Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

dalyvaujant ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ atstovei advokato padėjėjai Ingridai Varanavičei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo AB „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovui UAB „Paskirtis“, trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, Z. S. dėl turtinės žalos priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Teismo posėdyje ieškovo atstovė advokato padėjėja Ingrida Varanavičė ieškinį palaikė, prašė jį tenkinti visiškai. Papildomai nurodė, kad ekspertas užfiksavo draudiminį įvykį fotonuotraukose, iš kurių matyti, jog ieškovo apdraustame bute yra naujai pakeistas vamzdynas -bendrosios inžinerinės įrangos dalis (stovai, vertikalūs vamzdžiai). Buvo gauta informacija iš draudėjos apie tai, kad žala atsirado trūkus bendrojo naudojimo kanalizacijos vamzdynui - trišakiui, tarp 4 ir 5 aukšto perdangos. Kadangi tai yra bendroji inžinerinė įranga, šios įrangos priežiūrą privalėjo atlikti atsakovas, kuris yra gyvenamojo namo Architektų g. 34 administratorius. Pagal STR reikalavimus, jam kyla pareigos atlikti kasmetines ir kasmėnesines apžiūras, fiksuojant inžinerinės įrangos būklę. Atlikus daugiabučio namo būklės vertinimą, namo bendrasavininkams turėtų būti pristatyta namo būklė, tiek namo konstrukcija, tiek bendrųjų inžinerinių tinklų ir siūlyti kaip situaciją reikėtų keisti. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo atveju trūko bendrosios inžinerinės įrangos dalis, laikytina, kad atsakovas savo pareigas vykdė netinkamai. Kaip matyti iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų, yra pateiktas tik statinio apžiūros žurnalas, kuriame matyti, kad fiksuoti darbai kas mėnesį, lyg ir kažkokie stebėjimai, tačiau statinio kasmetinių apžiūrų aktų, kuriuose turėtų būti fiksuojama namo bendrosios inžinerinės įrangos būklė ir siūlomi sprendimai, nėra pateikta. Ieškovas laiko, kad tokie aktai ir nebuvo pildomi, apžiūros nebuvo atliekamos, kas reiškia, kad atsakovas dėl netinkamų savo pareigų vykdymo ir yra atsakingas už atsiradusią žalą. Paminėjo, kad pagal draudimo taisykles draudėjas turi teisę pasirinkti, kad jam būtų atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai ir draudimo išmoką panaudoja pagal savo nuožiūrą, tai tokiu atveju ieškovė turi teisę apskaičiuoti ir išmokėti žalą būtent pagal lokalinę sąmatą, arba pagal draudėjo faktiškai patirtus nuostolius, pateikus atitinkamus dokumentus, jog draudėjas tikrai samdė kažkokią įmonę, kuri atliko darbus. Nagrinėjamu atveju draudėja pasirinko tiesioginių nuostolių atlyginimą pagal lokalinę sąmatą. Tokiu atveju ieškovas neprivalo įrodyti, kad už išmokėtą draudimo išmoką buvo atlikti remonto darbai.

Teismo posėdyje atsakovo atstovas nedalyvavo, atsakovui apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešta tinkamai. Pateiktas prašymas bylą nagrinėti atsakovo atstovui nedalyvaujant, todėl byla išnagrinėta iš esmės atsakovo atstovui nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 246 str. 2 d.).

Trečiasis asmuo, nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. S., atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio vietą ir laiką ji informuota tinkamai. Gautas prašymas bylą nagrinėti trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvauti teismo posėdyje. Dėl to byla išnagrinėta iš esmės trečiajam asmeniui, nepareiškiančiam savarankiškų reikalavimų, nedalyvaujant teismo posėdyje (CPK 247 str. 2 d.).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad trečiasis asmuo, byloje nepareiškiantis savarankiškų reikalavimų, Z. S. su ieškovu sudarė būsto draudimo sutartį, pagal kurią standartiniu pastatų draudimu laikotarpiui nuo 2015-11-04 iki 2016-11-03 apdraudė butą, esantį adresu Architektų g. 34-37 (18-19 b. l.). Buvo apdrausta pastatai ir namų turtas. Be kitų draudimo rizikų butas buvo apdraustas iki 1500,00 Eur nuo šildymo sistemos, vandentiekio, kanalizacijos tinklų avarijos.

