Alytaus apylinkės teismo sprendimas

Alytaus rajono apylinkės teismo teisėja A. S., sekretoriaujant A. B., dalyvaujant atsakovui T. K. ir jo atstovui advokatui V. K., atsakovo J. K. įstatyminiam atstovui T. K., nedalyvaujant ieškovo „Swedbank“ AB atstovui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo „Swedbank“ AB ieškinį atsakovams T. K. ir J. K. dėl skolos priteisimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teismo posėdžio metu atsakovas T. K., atstovaudamas save ir savo nepilnametį vaiką – atsakovą J. K., bei T. K. atstovas advokatas V. K. su patikslintu ieškovo ieškiniu sutiko iš dalies, ginčijo tik 20 % sutartinę metinę palūkanų normą, įvardindami ją kaip labai didelę. Mano, kad tokio dydžio palūkanos yra neprotingai didelės, todėl turėtų būti sumažintos arba nuo jų atsakovai atleisti. Taip pat prašo priteistą skolą išdėstyti mokėti dalimis per 6 mėnesius, nes atsakovo sunki materialinė padėtis. Atsakovas T. K. dirba, gaunamos pajamos yra 170 Eur per mėnesį, o nepilnamečio vaiko – atsakovo J. K. gaunama našlaičių pensija yra apie 150 Eur per mėnesį. Atsakovas T. K. turi dar ir dukrą, kuri yra pilnametė ir studijuoja Anglijoje, tačiau ir ją reikia išlaikyti jam vienam. Mirus vaikų motinai ir priėmus jos palikimą, nebuvo žinoma apie šią palikėjos skolą, pinigus išleido kapo tvarkymui, paminklo pirkimui.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Bylos duomenimis nustatyta, kad ieškovas ir V. K. (a. k. (duomenys neskelbtini) mirusi 2014-09-04) 2014-05-21 pasirašė lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį Nr. 11-016756-RK, pagal kurią V. K. buvo išduota auksinė kredito kortelė „VISA GOLD“ ir suteiktas 3000,00 Lt (868,86 EUR) kredito limitas. Pagal lanksčių įmokų kredito kortelės sutartį kredito gavėjas sutartyje nurodytomis sąlygomis ir terminais turi teisę vykdyti atsiskaitymus sąskaitoje nesant pakankamai lėšų, neviršijant nustatyto limito, bei privalo mokėti 20 procentų metines palūkanas, skaičiuojamas nuo paimtos ir negrąžintos kredito sumos (sutarties 11.3. p.). Ieškovas 2014-11-18 raštu kreipėsi į notarų biurą, nurodydamas, kad kredito gavėjai V. K. 2014-09-04 mirus, liko skola ir prašo informuoti paveldėtojus apie tokios skolos egzistavimą ir įtraukti šią skolą (3156,92 Lt) į paveldimų skolų sąrašą. Bylos duomenys patvirtina, kad atsakovai T. K. ir J. K. yra kredito gavėjos - mirusiosios V. K. paveldėtojai, kreipęsi į notarą dėl palikimo priėmimo pagal apyrašą, jiems išduotas paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimas, iš kurio matyti, kad palikimas priimtas pagal apyrašą (vykd. bylos Nr. 0182/14/01880). Laikytina, kad T. K. ir J. K. yra tinkami atsakovai byloje. Tai, kad 2014-10-09 sudarytas paveldimo turto apyrašas, į kurį nėra įtraukta ieškovo šiame ieškinyje nurodyta skola, nepaneigia tokios skolos fakto buvimo, juolab, kad į notarą ieškovas kreipėsi laiku (CK5.63 str. 1 d.) dėl mirusiosios skolos egzistavimo ir įtraukimo į paveldimų skolų sąrašą. Teismo manymu, turto apyrašas turėjo būti papildytas naujai paaiškėjusiomis mirusiosios turėtomis skolomis, laikantis CK 5.53 straipsnio 7 dalies normų.

