Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš Mefodijos Povilaitienės, Jolitos Rasiukevičienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko, dalyvaujant pareiškėjo J. J. atstovui advokatui Algiui Tursui, atsakovės Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybos atstovėms Aurelijai Dubokienei ir Julijai Berlinskienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo J. J. skundą atsakovei Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Užsienio išmokų tarnybai, trečiajam suinteresuotam asmeniui Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos dėl sprendimų panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas palaikė skundą ir prašė jį tenkinti remdamasis jame išdėstytais argumentais.

Lenkijos kompetentinga įstaiga 2015-03-19 raštu Nr. 180000/511/321/2014 pranešė atsakovei, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2014-07-11 nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo taikytina teisė. Nurodo, kad Lietuvos Respublikos valstybinė darbo inspekcija (toliau – ir VDI) 2010-02-18 atliko patikrinimą dėl UAB „SUZAN MARS“ veiklos Lietuvoje, kurio metu nustatyta, kad įmonė jokios veiklos Lietuvoje nevykdo, o įmonės įdarbinti Lenkijos Respublikos piliečiai niekada faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo. VDI 2015 m. vasario mėnesį pakartotinai atliko patikrinimą dėl UAB „SUZAN MARS“ veiklos Lietuvoje, tačiau UAB „SUZAN MARS“, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilnius, surasti nepavyko, susisiekti su šios įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo įmonėje nepavyko, UAB „SUZAN MARS“ direktorė E. B. K. į VDI Vilniaus skyrių nustatytu laiku neatvyko ir VDI reikalingų dokumentų nepateikė.

Nurodo, kad Vilniaus apskrities mokesčių inspekcija (toliau – ir VAMI) atliko 2012-12-21 UAB „SUZAN MARS“ mokestinį tyrimą už laikotarpį nuo 2009-06-04 iki 2012-06-30 ir nustatė, kad įmonės pagrindines išlaidas sudaro darbo užmokestis ir socialinio draudimo išlaidos, apmokėjimai už buhalterinės apskaitos tvarkymo paslaugas ir patalpų nuomą, kitų išlaidų bendrovė nepatyrė, nėra jokių dokumentų, jų nepateikė ir bendrovė, įrodančių, kad bendrovė darbuotojus vežė į darbą savo transportu ar įsigijo transporto paslaugas iš kitų bendrovių. Darbo sutartyse Lenkijos Respublikos fizinių asmenų daugiausia nurodyta gyvenamoji vieta – Krokuva, Lenkija, todėl daro išvadą, kad nėra logiška, jog darbuotojai į Lietuvą iš Krokuvos apie 790 km vyktų savo transportu arba autobusu, kadangi patiriamos išlaidos būtų didesnės, nei gaunamas darbo užmokestis, o kelionės trukmė trigubai ilgesnė nei bendrovėje dirbtas laikas. Nurodo, kad VAMI išvadoje pažymėjo, kad bendrovė, įdarbinusi didelį skaičių darbuotojų, deklaruoja gaunanti mažas pajamas, o tai rodo, kad bendrovė ekonominių tikslų neturi, įkurta ne ekonominės naudos siekimui, o kitiems tikslams. VAMI mokestinio tyrimo metu surinktą informaciją perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybai tolimesniam tyrimui. Atsakovė, atsižvelgdama į nurodytas aplinkybes anuliavo pareiškėjo išduotą A1 pažymėjimą Nr. 1210437 bei nustatė, kad jo darbo sutarties su UAB „SUZAN MARS“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos teisės aktai (b. l. 56–60).

Trečiojo suinteresuoto asmens atstovas į teismo posėdį, apie kurio vietą ir laiką pranešta tinkamai, neatvyko, byla nagrinėjama jam nedalyvaujant.

Motyvuojamoji dalis

Skundas atmetamas.