2016-06-06 draudėjos bute buvo aplietos iš viršaus koridoriaus lubos ir sienos. Apie šį įvykį draudėja 2016 06 08 pranešė ieškovui. 2016-06-10 ieškovo žalų ekspertas vertintojas G. B. apžiūrėjo įvykio vietą (butą) ir užfiksavo žalos padarymo faktą, o būtent buto apliejimas iš viršaus, bendra kanalizacijos avarija. Šias aplinkybes patvirtina ieškovo žalų eksperto vertintojo darytos ir byloje esančios fotonuotraukos (6,7,8,9,10,11,1213 b. l.). Iš byloje esančių fotonuotraukų matyti, kad apžiūrėta ir užfiksuota, kad bute yra aplietos lubos ir sienos, deformuotos, pažeisti tapetai, ištižus sienos gipsokartono plokštė. Naujai pakeistas vamzdynas- bendrosios inžinerinės įrangos dalis (stovai, vertikalūs vamzdžiai.) Pagal Būsto draudimo taisykles Nr. 067 (2015-09-29 redakcija, galiojanti nuo 2015-09-290 – ši Būsto draudimo taisyklių redakcija nurodyta Būsto draudimo liudijime, ieškovė apskaičiavo nuostoįli. Pagal nurodytas draudimo taisykles draudėjas turi teisę pasirinkti, kad jam būtų atlyginti tik tiesioginiai nuostoliai ir draudimo išmoką panaudoja savo nuožiūra, tai tokiu atveju ieškovė turi teisę apskaičiuoti ir išmokėti žalą būtent pagal lokalinę sąmatą, arba pagal draudėjo faktiškai patirtus nuostolius, pateikus atitinkamus dokumentus, jog draudėjas tikrai samdė kažkokią įmonę, kuri atliko darbus. Nagrinėjamu atveju draudėja pasirinko tiesioginių nuostolių atlyginimą pagal lokalinę sąmatą.( 25 b.l) Ieškovė pagal lokalinę sąmatą, sudaromą Lietuvos Respublikos aplinkos ministro įsakymu ND1-708 “Apie statinių statybos skaičiuojamų kainų nustatymo normatyvus“ patvirtinta Sistela programa, paskaičiavo, kad turto remonto kaina sudaro : nuostolio suma 277,13, besąlyginė išskaita 115,85 Eur.(27 b.l)

Ieškovas, pripažinęs 2016-06-06 įvykį draudiminiu, paskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 161,28 Eur draudimo išmoką (24, 25, 26, b. l.).

Byloje ginčas kilęs tarp draudiko (ieškovo) atlyginusio žalą draudėjui dėl apdraustojo turto sugadinimo įvykus gyvenamojo namo vandentiekio avarijai, pareiškusio reikalavimą subrogacijos tvarka, namo kuriame yra ginčo butas administratoriui (atsakovui), teikiančiam namo inžinerinių tinklų priežiūros paslaugas dėl žalos atlyginimo sumos priteisimo.

Daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), bendrosios dalinės nuosavybės teise butų savininkams priklausančias patalpas, bendrojo naudojimo konstrukcijas, inžinerinius tinklus ir kita prižiūri, tvarko, eksploatuoja ir administruoja UAB „Paskirtis“, todėl ieškovas pranešė atsakovui apie tai, kad išmokėjo draudėjai 161,28 Eur draudimo išmoką ir prašė atsakovo, kaip iš atsakingo už žalą asmens, pervesti šią sumą į nurodytą banko sąskaitą. Atsakovas neatlygino nurodytų nuostolių , todėl ieškovas prašo priteisti iš atsakovo turtinės žalos atlyginimą.

