- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2013-08-12
- Bylos Nr.
- 1-267-853/2013
- Teisminio proceso Nr.
- 1-73-1-00460-2013-8
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Andželika Butkuvienė
- Nukentėjusysis
- J. M.
- Kaltinamasis
- T. M.
- Kategorijos
- 1.1.7.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.6.2pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.8.11pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.1.9.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 1.2.4.8.1pavadinimo nepavyko patikrinti
- 2.3.6.4.2pavadinimo nepavyko patikrinti
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje:
T. M., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, išsituokęs, gyvenamąją vietą deklaravęs ir gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: paskutinį kartą 2012-07-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 284 straipsnio 1 dalį 3 mėnesiais viešųjų darbų, kas mėnesį dirbant po 30 valandų visuomenės labui su 20 MGL (2600 Lt) dydžio bauda, 2013-02-26 Mažeikių rajono apylinkės teismo nutartimi 2012-07-25 nuosprendžiu paskirta 3 mėn. viešųjų darbų bausmė pakeista į 13 parų arešto bausmę, arešto bausmė atlikta, teistumas neišnykęs,
kaltinamas padaręs nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – LR BK) 140 straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
nustatė:
T. M. 2013 m. gegužės 7 d. apie 20.35 val. bute, esančiame (duomenys neskelbtini), būdamas neblaivus, asmeninio konflikto metu, mažamečių vaikų U. G., gim.(duomenys neskelbtini), ir A. M., gim. (duomenys neskelbtini), akivaizdoje, suėmė nukentėjusiąją J. M. ranka už smakro, ne mažiau nei 4 kartus jos galvą trenkė į tualeto duris, ne mažiau nei 4-5 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, suėmęs už plaukų trenkė į sieną, nukentėjusiajai nukritus ant grindų ne mažiau nei 5 kartus koja spyrė į įvairias kūno vietas, taip mušdamas nukentėjusiajai Justei Motuzienei sukėlė fizinį skausmą.
T. M., apklaustas teismo posėdžio metu, dėl jam pareikšto kaltinimo kaltu prisipažino visiškai ir parodė, kad tą dieną jis buvo išgėręs tris butelius alaus ir šventė draugo gimtadienį. Nuvažiavo pas savo tuo metu sutuoktinę J. M., kuri tuo metu gyveno (duomenys neskelbtini), su tikslu nuvežti skyrybų dokumentus. Jis pateikė J. M. dokumentus, ir ši juos pasirašė, nors jis tikėjosi, jog J. M. skyrybų dokumentų nepasirašys. Tuo metu tarp jų kilo žodinis konfliktas, po kurio jis nesusitvardė ir panaudojo smurtą savo, tuo metu sutuoktinės J. M. atžvilgiu, tai yra sudavė smūgius bei smurtavo. Dėl padarytos veikos nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios bei su ja susitaikė. Savo sutuoktinės atžvilgiu smurtavo pirmą kartą bei pripažino, jog įtakos jo veiksmams turėjo girtumas, kadangi būdamas blaivus taip nebūtų pasielgęs.
Nukentėjusioji J. M. patvirtino teismui, jog susitaikė su T. M. ir nori toliau su juo gyventi bei būti kartu.