Byloje nėra ginčo, kad po patikslinto ieškinio pateikimo, į bylą įtraukti du atsakovai – mirusiosios vyras ir vaikas yra tinkama šalis, atsakanti už egzistuojančią skolą ieškovui. Taip pat atsakovai neginčija prašomos priteisti skolos sumos, sutinka su faktu, kad tokia skola egzistuoja ir turi būti grąžinta. Prievolės turi būti vykdomos sąžiningai, tinkamai bei nustatytais terminais pagal įstatymus ar sutarties nurodymus (LR CK 6.38 str.). Atsakovai, priėmę palikimą, pažeidė sutarčių vykdymo principus ir Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.63 straipsnio, 6.205 straipsnio, 6.256 straipsnio 2 dalies, 6.872 straipsnio, 6.873 straipsnio 1 dalies, 6.881 straipsnio 1 dalies reikalavimus, pagal kuriuos (paveldėtos) prievolės turi būti vykdomos tinkamai ir sąžiningai, nustatytu laiku, kredito gavėjas (šiuo atveju - paveldėtojai) privalo grąžinti davėjui tokią pat pinigų sumą, kokią iš jo gavo, bei mokėti palūkanas. Atsižvelgiant į šį teisinį reglamentavimą, pagal kredito sutartį iš atsakovų priteistina 1016,09 Eur suma, tačiau ne solidariai, kaip kad prašo ieškovas, o dalimis. Pažymėtina, kad vadovaujantis CK 6.6 straipsnio 1 dalimi solidarioji skolininkų prievolė nepreziumuojama, išskyrus įstatymų numatytas išimtis. Ji atsiranda tik įstatymų ar šalių susitarimu numatytais atvejais, taip pat kai prievolės dalykas yra nedalus. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas savo praktikoje yra išaiškinęs, kad skolininkų daugeto atveju turi būti sprendžiamas klausimas dėl šių asmenų prievolės rūšies. Bendras principas yra tas, kad bendraskolių prievolė yra dalinė, išskyrus įstatymų ar šalių susitarimu nustatytus atvejus (CK 6.5 str.). Palikimo priėmimas pagal apyrašą riboja įpėdinių atsakomybę už palikėjų skolas paveldėtu turtu ir įstatymo leidėjas šiuo atveju nenurodė, kad esant keletui įpėdinių, taikytina solidarioji atsakomybė už palikėjo skolas (CK 5.53 straipsnis) ir analogija negalima, nes solidariosios atsakomybės už palikinėjo skolas palikimą priėmus pagal apyrašą taikymas pažeistų tiek kreditoriaus, tiek skolininkų teises bei prieštarautų teisingumo ir protingumo principui. Kadangi į bylą pateiktas Alytaus miesto 1-ojo notarų biuro 2015-02-20 paveldėjimo teisės liudijimas, iš kurio matyti, kad atsakovas T. K. mirusios turtą paveldėjo ¼ dalimi, o atsakovas J. K. – ¾ dalimis, teismas daro išvadą, kad šiuo atveju nėra teisinio pagrindo solidariosios atsakomybės taikymui, nes palikimo priėmimas pagal apyrašą, kai yra įpėdinių daugetas, suponuoja dalinę atsakomybę už palikėjo skolas paveldėtu turtu. Juolab, kad iš bylos duomenų matyti, jog prievolės dalykas yra pinigai, t. y. prievolės dalykas yra dalus, todėl nagrinėju atveju turi būti nustatomos ir įpėdinių atsakomybės dalys. Teismas laikosi nuomonės, kad šios dalys negali skirtis nuo paveldėto turto dalių, todėl iš atsakovo T. K., mirusiosios turtą paveldėjus ¼ dalimi, priteistina 254,02 Eur skola (1/4 dalis iš 1016,09 Eur skolos), o iš atsakovo J. K., mirusiosios turtą paveldėjus 3/4 dalimis, priteistina 762,07 Eur skola ( ¾ dalys iš 1016,09 Eur skolos). Pažymėtina, jog įpėdinis, priėmęs palikimą pagal antstolio sudarytą turto apyrašą, už palikėjo skolas atsako tik paveldėtu turtu (CK 5.53 str.).

Atsakovai nesutinka su ieškinio reikalavimu priteisti iš jų 20 proc. metines palūkanas, prašo nuo jų atleisti arba jas sumažinti. Kaip matyti iš Lanksčių įmokų kredito kortelės sutarties turinio, numatyta metinė palūkanų norma siekia 20 proc. Nors ieškovas ir pradinė skolininkė (mirusioji) dėl tokios palūkanų normos susitarė abipusiu sutarimu, atsakovai mano, kad tokio dydžio palūkanos jų atžvilgiu yra labai didelės. Mano, kad bankas piktnaudžiauja savo teisėmis, nes įstatymas numato, kad netesybomis siekiama kompensuoti nuostolius, o nepraturtėti. Taip pat remiasi CK 6.73 ir 6.258 nuostatomis dėl neprotingai didelių netesybų mažinimo.

