- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2011-06-15
- Bylos Nr.
- 1A-394-312-2011
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjai
- Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė (pirm.), Audronė Kartanienė, Arūnas Kisielius
- Nuteistasis
- UAB „NTT S. B.“
- Advokatai
- Giedrius Baziulis
- Kategorijos
Pranešėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė Baudžiamoji byla Nr. 1A-394/2011
Teisėjas Alenas Piesliakas Procesinio sprendimo kategorija: 1.1.6.6;
1.2.29.1; 2.3.6.4.4; 2.4.6.
2011 m. birželio 15 d.
Vilnius
Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš
viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio, kuriuo J. V. G., padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą ir baudžiamoji byla nutraukta. Laidavimo terminas nustatytas dvejiems metams, laiduotoja paskirta A. G..
J. V. G., vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisintas jam nepadarius veikos, turinčios požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
UAB „NTT S. B.“ pripažinta kalta padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. ir jai paskirta 40 MGL dydžio, t. y. 5200,00 Lt bauda.
UAB „NTT S. B.“, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 303 str. 5 d. 1 p., išteisinta jai nepadarius veikos, turinčios požymių nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Aprašomoji dalis
nustatė:
J. V. G. nuteistas už tai, kad, atstovaudamas UAB „NTT S. B.“ interesus ir veikdamas šio juridinio asmens vardu, pagamino netikrą dokumentą, t. y. jis, veikdamas pagal išankstinį susitarimą su kitu asmeniu, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje byloje, dėl PVM sąskaitos-faktūros suklastojimo, laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio, tiksliai nenustatytoje vietoje, pateikė šiam asmeniui UAB „NTT S. B.“ rekvizitus ir duomenis, kas turi būti įrašyta PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodama UAB „NTT S. B.“. Šis asmuo iš J. V. G. gautus duomenis pateikė kitam asmeniui, kurio atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas kitoje byloje, o šis nenustatytu laiku ir vietoje į savo vadovaujamos UAB „L.“ vardu išrašytą 2007 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LTU Nr. (duomenys neskelbtini), įrašė J. V. G. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „L.“ pardavė UAB „NTT S. B.“ reklamos paslaugų už 58 569,30 Lt, tame tarpe 8 934,30 Lt PVM, po to pasirašė šioje PVM sąskaitoje-faktūroje kaip UAB „L.“ direktorius ir šį netikrą dokumentą perdavė J. V. G.. Pastarasis, žinodamas, kad PVM sąskaitoje-faktūroje nurodytos reklamos paslaugos nėra suteiktos, pateikė ją UAB „NTT S. B.“ direktorei, kuri nežinodama, kad PVM sąskaita- faktūra yra netikra, pasirašė šioje PVM sąskaitoje-faktūroje.
J. V. G. ir UAB „NTT S. B.“ buvo kaltinami tuo, kad J. V. G., būdamas UAB „NTT S. B.“, į. k. (duomenys neskelbtini), atsakingu asmeniu – akcininku ir įmonės projektų vadovu, veikdamas šio juridinio asmens naudai ir interesais, 2007 m. spalio-gruodžio mėnesiais, Vilniaus mieste, tiksliai nenustatytu laiku ir vietoje, veikdamas bendrininkų grupėje su organizuota grupe, susidedančia iš V. M. ir V. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai, turėdamas tikslą apgaule panaikinti UAB „NTT S. B.“ turtinę prievolę sumokėti PVM į valstybės biudžetą bei panaikintą mokėtino PVM sumą įgyti savo ir bendrininkų naudai, pasikėsino suklastoti tikrus dokumentus bei juos panaudoti, ir taip pasikėsino apgaule savo ir bendrininkų naudai įgyti svetimą turtą - 8 934,30 Lt į Lietuvos Respublikos valstybės biudžetą mokėtino PVM bei UAB „NTT S. B.“ naudai panaikinti prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą:
