Kauno apygardos teismo nutartis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Aurelijaus Rauckio, Juditos Sungailaitės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo nuteistojo R. J. (toliau – R. J.) skundą dėl Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų (toliau – Marijampolės apylinkės teismas) 2022 m. vasario 23 d. nutarties, kuria atsisakyta patvirtinti Marijampolės pataisos namų Lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos komisijos (toliau – Komisija) 2022 m. sausio 27 d. nutarimą Nr. 81/04-151 dėl lygtinio paleidimo taikymo nuteistajam R. J..

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. R. J. Rusijos Federacijos Maskvos miesto Nikulskij rajono 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu buvo pripažintas kaltu pagal Rusijos Federacijos baudžiamojo kodekso 30 straipsnio 3 dalį, 228.1 straipsnio 4 dalies g punktą ir nuteistas galutine 9 (devynerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės atėmimo bausme.

4. Tačiau, Marijampolės apylinkės teismas 2022 m. vasario 23 d. nutartimi patvirtinti Komisijos nutarimą atsisakė, motyvuojant tuo, kad nuteistojo pataisos procesas tęstinas, stiprinant nuteistojo elgesio koregavimą ir įtvirtinant teigiamus socialinio elgesio išėjus į laisvę modelius, kurie padėtų nuteistajam adaptuotis visuomenėje ir skatintų tik teisėtą elgesį.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo R. J. skundas atmetamas.

7. Teisėjų kolegija, įvertinusi nuteistojo skundo bei skundžiamos pirmosios instancijos teismo nutarties argumentus, susipažinusi su pateiktais bylos duomenimis, sprendžia, kad pirmosios instancijos teismo procesinis sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, priimtas įvertinus visas reikšmingas faktines aplinkybes, nuteistojo asmenybę bei vadovaujantis įstatymu. Vertinti bylos duomenis kitaip, nei jie įvertinti skundžiamoje nutartyje, pagrindo nėra. Jo nesudaro ir nuteistojo skundo argumentai. Vien tai, kad pirmosios instancijos teismas byloje esančių duomenų neįvertino taip, kaip tikėjosi R. J., savaime nereiškia, kad nutartis yra neteisėta ir kad nepagrįstai buvo nutarta netaikyti lygtinio paleidimo nuteistojo atžvilgiu.

8. BVK 157 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nuteistieji, kurių nusikalstamo elgesio rizika žema arba kurie padarė akivaizdžią pažangą mažindami savo nusikalstamo elgesio riziką, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus nuteistuosius, gali būti lygtinai paleisti iš pataisos įstaigos atlikę šio straipsnio 1, 2 ir 3 punktuose nustatytą bausmės dalį. Iš aptarto straipsnio lingvistinio aiškinimo seka, kad net ir esant žemai nuteistojo nusikalstamo elgesio rizikai, teismas gali, bet neprivalo asmenį paleisti iš pataisos įstaigos taikant jam lygtinio paleidimo institutą. Tam, kad nuteistojo asmens atžvilgiu būtų priimtas sprendimas dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, nuteistasis turi atitikti tiek formalias, tiek materialas lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos sąlygas, o jo elgesys bausmės atlikimo metu, ankstesni teistumai ir kitos reikšmingos aplinkybės turi suteikti pakankamą pagrindą manyti, kad nuteistasis pasitaisė ir ateityje nedarys naujų nusikalstamų veikų, tai yra, kad BK 41 straipsnio 2 dalyje numatyti bausmės tikslai bausmės atlikimo vietoje yra pasiekti tiek, kad toliau jų būtų galima siekti taikius lygtinį paleidimą.

9. Bylos duomenimis, R. J. yra atlikęs įstatymo nustatytą paskirtos laisvės atėmimo bausmės dalį, kuomet jam gali būti taikomas lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos, todėl teigti, kad jo atlikta bausmės dalis vis dar yra per maža, kaip tai teisingai pažymėta nuteistojo skunde, pagrindo nėra. Ir vis tik, net ir atlikus privalomą laisvės atėmimo bausmės dalį, nuteisto asmens lygtinis paleidimas iš pataisos įstaigos yra galimas, bet ne privalomas.

10. Skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, laisvėje R. J. turės darbą bei nuolatinę gyvenamąją vietą. Nuteistasis palaiko artimus socialinius ryšius su savo artimaisiais, pataisos įstaigoje mokėsi, įgijo pagrindinį išsilavinimą ir specialybę, šiuo metu dirba. Be to, laisvės atėmimo bausmę nuteistasis atlieka Pusiaukelės namuose, už gerą elgesį jis buvo skatintas 6 kartus, dalyvavo įvairiose socialinės reabilitacijos priemonėse, tokiu būdu savo pakarotinio nusikalstamo elgesio riziką per dvejus metus sugebėdamas sumažinti net 40 balų. Šių duomenų visuma betarpiškai patvirtina, kad pataisos įstaigoje nuteistasis stengėsi užsiimti prasminga veikla, tokiu būdu koreguodamas savo elgesį teigiama linkme, tačiau, priešingai nei savo skunde tai suvokia nuteistasis, vien tik šių duomenų lygtinio paleidimo taikymui nepakanka.