Akivaizdu, kad atsakovas sumaišė du atskirus terminus - palūkanas ir netesybas bei jų atžvilgiu susidariusią teismų praktiką. Pažymėtina, kad į atsakovo minimą netesybų sąvoką įeina tik toks prievolių užtikrinimo būdas kaip bauda ir delspinigiai, kai tuo tarpu šioje byloje yra keliamas ne netesybų (ne baudos ir ne delspinigių), bet sutartinių palūkanų dydžio mažinimo klausimas.

Civiliniame kodekse palūkanų apibrėžimas neįtvirtintas, tačiau sistemiškai aiškinant įstatymą palūkanos gali būti apibrėžiamos dvejopai: 1) kaip mokestis kreditoriui už pinigų skolinimą (mokėjimo ar pelno palūkanos); 2) kaip minimalių kreditoriaus nuostolių kompensacija už piniginės prievolės termino praleidimą (kompensuojamosios palūkanos). Kaip matyti iš pateiktos kredito kortelės sutarties, mirusioji V. K. ir ieškovas susitarė dėl 20 % dydžio metinių palūkanų. Šios palūkanos yra pelno (mokėjimo) palūkanos, kurių paskirtis – nustatyti mokestį už naudojimąsi kreditoriaus pinigais, o ne kompensuoti kreditoriaus nuostolius už prievolės neįvykdymą. Taigi palūkanų dydis ir mokėjimo tvarka, šalims įgyvendinus sutarties laisvės principą, nustatyta jų susitarimu (CK 6.872 str. 1 d.). Kreditavimo santykiams taikomos paskolos teisinius santykius reglamentuojančios teisės normos, neprieštaraujančios kreditavimo sutarties esmei ir CK XLIII skyriaus II skirsnyje įtvirtintoms taisyklėms. Kaip yra žinoma, teisės aktai nenurodo, koks netesybų ar palūkanų dydis yra aiškiai per didelis, neprotingai didelis, todėl šis klausimas priklauso teismų praktikos sričiai. Kasacinis teismas minėtais klausimais ne kartą yra išaiškinęs, kad teismo teisė mažinti netesybas nėra absoliuti, nes ją riboja susitarime dėl netesybų išreikšta šalių valia (CK 6.156, 6.189 straipsniai).

Pelno palūkanos yra atlyginimas, kurį skolininkas moka kreditoriui už naudojimąsi paskolintais pinigais, nesvarbu, kokie to naudojimosi rezultatai. Ieškovo, kaip pelno siekiančios finansinės įstaigos, veikla yra kreditų suteikimas, todėl ieškovas už suteiktas paslaugas turi gauti tinkamą atlyginimą. Byloje nustatyta aplinkybė, jog buvusi skolininkė – mirusioji V. K. naudojosi banko suteiktais pinigais, o pasirašydama kredito sutartį ir paimdama kreditą, sutiko su 20 proc. dydžio metinėmis palūkanomis. Sutartyje numatyta bendra 28,33 proc. metinė kredito grąžinimo norma neprieštarauja Vartojimo kredito įstatymo 21 straipsnio 2 daliai, numatančiai prezumpciją, jog bendra vartojimo kaina yra nesąžininga, jei vartojimo kredito kainos metinė norma sutarties sudarymo momentu yra didesnė kaip 200 procentų. Pastaruoju atveju taip nėra.