2007 m. spalio mėnesį V. K. pasiūlius už tiksliai nenustatyto dydžio piniginį atlygį pateikti J. V. G. atstovaujamai UAB „NTT S. B.“ PVM sąskaitų-faktūrų su įrašytais melagingais duomenimis apie tariamai UAB „NTT S. B.“ parduotas paslaugas bei tokiu būdu apgaule sumažinti bei įgyti šios bendrovės valstybės biudžetui mokėtiną PVM, J. V. G. sutiko tokias žinomai netikras PVM sąskaitas-faktūras iš V. K. įsigyti ir įtraukti jas į UAB „NTT S. B.“ buhalterinę apskaitą bei laikotarpiu nuo 2007 m. spalio mėnesio iki 2007 m. gruodžio mėnesio, pateikė V. K. UAB „NTT S. B.“ rekvizitus ir nurodė, kokios paslaugos turi būti nurodytos PVM sąskaitose-faktūrose kaip tariamai parduodamos UAB „NTT S. B.“. V. K. iš J. V. G. gautus duomenis pateikė V. M., kuris nenustatytu laiku ir vietoje į organizuotos grupės narių faktiškai valdomos ir realiai jokios veiklos nevykdančios UAB „L.“ 2007 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitą-faktūrą, serija LTU Nr. (duomenys neskelbtini), kompiuterio pagalba įrašė J. V. G. pateiktus žinomai melagingus duomenis, neva UAB „L.“ pardavė UAB „NTT S. B.“ reklamos paslaugų už 58 569,30 Lt, tame tarpe 8 934,30 Lt PVM, po to pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „L.“ direktorius ir šį netikrą dokumentą per V. K. perdavė J. V. G. Pastarasis žinodamas, kad pagal V. K. jam pateiktą minėtą UAB „L.“ PVM sąskaitą-faktūrą sandoris nėra realiai įvykęs, pateikė ją UAB „NTT S. B.“ direktorei Vaivai K. S., kuri, nežinodama apie vykdomą nusikalstamą veiką, pasirašė minėtame dokumente kaip UAB „NTT S. B.“ direktorė ir pateikė minėtą PVM sąskaitą-faktūrą buhalterinę apskaitą tvarkančiam asmeniui, taip pat nežinančiam apie vykdomą nusikalstamą veiką, nurodydama šį netikrą dokumentą įtraukti į UAB „NTT S. B.“ buhalterinę apskaitą ir PVM deklaraciją. J. V. G., imituodamas UAB „NTT S. B.“ atsiskaitymą su UAB „L.“ už tariamai šios įmonės parduotas paslaugas, 2007 m. gruodžio 6 d. mokėjimo pavedimu iš UAB „NTT S. B.“ sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini), esančios AB „SEB banke“, į UAB „L.“ sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią UAB „Medicinos banke“, pervedė 58 569,30 Lt, tame tarpe 8 934,30 Lt PVM, po to V. M. Vilniaus mieste išgryninęs UAB „NTT S. B.“ pervestus pinigus, pagal iš anksto su J. V. G. sutartas apgaule įgytos PVM sumos pasidalinimo proporcijas, minėtus pinigus Vilniaus mieste padalino tarp organizuotos grupės narių, o likusius išgrynintus pinigus, tame tarpe dalį apgaulės būdu įgyto PVM, per V. K., perdavė J. V. G. UAB „NTT S. B.“ buhalterinę apskaitą tvarkantis asmuo, nežinodamas, kad UAB „NTT S. B.“ direktorės Vaivos K. S. pateiktoje UAB „L.“ 2007 m. lapkričio 23 d. PVM sąskaitoje-faktūroje, serija LTU Nr.(duomenys neskelbtini), nurodytos paslaugos realiai UAB „NTT S. B.“ parduotos nebuvo ir ši PVM sąskaita-faktūra yra netikra, įtraukė ją į UAB „NTT S. B.“ buhalterinę apskaitą, tačiau į 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje įrašytų neteisingų duomenų apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM neįrašė, dėl ko UAB „NTT S. B.“ LR valstybės biudžetui mokėtinas PVM sumažintas nebuvo. J. V. G. buvo kaltinamas tuo, kad tokiais veiksmais, bendrininkaudamas su organizuotos grupės nariais V. M. ir V. K., kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas atliekamas atskirai, pagaminęs netikrą dokumentą – PVM sąskaitą-faktūrą, serija LTU Nr. (duomenys neskelbtini), pasikėsino suklastoti tikrą dokumentą – įmonės PVM deklaraciją, ją panaudoti ir tokiu būdu savo ir bendrininkų naudai apgaule įgyti svetimą turtą - 8 934,30 Lt į valstybės biudžetą mokėtino PVM bei UAB „NTT S. B.“ naudai apgaule panaikinti turtinę prievolę šiuos pinigus sumokėti į valstybės biudžetą.