Kadangi kaltinamasis kaltu prisipažino visiškai ir sutiko, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 str. įrodymų tyrimas buvo nutrauktas, nes kaltinamasis nebuvo kaltinamas sunkaus ar labai sunkaus nusikaltimo padarymu, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekėlė abejonių ir su tokiu įrodymų tyrimu sutiko kaltinamasis, nukentėjusioji ir prokuroras. Nagrinėjimo teisme dalyviai pareiškė, jog nepageidauja, kad teisme būtų tiriami įrodymai, todėl vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 291 str. 2 d. teisme įrodymai nebuvo tiriami, o tik apsiribota šių įrodymų išvardijimu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo T. M. visiško prisipažinimo padarius jam inkriminuojamą nusikalstamą veiką, jo kaltę įrodo šie baudžiamojoje byloje surinkti bei teisiamajame posėdyje ištirti įrodymai:
2013-05-07 tarnybiniame pranešime dėl smurto artimoje aplinkoje nurodyta, kad J. M. nustatyta kairės alkūnės sumušimas, sėdmenų sumušimas, kaktos paraudimas (6-9 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusios J. M. parodymais, kuriuose parodė, kad su T. M. santuokoje pragyveno 3 metus. Kartu augina vieną santuokoje gimusį vaiką, t. y. A. M., gim. (duomenys neskelbtini), bei U. G., gim. (duomenys neskelbtini) (T. M. nėra mergaitės tėvas). Su T. M. buvo sutarę skirtis, kaip tik vakar 2013-05-07 bendru sutarimu pas advokatę R. L. pasirašė bendrą sutarimą dėl skyrybų. Kaip tik 2013-05-07 apie 20.30 val. T. M. jai atvežė skyrybų dokumentus. Ji tuo metu gyveno bute, esančiame (duomenys neskelbtini). Butą yra paveldėjusi jos dukra iš jos močiutės. T. M. bute nėra registruotas. Ankščiau T. M. minėtame bute taip pat gyveno, tačiau pastarąsias dvi savaites, ryšium su skyrybomis, yra išsikraustęs pas savo mamą L. M., kuri gyvena (duomenys neskelbtini). 2013-05-07 apie 18.00 val. T. M. pradėjo skambinti į jos mobilaus ryšio telefoną, prašė, kad ji duotų jam sūnų, norėjo vežtis į Palangą. Jau telefonu buvo galima suprasti, kad T. M. yra neblaivus. Ji pasakė jam, kad tikrai vaiko neduos. Tuomet su abiem vaikais buvo lauke. Namo grįžo apie 20.00 val. Apie 20.30 val., į buto duris kažkas paskambino. Pažiūrėjusi per durų akutę pamatė, jog tai T. M.. Jis rankose turėjo kažkokią tai dėžę. Pastarasis sakė, kad vaikui atnešė dovanų, nori tik jam perduoti. Ji atidarė buto duris ir jį įsileido į vidų. Beje butas yra vieno kambario. Pradžioje T. M. buto koridoriuje žaidė su sūnumi. Po to, pradėjo ją ir jos dukrą užgaulioti. Vadino ją visokiais necenzūriniais žodžiais, vis klausė dukros, ar ji žinanti kokia yra jos mama. Pasakė T. M., kad šis prie vaiko nekibtų. Tuomet viskas ir prasidėjo. T. M., būnant buto koridoriuje, suėmė ją už smakro, spaudė, tuo pačiu ne mažiau nei 4 kartus jos galvą trenkė į tualeto duris. Apspjovė ją. Tuo metu sūnus buvo šalimais koridoriuje, o dukra virtuvėje, tačiau išgirdusi kas darosi mergaitė atėjo į koridorių. Abu vaikai verkė. Ji nubėgo į kambarį. Paskui atėjęs T. M. vienoje rankoje laikė sūnų. Kita ranka sudavė jai ne mažiau nei 4-5 kartus kumščiu į galvos sritį, pataikydamas į veidą, į plaukų sritį. Pastarasis suėmė ją už plaukų ir trenkė į sieną. Tuomet ji nukrito ant