Pareiškėjo ir atsakovės atstovų paaiškinimais, byloje pateiktais rašytiniais įrodymais nustatyta, kad 2010-05-01 UAB „SUZAN MARS“ su pareiškėju sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2012-04-31, pagal kurią jis dirbo reklamos agentu, nustatyta darbo trukmė – 18 valandų per mėnesį, darbdavys įsipareigojo mokėti darbuotojui 100 Lt (b. l. 27–28). 2012-05-01 ta pati bendrovė su pareiškėju sudarė terminuotą darbo sutartį iki 2014-05-30, pagal kurią jis dirbo tą patį reklamos agento darbą, darbdavys įsipareigojo mokėti pareiškėjui pagal suminę darbo laiko apskaitą valandinį darbo užmokestį, atsižvelgiant į minimalią mėnesinę algą (b. l. 29–31). Darbo sutartis su pareiškėju buvo nutraukta pagal Darbo kodekso 127 str. 1 d.

Vykdydama VSDFV 2010-04-09 pavedimą Nr. (11.5-53)SD-2314, Valstybinė darbo inspekcija 2010-04-28 rašte Nr. (15)30-854 „Dėl įmonių veiklos teisėtumo“, be kita ko, nurodė, kad UAB „SUZAN MARS“ jokios veiklos nevykdo. Nustatyta, kad įmonėje yra įdarbinti 112 Lenkijos piliečiai reklamos agentų pareigoms, tačiau jie realiai niekada Lietuvos Respublikos teritorijoje nedirbo, įmonei faktiškai vadovauja akcininkai (Lenkijos Respublikos piliečiai). Nuo 2010 m. pradžios socialinio draudimo įmokos už Lenkijos Respublikos piliečius nemokamos, ketinama juos atleisti iš darbo. Įmonės direktorė dokumentų, susijusių su darbo santykiais, nepateikė, nes juos yra paėmę Vilniaus apskrities VPK Vilniaus m. trečiojo PK FNTT pareigūnai pagal 2010-02-18 kratos protokolą. Atsižvelgusi į gautą informaciją, VDI nurodė, kad UAB „SUZAN MARS“ darbuotojai Lietuvos Respublikos teritorijoje faktiškai darbo funkcijų nevykdo (b. l. 61).

VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2010-06-18 raštu Nr. SEU-7957 „Dėl Europos Tarybos Reglamento Nr. 1408/71/EEB (14(C)A) straipsnio taikymo“ Vilniaus apskrities valstybinei mokesčių inspekcijai (toliau – ir VMI) pateikė išvadą, kad UAB „SUZAN MARS“ į VSDFV Užsienio išmokų tarnybą dėl E 101 LT formos pažymų išdavimo asmeniui, kurie vienu metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla Lenkijoje, kreipėsi 2009 m. rugsėjo mėn., pateikdama 36 prašymus dėl E 101 LT formų pažymų išdavimo. Su Lenkijos piliečiais buvo sudarytos terminuotos darbo sutartys, nustatant, kad asmenys įmonėje dirbs 18 valandų per mėnesį. Įmonės darbuotojams išduotos 26 E 101/A1 LT formos pažymos (b. l. 64).

VMI 2014-10-29 raštu Nr. (12.12-30-8.)46-KD-7110 VSDFV Užsienio išmokų tarnybai pateikė informaciją apie UAB „SUZAN MARS“, t. y. kad operatyvaus patikrinimo metu nustatyta, kad UAB „SUZAN MARS“ tęsia galimai neteisėtą veiklą, dėl kurios FNTT Vilniaus apygardos valdyboje atliekamas ikiteisminis tyrimas (b. l. 70–71). VMI 2014-11-19 raštu Nr. (12.12-30-8.)-48-KD-7492 informavo VSDFV Užsienio išmokų tarnybą, kad FNTT Vilniaus apygardos valdyba 2014-11-12 raštu Nr. 25/10-1-8-22222 nutarimu atsisakė pradėti ikiteisminį tyrimą, nesant UAB „SUZAN MARS“ veikloje nusikalstamų veikų požymių (b. l. 69).