Tokiais savo veiksmais J. V. G. buvo kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., o UAB „NTT S. B.“ – BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d.
Apeliacinius skundu Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojas (toliau - prokuroras) prašo Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendį pakeisti:
Panaikinti nuosprendžio dalis, kuriomis J. V. G. išteisintas pagal Lietuvos respublikos BK 22 str. 1 d. 25 str. 2 d. 182 str. 1 d., pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 300 str. 1 d. atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, UAB „NTT S. B.“ išteisinta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 182 str. 1 d. ir priimti naują nuosprendį:
Pripažinti J. V. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 300 str. 1 d. ir skirti jam 60 MGL dydžio, t. y. 7800,00 Lt baudą. Pripažinti J. V. G. kaltu, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir skirti jam 30 MGL dydžio, t. y. 3900,00 Lt baudą. Paskirtas bausmes subendrinti apėmimo būdu ir J. V. G. skirti subendrintą bausmę – 60 MGL dydžio, t. y. 7800,00 Lt baudą. Į paskirtą bausmę įskaityti laikino sulaikymo metu laisvės atėmimo vietoje J. V. G. praleistą laiką, vieną dieną prilyginant 2 MGL dydžio baudai, ir kaltinamajam J. V. G. skirti galutinę bausmę – 56 MGL dydžio, t. y. 7280,00 Lt baudą. J. V. G. skirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti panaikinti nuosprendžiui įsiteisėjus.
Pripažinti UAB „NTT S. B.“ kalta, padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. ir skirti jai 30 MGL dydžio, t. y. 3900,00 Lt baudą. Šią bausmę apėmimo būdu subendrinti su Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžiu už nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 300 str. 1 d. padarymą paskirta bausme ir UAB „NTT S. B.“ skirti galutinę subendrintą bausmę – 40 MGL dydžio, t. y. 5200,00 Lt baudą.
Prokuroras teigia, jog teismas, skundžiamu nuosprendžiu išteisindamas J. V. G. ir UAB „NTT S. B.“ dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. l d., padarymo, padarė išvadas, neatitinkančias bylos aplinkybių, dėl ko netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą.
Apeliaciniame skunde nurodoma, kad teisės aktai nustato atvejus, kada ūkinę veiklą vykdantys subjektai yra apmokestinami PVM. Lietuvos Respublikos PVM įstatymo 3 straipsnyje nurodyta, kad PVM objektas yra prekių tiekimas ir paslaugų teikimas, atitinkantis įstatyme nustatytas sąlygas. Taigi, PVM yra mokamas tik tuo atveju, kai yra šio mokesčio objektas – realiai parduotos prekės ar paslaugos. Skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas nustatė, kad jokio prekių tiekimo nebuvo, buvo tik sudaryta prekių tiekimo regimybė, gaminant netikras PVM sąskaitas-faktūras. Tai, kad realiai jokios prekės ir paslaugos UAB „NTT S. B.“ tiekiamos nebus, patvirtino žinojęs ir J. V. G. Pirmosios instancijos teismas taip pat konstatavo, kad J. V. G., būdamas verslininku ir ilgai dirbdamas versle, bent minimaliai supranta buhalterinę apskaitą, todėl jis, be abejonės, suprato, kokias pasekmes sukelia netikros PVM sąskaitos–faktūros išrašymas ir jos įtraukimas į įmonės buhalterinę apskaitą ir, be minėto siekio – neapskaitytų pinigų gavimo, suvokė, kad į įmonės buhalterinę apskaitą įtraukus netikrą PVM sąskaitą–faktūrą ir jos pagrindu VMI pateikus PVM deklaraciją, bus padidintas įmonės pirkimo PVM, nuo kurio priklauso mokėtino arba grąžintino PVM dydis. Taip pat akivaizdu, kad nesant PVM objekto, netikras PVM sąskaitas–faktūras išrašiusiems juridiniams asmenims nekyla pareiga sumokėti PVM, tokiu būdu į savo buhalterinę apskaitą netikras PVM sąskaitas–faktūras įtraukusi įmonė neturi teisės šių dokumentų pagrindu suformuoto pirkimo PVM, kaip mažinančio mokėtiną PVM, įtraukti į PVM deklaracijas, ką, neabejotina, turėdamas minėtas asmenines profesines savybes, suprato ir J. V. G. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, prokuroro nuomone, J. V. G. parodymai, neva jis galvojo, kad PVM sumokės PVM sąskaitą-faktūrą jam išrašiusi įmonė, vertintini kritiškai.