11. Teisės aktuose nėra nustatytas baigtinis sąrašas aplinkybių, į kurias atsižvelgiama, sprendžiant dėl lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos taikymo, todėl sprendžiant šį klausimą visapusiškai įvertinamos ir tokios aplinkybės, kaip padarytos nusikalstamos veikos pavojingumas, jos padarymo aplinkybės, kaltininko požiūris į padarytas nusikalstamas veikas bei ankstesni nuteistojo teistumai. Be to, būtina įvertinti ir BK 41 straipsnyje numatytų bausmės tikslų įgyvendinimą, kuris pasireiškia visuomenės interesu, kad nusikalstamą veiką padaręs asmuo būtų nubaustas ir atliktų tokią bausmę ar jos dalį, kuri paveiktų nuteistąjį, kad jis laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų bei būtų užtikrintas teisingumo principo įgyvendinimas. Atsižvelgiant į išdėstytą, R. J. skundo motyvai, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai vertino jo buvusį teistumą, jo padarytos nusikalstamos veikos pobūdį bei pavojingumą, atmestini kaip nepagrįsti.

12. Bylos duomenimis, šis teistumas R. J. nėra pirmasis. 1993 m. sausio 8 d. jis buvo nuteistas už išžaginimą, dėl ko atlikinėjo laisvės atėmimo bausmę, o iš pataisos įstaigos buvo paleistas jo atžvilgiu pritaikius lygtinio paleidimo institutą. Ir nors kurį laiką į teisėsaugos pareigūnų akiratį nuteistasis nebuvo patekęs, tačiau, tinkamo elgesio išlaikyti ilgesnį laikotarpį ir tokiu savo elgesiu pateisinti teismo jam parodytą pasitikėjimą jis nesugebėjo, padarydamas naują labai sunkią nusikalstamą veiką, už kurios padarymą šiuo metu atlieka jam skirtą ilgalaikę laisvės atėmimo bausmę. Nors nusikaltimas buvo padarytas Rusijos Federacijos teritorijoje, tačiau Rusijos Federacijos Maskvos miesto Nikulskij rajono 2018 m. sausio 15 d. nuosprendžiu R. J. paskirta bausmė Vilniaus miesto apylinkės teismo 2019 m. lapkričio 11 d. nutartimi buvo suderinta su BK 260 straipsnio 3 dalimi, todėl pagrindo abejoti R. J. nuteisimu ar Rusijos Federacijos teisinės sistemos teisėtumu, priešingai nei tai tvirtinama nuteistojo skunde, nėra pagrindo.

13. Šių duomenų visumoje svarbu tai, kad savo kaltę dėl padaryto nusikaltimo nuteistasis net ir šiuo metu kategoriškai neigia, tvirtindamas, kad apie narkotines medžiagas, buvusias jo nuomojamame bute, jis nieko nežinojo, analizuoti savo nusikalstamą elgesį vengia, išreiškia pyktį, kad juo netikima. Tai rodo, jog nuteistasis iki šiol kritiškai nevertina savo neteisėto elgesio, juo sukeltų pasekmių, todėl manyti, jog šioje bausmės vykdymo stadijoje asmuo jau yra pasirengęs išeiti į laisvę ir ten savo tikslų siekti tik teisėtais būdais ir priemonėmis, nėra pagrindo. Nors buvę nuteistojo teistumai nelaikytini pakankamu pagrindu atsisakyti nuteisto asmens atžvilgiu taikyti lygtinį paleidimą iš pataisos įstaigos, tačiau, tai neigiamai charakterizuoja asmenį, atskleidžia didesnį jo pavojingumą visuomenei ir aplinkybes, reikšmingas lygtinio paleidimo taikymui reikalauja vertinti itin atidžiai. Juo labiau, jog, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų, neteisėtas nuteistojo elgesys prasidėjo jam dar būnant nepilnamečiu, o pirmasis jo teistumas fiksuotas, kai R. J. buvo vos 18 metų, kas, įvertinus tolesnį nuteistojo elgesį, teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, jog asmuo yra linkęs nepaisyti nustatytų taisyklių ir elgesio reikalavimų.

14. Nors skunde apygardos teismui akcentuojama, kad atlikdamas bausmę Pusiaukelės namuose R. J. dirba, pragyvena iš gaunamo darbo užmokesčio, darbą turės ir lygtinio paleidimo atveju, tačiau šioje vietoje būtina pažymėti, kad būdamas laisvėje asmuo taip pat daugiausiai dirbo ir pragyvendavo iš savo oficialaus darbo užmokesčio. Tačiau, jo padarytas nusikaltimas, be kita ko, buvo susijęs ir su finansinės naudos sau siekimu, kas sudaro pagrindą manyti, kad vien tik oficialių pajamų nuteistojo asmeninių poreikių tenkinimui šiam būnant laisvėje nepakako, nuteistasis galimai stokojo lėšų paskirstymo įgūdžių ir prie gaunamo darbo užmokesčio bandė prisidėti nusikalstamu būdu. Esant šiems duomenims, abejotina, jog ir šiuo atveju vien tik darbo turėjimas gali veikti kaip apsauginis faktorius nuo galimo pakartotinio nuteistojo nusikalstamo elgesio.

