Vilniaus apygardos teismo nutartis

2017-03-23 · Civilinė byla Nr. 2S-606-275/2017

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2017-03-23
Bylos Nr.
2S-606-275/2017
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Danutė Kutrienė
Ieškovas
A. Č.
Kategorijos
Civilinės bylos numeris 2S-606-275/2017
Teisminio proceso numeris 2-68-3-40073-2016-2Procesinio sprendimo kategorijos: 3.1.10.7.; 3.3.2.1.; 3.3.2.3.; 3.3.2.4.; 3.3.2.5. (S)
VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS2017 m. kovo 23 d.Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė,

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi ieškovo A. Č. atskirąjį skundą, pareikštą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškovo A. Č. atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Proceso pirmosios instancijos teisme esmė

Ieškovas pateikė ieškinį Lietuvos valstybei dėl turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo.Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį. Ieškovas pateikė atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties, kartu prašydamas atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti.

Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. gruodžio 15 d. nutartimi atsisakė priimti ieškovo atskirąjį skundą. Pirmosios instancijos teismas nustatė, jog ieškovas 2016 m. lapkričio 15 d. gavo teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties kopiją. Atskirasis skundas išsiųstas 2016 m. gruodžio 8 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo vertinimu, ieškovo nurodoma termino atskirajam skundui paduoti praleidimo priežastis – kreipimasis į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę, manant, kad ji galėtų išspręsti klausimą dėl teismingumo, – nėra svarbi priežastis. Teismo pirmininkė 2016 m. gruodžio 2 d. raštu išaiškino ieškovui, jog teismo pirmininkas yra administracijos vadovas ir nesprendžia procesinių klausimų dėl teismingumo. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi aiškiai nurodyta šios nutarties apskundimo procesinė forma. Ieškovas, vietoj atskirojo skundo nustatyta tvarka pateikimo, kreipėsi į teismo pirmininkę tikslu, nesusijusiu su atskirojo skundo teikimu. Pirmosios instancijos teismas, remdamasis nustatytomis aplinkybėmis, atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir kartu priimti atskirąjį skundą.

Atskirojo skundo argumentai

Ieškovas pareiškė atskirąjį skundą, kuriuo prašo panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti šiam teismui iš naujo spręsti ieškovo atskirojo skundo priėmimo klausimą. Ieškovas atskiruoju skundu nurodo, jog jis savo galimai pažeistoms teisėms apginti pirmiausia pateikė skundą Vilniaus apygardos administraciniam teismui. Šis teismas atsisakė priimti ieškovo skundą, nurodydamas, jog skundas nėra teismingas administraciniam teismui. Tada ieškovas kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismą. Šis teismas ieškovo siekiama apskųsti 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti ieškinį, nurodydamas, jog ieškovas turi kreiptis į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Ieškovas, esant tokiai situacijai, įkalinimo vietos įstaigos teisininkės patarimu kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę, manydamas, kad ji gali išspręsti ginčą dėl teismingumo. Todėl nėra pagrindo sutikti su pirmosios instancijos teismo išvada, jog ieškovas kreipėsi į teismo pirmininkę tikslu, nesusijusiu su atskirojo skundo teikimu. Ieškovas elgėsi atidžiai ir rūpestingai – kreipėsi į teismo pirmininkę, nepraleidęs termino atskirajam skundui paduoti. Todėl pirmosios instancijos teismas nepagrįstai atsisakė atnaujinti terminą atskirajam skundui paduoti ir kartu priimti atskirąjį skundą.