Apeliantas tvirtina, kad J. V. G. atliko dalį veikos, atitinkančios baudžiamojo įstatymo normos dispozicijoje numatytus objektyviuosius nusikaltimo sudėties požymius, t. y. pagamino netikrą PVM sąskaitą-faktūrą bei šią per UAB „NTT S. B.“ direktorę Vaidą K. S. pateikė UAB „NTT S. B.“ buhalterinę apskaitą tvarkiusiai M. I., tačiau pastaroji per neapdairumą, t. y. dėl nuo J. V. G. nepriklausančių aplinkybių į UAB „NTT S. B.“ 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje įrašytų neteisingų duomenų apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM neįrašė, dėl ko UAB „NTT S. B.“ Lietuvos Respublikos valstybės biudžetui mokėtinas PVM nebuvo. Ši J. V. G. veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, todėl kvalifikuotina kaip nebaigtas nusikaltimas.
Apeliaciniame skunde aiškinama, kad bendrininkavimas iš esmės yra tyčinės nusikalstamos veikos padarymo forma, kai veika padaroma bendromis kelių asmenų pastangomis. Bendrininkavimą, kaip ir nusikalstamos veikos sudėtį, apibūdina bei atskleidžia objektyviųjų ir subjektyviųjų požymių visuma: dviejų ar daugiau asmenų dalyvavimas darant nusikalstamą veiką; jų veikos bendrumas; susitarimas daryti nusikalstamą veiką kartu bei tyčios bendrumas, kai kiekvienas bendrininkas suvokia, kad daro nusikalstamą veiką ne vienas, o bendrai su kitu asmeniu (ar kitais asmenimis). Bendrininkavimo pašalinimas iš kaltinimo neturi būti sprendžiamas formaliai, ką, nagrinėjamu atveju, prokuroro nuomone, padarė pirmosios instancijos teismas.
Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys į tai, kad skundžiamą nuosprendį priėmęs teismas, padarė išvadą, kad J. V. G. buvo nepagrįstai kaltinamas bendrininkavęs su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, ir pašalinęs bendrininkų grupės aplinkybę iš nuosprendžio, vis dėlto patvirtino, kad jis gamino netikrą PVM sąskaitą-faktūrą ne vienas, bet kartu su kitais asmenimis, ir kad būtent kiti asmenys J. V. G. pateiktus duomenis įrašė į netikrą PVM sąskaitą-faktūrą, kas leido J. V. G. ir kitiems asmeninis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, pasikėsinti apgaule įgyti valstybės biudžeto turtą. Taigi, teismo išvada dėl bendrininkavimo nebuvimo prieštarauja to paties teismo pripažintoms faktinėms aplinkybėms. Taip pat skunde pažymima, jog asmenų, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas tęsiamas, veiksmai nustatyti ne prielaidomis, bet konkrečiais įrodymais: paties J. V. G., V. K., V. M. parodymais. Byloje nustatytas tikslus šių asmenų veiksmų mechanizmas. Be to, šių asmenų veiksmai pasikėsinant sukčiauti rodo, kad veiksmai atlikti pagal gerai apgalvotą veikimo planą, pasiskirsčius su bendrininkais užduotimis, taigi, suvokiant jų pobūdį ir pavojingumą.