Pažymėtina, kad teismas turi teisę mažinti mokėjimo funkciją atliekančias palūkanas vadovaudamasis CK 6.223 straipsnio, 6.228 straipsnio nuostatomis, t.y. taikant sutarčių teisės normas, tačiau tam turi būti nustatytas teisinis pagrindas. CK 6.228 straipsnio 2 dalis suteikia teisę nukentėjusiai šaliai teisę reikalauti teismo tvarka pakeisti sutarties sąlygas, taigi nukentėjusi šalis turi pasirinkimą: pirma, ji gali iš viso atsisakyti sutarties arba tam tikros sąlygos; antra, ji gali reikalauti pakeisti sutartį (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2010 m. kovo 15 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-106/2010). Nagrinėjamoje byloje tokie reikalavimai (atsakovų priešieškinys dėl kredito sutarties sąlygų pakeitimo ar pripažinimo negaliojančiomis) pareikšti nebuvo, todėl teismas neturi pagrindo kištis į sutartinius šalių santykius modifikuojant sutartį ir keičiant vieną iš jos sąlygų – galimybę ieškovui gauti mokėjimo funkciją atliekančias mažesnes palūkanas, nei numatyta sutartyje. Be to, nagrinėjamu atveju teismas, mažindamas palūkanas turėtų nustatyti, kad egzistavo esminė šalių nelygybė, sudaranti pagrindą modifikuoti šalių sudarytų sutarčių sąlygas, t.y. sumažinti sutartinių palūkanų dydį. Ši nelygybė turi būti (egzistuoti) sutarties sudarymo metu, o ne jos vykdymo ar pabaigos momentu (Lietuvos Aukščiausiojo T. C. bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2014 m. balandžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-206/2014), tačiau tokių aplinkybių į bylą pateikta nebuvo. Teismas tuo pačiu pažymi, kad iš Lietuvos banko internetines svetainės (oficialaus šaltinio) išimtos informacijos matyti, kad sutarties sudarymo metu (2014 m. gegužės m.) vidutinė vartojimo kreditų metinė palūkanų norma buvo apie 14 %. Pagrindo atleisti atsakovus nuo sutartinių metinių palūkanų nėra.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.37 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad skolininkas privalo mokėti įstatymų nustatyto dydžio palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Pagal CK 6.210 straipsnio 1 dalį terminą įvykdyti piniginę prievolę praleidęs skolininkas privalo mokėti penkių procentų dydžio metines palūkanas už sumą, kurią sumokėti praleistas terminas, jeigu įstatymai ar sutartis nenumato ko kito. Todėl iš atsakovų priteistinos ieškovo reikalaujamos 5 proc. dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, t. y. 2015-06-16 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 str., 6.210 str. 1 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Ieškovas, paduodamas teismui ieškinį, sumokėjo 23,00 Eur žyminį mokestį, kurį prašė priteisti iš atsakovų (CPK 80 str. 1 d. 1 p., 93 str. 1 d.). Kadangi ieškinys iš esmės yra patenkintas, t.y. prašoma priteisti suma patenkinta pilnai, tačiau ne solidariai, o dalinai iš kiekvieno atsakovo, žyminio mokesčio mokėjimui tas įtakos neturi, todėl iš atsakovų priteistinas visas ieškovo sumokėtas žyminis mokestis, padalijant jį atsakovams proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 93 str. 1 d. 1 p., 7 d.).

Išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, suma mažesnė nei minimali valstybei priteistina bylinėjimosi išlaidų suma, todėl šios išlaidos nepriteistinos (CPK 88 str.1 d. 3 p., 96 str. 6 d.).