Motyvuojamoji dalis

Apeliacinės instancijos teismo nustatytos faktinės aplinkybės, argumentai ir išvados

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio (atskirojo) skundo faktinis ir teisinis pagrindai bei absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų patikrinimas (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 1 dalis, 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą, neperžengdamas apeliacinio (atskirojo) skundo ribų. Nebent viešasis interesas reikalauja peržengti skundo ribas ir, neperžengus šių ribų, būtų pažeistos asmens, visuomenės ar valstybės teisės ir teisėti interesai (Civilinio proceso kodekso 320 straipsnio 2 dalis). Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra pagrindo atskirojo skundo riboms peržengti. Be to, neegzistuoja absoliutūs nutarties negaliojimo pagrindai (Civilinio proceso kodekso 329 straipsnio 2 ir 3 dalys).Teisė į apeliaciją, kitaip tariant, teisė apskųsti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą, yra teisės kreiptis į teismą teisminės gynybos sudėtinė dalis (Civilinio proceso kodekso 5 straipsnis). Valstybė, numatydama suinteresuotam asmeniui teisę į apeliaciją, kartu įsipareigoja užtikrinti realų ir veiksmingą šios teisės įgyvendinimą. Ši procesinė teisė, kaip ir bet kuri kita procesinė teisė, turi būti įgyvendinama, laikantis proceso įstatymo nustatytos tvarkos. Civilinio proceso kodekso 335 straipsnio 1 dalis numato, jog atskirieji skundai paduodami per tą teismą, kurio nutartis yra skundžiama, per septynias dienas nuo nutarties priėmimo dienos. Kai skundžiama teismo nutartis yra priimta rašytinio proceso tvarka, atskirasis skundas gali būti paduodamas per septynias dienas nuo nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos. Civilinio proceso kodekso 75 straipsnio 1 dalis numato, jog teisė atlikti procesinius veiksmus išnyksta, pasibaigus įstatymo nustatytam ar teismo paskirtam terminui tokiems veiksmams atlikti. Vadinasi, termino atskirajam skundui paduoti praleidimas užkerta kelią pirmosios instancijos teismo nutarčiai apskųsti. Nebent terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas dėl svarbių priežasčių, sudarančių pagrindą šiam terminui atnaujinti (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnis, 307 straipsnio 2 dalis ir 338 straipsnis). Prašymas dėl termino atnaujinimo turi būti motyvuotas. Prie prašymo turi būti pridedami įrodymai, pagrindžiantys praleisto termino atnaujinimo būtinumą (Civilinio proceso kodekso 78 straipsnio 4 dalis). Proceso įstatymas nenumato, kokios priežastys gali būti laikomos svarbiomis priežastimis, sudarančiomis pagrindą terminui atnaujinti. Todėl kiekvienu konkrečiu atveju turi būti sprendžiama, asmens, prašančio atnaujinti terminą, nurodomos priežastys pateisina termino praleidimą ir sudaro pagrindą terminui atnaujinti ar ne. Be to, sprendžiant klausimą dėl procesinio termino atnaujinimo, yra svarbu, ir kiek yra praleistas prašomas atnaujinti terminas. Procesinis terminas negali būti atnaujintas, jeigu termino praleidimą išimtinai nulėmė subjektyvios priežastys – pareiškėjo nepateisinamas delsimas įstatymo ar teismo nustatytu terminu atlikti procesinį veiksmą. Vilniaus miesto apylinkės teismas 2016 m. lapkričio 10 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto ieškinį. Apeliantas 2016 m. lapkričio 15 d. gavo šios teismo nutarties kopiją. Apeliantas 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties. Apeliantas, iki pateikė atskirąjį skundą, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę, keldamas klausimą dėl bylos pagal atsisakytąjį priimti apelianto ieškinį teismingumo. Lietuvos teismų informacinės sistemos duomenys (Civilinio proceso kodekso 179 straipsnio 3 dalis) patvirtina apelianto nurodomą aplinkybę, jog jis pirmiau, tai yra iki ieškinio Vilniaus miesto apylinkės teisme pareiškimo, kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą. Šis