Lenkijos kompetentinga įstaiga 2014-10-10 raštu kreipėsi į VSDFV Užsienio išmokų tarnybą su prašymu patikrinti pareiškėjui paliudytą E101/A1 formą, kuria jam nustatomas Lietuvos teisės aktų nuo 2010-05-01 iki 2014-05-30 taikymas, kadangi pareiškėjas tuo pačiu metu buvo įdarbintas kitoje Lenkijoje esančioje įmonėje, ir įvesti pakeitimus į VSDFV Užsienio išmokų tarnybos 2010-05-01–2014-04-30 paliudytas formas E101/A1 (b. l. 81).

VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2014-12-03 raštu informavo Lenkijos kompetentingą įstaigą dėl taikytinos socialinio draudimo teisės pareiškėjui nustatymo, kuriame nurodė, kad atlikus patikrinimą, UAB „SUZAN MARS“ tęsia galimai neteisėtą veiklą, dėl kurios atliekamas ikiteisminis tyrimas, VMI operatyvinių patikrinimų metu surinktą informaciją perdavė Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybai, todėl prašė iš naujo įvertinti, ar darbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasirašytą su UAB „SUZAN MARS“, apimtis, lyginant su savarankiškos veiklos vykdymo Lenkijoje apimtimi, laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2014-04-30, gali būti vertinama kaip nedidelės apimties veikla, ir iš naujo spręsti klausimą dėl taikomų teisės aktų nustatymo pareiškėjui laikotarpiu nuo 2012-06-28 iki 2014-04-30 (b. l. 82).

VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2014-01-22 raštu Nr. (7.2)S2-2710 „Dėl UAB „Almand“, UAB „SUZAN MARS“, UAB „Ceramicoil“, UAB „Martenas“ ir UAB „VIL-TRAINING“ veiklos“ kreipėsi į VMI, ir 2015-01-26 raštu Nr. (7.2)S2-2689 „Dėl UAB „Almand“, UAB „SUZAN MARS“, UAB „Ceramicoil“, UAB „Martenas“ ir UAB „VIL-TRAINING“ veiklos“ kreipėsi į VDI, prašydama inicijuoti patikrinimą (-us) dėl UAB „SUZAN MARS“ galimai fiktyvios veiklos ir dėl šių darbuotojų faktinio darbo Lietuvos Respublikoje (b. l. 65–66, 72).

VDI 2015-02-27 raštu Nr. (25)SD-2582 „Dėl informacijos pateikimo“ informavo VSDFV Užsienio išmokų tarnybą, kad UAB „SUZAN MARS“, registruotos adresu: Naugarduko g. 41, Vilnius, rasti nepavyko, įmonės savininkai 2014-09-29 pasikeitė, susisiekti su įmonės atstovais bei atlikti patikrinimo minėtoje vietoje nepavyko (b. l. 73).

Lenkijos kompetentinga institucija 2015-03-19 informavo VSDFV Užsienio išmokų tarnybą, kad pareiškėjui laikotarpiu nuo 2010-06-28 iki 2014-07-11 nustatyta Lietuvos Respublikos socialinio draudimo teisė, bei tai, kad pareiškėjas Lietuvoje per mėnesį dirbo vidutiniškai 8 valandas, o Lenkijoje: 2012 m. – 2016 valandų, 2013 m. – 2008 valandų, 2014 – 2000 valandų, t. y. vidutiniškai 176 valandas per mėnesį, todėl darbo laikas Lietuvoje užėmė mažiau kaip 5 proc. bendrojo darbo laiko. Pareiškėjo pajamos Lenkijoje 2012 m. sudarė 5 750,03 PLN, kas per mėnesį sudaro 480 PLN, 2013 m. – 5 200,77 PLN, kas per mėnesį sudaro 430 PLN, Lietuvoje gaunamos pajamos 2012 m. siekė nuo 36,36 Lt iki 42,5 LT, 2013 m. – 48,48 Lt, todėl darbo užmokestis Lietuvoje sudarė daugiau kaip 5 proc. bendrojo darbo užmokesčio (b. l. 85–86).