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 284 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas turi teisę dalyvaujančių byloje asmenų prašymu ar savo iniciatyva, atsižvelgdamas į turtinę abiejų šalių padėtį ar kitas aplinkybes, sprendimo įvykdymą atidėti ar išdėstyti. Sprendžiant klausimą dėl teismo sprendimo vykdymo išdėstymo ar vykdymo atidėjimo, yra svarbus abiejų šalių lygiateisiškumo principo įgyvendinimas, todėl teismo sprendimas visada turi būti siejamas tiek su skolininko, tiek su kreditoriaus interesais. Kaip matyti iš bylos duomenų, prašoma priteisti skola nėra labai didelė, tačiau situacija yra specifinė, nes kalba eina apie paveldėtos skolos grąžinimą paveldėto turto ribose, juolab kai vienas iš atsakovų yra nepilnametis. Ieškovas, nedalyvavęs teismo posėdyje, savo nuomonės dėl sprendimo išdėstymo raštu nepareiškė, tačiau ieškinyje yra pažymėjęs, kad skolos mokėjimo dalimis klausimą svarstytų sprendimo vykdymo proceso metu. Teismas mano, kad tokia ieškovo pozicija netrukdo klausimo dėl skolos mokėjimo dalimis, nagrinėti ieškovui nedalyvaujant teismo posėdyje, nenurodžius nedalyvavimo priežasčių. Siekiant dviejų šalių interesų pusiausvyros, teismas mano, kad nebus pažeistas šalių lygiateisiškumo principas, atsakovams leidžiant priteistos skolos mokėjimą išdėstyti 6 mėnesių laikotarpiui. Kaip matyti iš rašytinių įrodymų byloje, atsakovo T. K. materialinė padėtis yra sunki: atsakovas dirba UAB „Dainavos energija“, kur vidutinės mėnesio pajamos sudaro ~ 170 Eur, vienas augina nepilnametį sūnų (atsakovą byloje) J. K., gim. 2000 m. Nepilnametis atsakovas J. K. dar yra moksleivis, savarankiškų pajamų, apart gaunamos našlaičių pensijos 132 Eur per mėnesį, neturi, yra išlaikytinis. Nors abu atsakovai paveldėjo mirusios turtą, tačiau akivaizdu, kad skolų mirusioji taip pat paliko nemažai. Pagal teismui pateiktą 2014-10-09 paveldimo turto apyrašą, piniginių lėšų liko ~11800 Lt, o skolų, be ieškovo prašomos priteisti sumos, ~ 10430 Lt. Šioje situacijoje labiau vertintinas turto apyrašo balansas, nes palikėjai už mirusiosios skolas atsakys būtent paveldėto turto ribose (CK CK 5.53 str.). Iš balanso matyti, kad viso paveldimo turto vertė yra 4139,47 Eur (14292,75 Lt), skolų suma 3020,91 Eur (10430,61 Lt), plius 1016,09 Eur pagal šį teismo sprendimą, kas iš viso siekia ~ 4037 Eur skolų. Akivaizdu, kad teismui žinomų skolų suma yra apylygė su paveldimo turto verte, tačiau reikia įvertinti ir tai, kad ne visas paveldėtas turtas yra piniginės lėšos, o ir automobilis, kurio nerealizavus, faktiškai negalimas skolų grąžinimas, be to automobilis paveldėtas ne visas, o ½ dalimi. Teismas atsižvelgia ir į tą aplinkybę, kuomet atsakovas T. K. pažymėjo, jog nežinodami šios skolos bankui, paveldėtas pinigines lėšas išleido tvarkydami mirusiosios kapą, pirkdami paminklą. Išanalizavęs šias aplinkybes, teismas mano, kad atsakovai neturi galimybės iš karto grąžinti ieškovo prašomos sumos, nes paveldėjo ne tik pinigines lėšas, bet ir kitą turtą, kurio nepardavus, apsunkinamas skolos grąžinimas paveldėto turto ribose, todėl skolos mokėjimas dalimis labiausiai atitiks abiejų šalių pusiausvyrą.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 straipsniu, 263-265 straipsniais, 268 straipsniu, 270 straipsniu, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) 254,02 Eur skolos, 20 % metinių palūkanų nuo negrąžintos 217,22 Eur (1/4 nuo 868,86 Eur) kredito sumos, skaičiuojant nuo 2015-06-01 iki šios dalies kredito grąžinimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (254,02 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-06-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 5,75 Eur žyminio mokesčio ieškovui „Swedbank“, AB, į. k. 112029651.

Priteisti iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminio atstovo – tėvo T. K., 762,07 Eur skolos, 20 % metinių palūkanų nuo negrąžintos 651,65 Eur (3/4 nuo 868,86 Eur) kredito sumos, skaičiuojant nuo 2015-06-01 iki šios dalies kredito grąžinimo, 5 % metinių palūkanų už priteistą sumą (762,07 Eur) nuo bylos iškėlimo teisme dienos, t. y. nuo 2015-06-16, iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 17,25 Eur žyminio mokesčio ieškovui „Swedbank“, AB, į. k. 112029651.

Iš atsakovo T. K., a. k. (duomenys neskelbtini) priteistos 254,02 Eur skolos mokėjimą išdėstyti per 6 mėnesių laikotarpį, mokant po 42,00 Eur kas mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 44,02 Eur, mokėjimo pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Iš atsakovo J. K., a. k. (duomenys neskelbtini) atstovaujamo įstatyminio atstovo – tėvo T. K., priteistos 762,07 Eur skolos mokėjimą išdėstyti per 6 mėnesių laikotarpį, mokant po 127,00 Eur kas mėnesį, paskutinį mėnesį sumokant 127,07 Eur, mokėjimo pradžią skaičiuojant nuo šio sprendimo įsiteisėjimo dienos.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Alytaus rajono apylinkės teismą.