grindų. Jau gulinčiai T. M. ne mažiau nei 5 kartus spyrė į įvairias kūno vietas. Ji jautė skausmą nugaros srityje, dešinėje rankoje, kairėje šlaunyje. Kol buvo mušama T. M. sūnų laikė ant rankų. Po to, šis ją paliko ir nešinas berniuku iš buto išėjo. Vaikas buvo tik su marškinėliais ir kelnytėmis. Ji išbėgo paskui jį į laiptinę, tačiau jis jau buvo išėjęs iš laiptinės (butas yra pirmame aukšte). Iškvietė policijos pareigūnus. Pasiskambino draugei I. K., kuri atėjo pas ją. Pamena, kad draugė paskambino T. M. mamai ir papasakojo, kokia yra situacija, prašė susisiekti su T. M.. Mano, kad apie 21.00 val., nes dar nebuvo atvykę policijos pareigūnai, sūnų T. M. atidavė. Žino, kad vėl buvo perskambinta jos draugei, ji išėjo į lauką ir vaikelį parnešė. Jau atvykus policijos pareigūnams T. M. jai skambino, grasino, kad jai blogai baigsis jeigu parašys pareiškimą policijoje. Bijo, kad T. M. gali ir toliau smurtauti jos atžvilgiu, kelti grėsmę jos vaikams. Krizių centro darbuotojų pagalba jai nėra reikalinga. Su T. M. tikrai nesitaikys, prašo, kad jis būtų nubaustas įstatymų numatyta tvarka (13; 14-15 b. l.);ikiteisminio tyrimo metu duotais liudytojos I. K. parodymais, kuriuose parodė, kad J. M. ir T. M. yra jos draugai. T. ir jo šeimą ji pažysta dar nuo vaikystės. Atsimena, kad 2013 metų gegužės mėnesio pradžioje, kurią tiksliai dieną neprisimena, vakare, gal apie 21.00 val., jai paskambino draugė J. ir paprašė, kad ji pas ją ateitų, ši verkė, sakė, kad T. išsivežė jų sūnų A. Ji ateiti sutiko ir dar eidama pas J. paskambino T. mamai ir paklausė ar T. nėra į (duomenys neskelbtini) parvežęs A., bet T. mama jai pasakė, kad T. grįžęs su vaiku nebuvo. Kai priėjo prie (duomenys neskelbtini), pamatė, kad automobilyje sėdi T. su vaiku ir dar kažkoks asmuo, tikriausiai T. draugas, bet ji jo nepažysta, koks buvo automobilis taip pat nurodyti negali, neįsidėmėjo. Išgirdo, kad iš automobilio ją šaukia T. ir ji prie jo priėjo, tada jai T. padavė A. ir pasakė, kad ji vaiką nuneštų J. Ar vaikas tuo metu verkė, negali pasakyti, bet jai atrodo, kad ne. Tada ji paėmusi vaiką nuėjo pas J. ir A. jai atidavė. J. buvo nusiverkusi, susijaudinusi, bet kas atsitiko ji jai nepasakojo. Ji pas J. buvo labai trumpai, nes pati turi mažą dukrytę ir skubėjo namo. Kas vyko tarp J. ir T. ji nežino, į jų santykius kištis nenori, ji tą dieną tiesiog paėmė iš T. sūnų ir jį atidavė J. (19 b. l.)
Kaltinamojo T. M. kaltė dėl jam inkriminuotos nusikalstamos veikos yra įrodyta byloje surinktais ir teisiamajame posėdyje išnagrinėtais aukščiau išdėstytais įrodymais – paties kaltinamojo prisipažinimu ir parodymais, ikiteisminio tyrimo metu duotais nukentėjusiosios bei liudytojos parodymais bei kita byloje esančia medžiaga.
Fizinio skausmo sukėlimas ar sveikatos sutrikdymas – tai neteisėtas tyčinis mechaninis, cheminis, terminis, biologinis ir bet koks kitoks fizinis poveikis kito žmogaus organizmui, sukėlęs nežymų žmogaus sužalojimą arba trumpą susargdinimą. Poveikis kito žmogaus organizmui turi pasireikšti mušimu ar kitokiu smurtavimu, siekiant sukelti fizinį skausmą ar kitokias fizines kančias. Šis nusikaltimas gali būti padarytas tik tyčiniais kaltininko veiksmais.