VSDFV 2015-03-16 raštu Nr. (7.16)S2-9109 „Dėl informacijos apie UAB „SUZAN MARS“ veiklą pateikimo“ ir 2015-05-05 raštu Nr. (7.16)S2-15327 „Dėl informacijos apie UAB „SUZAN MARS“ veiklą pateikimo“ kreipėsi į UAB „SUZAN MARS“ ir jos įgaliotus atstovus, prašydama pateikti informaciją ir dokumentus apie UAB „SUZAN MARS“ veiklą (b. l. 74–75, 76).

VSDFV Užsienio išmokų tarnyba 2015-04-03 sprendimu Nr. SPRE-918 nusprendė anuliuoti pareiškėjui išduotą A1 pažymėjimą Nr. 1210437 ir nustatyti, kad pareiškėjo darbo sutarties su UAB „SUZAN MARS“ galiojimo laikotarpiu turi būti taikomi Lenkijos Respublikos socialinio draudimo teisės aktai (b. l. 89).

Pareiškėjas apskundė VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimą (b. l. 46–47), tačiau VSDFV, išnagrinėjusi pareiškėjo skundą privaloma išankstinio ginčų nagrinėjimo ne teismo tvarka, 2015-06-25 sprendimu Nr. (1.45)I-4375 pareiškėjo skundą atmetė (b. l. 11). Nesutikdamas su VSDFV Užsienio išmokų tarnybos ir VSDFV sprendimais, pareiškėjas kreipėsi į teismą, prašydamas juos panaikinti.

Byloje ginčas kilo VSDFV sprendimo Nr. (1.45)I-4375 ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimo Nr. SPRE-918 teisėtumo ir pagrįstumo, t. y. dėl socialinio draudimo pažymėjimo A1 panaikinimo Lenkijos Respublikos piliečiui, Lenkijos Respublikoje vykdančiam savarankišką veiklą, o Lietuvos Respublikoje sudariusiam darbo sutartį.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2004-04-29 reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo (toliau – ir Pagrindinis reglamentas, Reglamentas (EB) Nr. 883/2004), Europos Parlamento ir Tarybos 2009-09-16 reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką (toliau – ir Įgyvendinimo reglamentas, Reglamentas (EB) Nr. 987/2009 ) bei Europos Parlamento ir Tarybos 2012-05-22 reglamentas (ES) Nr. 465/2012, kuriuo iš dalies keičiamas Reglamentas (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo ir Reglamentas (EB) Nr. 987/2009, nustatantis Reglamento (EB) Nr. 883/2004 dėl socialinės apsaugos sistemų koordinavimo įgyvendinimo tvarką. Šie Reglamentai yra skirti koordinuoti ES valstybių narių socialinės apsaugos sistemas, kad visiems Bendrijoje laisvai judantiems asmenims socialinė apsauga būtų taikoma pagal tuos pačius bendruosius principus.

VSDFV, kaip valstybės narės kompetentinga valdžios institucija (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 1 str. pateiktų sąvokų prasme), vadovaudamasi Reglamentais (EB) Nr. 883/2004, Nr. 987/2009, taip pat kitais susijusiais teisės aktais, 2010-06-08 įsakymu Nr. V-253 „Dėl Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašų patvirtinimo“, patvirtino Pagrindiniu reglamentu ir Įgyvendinimo reglamentu nustatytų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo nuostatų įgyvendinimo norminius teisės aktus, tarp jų Europos Sąjungos socialinės apsaugos sistemų koordinavimo reglamentų nuostatų, susijusių su taikytinos teisės nustatymu, įgyvendinimo tvarkos aprašą (toliau – ir Tvarkos aprašas).

Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad pareiškėjas atitinkamu laikotarpiu buvo dirbantis asmuo dvejose valstybėse narėse: Lenkijos Respublikoje jis užsiima savarankiška veikla, o su Lietuvoje registruota UAB „SUZAN MARS“ buvo sudaręs terminuotas darbo sutartis dirbti reklamos agentu (b. l. 27–28, 29–30). Byloje esantys dokumentai patvirtina, kad pareiškėjui 2012-08-02 buvo išduotas A1 pažymėjimas Nr. 1210437 laikotarpiui nuo 2010-06-28 iki 2014-05-30.

Reglamento (EB) Nr. 883 II antraštinės dalies „Taikytinų aktų nustatymas“ 11 str. 1 d. įtvirtinta, kad asmenims, kuriems taikomas šis reglamentas, taikomi tik vienos valstybės narės teisės aktai. Tie teisės aktai taikomi remiantis šioje antraštinėje dalyje numatytomis nuostatomis. Pagal Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 3 d., asmeniui, kuris paprastai dirba pagal darbo sutartį ir savarankiškai keliose valstybėse narėse, taikomi tos valstybės narės, kurioje jis dirba pagal darbo sutartį, teisės aktai arba, jeigu tokia veikla jis verčiasi dviejose ar daugiau valstybių narių, teisės aktai, nustatyti pagal šio straipsnio 1 dalies nuostatas. Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. visumoje, aiškinant sistemiškai, reiškia, jog pagal 1 d. taisykles taikytina teisė nustatoma, kai asmuo keliose valstybėse dirba pagal darbo sutartis, 2 d. taikoma, kai asmuo keliose valstybėse verčiasi savarankiška veikla, o 3 d. apima atvejus, kai asmuo dirba ir pagal darbo sutartį, ir verčiasi savarankiška veikla. Taigi pareiškėjui galėjo būti taikytos tik 13 str. 3 d. nuostatos.

Pagal Tvarkos aprašo 15 p., A1 pažymėjimas išduodamas, jei asmuo tuo pat metu dirba pagal darbo sutartį Lietuvoje ir užsiima savarankiška veikla kitoje valstybėje narėje ­– (Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d.). Tvarkos aprašo 44.4 p. nustatyta, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnyba priima sprendimą dėl išduotų A1 pažymėjimų panaikinimo paaiškėjus, kad nebėra Tvarkos aprašo II skyriuje nurodytų sąlygų, t. y. jeigu nėra Tvarkos aprašo 15 p. nustatytų sąlygų. Nurodytų teisės aktų analizė teismui leidžia daryti išvadą, kad A1 pažymėjimas išduodamas tik tuomet, kai asmuo realiai dirba pagal darbo sutartį Lietuvos Respublikoje, todėl asmenims, kurie faktiškai Lietuvos Respublikos teritorijoje neatlieka jokių darbinių funkcijų, negali būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai, o išduotas A1 pažymėjimas naikinamas VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimu.

Pažymėtina, kad nagrinėjamoje byloje ginčijami sprendimai priimti remiantis aplinkybe, jog UAB „SUZAN MARS“ veiklos Lietuvos Respublikoje nevykdo. Pagal VAĮ 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Individualiame administraciniame akte turi būti aiškiai suformuluotos nustatytos arba suteikiamos teisės ir pareigos ir nurodyta akto apskundimo tvarka (VAĮ 8 str. 2 d.). Tam, kad individualus teisės aktas būtų teisėtas, jis turi apimti faktinių aplinkybių tyrimą, taikytinos teisės normos paiešką, teisinį nustatytų faktų vertinimą (kvalifikavimą). Esminė individualaus administracinio akto pagrįstumo sąlyga – turi būti nustatytos ne pavienės faktinės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, būtinas ir pakankamas teisės normai taikyti (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012-07-20 nutartis administracinėje byloje Nr. A520–2294/2012).

Taigi pareiškėjo darbo fakto Lietuvos Respublikoje nustatymas, nagrinėjant taikytinos teisės nustatymo klausimą pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d., nagrinėjamu atveju yra esminis.

Iš byloje pateiktų darbo sutarčių su UAB „SUZAN MARS“, Lenkijos kompetentingos institucijos 2015-02-09 pažymos ir UAB „SUZAN MARS“ 2013-02-04 ir 2014-02-10 pažymų apie priskaičiuotą bei išmokėtą darbo užmokestį ir kitas išmokas pareiškėjui, matyti, kad pareiškėjas buvo įdarbintas UAB „SUZAN MARS“ reklamos agentu (b. l. 27–28, 29–30), Lietuvoje laikotarpiu nuo 2010-05-01 iki 2012-04-30 kiekvieną mėnesį dirbo po 8–16 val. per mėnesį, o nuo 2012-05-01 iki 2014-04-30 – po 16 val. per mėnesį (b. l. 88), gaunamos pajamos Lietuvoje 2012 m. siekė nuo 36,36 Lt iki 42,5 Lt (b. l. 79), o 2013 m. – 48,48 Lt (b. l. 78). Teisėjų kolegijai kyla abejonių, kad dėl nurodyto atlygio pareiškėjas iš savo gyvenamosios vietovės Krokuvoje, Lenkijoje, į darbą ir iš jo Vilniuje vykdavo apie 1500 km, o tai leidžia daryti išvadą, kad nurodyto darbo užmokesčio net kelionei į darbą ir atgal vieną kartą per mėnesį negali užtekti.

Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį į tai, kad VDI 2015-02-27 rašte Nr. (25)SD-2528 „Dėl informacijos pateikimo“ nurodė, kad pagal 2015-01-29 VSDFV raštą Nr. APS-36-1735 atlikti UAB „SUZAN MARS“ (taip pat ir kitų jame paminėtų bendrovių) neplaninio patikrinimo nepavyko, nes nuo 2009-06-03 einančiai bendrovės vadovės pareigas E.B.K. (kuri taip yra ir UAB „Almand“ ir UAB „Martenas“ direktorė) nurodžius pateikti su darbuotojų darbo santykiais susijusius dokumentus ir išsiuntus šį raginimą, jis buvo neįteiktas nei galimu įmonės veiklos adresu (nurodyta, jog įmonė persikraustė), nei įmonės buveinės adresu (įmonė ir jos atstovai nerasti), o į VĮ „Registrų centras“ nurodytu kontaktiniu telefonu niekas neatsiliepia (pranešama, kad sujungimas negalimas) (b. l. 73). Įrodymų, patvirtinančių UAB „SUZAN MARS“ vykdomą veiklą Lietuvos Respublikoje, byloje nepateikta, jų teismo posėdžio metu nepateikė ir pareiškėjo atstovas, o priešingai – byloje esantys rašytiniai įrodymai, tokie kaip VDI 2010-04-28 raštas Nr. (15)30-854 „Dėl įmonių veiklos teisėtumo“, VMI 2014-10-29 raštas Nr. (12.12-30-8.)46-KD-7110 „Dėl informacijos pateikimo“, VDI 2015-02-17 pažyma Nr. (25)SD-2528, VSDFV 2010-06-04 raštas Nr. (28.4-61)SD-3738 „Dėl taikytinos teisės nustatymo“, atsakovei ir trečiajam suinteresuotam asmeniui galėjo sukelti pagrįstų abejonių, jog pareiškėjas reklamos agento funkcijų Lietuvoje nevykdė ir dėl to neatitiko esminės sąlygos, skirtos taikyti pareiškėjui Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d., ko pasekoje buvo priimti ginčijami sprendimai.

