir išvažiavo policijos pasitikti prie benzino kolonėlės Sedoje. Jam laukiant pareigūnų, paskambino A. B. ir pasakė, kad į sodybą atvažiavo kažkoks automobilis ir R. S. į tą automobilį krauna metalą. Jis toliau laukė policijos, o grįžus į sodybą, joje buvo tik A. B.. Civilinio ieškinio R. S. nereikš, R. S. gražinti jam pinigų nereikalaus, R. S. yra viską atleidęs (15–16 b. 1.);
kaltinamojo R. S. ikiteisminio tyrimo metu duotais parodymais, kad jis apie tą dieną, kai A. J. jį apkaltino vagyste, beveik nieko neprisimena. Žino, kad tai buvo 2012 metų birželio gale, jis buvo pas A. J. sodyboje, kuri yra (duomenys neskelbtini), jie susipyko. Kai jie su A. J. susipyko, jis jau buvo nemažai išgėręs, kol laukė, kada A. J. grįš, jis dar vartojo alkoholinių gėrimų ir tikrai labai prisigėrė. Atsimena, kad jis A. J. sodyboje nebesulaukė, todėl tikriausiai kažkam paskambino, kad jo atvažiuotų parvežti į Mažeikius. Kam jis skambino ir kaip jis atsidūrė Mažeikiuose, neprisimena, nes buvo labai girtas. Gal ir paėmė kažkiek sunkiojo metalo iš A. J., tikrai neprisimena, bet tokios galimybės neatmeta. Jeigu taip padarė, jis labai gailisi (56 b. 1.);
liudytojo A. B. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012 m. birželio mėn. pabaigoje vyriškis, vardu Antanas, pakvietė prižiūrėti negyvenamą sodybą (duomenys neskelbtini). Būdamas sodyboje jis matė, kad sodybos kieme yra daug visokio metalo, daugiausia įvairios automobilių dalys. Su juo sodyboje dar gyveno R. S.. Jis dėl kažko nesutarė su šeimininku Antanu, kuris kvietė policijos pareigūnus dėl galimų R. S. vagysčių. 2012-06-29 rytą R. S. išsikvietė taksi automobilį. Iš atvykusio taksi automobilio išlipo vyras, kuris kalbėjosi su R. S. ir jiedu į taksi automobilį pradėjo krauti įvairų smulkų metalą. Jiems kraunant jis bandė R. S. sustabdyti, bet R. S. į jį dėmesio nekreipė ir jam pasakė, kad čia ne jo reikalas. Tada jis nebežiūrėjo ką jie daro ir įėjo į trobą. Užrašė ant lapelio taksi automobilio numerį ir paskambino sodybos šeimininkui A. J. bei papasakojo kas vyksta. Po kurio laiko, kai taksi automobilis jau buvo išvažiavęs, į sodybą atvažiavo policija bei A. J. (17–18 b. 1.);
liudytojo A. M. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-06-29 apie 6 val. jis pradėjo darbą taksi automobiliu Nissan Almera, valst. Nr. T 04845. Apie 10 val. sulaukė skambučio į mobilųjį telefoną. Jam paskambinęs asmuo paprašė atvykti prie Draugystės g. 16, Mažeikiuose. Netrukus išėjo jam iš matymo pažįstamas asmuo, jo vardas gali būti Valdas, jis buvo girtas. Jie kartu nuvyko į šalia Sedos miestelio esantį kaimą, į vienkiemio sodybą. Iš sodybos išėjo dar vienas jam nepažįstamas asmuo. V. su išėjusiu asmeniu į jo automobilio bagažo skyrių pradėjo krauti lengvojo automobilio važiuoklės dalis. Jam paaiškino, kad jiems tą metalo laužą atidavė sodybos šeimininkas. Iš kaimo abu vyriškius nuvežė į Mažeikiuose esančią metalo laužo supirktuvę „Metsuna“ Gamyklos g. Pardavę apie 40 kg metalo laužo, jie gavo 70 litų, jam už kelionę sumokėjo 24 litus. Jis juos apie 11.30 val. iš metalo laužo supirktuvės nuvežė į Stoties gatvę Mažeikiuose (19 b. 1.);
liudytojos M. Š. parodymais ikiteisminio tyrimo metu, kad 2012-06-29 ji dirbo UAB „Metsuna“, adresu Mažeikiai, Gamyklos g. 40a. Prieš pietus į metalo laužo supirkimo aikštelę įvažiavo taksi automobilis, iš jo išlipo du neblaivūs vyriškiai. Kai minėti vyrai pradėjo krauti metalą ant svarstyklių, ji vyrų paklausė ar jie turės asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą, vyrai pasakė, kad turės. Ji pasvėrė atvežtą metalo laužą. Iš viso buvo atvežta 41 kg metalo laužo (automobilio važiuoklės dalys), kurių vertė 26,49 Lt. Apskaičiavusi sumą, pinigus padėjo prie kasos ant palangės ir paprašė vyrų duoti jai pasą ar asmens tapatybės kortelę. Paėmę pinigus, vyrai apsičiupinėjo kišenes ir pasakė, kad dokumentų neturi. Tada jie išėjo į lauką link automobilio, o ji juos nusivijo iš paskos. Taksi vairuotojas nesutiko duoti savo asmens dokumento, tada vyrai atsisėdo į automobilį ir automobilis išvažiavo. Jiems išvažiavus ji trūkstamą pinigų sumą kasoje 26,49 Lt padengė iš savo asmeninių lėšų (25 b. 1.);
2012-11-08 asmens parodymo atpažinti pagal jo nuotrauką protokolu, kuriame nurodyta, kad liudytojai M. Š. atpažinimui buvo pateiktos 4 asmenų nuotraukos. Atpažinimo metu M. Š. atpažino vyrą iš nuotraukos Nr. 2, kaip asmenį, kuris 2012-06-29 į metalo laužo supirktuvę kartu su kitu asmeniu atvežė metalo laužą ir nepateikė dokumento. Vyrą atpažino iš bendrų veido bruožų, jo sudėjimo. Pateikta nuotrauka Nr. 2 buvo V. S. (28–29 b. 1.).
