- Teismas
- Vilniaus miesto apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2012-08-03
- Bylos Nr.
- 2-4919-910/2012
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Laima Ribokaitė
- Ieškovas
- Ž. U., R. U.
- Atsakovas
- UAB „Senamiesčio svečių namai“
- Trečiasis asmuo
- Vilniaus miesto 43 notaro biuro
- Kategorijos
- 106.8.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo teisėja Laima Ribokaitė, spręsdama ieškovų Ž. U. ir R. U. ieškinio atsakovui UAB „Senamiesčio svečių namai“ dėl sandorio pripažinimo negaliojančiu, trečiasis asmuo Vilniaus miesto 43 notaro biuro notarė Snieguolė Navickaitė, priėmimo klausimą,
Aprašomoji dalis
nustatė:
ieškovai kreipėsi į teismą su ieškiniu atsakovui prašydami pripažinti negaliojančia ieškovės Ž. U. ir atsakovo UAB „Senamiesčio svečių namai“ 2008-12-30 sudarytą nekilnojamojo daikto pirkimo–pardavimo sutartį, pagal kurią atsakovas pardavė, o ieškovė nupirko poilsio paskirties apartamentus, turinčius 22,59 kv. m. ploto, (duomenys neskelbtini), 1/27 dalį kiemo aikštelės, kurios plotas 910 kv. m., ir taikyti restituciją.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinį atsisakytina priimti kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Teisė kreiptis į teismą turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta procesine tvarka. Viena iš tinkamo teisės kreiptis į teismą įgyvendinimo sąlygų – civilinės bylos teismingumas teismui, į kurį kreipiamasi. Jeigu teismui pateiktas ieškinys, kuris tam teismui neteismingas, jį atsisakoma priimti (CPK 137 straipsnio 2 dalies 2 punktas). Pagal bendrojo teritorinio teismingumo taisyklę (CPK 29 straipsnis) ieškinys pareiškiamas atsakovo gyvenamosios (juridiniam asmeniui – jo buveinės) vietos teismui. Tačiau CPK 31 straipsnio, reglamentuojančio išimtinį teismingumą, 1 dalyje nustatyta, kad ieškiniai dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, dėl naudojimosi nekilnojamuoju daiktu, išskyrus pareiškimus dėl sutuoktinių turto padalijimo santuokos nutraukimo bylose, dėl arešto nekilnojamajam daiktui panaikinimo teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui. Taigi kai šalių ginčas kyla dėl daiktinių teisių į nekilnojamąjį daiktą, ieškinys turi būti reiškiamas nekilnojamojo daikto buvimo vietos teismui (CPK 31 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju iš pateikto teismui ieškinio turinio matyti, kad ieškovai siekia pripažinti negaliojančiu sandorį, kuriuo perleistos daiktinės teisės į nekilnojamąjį turtą. Ieškiniai dėl sandorių, kurių objektas yra nekilnojamasis turtas, pripažinimo negaliojančiais teismingi nekilnojamojo daikto ar pagrindinės jo dalies buvimo vietos teismui (žr., pvz., Vilniaus apygardos teismo 2011 m. spalio 12 d. nutartį civilinėje byloje Nr. 2S-2093-590/2011; kt.). Pagal pirmiau aptartą išimtinio teritorinio teismingumo taisyklę nagrinėjamu atveju ieškinys teismingas ginčo objektu esančio nekilnojamojo turto buvimo vietos teismui, konkrečiai – Palangos miesto apylinkės teismui.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 137 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 290, 291 straipsniais, teismas
nutarė:
atsisakyti priimti ieškovų Ž. U. ir R. U. ieškinį kaip neteismingą Vilniaus miesto 3 apylinkės teismui.
Ieškinį grąžinti ieškovams.
Išaiškinti ieškovams, kad jie turi teisę kreiptis į Palangos miesto apylinkės teismą.
Nutartis per septynias dienas nuo jos patvirtintos kopijos įteikimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus miesto 3 apylinkės teismą.