Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmų teisėja Irena Varžinskienė rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos (duomenys neskelbtini) skundą atsakovui Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriui dėl ekonominės sankcijos dydžio sumažinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

šalys teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką joms pranešta teisės aktų nustatyta tvarka, byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka.

Motyvuojamoji dalis

Skundas tenkinamas visiškai.

Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimu dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-8/20149 (duomenys neskelbtini) už pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje, buvo paskirta 1 400 Eur dydžio ekonominė sankcija. Ši sankcija pareiškėjai skirta už tai, kad 2019 m. kovo 21 d. vykusio planinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, jog pareiškėja nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. kovo 21 d. išgavo 44 018 m³ požeminio vandens, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 5-7).

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) prašo sumažinti ekonominės sankcijos, paskirtos Nutarimu, dydį. Nors Bendrovė teismui pateiktame prašyme nesuformulavo prašymo perkvalifikuoti pareiškėjos pažeidimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalies į Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį, tačiau iš prašymo turinio matyti, jog dėstydama pažeidimo aplinkybes pareiškėja teigia, jog patikslinus vandens skaitiklių duomenis nustatyta, jog iki 2019 m. gegužės 31 d. (duomenys neskelbtini) išgavo 8 082 m³ vandens, o ne 44 018 m³ , šie neatitikimai gavosi dėl techninės skaičiavimo klaidos. Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalyje yra numatyta, jog vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 10 000 m³ ir daugiau, bet mažiau kaip 100 000 m³ vandens, užtraukia baudą nuo 1400 Eur iki 3 000 Eur, o to paties straipsnio 2 dalyje yra įtvirtinta, kad vandens telkinių naudojimas vandeniui išgauti neturint tam teisės, kai neturint tam teisės išgauta 1 000 m³ ir daugiau, bet mažiau kaip 10 000 m³ vandens, užtraukia baudą nuo 850 Eur iki 1 400 Eur. Taigi, šiuos pažeidimus atribojantis požymis yra išgauto vandens kiekis. Nagrinėjamu atveju pareiškėja, dėstydama pažeidimo aplinkybes, nurodo, jog realiai išgavo mažiau nei 10 000 m³ vandens, o Nutarime nurodyta, jog vandens išgauta daugiau nei 10 000 m³, todėl teismas vertina, jog Bendrovė prašo perkvalifikuoti pažeidimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalies į Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį ir paskirti švelnesnę ekonominę sankciją.

Bylos duomenys patvirtina, kad 2019 m. kovo 21 d. vykusio planinio patikrinimo (duomenys neskelbtini) metu nustatyta, jog pareiškėja nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. kovo 21 d. iš nuosavo artezinio požeminio vandens gręžinio išgavo 44 018 m³ požeminio vandens, panaudoto ūkinei – komercinei veiklai, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas (b. l. 27-28). Išgauto vandens kiekis buvo nustatytas įvertinus pareiškėjos pateiktuose vandens sunaudojimo aktuose esančius duomenis (b. l. 29, 30). Šiuose aktuose nurodoma, kad nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. 31 d. Bendrovė išgavo 44 018 m³ vandens. Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, 2019 m. balandžio 15 d. (duomenys neskelbtini) surašytas juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo protokolas Nr. PAN-8/2019 pagal Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalį (b. l. 24-26). Nutarimu Bendrovei už šiame straipsnyje numatyto pažeidimo padarymą paskirta 1 400 Eur dydžio ekonominė sankcija (b. l. 5-7). Priimant šį nutarimą buvo vadovautasi 2019 m. kovo 21 d. patikrinimo akto Nr. PA37-55 duomenimis.

Pareiškėja (duomenys neskelbtini) neginčija skundžiamu nutarimu konstatuotų aplinkybių, jog požeminis vanduo Bendrovėje buvo išgaunamas, neturint Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties. Iš pareiškėjos pateiktų vandens sunaudojimo akto pagal vandens skaitiklį MTKD (MTKDI) DN 40 Nr. 8 ZRI00 1170 3366 bei šio skaitiklio fotonuotraukų matyti, jog iki 2019 m. gegužės 31 d. Bendrovėje sunaudota (išgauta) 8082 m³ vandens (b. l. 9, 10). Tuo tarpu 2019 m. kovo 21 d. vykusio planinio patikrinimo metu pateiktuose minėto skaitiklio vandens sunaudojimo aktuose nurodyta, kad iki 2019 m. kovo 31 d. sunaudota 44 018 m³ vandens (b. l. 29, 30). Palyginus šiuos aktus matyti, jog patikrinimo metu pateiktame akte surodyta 10 kartų didesnis sunaudoto vandens kiekis nei teismui pateiktame akte, pvz., patikrinimo metu pateiktame akte nurodoma, jog iki 2019 m. sausio 31 d. suvartota 24252 m³ vandens, o teismui pateiktame akte – jog sunaudota 2425 m³ vandens. Atsižvelgdamas į pateiktas vandens skaitiklio fotonuotraukas bei įvertinęs pareiškėjos bei atsakovo procesiniuose dokumentuose nurodytus argumentus, teismas laiko, jog 2019 m. kovo 21 d. vykusio planinio patikrinimo metu šį patikrinimą atliekančiam pareigūnui pateiktuose vandens sunaudojimo aktuose yra įsivėlusi techninė klaida. Laikytina, jog iki 2019 m. kovo 31 d. Bendrovė realiai išgavo 4 401 m³ vandens.

