Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos patikslintą skundą pareiškėjai L. K. dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

atsakovė Skuodo rajono savivaldybės administracija kreipėsi į teismą patikslintu skundu prašydama: 1) panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus (toliau – ir LAGK, Komisija) 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21RE2-232 (AG2-180/17-2025) (toliau – ir Komisijos sprendimas) ir pareiškėjos L. K. skundą atmesti; 2) Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus (toliau – ir Administracija) 2025 m. birželio 13 d. (prašyme nurodyta sprendimo data 2025 m. kovo 27 d. laikytina rašymo apsirikimu) sprendimą Nr. 605 „Dėl pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“ (toliau – ir Administracijos sprendimas) palikti nepakeistą.

Pareiškėja L. K. atsiliepimo į skundą nepateikė.

2025 m. lapkričio 21 d. teismui pateikta 2025 m. lapkričio 20 d. taikos sutartis (toliau – ir Taikos sutartis), kurią prašoma patvirtinti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Nagrinėjamoje byloje kilo ginčas dėl Lietuvos administracinių ginčų komisijos 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo Nr. 21RE2-232 (AG2-180/17-2025) ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 13 d. sprendimo Nr. 605 „Dėl pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“ teisėtumo ir pagrįstumo.

Rašytiniai bylos įrodymai patvirtina, kad pareiškėja 2025 m. kovo 5 d. Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui pateikė prašymą Nr. SD3-605 skirti išmoką – pašalpą socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų. Prašyme nurodė, kad jai (duomenys neskelbtini). Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2025 m. kovo 27 d. sprendimu Nr. 605 „Dėl pašalpos socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“ pareiškėjai L. K. pašalpos neskyrė, kadangi ji gauna slaugos išlaidų ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją. Pareiškėja šį sprendimą skundė Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriui, kuris 2025 m. gegužės 9 d. sprendimu Nr. 21RE2-95 (AG2-82/13-2025) Administracijos 2025 m. kovo 27 d. sprendimą panaikino ir įpareigojo atsakovę priimti naują sprendimą.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyrius 2025 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 605 „Dėl pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“, vadovaudamasis Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T9-124 patvirtinto Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Skuodo rajono gyventojams tvarkos aprašo 66.1.2 papunkčiu, numatančiu, jog asmuo gauna individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, kurios buvo paskirtos nuo 2024 m. sausio 1 d., arba slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d., pakartotinai išnagrinėjusi pareiškėjos 2025 m. kovo 5 d. prašymą Nr. SD3-605, nusprendė L. K. neskirti vienkartinės pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų. Pareiškėja, nesutikdama su Administracijos 2025 m. birželio 13 d. sprendimu Nr. 605, vėl kreipėsi į LAGK, prašydama jį panaikinti. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyrius 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21RE2-232 (AG2-180/17-2025) pareiškėjos L. K. skundą atsakovei Skuodo rajono savivaldybės administracijai tenkino ir panaikino Administracijos 2025 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 605 „Dėl pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“ bei dar kartą įpareigojo Administraciją iš naujo išnagrinėti pareiškėjos 2025 m. kovo 5 d. prašymą Nr. SD3-605 skirti išmoką ir priimti teisės aktų reikalavimus atitinkantį sprendimą. Komisija vertino, kad tiek Administracijos 2025 m. birželio 6 d. protokolas, tiek Administracijos sprendimas patvirtina, kad pareiškėjos Prašymas netenkintas ir vienkartinė pašalpa pareiškėjai nepaskirta, vadovaujantis Tvarkos aprašo 66.1.2 papunkčio nuostata, įsigaliojusia nuo 2025 m. birželio 3 d., o Administracija pakartotinio Prašymo nagrinėjimo procese, turėjo vadovautis Tvarkos aprašo nuostatomis, galiojusiomis Prašymo pateikimo metu (2025 m. kovo 5 d.).

Atsakovė nesutikdama su Komisijos sprendimu pateikė teismui skundą, prašydama jį panaikinti ir Administracijos sprendimą palikti nepakeistą.