Prokuroras nurodo, kad viena iš būtinųjų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų yra vienos nusikalstamos veikos padarymas. Tuo tarpu J. V. G. yra padaręs dvi nusikalstamas veikas – sukčiavo bei gamino netikrus dokumentus, dėl šios priežasties jis negali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokuroras prašo apeliacinį skundą tenkinti. J. V. G., jo gynėjas, UAB „NTT S. B.“ gynėjas prašo apeliacinį skundą atmesti.
Motyvuojamoji dalis
Prokuroro apeliacinis skundas atmestinas.
Šioje byloje yra neginčytinai nustatyta, jog realiai jokios prekės ir paslaugos UAB „NTT S. B.“ pagal sudarytą sutartį tarp šios įmonės ir UAB „L.“ nebus teikiamos, šis faktas buvo žinomas J. V. G.. Taip pat byloje nustatyta, jog UAB „L.“ vardu išrašyta 2007 m. lapkričio 23 d. sąskaita-faktūra, serija LTU Nr. (duomenys neskelbtini), buvo suklastota. Ši sąskaita-faktūra buvo įtraukta į UAB „NTT S. B.“ buhalterinę apskaitą. Kaip jau minėta, dėl šių nustatytų faktų jokio ginčo nekyla. Vertindamas šiuos skundžiamu nuosprendžiu nustatytus faktus su Lietuvos Respublikos teisės aktuose įtvirtintomis normomis, prokuroras teigia, jog byloje yra surinkta pakankamai įrodymų, leidžiančių J. V. G. ir UAB „NTT S. B.“ pripažinti kaltais ir nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d. 182 str. 1 d. Visgi, tokie prokuroro teiginiai nėra pagrįsti.
Pirmosios instancijos teisme J. V. G. pirmosios instancijos teisme neigė turėjęs tikslą pasisavinti PVM. Aplinkybę, kad buvo siekiama pasisavinti PVM, neigė ir liudytojai V. M. bei V. K.. Šie J. V. G. ir liudytojų teiginiai nėra paneigti jokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais.
J. V. G. pirmosios instancijos teisme aiškino, jog sutartis tarp įmonių buvo pasirašyta, siekiant išgryninti pinigus. UAB „L.“ pervesti pinigai buvo grąžinti, atskaičius mokėtiną PVM dydžio sumą. Grąžintus pinigus J. V. G. įnešė į „NTT S. B.“ kasą. Tokius J. V. G. parodymus iš esmės patvirtina liudytojo V. K. parodymai. Šis liudytojas taip pat tvirtino, jog sutartis tarp UAB „NTT S. B.“ ir UAB „L.“ buvo sudaryta, siekiant gauti neapskaitytų grynųjų pinigų įmonės veiklai. Liudytojas, kaip ir J. V. G., buvo įsitikinęs, jog V. M. sumokės nuo sandorio priklausantį PVM. Aptarti parodymai nėra paneigti jokiais baudžiamojoje byloje esančiais įrodymais. Prokuroras apeliaciniame skunde tvirtina, kad J. V. G. teiginys, jog jis galvojo, kad PVM sumokės V. M., vertintinas kritiškai, tačiau niekuo nepagrindžia, kodėl tokiais J. V. G. parodymais negalima tikėti. Apeliacinės instancijos teismas taip pat kaip ir pirmosios instancijos teismas, nemato jokių objektyvių priežasčių, kurios leistų daryti išvadą, kad J. V. G. parodymai neatitinka tikrovės. Remiantis J. V. G. parodymais teigtina, jog jam buvo grąžinta pinigų suma, kurios dydis buvo nedidesnis nei jo įmonės pervesta pinigų suma atskaičius PVM. Taigi, jis visiškai pagrįstai galėjo tikėtis, jog V. M. sumokėjo PVM.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog šioje baudžiamojoje byloje nėra jokių įrodymų, kurie leistų teigti, kad mokėtina PVM suma buvo pasidalinta tarp kokių nors asmenų. Priešingai, byloje esantys įrodymai leidžia daryti išvadą, jog visa ši pinigų suma (atitinkanti mokėtino PVM dydį) pasiliko pas V. M..