teismas 2016 m. rugsėjo 28 d. nutartimi atsisakė priimti apelianto skundą, nurodydamas, jog byla pagal skundu reiškiamus materialinius subjektinius reikalavimus teisminga bendrosios kompetencijos teismui (bylos numeris I-9270-142/2016). Vadinasi, apeliantui buvo pateikti prieštaringi administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų nurodymai dėl bylos teismingumo, kartu abiem teismams atsisakant priimti apelianto reiškiamus materialinius subjektinius reikalavimus. Nėra duomenų, patvirtinančių, jog apeliantas yra įgijęs teisinį išsilavinimą, sprendžiant pagal procesinių dokumentų turinį ir formą, pats apeliantas yra parengęs procesinius dokumentus. Todėl neatmestinas apelianto nurodomas argumentas, jog jis, teismams pateikus prieštaringus nurodymus dėl bylos teismingumo, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę, manydamas, kad taip gali būti išspręstas klausimas dėl bylos teismingumo. Apeliantas pasirinko netinkamą teisės į 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties peržiūrėjimą įgyvendinimo formą. Tačiau tokį pasirinkimą pirmiausia galėjo nulemti administracinio ir bendrosios kompetencijos teismų pozicijų dėl bylos teismingumo prieštaringumas. Apeliantas 2016 m. lapkričio 21 d., kurią dar nebuvo pasibaigęs terminas atskirajam skundui dėl 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties paduoti, kreipėsi į Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkę. Vadinasi, pirminiai apelianto veiksmai, nors ir nebuvo tinkamai parinkti teisei į nutarties peržiūrėjimą įgyvendinti, buvo atlikti laiku. Apeliantas 2016 m. gruodžio 7 d. gavo Vilniaus miesto apylinkės teismo pirmininkės 2016 m. gruodžio 2 d. atsakymą ir 2016 m. gruodžio 8 d. pateikė atskirąjį skundą dėl 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties. Vadinasi, apeliantas skubiai nuo to momento, kai gavo išaiškinimą, jog susidariusi situacija gali būti išspręsta tik procesine forma, pateikė atskirąjį skundą dėl teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties. Remiantis nustatytomis aplinkybėmis, konstatuotina, kad nėra pagrindo daryti išvadai, jog apelianto nepateisinamas delsimas nulėmė termino atskirajam skundui paduoti praleidimą. Terminas atskirajam skundui dėl teismo 2016 m. lapkričio 10 d. nutarties paduoti pasibaigė 2016 m. lapkričio 22 d. Atskirasis skundas paduotas 2016 m. gruodžio 8 d. Laiko tarpas nuo tos dienos, kurią pasibaigė terminas atskirajam skundui paduoti, iki tos dienos, kurią buvo paduotas atskirasis skundas, yra nemažas. Kitaip tariant, terminas atskirajam skundui paduoti yra praleistas nemažai. Tačiau nustatytos aplinkybės pateisina termino praleidimą ir kartu sudaro pagrindą šiam terminui atnaujinti.Svarbus ir tas aspektas, jog atskirasis skundas yra teikiamas dėl teismo nutarties, kuria atsisakyta priimti ieškinį. Teisminis procesas pagal apelianto ieškinį nėra pradėtas. Vadinasi, termino atskirajam skundui paduoti atnaujinimas nepažeis kitų asmenų teisių ir teisėtų interesų.Apibendrinus visa, kas yra išdėstyta, konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas netinkamai vertino aplinkybes, reikšmingas klausimui dėl termino atnaujinimo išspręsti, ir todėl netinkamai išsprendė šį procesinį klausimą. Apeliacinės instancijos teismas naikina skundžiamą pirmosios instancijos teismo nutartį ir perduoda atskirojo skundo priėmimo klausimą pirmosios instancijos teismui nagrinėti iš naujo (Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 3 punktas).

Apeliacinės instancijos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 331 straipsniu, 337 straipsnio 1 dalies 3 punktu, 338 straipsniu,

Rezoliucinė dalis

nutarė:

panaikinti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2016 m. gruodžio 15 d. nutartį ir perduoti A. Č. atskirojo skundo priėmimo klausimą Vilniaus miesto apylinkės teismui nagrinėti iš naujo.

Teisėja Danutė Kutrienė