Išnagrinėtais įrodymais nustatyta, kad kaltinamasis T. M., būdamas neblaivus, nes jis teismo posėdžio metu nurodė, kad buvo vartojęs alkoholinius gėrimus bei girtumas turėjo įtakos jo veiksmams prieš nukentėjusiąją, konflikto su nukentėjusiąja tuo metu sutuoktine J. M. metu, suėmė jai ranka už smakro, ne mažiau nei 4 kartus jos galvą trenkė į tualeto duris, ne mažiau nei 4-5 kartus kumščiu sudavė į galvos sritį, suėmęs už plaukų trenkė į sieną, nukentėjusiajai nukritus ant grindų ne mažiau nei 5 kartus koja spyrė į įvairias kūno vietas. Agresyvus, aktyvus kaltinamojo elgesys patvirtina jį veikus tiesiogine tyčia, tai yra supratus, kad jis atlieka veiksmus, numatytus LR BK 140 straipsnio 1 dalies dispozicijoje ir to norėjus. Smurtą kaltinamasis panaudojo prieš akivaizdžiai silpnesnį asmenį, taip demonstruodamas savo dominuojančią padėtį. Teismas atkreipia dėmesį ir į tai, kad nusikalstamos veikos padarymo metu viską matė du mažamečiai vaikai U. G. ir A. M., kurie tokių agresyvių T. M. veiksmų išsigando bei pradėjo verkti.
Teismas, atsižvelgdamas į baudžiamojoje byloje surinktus ir teisiamajame posėdyje ištirtus įrodymus bei vadovaudamasis LR BPK 20 str. 5 d., įvertinus įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu, turi pagrindo manyti, kad T. M. padarė nusikalstamą veiką, kuri teisingai kvalifikuota pagal LR BK 140 str. 1 d.
Kaltinamojo T. M. atsakomybę lengvinanti aplinkybė yra ta, kad jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo numatytą veiką ir nuoširdžiai gailisi, atsiprašė nukentėjusios ir su ja susitaikė (LR BK 59 str. 1 d. 2 p., 2 d.). Jo atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad jis nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (LR BK 60 str. 1 d. 9 p.).
Kaltinamasis T. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą (LR BK 11 str. 3 d.). Teismas, skirdamas bausmę kaltinamajam, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais, numatytais LR BK 54 str., bei atsižvelgdamas į bausmės paskirtį, nurodytą LR BK 41 str.
Skirdamas bausmę kaltinamajam T. M. teismas atsižvelgia į įvykdyto nusikaltimo pavojingumo laipsnį bei pobūdį, jo stadiją, kad jis padarė vieną baigtą, nesunkų, tyčinį nusikaltimą žmogaus sveikatai, į atsakomybę lengvinančias aplinkybes ir į atsakomybę sunkinančią aplinkybę, o taip pat į jo asmenybę, kad jis yra nedirbantis (56 b. l.), neregistruotas darbo biržoje (57 b. l.), šiuo metu augina vaiką iki trejų metų (17 b. l.), administracine tvarka baustas (23-33 b. l.), anksčiau teismo teistas, teistumas neišnykęs (34-41 b. l.), iš dalies atlikęs paskirtas bausmes, tai yra pakeistą viešųjų darbų bausmę į 13 parų arešto bausmę (88-90 b. l.), tačiau neatlikęs baudos bausmės (104 b. l.), nukentėjusiosios teisiamajame posėdyje atsiprašė. Teismas atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta bei vadovaudamasis teisingumo bei protingumo principais, turi pagrindo manyti, kad T. M. bausmės tikslai bus pasiekti, už padarytą vieną nesunkų nusikaltimą, nors ir padarytą esant recidyvistui, t. y. turint neišnykusį teistumą, skiriant straipsnio sankcijoje numatytą bausmę, nesusijusią su laisvės atėmimu. Teisiamojo posėdžio metu prokuroras prašė paskirti viešuosius darbus, o kaltinamasis T. M. sutiko atlikti juos, tačiau teismas įvertina ir tas aplinkybes, jog 2012-07-25 nuosprendžiu T. M. buvo paskirta viešųjų darbų bausmė (43-46 b. l.), tačiau jis vengė atlikti viešųjų darbų bausmę, todėl 2013-02-26 nutartimi viešųjų darbų bausmė buvo pakeista į 13 parų arešto bausmę (88-90 b. l.). Todėl kaltinamajam T. M. skirtina laisvės apribojimo bausmė, jos dydį nustatant artimą minimumui, t. y. 6 mėnesius, vadovaujantis LR BK 48 str. 6 d. 5 p., įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64¹ straipsniu baudžiamąją bylą išnagrinėjus atliekant sutrumpintą įrodymų tyrimą, nuteistajam skiriama bausmė, kuri tuo pačiu nuosprendžiu sumažinama vienu trečdaliu. Ši nustatyta taisyklė taikoma tik tais atvejais, kai asmuo prisipažįsta esąs kaltas. Kadangi kaltinamasis T. M. prisipažino padaręs nusikalstamą veiką, paskirtoji bausmė mažintina vienu trečdaliu ir T. M. skirtina galutinė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis LR BK 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta galutinė bausmė subendrintina su 2012-07-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu subendrinta ir neatlikta 20 MGL (2600,00 Lt) dydžio bauda, jas visiškai sudedant ir T. M. skirtina galutinė subendrinta bausmė 4 mėnesių laisvės apribojimo bausmė su 20 MGL (2600,00 Lt) dydžio bauda, įpareigojant per 3 mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliaisiais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
2013-05-28 Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu T. M. yra pripažintas kaltu pagal LR BK 182 str. 1 d. 8 mėnesiu laisvės apribojimo bausme, tačiau nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl šiuo nuosprendžiu paskirtoji bausmė nėra bendrintina su 2013-05-28 nuosprendžiu (91-101 b. l.).