Remiantis CK 6.1015 straipsnio 1 dalies nuostatomis draudikui, išmokėjusiam draudimo išmoką, pereina teisė reikalauti išmokėtų sumų iš atsakingo už padarytą žalą asmens, jeigu draudimo sutartis nenustato ko kita. Pagal CK 6.1015 straipsnio 2 dalį reikalavimo teisė, perėjusi draudikui, įgyvendinama laikantis taisyklių, nustatančių draudėjo (naudos gavėjo) ir už žalą atsakingo asmens santykius. Taigi žalos padarymo draudėjo turtui atveju draudikui perėjusi reikalavimo teisė įgyvendinama pagal deliktinę civilinę atsakomybę reglamentuojančias CK normas.

Deliktinės civilinės atsakomybės institutas yra grindžiamas visuotine pareiga laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais ar neveikimu nebūtų padaryta žala kitam asmeniui (CK 6.263 str.). Asmeniui, kuris šią pareigą pažeidžia arba kuris pagal įstatymą yra atsakingas už žalą padariusio asmens veiksmus (netiesioginė civilinė atsakomybė), kyla prievolė atlyginti padarytą žalą. Atsakomybė atsiranda tada, kai nustatytos visos jos sąlygos: neteisėti veiksmai, žala, priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos, žalą padariusio asmens kaltė (CK 6.246 - 6.249 str.). Asmuo (ieškovas), pareiškęs ieškinį atsakovui dėl žalos atlyginimo, turi įrodyti neteisėtus veiksmus, žalos faktą ir dydį bei priežastinį ryšį tarp neteisėtų veiksmų ir padarytos žalos (CK 6.246, 6.247, 6.248, 6.249 str.).

Butų ir kitų patalpų savininkai (naudotojai) bendrojo naudojimo objektus privalo valdyti, tinkamai prižiūrėti, remontuoti ar kitaip tvarkyti. Daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektams valdyti butų ir kitų patalpų savininkai steigia butų ir kitų patalpų savininkų bendriją arba sudaro jungtinės veiklos sutartį, arba šio kodekso 4.84 straipsnyje nustatyta tvarka pasirenka bendrojo naudojimo objektų administratorių (CK 4.83 str. 3 d.).