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai nurodė, jog baudžiamojoje byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie leistų konstatuoti, kad UAB „L.“ nevykdė jokios realios veiklos. Taigi aplinkybė, jog UAB „L.“ vykdė veiklą iš dalies, patvirtina J. V. G. teiginius, kad jam buvo grąžinti pinigai, atskaičius mokėtiną PVM, ir, kad jis manė, jog PVM sumokės V. M. įmonė.
Prokuroro apeliaciniame skunde nurodoma, kad buhalterinę apskaitą tvarkęs asmuo per neapdairumą, t. y. dėl nuo J. V. G. nepriklausančių aplinkybių, į UAB „NTT S. B.“ 2007 m. lapkričio mėn. PVM deklaraciją minėtoje PVM sąskaitoje-faktūroje įrašytų neteisingų duomenų apie šios įmonės pirkimo ir mokėtiną PVM neįrašė. Toks apeliacinio skundo teiginys yra nepagrįstas. Liudytoja M. I. pirmosios instancijos teisme parodė, jog sąskaita buvo patekta su kitais dokumentais, ją reikėjo deklaruoti iki gruodžio 25 dienos, tačiau ji buvo pateikta vėliau. Į pirkimo PVM sąskaita buvo įtraukta, o į atskaitomą nebuvo įtraukta, kadangi buvo pasitarta su J. V. G.. Šios liudytojos parodymai (atkreiptinas dėmesys į tai, kad analogiškus parodymus ji davė ir ikiteisminio tyrimo metu) leidžia daryti išvadą, jog priešingai nei teigiama apeliaciniame skunde, PVM sąskaita-faktūra nebuvo įtraukta į deklaraciją ne dėl buhalterės neapdairumo ar dėl kitų nuo J. V. G. valios nepriklausančių priežasčių, o būtent dėl to, kad J. V. G. taip susitarė. Aplinkybė, kad PVM sąskaitą-faktūrą neįtraukti į deklaraciją buvo nuspręsta jau prasidėjus ikiteisminiam tyrimui, nei paneigia, nei patvirtina išteisintųjų kaltės.
Vertinant visa, kas aptarta, galima daryti prielaidą, jog J. V. G. ir UAB „NTT S. B.“ norėjo apgaulės būdu įgyti svetimą turtą, t. y. į Lietuvos Respublikos biudžetą mokėtiną PVM, tačiau nuosprendis negali būti grindžiamas prielaidomis, teismo išvados turi būti pagrįstos įrodymais, neginčijamai patvirtinančiais kaltinamojo kaltę padarius veiką ir kitas svarbias bylos aplinkybes. Šioje byloje nėra surinkta įrodymų, kurie paneigtų J. V. G. paaiškinimus, taigi, prokuroro teiginiai, jog J. V. G. ir UAB „NTT S. B.“ siekė apgaulės būdu įgyti svetimą turtą išlieka tik prielaidų lygmenyje, todėl apkaltinamasis nuosprendis minėtų subjektų atžvilgiu (vadovaujantis tik prokuroro keliamomis prielaidomis) negali būti priimtas. Pastebėtina, jog J. V. G. ikiteisminio tyrimo metu teigė, kad už sutarties sudarymą ir pinigų grąžinimą, kitiems asmenims reikės sumokėti 6 procentus nuo visos sumos (t. 2, b. l. 4-5, 7-8). Tokie parodymai vėlgi leidžia daryti prielaidą, jog buvo ketinama įgyti PVM. Tačiau vėlesnėje apklausoje J. V. G. jau patikslino savo parodymus ir nurodė, kad jam turėjo būti grąžinta pinigų suma atskaičiavus PVM sumą, t. y. 18 procentų nuo faktūroje nurodytos tariamai suteiktų paslaugų apmokestinamosios vertės ir dar 6 procentus (t. 2, b. l. 9-10, 16-18). Šios versijos J. V. G. iš esmės laikėsi ir pirmosios instancijos teisme, todėl konstatuotina, jog ne visiškai tikslūs pirminiai parodymai neleidžia abejoti vėlesnių J. V. G. parodymų teisingumu.