Dėl Taikos sutarties

2025 m. lapkričio 21 d. teisme gautas bylos šalių prašymas dėl taikos sutarties patvirtinimo, kuriame nurodoma, jog ginčo šalys nusprendė baigti bylą taikiai ir 2025 m. lapkričio 20 d. pasirašė taikos sutartį, kurią prašo patvirtinti ir bylą nutraukti.

Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 51 straipsnyje įtvirtinta ginčo šalių teisė administracinę bylą bet kurioje proceso stadijoje baigti taikos sutartimi, t. y. jų pageidaujamu būdu, nebetęsiant pradėto bylos proceso. Tačiau tai nėra absoliuti šalių teisė, nes, įtvirtindamas tokią šalių teisę, įstatymų leidėjas nustatė sąlygas, kurioms esant yra galima administracinę bylą užbaigti taikos sutartimi: 1) jei taikos sutartį sudaryti galima atsižvelgiant į ginčo pobūdį; 2) jei taikos sutartis neprieštarauja imperatyviosioms įstatymų ir kitų teisės aktų nuostatoms, viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų suinteresuotų asmenų teisių ar teisėtų interesų; 3) jei taikos sutarties dalykas yra to paties pobūdžio, kaip ir skunde (prašyme) nurodyti reikalavimai (ABTĮ 51 straipsnio 1 dalis).

Aiškindamas šią teisės normą, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – LVAT) yra pažymėjęs, kad taikos sutarties sudarymas savaime reiškia, kad tarp šalių yra kilęs konfliktas ir šalys siekia jį išspręsti. Taigi taikos sutarties esmė – tarpusavio kompromiso radimas, nes gana dažnai šalys, siekdamos bendro sprendimo, atsisako tam tikrų jų pozicijas išskiriančių argumentų, reikalavimų ir taip kiek atitolsta nuo pradinės ginčo pozicijos, siekiant rasti bendrų problemos sprendimo būdų (žr., pvz., LVAT 2015 m. balandžio 9 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-1466-492/2015; 2015 m. balandžio 27 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-721-502/2015). Taigi, sudarydamos taikos sutartį, šalys abipusiu susitarimu sulygsta dėl jos sąlygų, nustato savo teisių ir pareigų balansą, t. y. tokia sutartimi realizuojamas dispozityvumo principas, šalių teisė įstatymo nustatytose ribose laisva valia disponuoti savo materialiosiomis bei procesinėmis teisėmis. Tačiau dispozityvumo principas nėra absoliutus, nes šalių veiksmus kontroliuoja teismas. Dispozityvumas materialiojoje teisėje taip pat nėra absoliutus. Šalys, sudarydamos sutartį, negali nepaisyti imperatyviųjų teisės normų, riboti ar kitaip pažeisti trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų; nemažai klausimų įstatyme reguliuojami įsakmiai ir šalys savo susitarimu negali šito keisti. Be to, tam tikri santykiai vienaip ar kitaip liečia kitų visuomenės narių ar visos visuomenės interesus. Tokie materialieji santykiai, jų atsiradimas, raida ir pabaiga nėra vien tik privatus šalių reikalas. Kilus ginčui iš tokių materialiųjų santykių, byla taip pat nėra vien tik privati, nes jos baigtis paveiks ir visuomenės (viešąjį) interesą. Taikos sutartis gali būti sudaroma ir tvirtinama tik teismui pareikštų reikalavimų apimtimi, taikos sutarties sąlygos negali būti faktų konstatuojamosios bei sąlyginės (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019). LVAT taip pat yra akcentavęs, kad teismas vykdo teisingumą, taigi jam ex officio (pagal pareigas) tenka pareiga užtikrinti, jog įstatymai nebūtų pažeidžiami į teisminę kontrolę patenkančiuose teisiniuose santykiuose, t. y. kad teismo procesiniais sprendimais nebūtų įtvirtintas neteisėtumas. Dėl to teismas, esant šalių sudarytai taikos sutarčiai, prieš tvirtindamas ją, privalo įsitikinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms įstatymo normoms ar viešajam interesui, nepažeidžia trečiųjų asmenų teisių ir teisėtų interesų, ar taikos sutarties sąlygos atitinka taikos sutarties šalių valią (žr., pvz., LVAT 2019 m. spalio 2 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eAS-441-492/2019).