2002-07-01 įsakymu Nr. 351 patvirtintame Statybos techninio reglamento STR 1.12.05:2002 „Privalomieji statinių (gyvenamųjų namų) naudojimo ir priežiūros reikalavimai“ (toliau tekste reglamentas) nustatančio gyvenamųjų namų naudojimo ir priežiūros privalomuosius reikalavimus ir jų įgyvendinimo tvarką, kuri privaloma ir įmonėms, įgaliotoms administruoti daugiabučių gyvenamųjų namų bendrąją nuosavybę pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 4.84 straipsnį, taip pat įmonėms, vykdančioms daugiabučių gyvenamųjų namų priežiūrą pagal sutartis su šių namų savininkais (bendraturčiais) ar su daugiabučių namų savininkų bendrijomis, savivaldybių institucijoms. Pagal reglamento IV dalies 11 punktą dalį, privalomųjų reikalavimų visumą sudaro: reikalavimai išlaikyti gyvenamojo namo konstrukcijų ir inžinerinių sistemų savybes, atitinkančias esminius statinio reikalavimus: mechaninio atsparumo ir pastovumo, saugaus naudojimo ir kt., reikalavimai gyvenamąjį namą ir jo aplinką naudoti, prižiūrėti ir tvarkyti taip, kad patalpų naudojimas atitiktų paskirtį, nurodytą Nekilnojamojo turto registro duomenyse, būtų nepažeistos trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygos. Gyvenamojo namo savybės turi atitikti privalomųjų reikalavimų visumą per visą ekonomiškai pagrįstą gyvenamojo namo naudojimo trukmę. Reglamento V dalyje nustatyta, privalomųjų reikalavimų įgyvendinamas užtikrinamas: nuolatiniu gyvenamojo namo ir jo aplinkos būklės stebėjimu ir vertinimu bei nuolatine priežiūra (namo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos techniniu aptarnavimu ir kitais prevenciniais darbais) (reglamento 7.1. punktas) gyvenamojo namo, jo dalių atnaujinimo darbais, įskaitant energijos taupymo priemonių įgyvendinimą (7.3 punktas) gyvenamojo namo avarijų likvidavimo darbais (7.3. punktas). Reglamente nustatyti privalomųjų reikalavimų įgyvendinimo etapai: esamos gyvenamojo namo, jo dalių būklės nustatymas ir jos atitikimo privalomiesiems reikalavimams įvertinimas; privalomųjų darbų nustatymas, jų vykdymo ir finansinio plano parengimas; privalomųjų darbų įvykdymas (reglamento 8.1.-8.3. punktai). Reglamento VI dalis reglamentuoja priemones gyvenamojo namo būklės įvertinimui ir privalomųjų darbų nustatymui atlikti šios reglamento dalies 9 punkte numatyta, kad gyvenamojo namo, jo dalių būklė ir jos atitikimas privalomųjų reikalavimų visumai įvertinami atliekant šias apžiūras, stebėjimus ir tyrinėjimus: nuolatinius stebėjimus; kasmetines gyvenamojo namo, atskirų jo konstrukcijų ir inžinerinės įrangos apžiūras, kurios atliekamos pasibaigus žiemos sezonui (gyvenamojo namo naudotojo ar techninio prižiūrėtojo sprendimu ir prieš prasidedant žiemos sezonui); neeilines apžiūras, statybinius tyrinėjimus, jeigu jie reikalingi gyvenamojo namo ar atskirų jo dalių būklei nustatyti ir kt.. Gyvenamojo namo ir jo dalių apžiūras pagal reglamento 11 punkto nuostatas atlieka: nuolatinius stebėjimus – gyvenamojo namo techninis prižiūrėtojas arba, kai techninis prižiūrėtojas yra juridinis asmuo, – darbuotojas, kuriam yra pavesta vykdyti gyvenamojo namo techninę priežiūrą; kasmetines ir neeilines apžiūras – specialistų grupė (komisija), kurios vadovas turi atitikti kvalifikacinius reikalavimus, suteikiančius teisę eiti vieną iš pagrindinių statybos techninės veiklos sričių vadovo pareigas. Nuolatinių stebėjimų metu vizualiai tikrinamos gyvenamojo namo pagrindinės konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, fiksuojami pastebėti defektai, avarijų ar griūties pavojai ir numatomos priemonės jiems pašalinti, tikrinama gaisrinės saugos įrenginių ir priemonių būklė, bendrojo naudojimo patalpų ir aplinkos sanitarinė būklė. Kasmetinių apžiūrų metu detaliai apžiūrimos ir tikrinamos pagrindinės gyvenamojo namo konstrukcijos, bendrojo naudojimo inžinerinė įranga, nustatomas statybinių tyrinėjimų, gyvenamojo namo ekspertizės poreikis, pastato defektai ir remonto darbų poreikis (reglamento 11,12. Punktai) .

Gyvenamojo namo, jo dalių būklės įvertinimai, gauti nuolatinių stebėjimų ir apžiūrų metu, statybinių tyrinėjimų, ekspertizės, energinio naudingumo sertifikavimo rezultatai registruojami statybos techninio reglamento STR 1. 12.07:2004 „Statinių techninės priežiūros taisyklės, kvalifikaciniai reikalavimai statinių techniniams prižiūrėtojams, statinių techninės priežiūros dokumentų formos bei jų pildymo ir saugojimo tvarkos aprašas“ nustatyta tvarka (reglamento 15. p.)