Teismas pažymi, kad nors pareiškėjas formaliai atitiko Reglamento (EB) Nr. 883 13 str. 3 d. sąlygą, pagal kurią pareiškėjui gali būti taikomi Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos teisės aktai ir išduodamas A1 pažymėjimas, tačiau aukščiau išdėstytos aplinkybės leidžia teigti, kad pareiškėjo veiksmai atliekami ne siekiant pasinaudoti asmenų judėjimo laisve, bet siekiant kitų neatskleidžiamų tikslų. Pareiškėjui buvo sudaryta galimybė paneigti tokias abejones, tačiau šia teise pareiškėjas nepasinaudojo, teismo posėdžio metu jo atstovas taip pat nepateikė atitinkamų įrodymų, patvirtinančių, jog pareiškėjas realiai Lietuvos Respublikoje dirbo reklamos agentu, vykdamas iš savo gyvenamosios vietos Lenkijoje į darbą ir iš jo Lietuvoje, kai kelionės atstumas sudaro apie 1 500 km pirmyn ir atgal. Reglamento (EB) Nr. 883 preambulė nustato, kad šis Reglamentas reguliuoja nacionalinių socialinės apsaugos sistemų koordinavimo taisykles, priklausančias laisvo asmenų judėjimo sričiai, ir siekia padėti kelti asmenų gyvenimo lygį bei užimtumo sąlygas. Galimai mokestinių ar kitokių lengvatų gavimas yra nesusijęs su Reglamento (EB) Nr. 883 tikslais, todėl vadovaujantis teisingumo ir protingumo principais tokių lengvatų gavimas neturi būti ginamas remiantis šio Reglamento nuostatomis.

Teismas kritiškai vertina pareiškėjo argumentą, jog ginčijami sprendimai yra priimti remiantis Patikrinimo aktu, atliktu dvejais metais anksčiau, negu pareiškėjas pradėjo dirbti UAB „SUZAN MARS“, kadangi byloje esantys rašytiniai įrodymai patvirtina faktą, kad pareiškėjas UAB „SUZAN MARS“ pradėjo dirbti nuo 2010-05-01 (b. l. 27–28), o ne nuo 2012-02-01, kaip nurodyta patikslintame skunde (b. l. 19–22). Pareiškėjo nurodyta aplinkybė, jog ginčijami sprendimai priimti remiantis netinkamais įrodymais, t. y. dokumentais, kurie buvo priimti ne pareiškėjo, bet UAB „SUZAN MARS“ atžvilgiu, atmetami kaip nepagrįsti, kadangi nagrinėjamoje byloje yra keliamas pareiškėjo darbo fakto Lietuvos Respublikoje nustatymo klausimas, nagrinėjant taikytinos teisės nustatymo klausimą pagal Reglamento (EB) Nr. 883/2004 13 str. 3 d.

Atsižvelgiant į išdėstytą ir į tai, kad pareiškėjas nepateikė teismui įrodymų, kurie galėtų patvirtinti, jog pareiškėjas dirbo Lietuvoje pagal darbo sutartį, pasinaudodamas asmenų judėjimo laisve, taip pat į tai, kad VSDFV Užsienio išmokų tarnyba ėmėsi visų teisės akte nustatytų procedūrų, siekdama nustatyti, ar darbo sutartis yra reali, į tai, kad ginčijami spendimai priimti atlikus visapusišką faktinių aplinkybių tyrimą, yra pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, kas atitinka VAĮ 8 str. 1 d. reikalavimus, teismas daro išvadą, VSDFV sprendimas Nr. (1.45)I-4375 ir VSDFV Užsienio išmokų tarnybos sprendimas Nr. SPRE-918 yra teisėti ir pagrįsti, todėl juos naikinti, vadovaujantis pareiškėjo nurodytais ar kitais motyvais, nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85–87 str., 88 str. 1 p., 127 str. 1 d., 129 str.,

nusprendžia:

Pareiškėjo J. J. skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.