Nagrinėjamu atveju, bylos šalių pasirašytos ir teismui pateiktos Taikos sutarties 2 punkte įtvirtinta, kad pareiškėja pareiškia, patvirtina ir pripažįsta, jog atsakovės 2025 m. kovo 27 d. sprendimas Nr. 605 „Dėl pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“, kuriuo L. K. neskirta vienkartinė socialinė pašalpa, yra teisėtas ir pagrįstas ir nereikalauja vykdyti 2025 m. Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimo administracinėje byloje Nr. AG2-180/17-2025.

Akcentuotina, jog įsiteisėjęs teismo sprendimas turi šias esmines savybes: 1) teismo sprendimo privalomumas; 2) res judicata (lot. k. teismo galutinai išspręstas klausimas, t. y. draudimas pareikšti tapatų ieškinį) galia; 3) teismo sprendimo prejudicinė galia. Įsiteisėjusio teismo sprendimo privalomumo principas įtvirtintas ABTĮ 16 straipsnyje. Teismo sprendimo privalomumas visiems asmenims visų pirma reiškia jo privalomumą dalyvavusiems byloje asmenims; įsiteisėjęs teismo sprendimas yra privalomas nedalyvavusiems byloje asmenims ta prasme, kad jie turi elgtis taip, kaip to reikalauja įsiteisėjęs teismo sprendimas. Įsiteisėjusio teismo sprendimo res judicata ir prejudicinė galia įtvirtinta ABTĮ 98 straipsnio 4 dalyje: sprendimui įsiteisėjus, šalys ir kiti proceso dalyviai, taip pat jų teisių perėmėjai nebegali iš naujo pareikšti teisme tų pačių reikalavimų tuo pačiu pagrindu, taip pat kitoje byloje ginčyti teismo nustatytų faktų ir teisinių santykių.

Analogiški įsiteisėjusio sprendimo materialieji ir procesiniai teisiniai padariniai numatyti ir Lietuvos Respublikos ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo tvarkos įstatymo 22-23 straipsniuose, todėl vertintina, kad ikiteisminio administracinių ginčų nagrinėjimo institucijos – Lietuvos administracinių ginčų komisijos priimti sprendimai turi privalomumo ir vykdytinumo savybes. Pabrėžtina, kad pagal Konstituciją, inter alia jos 109 straipsnio 1 dalį, aiškinamą kartu su inter alia iš konstitucinio teisinės valstybės principo kylančiu teisingumo principu, vykdant teisingumą priimtų ir įsiteisėjusių, t. y. res judicata galią įgijusių, teismo sprendimų privalomumas yra konstitucinė vertybė (Konstitucinio Teismo 2022-02-10 nutarimas, 2024-11-07 nutarimas).

Remiantis tuo, kas išdėstyta, spręstina, kad Lietuvos administracinių ginčų komisijos sprendimo nevykdymas negali būti bylos šalių susitarimo objektu. Vertintina, kad šiuo atveju teismui tvirtinti pateikta Taikos sutartis prieštarauja imperatyvioms teisės normoms ir teisingumo principui. Atsižvelgiant į tai, prašymas patvirtinti Taikos sutartį netenkintinas ir byla nagrinėtina iš esmės.

Dėl ginčijamų sprendimų teisėtumo

Atsakovė nesutikimą su Komisijos sprendimo argumentais grindžia tuo, kad remiantis Tvarkos aprašo 66.1.2 papunkčiu išmoka yra skiriama (duomenys neskelbtini) ligomis sergantiems, išskyrus asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas bei slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, o atliktas Tvarkos aprašo 66.1.2 papunkčio pakeitimas nepablogino pareiškėjos teisinės padėties.

Byloje nėra ginčo, kad pareiškėja (duomenys neskelbtini) ir, kad Administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. kovo 6 d. sprendimu Nr. SD19-85 „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos skyrimo“ pareiškėjai skirta individualios pagalbos teikimo išlaidų tikslinė kompensacija už laikotarpį nuo 2025 m. vasario 27 d. iki 2026 m. vasario 26 d. Siekiant išsiaiškinti, ar Administracija 2025 m. birželio 13 d. sprendimu pagrįstai netenkino pareiškėjos 2025 m. kovo 5 d. prašymo Nr. SD3-605 skirti vienkartinę pašalpą nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų, reikalinga nustatyti, ar pareiškėja atitiko Tvarkos aprašo 6.1.2 papunktyje nustatytą sąlygą.

Ginčo teisinius santykius reglamentuoja Skuodo rajono savivaldybės tarybos 2023 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T9-124 patvirtintas Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Skuodo rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašas (taikoma redakcija, galiojusi nuo 2024 m. liepos 1 d. iki 2025 m. birželio 3 d. prašymo pateikimo metu (2025 m. kovo 5 d.), Lietuvos Respublikos tikslinių kompensacijų įstatymas ir Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymas.

Paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 4 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad Piniginę socialinę paramą savivaldybės teikia vykdydamos savarankiškąją savivaldybių funkciją, kuri yra finansuojama iš savivaldybių biudžetų lėšų. Pagal šio įstatymo 4 straipsnio 2 dalį savivaldybės taryba tvirtina piniginės socialinės paramos teikimo tvarkos aprašą, kuriame nustato: piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo tvarką (prašymų-paraiškų priėmimo; trūkstamų dokumentų pateikimo; duomenų apie turtą pateikimo; piniginės socialinės paramos skyrimo ir mokėjimo; prašymus-paraiškas pateikusių asmenų informavimo apie piniginės socialinės paramos skyrimą ar neskyrimą; neteisėtai gautos ar išmokėtos piniginės socialinės paramos išskaičiavimo; paskirtos, bet laiku neatsiimtos piniginės socialinės paramos, taip pat mirus asmeniui, kurio vardu bendrai gyvenantiems asmenims mokama piniginė socialinė parama, arba mirus vienam gyvenančiam asmeniui paskirtos ir iki kito mėnesio po jo mirties neišmokėtos piniginės socialinės paramos išmokėjimo procedūras); pagrindus, kai socialinė parama skiriama kitais šiame įstatyme nenumatytais atvejais (skiriama vienkartinė, tikslinė, periodinė, sąlyginė pašalpa; apmokama skola už būstą; kompensuojamos išlaidos už didesnį karšto ir geriamojo vandens kiekį, negu šiame įstatyme nustatytas normatyvas; kompensuojamos šiame įstatyme nenurodytos būsto išlaikymo išlaidos ir kita) ir kuriems esant ši parama didinama, mažinama, skiriama ne visiems bendrai gyvenantiems asmenims, sustabdomas, nutraukiamas ar atnaujinamas jos mokėjimas; bendruomeninių organizacijų ir (ar) religinių bendruomenių, ir (ar) religinių bendrijų, ir (ar) kitų nevyriausybinių organizacijų atstovų, ir (ar) gyvenamosios vietovės bendruomenės narių, ir (ar) seniūnaičių, ir (ar) kitų suinteresuotų asmenų pasitelkimo dalyvauti svarstant klausimus dėl piniginės socialinės paramos skyrimo tvarką bei jų teises ir pareigas.

Skuodo rajono savivaldybės taryba 2023 m. birželio 30 d. sprendimu Nr. T9-124 patvirtino Piniginės socialinės paramos teikimo nepasiturintiems Skuodo rajono savivaldybės gyventojams tvarkos aprašą, kurio 66.1.2 papunktyje numatė, jog vienkartinė pašalpa gali būti skiriama vieną kartą per kalendorinius metus, patekus į sunkią materialinę padėtį, nevertinant turimo turto ir neatsižvelgiant į gaunamas pajamas – sergantiems (duomenys neskelbtini) ligomis (išskyrus asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas bei slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.), jeigu per 12 mėnesių iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta medicininė operacija, taikomas spindulinis, chemoterapinis, biologinis ar imunoterapinis gydymas), – 10 BSI dydžio, įvertinus susidariusią padėtį, pridedant pažymą iš gydymo įstaigos ar šeimos gydytojo.

Pareiškėja Prašymą dėl vienkartinės išmokos skyrimo Administracijai pateikė 2025 m. kovo 5 d., o priimant ginčijamą sprendimą Administracija vadovavosi Tarkos aprašo 66.1.2 papunkčio redakcija, kuri galioja nuo 2025 m. birželio 3 d., kas iš esmės lėmė tai, jog Komisija 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu panaikino Administracijos sprendimą.

Pagal bendrą taisyklę administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) taikoma tik tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie susiklosto (atsiranda) po jos įsigaliojimo ir iki normos galiojimo pabaigos, išskyrus kai kurias išimtis (kai norma (norminis teisės aktas) galioja atgal). Todėl normų (norminių teisės aktų) galiojimo laike bendru principu laikytinas taip vadinamas normos perspektyvaus galiojimo principas, kuris reiškia, kad administracinės teisės norma (norminis teisės aktas) nuo įsigaliojimo momento galioja tik į „priekį“ ir iki jo įsigaliojimo kilusioms teisėms ir pareigoms netaikoma, t. y. netaikoma tiems administraciniams teisiniams santykiams, kurie kilo ir egzistavo iki jos priėmimo. Tokia nuostata (taisyklė) laikytina patikima viešųjų santykių subjektų teisių ir pareigų bei teisėtumo užtikrinimo garantija (žr. pvz. LVAT 2012 m. rugpjūčio 30 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A662-2628/2012). Tuo tarpu atgalinio veikimo galią turinčio teisės akto priėmimas būtų galimas, jei tai nurodyta pačiame teisės akte ir jei toks teisės aktas teisės subjektams nepablogintų teisinės padėties (žr. pvz. LVAT 2012 m. birželio 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A525-1568/2012).

Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytą principo lex retro non agit sampratą, akivaizdu, jog atsakovė ginčijamu sprendimu vertindama L. K. Prašymą skirti išmoką, nepagrįstai ir neteisėtai vadovavosi Tvarkos aprašo nuostatomis, kurios įsigaliojo nuo 2025 m. birželio 3 d. Tačiau išanalizavus ir palyginus Tvarkos aprašo redakcijų pakeitimus, šis Administracijos padarytas pažeidimas vertintinas kaip formalus, nes jis niekaip neįtakojo (nepablogino) pareiškėjos teisinės padėties.

Administracija teisiniu skundžiamo 2025 m. birželio 13 d. sprendimo pagrindu nurodė Tvarkos aprašo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025 m. birželio 3 d. 66.1.2 papunktį, kuriame išdėstyta, jog vienkartinė išmoka gali būti skiriama sergantiems (duomenys neskelbtini) ligomis (išskyrus asmenis, gaunančius individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, kurios buvo paskirtos nuo 2024 m. sausio 1 d., arba slaugos ar priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslines kompensacijas, kurios buvo paskirtos iki 2023 m. gruodžio 31 d.), jeigu per 12 mėnesių iki kreipimosi ar kreipimosi metu buvo ar yra taikomas aktyvus gydymas (atlikta medicininė operacija, taikomas spindulinis, chemoterapinis, biologinis ar imunoterapinis gydymas) – 10 BSI dydžio, įvertinus susidariusią padėtį, pridedant pažymą iš gydymo įstaigos ar šeimos gydytojo.