Iš atsakovo į bylą pateiktų dokumentų, yra pateiktas tik statinio techninės priežiūros žurnalas, kuriame matyti, kad fiksuoti kai kurie stebėjimai ir darbai , tačiau statinio kasmetinių apžiūrų aktų, kuriuose turėtų būti fiksuojama namo bendrosios inžinerinės įrangos būklė ir siūlomi sprendimai, nėra pateikta. Teismas mano, kad atsakovo nestebėjimas bendrosios inžinerinės įrangos, šiuo atveju kanalizacijos stovo būklės, neįvertinimas jo susidėvėjimo laipsnio ir būtinumo keisti ir sąlygojo žalos atsiradimą., kas reiškia, kad atsakovas dėl netinkamų savo pareigų vykdymo ir yra atsakingas už atsiradusią žalą.

Įvertinus aukščiau nurodytas aplinkybes, byloje esančius rašytinius įrodymus, šalių atstovų paaiškinimus, teismas sprendžia, kad ieškinys yra visiškai pagrįstas, nes 2016-06-06 įvykus draudiminiam įvykiui( vandeniui prasiskverbus iš bendro naudojimo inžinerinės įrangos – kanalizacijos stovo), bute buvo apgadintos koridoriaus sienos ir lubos. Ieškovas pagrįstai pripažino įvykį draudiminiu, dėl ko paskaičiavo ir išmokėjo draudėjai 161,28 Eur draudimo išmoką. Byloje visiškai įrodyta, kad žala atsirado dėl atsakovo nepakankamo rūpestingumo, nes aukščiau nurodyti teisės aktai įpareigoja administruojančią bendrovę tinkamai atlikti namo priežiūrą. Taigi byloje įrodytos visos civilinės atsakomybės sąlygos (žala, neteisėti veiksmai (neveikimas), priežastinis ryšys tarp žalos ir neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir kaltė). Todėl ieškovas, išmokėjęs draudimo išmoką, pagrįstai reikalauja priteisti iš už žalos padarymą atsakingo asmens – namą administruojančios bendrovės UAB „Paskirtis“ – turtinę žalą, kuri, atsižvelgiant į 1,43 Eur nusidėvėjimą, yra lygi 159,85 Eur (CK 6.1015 str. 1 d.). Atsižvelgiant į tai, ieškovo ieškinys tenkintinas visiškai ir iš atsakovo ieškovui priteistinas 159,85 Eur žalos atlyginimas.

Ieškovas taip pat prašo priteisti iš atsakovo 23,54 Eur kompensacines palūkanas, kurias paskaičiavo už 365 dienų 159,85 Eur * 0,06/365 * 896= 23,54 Eur) (1-5 b. l.).

Asmuo, neįvykdęs ar netinkamai įvykdęs sutartinę prievolę, privalo atlyginti kitai šaliai šios patirtus nuostolius, sumokėti netesybas (CK 6.256 str. 2 d.). Praleidus piniginės prievolės įvykdymo terminą, skolininkas privalo mokėti sutartyje ar įstatymuose nustatytas palūkanas, kurios yra laikomos minimaliais kreditoriaus patirtais nuostoliais (CK 6.261 str.). Prievolę, kurios įvykdymo terminas neapibrėžtas, skolininkas privalo įvykdyti per 7 dienas nuo tos dienos, kurią kreditorius pareikalavo prievolę įvykdyti, išskyrus, jeigu pagal įstatymus ar sutarties esmę aiškus kitoks prievolės įvykdymo terminas (CK 6.53 str. 2 d.). Teismų praktikoje išaiškinta, kad prievolė mokėti kreditoriui kompensacines palūkanas tampa vykdytina tik po pareikalavimo ją vykdyti.