Taigi, apeliacinės instancijos teismas kaip ir pirmosios instancijos teismas mano, kad byloje nėra įrodyta, jog J. V. G. veikė tiesiogine tyčia, todėl nei jo, nei UAB „NTT S. B.“ atžvilgiu negali būti priimtas apkaltinamasis nuosprendis dėl nusikalstamos veikos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 182 str. 1 d. padarymo.
Konstatavus, kad J. V. G. yra pagrįstai išteisintas pagal Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., apeliacinio skundo argumentai, susiję su bendrininkavimu darant minėtą nusikalstamą veiką, tampa išvestiniais ir nėra nagrinėtini.
Taip pat detaliau nenagrinėtini ir apeliacinio skundo argumentai susiję su Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. taikymu J. V. G. atžvilgiu. Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad konstatavus, jog J. V. G. padarė visas jam inkriminuotas veikas, Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. straipsnio nuostatų taikymas yra negalimas, kadangi nėra vienos iš būtinųjų asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sąlygų, t. y. vienos nusikalstamos veikos padarymo. Konstatavus, kad J. V. G. buvo pagrįstai išteisintas pagal BK 25 str. 2 d. 22 str. 1 d. 182 str. 1 d., teigtina, jog pirmosios instancijos teismas tinkamai ir pagrįstai taikė Lietuvos Respublikos BK 40 str. 2 d. nuostatas.
Apeliacinės instancijos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo teiginiu, jog neįmanoma motyvuotai pagrįsti veikimo „bendrininkų grupėje su organizuota grupe“. Lietuvos Respublikos BK 25 str. 1 d. yra nustatytos bendrininkavimo formos, t. y. bendrininkų grupė, organizuota grupė, nusikalstamas susivienijimas. Iš kaltinamojo akto turinio darytina išvada, jog J. V. G. veikė bendrininkų grupėje su organizuota grupe, t. y. buvo veikiama bendrininkų grupėje (vienoje iš bendrininkavimo formų) bendrininkaujant su kitos rūšies bendrininkavimo forma. Bendrininkavimas yra galimas tik tarp asmenų, o ne tarp bendrininkavimo formų. Taigi kaltinamajame akte pateikta formuluotė yra nelogiška ir nesuprantama, todėl ji pagrįstai buvo pašalinta iš kaltinimo.
Visgi, pats prokuroras apeliaciniame skunde pastebi, jog teismas nuosprendžio aprašomojoje dalyje nurodė, jog J. V. G. (dokumento klastojimo epizode) veikė kartu su asmenimis, kurių atžvilgiu ikiteisminis tyrimas yra atliekamas kitoje byloje. Toks prokuroro teiginys yra visiškai pagrįstas. Tuo pačiu konstatuotina, jog pirmosios instancijos teismas J. V. G. bendrininkavimo su kitais asmenimis aplinkybės iš kaltinimo nepašalino. Aplinkybė, kad pirmosios instancijos teismas nuteistojo veiką kvalifikavo be nuorodos į Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. nėra joks baudžiamojo įstatymo pažeidimas. Bendrininkavimas neliečia nusikalstamos veikos kvalifikavimo, todėl nuosprendžio rezoliucinėje dalyje nėra būtina nurodyti Lietuvos Respublikos BK 25 str. 2 d. Lietuvos Respublikos BK bendrosios dalies straipsnis kvalifikuojant veiką nurodomas, kai pažymima nusikalstamos veikos stadija, organizatorius, kurstytojas, padėjėjas.
Esant tokioms aplinkybėms, keisti Vilniaus miesto 1 apylinkės teismo 2011 m. sausio 20 d. nuosprendžio dėl apeliaciniame skunde nurodytų motyvų nėra jokio pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Vilniaus miesto apylinkės prokuratūros vyriausiojo prokuroro pavaduotojo apeliacinį skundą atmesti.