Pagal Tikslinių kompensacijų įstatymo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2024 m. sausio 1 d. 3 straipsnį teisę gauti individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensaciją turi asmenys, kuriems Asmens su negalia teisių apsaugos pagrindų įstatymo nustatyta tvarka nustatytas individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikis, o pagal to paties įstatymo redakcijos, galiojusios iki 2023 m. gruodžio 31 d. 3 straipsnį, teisę gauti slaugos išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis (1 dalis), ir teisę gauti priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinę kompensaciją turi asmenys, kuriems yra nustatytas specialusis nuolatinės priežiūros (pagalbos) poreikis (2 dalis). Taigi iš aptarto teisinio reglamentavimo matyti, jog iki 2023 m. gruodžio 31 d. galiojusios Tikslinių kompensacijų įstatymo sąvokos „slaugos išlaidų tikslinė kompensacija“ ir „priežiūros (pagalbos) išlaidų tikslinė kompensacija“ nuo 2024 m. sausio 1 d. įvardijamos vienu pavadinimu kaip „individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija“. Todėl atsakovė Tvarkos aprašo redakcijos, įsigaliojusios nuo 2025 m. birželio 3 d. 66.1.2 papunktyje papildomai paaiškinusi šių sąvokų galiojimą laiko atžvilgiu, nepablogino pareiškėjos, siekiančios gauti išmoką teisinės padėties. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjai nuo 2025 m. vasario 27 d. jau buvo mokama individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacija, pareiškėja Prašymo pateikimo metu neatitiko Tvarkos aprašo 66.1.2 papunkčio reikalavimo, nes jame buvo įtvirtinta išimtis, numatanti, jog vienkartinė išmoka nemokama asmenims sergantiems (duomenys neskelbtini) ligomis, gaunantiems individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijas, kurios iki 2023 m. gruodžio 31 d. buvo įvardijamos kaip slaugos ir priežiūros (pagalbos) tikslinės kompensacijos.

Teismo vertinimu, Administracija išsamiai ištyrė bei įvertino pareiškėjos teiktą Prašymą ir priėmė pagrįstą 2025 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 605. Be to, pažymėtina, kad Administracija, vertindama Prašymą, turi užtikrinti, kad būtų laikomasi Paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo 3 straipsnyje nurodytų principų, vienas iš jų yra lygių galimybių – piniginė socialinė parama teikiama užtikrinant nepasiturinčių gyventojų lygybę. Taigi, Administracija visus pateiktus Prašymus turi vertinti vienodai pagal teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Įvertinus ginčui taikytiną teisinį reglamentavimą, laikytina, kad nors Administracijos sprendimas priimtas vadovaujantis Tvarkos aprašo nuostatomis, kurios buvo patikslintos 2025 m. gegužės 29 d., t. y. po Prašymo pateikimo, tačiau ši aplinkybė pareiškėjos teisinės padėties nepablogino, todėl spręstina, jog ginčijamu Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimu Nr. 21RE2-232 (AG2-180/17-2025) L. K. skundas buvo tenkintas nepagrįstai.

Atsižvelgiant į ginčo teisinius santykius reglamentuojančių teisės aktų nuostatas, bendruosius teisės principus ir išdėstytas faktines aplinkybes, atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos patikslintas skundas pripažintinas pagrįstu, todėl tenkintas – Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimas Nr. 21RE2-232 (AG2-180/17-2025) naikintinas, o pareiškėjos skundas atmestinas, paliekant galioti Skuodo rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus 2025 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 605 „Dėl pašalpos nepasiturintiems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 51 straipsnio 4 dalis, 84 straipsniu, 86-87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

prašymo patvirtinti L. K. ir Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2025 m. lapkričio 20 d. taikos sutartį netenkinti.

Atsakovės Skuodo rajono savivaldybės administracijos patikslintą skundą patenkinti.

Panaikinti Lietuvos administracinių ginčų komisijos Klaipėdos apygardos skyriaus 2025 m. rugsėjo 10 d. sprendimą Nr. 21RE2- (AG2-180/17-2025) ir L. K. skundą atmesti.

Skuodo rajono savivaldybės administracijos 2025 m. birželio 13 d. sprendimą Nr. 605 „Dėl pašalpos socialiai remtiniems asmenims iš savivaldybės biudžeto lėšų“ neskirti vienkartinės materialinės pašalpos palikti nepakeistą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.