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo T. M. paliktina galioti ikiteisminio tyrimo metu 2013-05-25 paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti (67, 68 b. l.).
Nuosprendžio paskelbimo dieną panaikintinas 2013-05-09 nutartimi paskirtas įpareigojimas nesiartinti prie smurtą patyrusios J. M., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja taip pat nesiartinti prie buto, esančio (duomenys neskelbtini) (60-61 b. l.).
Kaltinamajam T. M. išaiškintinos laisvės apribojimo bausmės neatlikimo pasekmės, numatytos LR BK 48 straipsnio 9, 10 dalyse.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273, 297, 301-308 straipsniais, teismas
nusprendžia:
T. M. pripažinti kaltu padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalyje ir nubausti jį laisvės apribojimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo kodekso 64¹ straipsnio 1 dalimi T. M. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir skirti galutinę bausmę 4 (keturis) mėnesius laisvės apribojimo bausmės, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64 straipsnio 1, 2 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą galutinę bausmę subendrinti su 2012-07-25 Mažeikių rajono apylinkės teismo nuosprendžiu paskirta neatlikta 20 MGL (2600,00 Lt) dydžio bauda, ir skirti T. M. galutinę subendrintą 4 (keturių) mėnesių laisvės apribojimo bausmę su 20 MGL (2600,00 Lt) dydžio bauda, įpareigojant per 3 (tris) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos neatlygintinai išdirbti 60 (šešiasdešimt) valandų sveikatos priežiūros, globos ir rūpybos įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi neįgaliais, nusenusiais ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.
Išaiškinti T. M., kad nuteistasis, kuriam paskirtas laisvės apribojimas, privalo be bausmę vykdančios institucijos žinios nekeisti gyvenamosios vietos; bausmės atlikimo metu laikytis nustatytų draudimų, vykdyti paskirtus įpareigojimus ir kartą per tris mėnesius atsiskaityti už paskirtų draudimų ir įpareigojimų vykdymą laisvės apribojimo bausmę vykdančiai institucijai.
Išaiškinti T. M., kad jeigu nuteistasis dėl objektyvių priežasčių negali įvykdyti nustatyto įpareigojimo, teismas bausmę vykdančios institucijos teikimu gali atleisti jį nuo bausmės vietoj jos paskirdamas LR BK IX skyriuje numatytą baudžiamojo poveikio priemonę. Jeigu asmuo vengia atlikti laisvės apribojimo bausmę, ši bausmė jam keičiama areštu pagal LR BK 49 ir 65 straipsniuose nustatytas taisykles.
Iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos T. M. palikti galioti ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti.
Panaikinti 2013-05-09 nutartimi T. M. paskirtą įpareigojimą nesiartinti prie smurtą patyrusios J. M., nebendrauti, neieškoti ryšių su ja taip pat nesiartinti prie buto, esančio (duomenys neskelbtini).
Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo paskelbimo dienos gali būti apeliacine tvarka skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per nuosprendį priėmusį Mažeikių rajono apylinkės teismą.