Motyvuojamoji dalis
Pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį atsako tas, kas pagrobė nedidelės vertės svetimą turtą.
Byloje surinktų įrodymų visetas leidžia daryti neabejotiną išvadą, kad R. S. pagrobė nedidelės vertės A. J. priklausantį turtą. Bylos aplinkybės yra aiškios, R. S. kaltė padarius šią nusikalstamą veiką teismui jokių abejonių nekelia – jis savo kaltę pripažino ir patvirtino apklausų metu, be to, jo kaltė visiškai įrodyta aukščiau nurodytų įrodymu visetu. Kaltinamojo R. S. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nėra. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė ta, kad nusikalstamą veiką padarė bendrininkų grupėje ( LR BK 60 str. 1 d. 1 p.).
Atsižvelgiant į tai, jog LR BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijoje yra numatytos alternatyvinės bausmės: viešieji darbai arba bauda, arba laisvės apribojimas, arba areštas, prokurorė pagrįstai galėjo įtariamajam pasiūlyti baigti procesą baudžiamuoju įsakymu (LR BPK 418 straipsnio 1 dalis). Įtariamajam sutikus, 2012 m. gruodžio 20 d. apie tai buvo surašytas protokolas, kuriame nurodyta, jog įtariamasis R. S. suprato galimybę užbaigti teismo procesą baudžiamuoju įsakymu, sutinka baigti procesą teismo baudžiamuoju įsakymu, t. y. jam suprantama šio proceso tvarka ir pasekmės. Su prokurorės siūloma bausme sutiko.
Skirdamas bausmę R. S. teismas vadovaujasi bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį (padarytas baudžiamasis nusižengimas), kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus, tikslus, kaltinamojo asmenybę – anksčiau teistas, nebaustas administracine tvarka. Įvertinus bausmės skyrimui reikšmingas aplinkybes, teismas sprendžia, jog bausmės tikslai bus pasiekti kaltinamajam paskiriant BK 178 straipsnio 4 dalies sankcijose numatytą bausmę – viešuosius darbus, jos dydį nustatant artimą LR BK 46 straipsnio 2 dalyje nurodytam minimaliam viešųjų darbų bausmės dydžiui – 3 mėnesiams, įpareigojant R. S. neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui.
Kaltinamajam R. S. išaiškintinos viešųjų darbų bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos BK 46 straipsnio 5, 6, 7, 8 dalyse.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. S. paliktina nepakeista kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 420, 421 straipsniais, teismas
nusprendžia:
R. S. pripažinti kaltu pagal LR BK 178 straipsnio 4 dalį ir paskirti jam viešuosius darbus trims mėnesiams, įpareigojant neatlygintinai dirbti po dvidešimt valandų per mėnesį visuomenės labui.
Išaiškinti R. S., kad dėl objektyvių priežasčių jam negalint atlikti paskirtų viešųjų darbų, teismas gali jį atleisti nuo šios bausmės vietoj jos paskirdamas BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti viešuosius darbus, bausmę vykdanti institucija įspėja nuteistąjį dėl galimų teisinių pasekmių. Jeigu ir po įspėjimo asmuo vengia atlikti viešųjų darbų bausmę, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali pakeisti viešuosius darbus bauda arba areštu pagal BK 47, 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki teismo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo R. S. palikti nepakeistą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Teismo baudžiamąjį įsakymą pasirašytinai įteikti kaltinamajam R. S..
Informuoti kaltinamąjį, kad jis, nesutikdamas su bausmės paskyrimu teismo baudžiamuoju įsakymu, per keturiolika dienų nuo šio dokumento įteikimo jam, o jeigu jis laikinai išvykęs – nuo įteikimo kam nors iš kartu su juo gyvenančių pilnamečių asmenų, turi teisę paduoti teismui, surašiusiam tą teismo baudžiamąjį įsakymą, prašymą reikalaudama surengti bylos nagrinėjimą teisme.
Jei kaltinamasis paduoda prašymą reikalaudamas surengti bylos nagrinėjimą teisme, teismo baudžiamasis įsakymas neįgyja teisinės galios. Išnagrinėjęs bylą ir pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas gali paskirti kitos rūšies (švelnesnę ar griežtesnę) ar dydžio bausmę, negu buvo paskirta teismo baudžiamuoju įsakymu.
Jei kaltinamasis šia teise nepasinaudoja, teismo baudžiamasis įsakymas įsiteisėja ir vykdomas Baudžiamojo proceso kodekso nustatyta tvarka.
Įsiteisėjęs teismo baudžiamasis įsakymas yra neskundžiamas.