Byloje nustačius aplinkybę, jog iki 2019 m. kovo 21 d. realiai buvo išgauta mažiau nei 10 000 m³ vandens, yra pagrindas perkvalifikuoti (duomenys neskelbtini) padarytą pažeidimą iš Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalies į 124 straipsnio 2 dalį.

Įvertinęs aukščiau nurodytas aplinkybes, teismas konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. kovo 21 d. išgavo 4 401 m³ požeminio vandens, neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo naudoti požeminio vandens išteklius ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, taip pažeisdama Lietuvos Respublikos žemės gelmių įstatymo 12 straipsnio 1 dalies nuostatas, bei padarė teisės pažeidimą, numatytą Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje.

Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje yra numatyta, jog šioje straipsnio dalyje numatytas pažeidimas užtraukia baudą nuo 850 Eur iki 1 400 Eur.

Nagrinėjamu atveju (duomenys neskelbtini) atsakomybę dėl padaryto pažeidimo, numatyto Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje, sunkinančių aplinkybių nenustatyta. Bendrovės atsakomybę lengvina tai, kad pareiškėja padėjo tyrimo metu; savo noru ėmėsi visų būtinų veiksmų, siekdamas užkirsti kelią žalingiems pažeidimo padariniams arba juos sumažinti, t. y. sudarė sutartį su (duomenys neskelbtini) dėl gėlo požeminio vandens vandenvietės išteklių aprobavimo ir vandenvietės apsaugos zonos nustatymo geologinio projekto parengimo, kad galėtų gauti Lietuvos geologijos tarnybos leidimą naudoti požeminio vandens išteklius (b. l. 17).

Aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsnis nustato, kad skundą dėl nutarimo skirti ekonominę sankciją nagrinėjantis teismas, atsižvelgdamas į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, mastą, atsakomybę lengvinančias ir kitas reikšmingas aplinkybes, dėl kurių atitinkama bauda teisės pažeidėjui būtų akivaizdžiai per didelė ir neproporcinga (neadekvati) padarytam teisės pažeidimui ir dėl to neteisinga, bei vadovaudamasis teisingumo ir protingumo principais, turi teisę skirti mažesnę baudą, negu šio įstatymo nustatyta minimali bauda už juridinio asmens padarytą teisės pažeidimą.

Konstitucinis Teismas, aiškindamas proporcingumo principą, 2000 m. gruodžio 6 d. nutarime yra nurodęs, jog teisingumo ir teisinės valstybės konstituciniai principai reiškia tai, kad tarp siekiamo tikslo ir priemonių šiam tikslui pasiekti, tarp teisės pažeidimų ir už šiuos pažeidimus nustatytų nuobaudų turi būti teisinga pusiausvyra (proporcija), šie principai neleidžia nustatyti už teisės pažeidimus tokių nuobaudų, kurios būtų akivaizdžiai neproporcingos teisės pažeidimui bei siekiamam tikslui. Šis teismas 2001 m. spalio 2 d. nutarime yra konstatavęs, kad už teisės pažeidimus valstybės nustatomos poveikio priemonės turi būti proporcingos teisės pažeidimui, jos turi atitikti siekiamus teisėtus ir visuotinai svarbius tikslus, tačiau neturi asmens varžyti akivaizdžiai labiau negu reikia šiems tikslams pasiekti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pateikęs išaiškinimą, jog šiuolaikinė teisės samprata remiasi aiškiu teisės ir įstatymo skyrimu, pripažįstant teisę fundamentalesniu dalyku negu įstatymas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad tuo atveju, kai pagal faktines bylos aplinkybes, visuotinai pripažintus teisės principus, akivaizdu, jog sprendimas konkretaus socialinio konflikto atžvilgiu bus formalus, bet neteisingas, būtina pirmumą teikti bendrajai teisės sampratai (2007 m. liepos 5 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A17-773/2007). Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo aiškinimu, nuo teisingumo principo, kaip universalaus bendrojo teisės principo, neatskiriamas proporcingumo principas, kurio esmė yra tai, kad pritaikyta neigiama poveikio priemonė turi atitikti padarytą pažeidimą. Tačiau teisės teorijoje ir teisminėje praktikoje pripažįstama, kad teisingumo principas reikalauja, jog asmuo, padaręs priešingą teisei veiką, neišvengtų ir atsakomybės. Be to, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, aiškindamas proporcingumo principo taikymą, yra nurodęs, kad būtina rasti balansą tarp padaryto pažeidimo ir taikytos poveikio priemonės dydžio. Todėl sprendžiant dėl proporcingumo principo taikymo, turi būti atsižvelgta į ūkio subjekto finansinę padėtį; nustatant mažesnį mokestį, turi būti siekiama, kad nebūtų visiškai išvengta atsakomybės arba ji nebūtų tiek lengva, kad nepadarytų poveikio pažeidimą padariusiam asmeniui bei padarytų atgrasantį poveikį kitiems asmenis, paliktas galioti mokesčio dydis būtų pakankamai svarus, tačiau nevaržytų asmens, nei būtina tikslams pasiekti (2016 m. kovo 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-298-556/2016).

Teismas, įvertinęs byloje nustatytas faktines aplinkybes, (duomenys neskelbtini) padaryto pažeidimo pobūdį, taip pat įvertinęs faktą, jog nors laikotarpiu nuo 2018 m. spalio 15 d. iki 2019 m. kovo 21 d. pareiškėja išgavo ir naudojo požeminį vandenį neturėdama Lietuvos geologijos tarnybos išduoto leidimo ir sudarytos išteklių naudojimo sutarties, tačiau vykdė paimamo vandens apskaitą pagal skaitiklio rodmenis už naudojimąsi gėlo požeminio vandens ištekliais, ėmėsi veiksmų pažeidimams pašalinti, teisės aktų pažeidimo bylos metu bendradarbiavo su aplinkos apsaugos pareigūnais, sprendžia, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas Bendrovei paskirti švelnesnę, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalyje, baudą. Svarbu ir tai, kad nenustatyta pareiškėjos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, nėra duomenų, kad dėl padarytų teisės pažeidimų būtų kilusių žalingų padarinių aplinkai ir žmonėms. Atsižvelgus į taikomą teisinį reglamentavimą bei teisminę praktiką, aukščiau nurodytas aplinkybes bei vadovaujantis teisingumo, protingumo ir proporcingumo principais, sprendžiama, jog nagrinėjamu atveju įstatymo numatytos ekonominio poveikio priemonės tikslui pasiekti pakanka mažesnio dydžio baudos, nei numatyta Aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalies sankcijoje. Nustatydamas skiriamos ekonominės sankcijos dydį, teismas vertina tai, kad bauda turi būti svari ir daryti atgrasantį bei užkardomąjį poveikį tiek pažeidimą padariusiai pareiškėjai, tiek ir kitiems juridiniams asmenims.

Remdamasis byloje nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir įvertinęs jas patvirtinančius įrodymus, teismas sprendžia, jog pakankama ir pagrįsta, padarytus teisės pažeidimus atitinkanti bei prevencinį poveikį daranti poveikio priemonė yra pareiškėjai (duomenys neskelbtini) skiriama 700 Eur dydžio bauda.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 52 straipsniu, Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86 ir 87 straipsniais, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu,

nusprendžia:

skundą tenkinti visiškai.

Pakeisti Aplinkos apsaugos departamento prie Aplinkos ministerijos Teisės departamento Panevėžio administracinių bylų nagrinėjimo skyriaus vyriausiojo valstybinio aplinkos apsaugos inspektoriaus G. K. 2019 m. gegužės 22 d. nutarimą dėl sankcijos skyrimo juridinio asmens padaryto aplinkos apsaugą ir gamtos išteklių naudojimą reglamentuojančių teisės aktų pažeidimo byloje Nr. PAN-8/20149, perkvalifikuoti (duomenys neskelbtini) padarytą teisės pažeidimą iš Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 3 dalies į Lietuvos Respublikos aplinkos apsaugos įstatymo 124 straipsnio 2 dalį ir už šio teisės pažeidimo padarymą paskirti (duomenys neskelbtini) 700 Eur (septynių šimtų eurų) baudą.

Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliaciniu skundu gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui per Regionų apygardos administracinio teismo Panevėžio rūmus.