15. Iš esmės analogiškai vertintini ir R. J. socialiniai ryšiai su savo artimaisiais. Juos asmuo neabejotinai palaikė ir jam inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo metu, tačiau, akivaizdu, kad nuo neteisėto elgesio jie nuteistojo nesustabdė, todėl abejotina, jog ir lygtinio paleidimo atveju jie gali paveikti nuteistojo elgesį teigiamai ir užkardyti jo galimą pakartotinį nusikalstamumą. Juo labiau, kad, sprendžiant iš skundo nagrinėjimui pateiktų duomenų visumos, ilgą laiką nuteistasis gyveno Vokietijoje, vėliau darbo reikalais vyko į Rusijos Federaciją, tokiu būdu palikdamas savo socialinius ryšius Lietuvos Respublikoje ilgam laikui. Jokių didesnių sunkumų jam tai nesukėlė.

16. Netenkinant nuteistojo skundo atkreiptinas dėmesys ir į R. J. mąstymo bei elgesio problemas. Kaip nustatyta Socialinio tyrimo išvados duomenimis, nuteistasis paskutinio nusikaltimo metu laisvėje stokojo nuoseklaus savęs realizavimo priimtinais būdais bei gebėjimo atsirinkti tinkamą elgesį skatinančią aplinką. Tvirtinti, kad toks iš esmės neigiamas nuteistojo elgesys jau yra pakitęs, nėra pagrindo, kadangi net ir šiuo metu R. J. yra linkęs save pateikti tik iš gerosios pusės, kaip auką. Paties teigimu, geba savo kontroliuoti, tačiau pokalbio su resocializacijos specialistu metu buvo stebimas nuteistojo dirglumas, jo nuotaika keitėsi priklausomai nuo pokalbio temos, nuteistasis jautriai reagavo į užduodamus klausimus, yra impulsyvus ir greitai praranda savitvardą. Įvertinus tai, kad asmuo praeityje buvo teistas už išžaginimą, teisėjų kolegija sprendžia, jog R. J. impulsyvumo valdymo problemos yra vienas iš veiksnių, galinčių paskatinti pakartotinį nuteistojo neteisėtą elgesį, todėl šis faktorius turėtų būti koreguojamas R. J. ir toliau atliekant jam skirtą laisvės atėmimo bausmę pataisos įstaigoje. Be to, skundo nagrinėjimui pateiktais duomenimis, problemų sprendime bei pasekmių apgalvojime nuteistajam kartais iškyla sunkumų dėl prognostinių įgūdžių stokos, pasekmes asmuo yra labiau linkęs suvokti sau, bet ne visuomenei. Akivaizdu, kad toks nuteistojo elgesys jį charakterizuoja neigiamai, jo teigiamos elgesio korekcijos neatskleidžia ir teisėjų kolegijai leidžia pagrįstai spręsti, kad nuteistojo pataisos procesas vis dar nėra pakankamas jo lygtiniam paleidimui iš pataisos įstaigos, ką visiškai pagrįstai sprendė ir pirmosios instancijos teismas.

17. Įvertinus aukščiau išdėstytas aplinkybes, spręsti, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino nagrinėjamo klausimo išsprendimui reikšmingas aplinkybes ar pažeidė teisės normas, reglamentuojančias lygtinio paleidimo taikymą, pagrindo nėra. Skundžiamas procesinis sprendimas priimtas įvertinus aktualią R. J. asmenybę charakterizuojančią medžiagą, kurios tinkamas įvertinimas nuteistojo skundą nagrinėjančiam teismui leidžia pagrįstai konstatuoti, kad jis vis dar neatitinka BVK nustatytų lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigų sąlygų. Jo asmenybės korekcija vis dar nėra pakankama. Šios išvados kontekste atkreiptinas nuteistojo dėmesys, jog taikyti lygtinį paleidimą yra teismo teisė, bet ne pareiga. Teismas gali lygtinai paleisti nuteistąjį, įvertinęs visumą aplinkybių ir padaręs išvadą, jog lygtinai paleistam asmeniui taikoma probacija pasieks tikslą. Tuo tarpu vertinamu atveju byloje esančių teigiamai nuteistąjį charakterizuojančių aplinkybių nepakanka daryti išvadai, kad R. J. jau gali būti taisomas neizoliuotas nuo visuomenės, o paties nuteistojo nuomonė ir noras būti lygtinai paleistam iš pataisos namų neįpareigoja teismo priimti jam palankų sprendimą.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 364 straipsnio 8 dalies 1 punktu, 9 dalimi,

nutaria:

nuteistojo R. J. skundą atmesti ir palikti galioti Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmų 2022 m. vasario 23 d. nutartį.

Nutartis neskundžiama ir įsigalioja nuo priėmimo dienos.