Iš byloje esančio 2016-06-14 rašto Nr. R0001726576 „Dėl išmokos išieškojimo“ (35 b. l.) matyti, kad ieškovas ragino atsakovą per 15 dienų( iki 2016-06-30) sumokėti susidariusią žalą ieškovui. Todėl kompensacinės palūkanos skaičiuotinos už laikotarpį nuo 2016-06-30 iki 2017-12-28(ieškinio pateikimas teismui), iš viso už 365 dienas. Atsižvelgiant į tai, ieškovo reikalavimas priteisti kompensacines palūkanas yra visiškai pagrįstas, todėl tenkintinas.

Vadovaujantis CK 6.37 straipsniu ir 6.210 straipsnio 1 dalimi, ieškovui iš atsakovo priteistinos ir 6 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą (183,39 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-12-28) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Dėl bylinėjimosi išlaidų.

Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą (CPK 93 str. 1 d.).

Ieškovas byloje sumokėjo 15,00 Eur žyminio mokesčio , todėl ši suma priteistina iš atsakovo ieškovui.

Ieškovas prašo priteisti iš atsakovo 70,08 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (23 b. l.) (ieškinio rengimas), 44,42 Eur advokato padėjėjos kelionės išlaidų, patirtų vykstant į 2018-03-06 teismo posėdį (45,46 b. l.). Išlaidos advokato padėjėjos pagalbai apmokėti yra pagrįstos rašytiniais įrodymais ir, atsižvelgiant į bylos sudėtingumą, teismo posėdžių skaičių ir trukmę, neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 ir Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu patvirtintų Rekomendacijų dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą pagalbą maksimalaus dydžio (redakcija, galiojanti nuo 2015 m. kovo 20 d.) nustatyto maksimalaus už advokato padėjėjo teikiamas teisines paslaugas užmokesčio dydžio - 80 procentų maksimalaus užmokesčio vienam advokatui dydžio, taikant nustatytus koeficientus, kurių pagrindu imamas Lietuvos statistikos departamento skelbiamas užpraėjusio ketvirčio vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokestis šalies ūkyje (be individualių įmonių). Todėl iš atsakovo ieškovui priteistina 70,08 Eur išlaidų advokato padėjėjos pagalbai apmokėti (CPK 88 str., 93 str. 1 d., 98 str.).

Atsižvelgiant į tai, kad kitos ieškovo prašomos atlyginti išlaidos yra advokato padėjėjos išlaidos, patirtos vykstant į teismo posėdžius, kuriuose ji atstovavo ieškovą, jos pagrįstos byloje esančiais rašytiniais įrodymais ir būtinos, todėl ieškovui iš atsakovo priteistinos 44,42 Eur kitos išlaidos (CPK 88 str. 1 d. 9 p., 93 str. 1 d.).

Teismas šioje byloje patyrė 7,04 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų siuntimu.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 260, 263-267, 270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo UAB „Paskirtis“, kuris teikia daugiabučio namo, esančio (duomenys neskelbtini), administravimo paslaugas (toliau taip pat namo administratorius) 159,85 Eur turtinės žalos atlyginimą, 23,54 Eur kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo teismo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir visas bylinėjimosi išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „ Paskirtis“ įmonės kodas 144971960, iešškovui AB „Lietuvos draudimas“, juridinio asmens kodas 110051834, 159,85 Eur (vieno šimto penkiasdešimt devynių euro, 85 ct) žalos atlyginimą, 23,54 Eur (dvidešimt trijų eurų, 59 ct) kompensacines palūkanas, 6 procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos (183,39,10 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2018-01-08) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas: 15,00 Eur (penkiolikos eurų) žyminį mokestį, 70,08 Eur (septyniasdešimties eurų, 8 ct) išlaidas advokato padėjėjos pagalbai apmokėti ir 44,42 Eur (keturiasdešimt keturių euru 42 ct) kitas išlaidas.

Priteisti iš atsakovo UAB „ Paskirtis“ įmonės kodas 144971960, valstybei 7,04 (septynių eurų, 04 ct) Eur išlaidas, susijusias su procesinių dokumentų siuntimu (įmokos kodas 5660).

Sprendimas per 30 dienų nuo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui.