Vilniaus apygardos teismo nutartis, 2A-721-275/2008

Teismas: Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas: Nutartis
Data: 2008-12-05
Bylos Nr.: 2A-721-275/2008
Bylos rūšis: civilinė byla

Teisėjai: Danutė Kutrienė (pran.), Neringa Švedienė, Tatjana Žukauskienė
Atsakovas: AB firmos „Viti“
Ieškovas: UAB „Slasta“

Kategorijos

42.10pavadinimo nepavyko patikrinti

Pranešėja Danutė Kutrienė Civilinė byla Nr. 2A-721-275/08

Teisėjas Marius Bajoras Procesinio sprendimo kategorija 42.10.;

52.3.; 121.21.

(S)

VILNIAUS APYGARDOS TEISMAS

NUTARTIS

2008 m. gruodžio 5 d.,

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus kolegija, susidedanti iš

kolegijos pirmininkės ir pranešėjos Danutės Kutrienės,kolegijos teisėjų Neringos Švedienės ir Tatjanos Žukauskienės,sekretoriaujant Ritai Kurganovaitei,dalyvaujant atsakovo AB firmos „Viti“ atstovui S. S.,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo atsakovo AB firmos „Viti“ apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimo priimto civilinėje byloje pagal ieškovo UAB „Slasta“ ieškinį atsakovui AB firmai „Viti“ dėl skolos priteisimo ir pagal atsakovo AB firmos „Viti“ priešieškinį ieškovui UAB „Slasta“ dėl nuostolių atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi civilinę bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.Ginčo esmė

Ieškovas UAB „Slasta“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, kuriuo prašė priteisti iš atsakovo AB firmos „Viti“ 22 910,07 Lt skolą, 380,31 Lt delspinigių, 6 procentus metinių palūkanų nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki visiško teismo sprendimo įvykdymo, bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas pagal 2006-10-01 statybos rangos sutartį Nr. 06/10/01, sudarytą su atsakovu, atliko statybos darbus. Už atliktus darbus 2007-03-19 atsakovui buvo pateiktos PVM sąskaita-faktūra serija SLA Nr. 011 ir PVM sąskaita-faktūra, serija SLA Nr. 013, atitinkamai 21 992,84 Lt ir 2 210 Lt sumai. AB firma „Viti“ priėmė darbus, už kuriuos išrašytos nurodytos sąskaitos, rinkodaros direktoriui L. P. pasirašius ant atliktų darbų aktų už 2007 m. sausio mėnesį. Atsakovas pagal PVM sąskaitą-faktūrą SLA Nr. 013 sumokėjo 1 292,77 Lt, likę 22 910,07 Lt iki šios dienos nesumokėti. Sutarties 2.3 punkte numatyta, kad rangovas už atliktus darbus sumoka subrangovui už atliktų ir priimtų darbų per mėnesį apimtis per 30 kalendorinių dienų po to, kai šalys pasirašo atliktų ir priimtų darbų aktus ir subrangovas pateikia PVM sąskaitą-faktūrą. Kadangi atsakovas pažeidė sutartinį įsipareigojimą ir neapmokėjo už atliktus darbus, remiantis sutarties 8.1.1 punktu rangovas moka subrangovui 0,01 proc. dydžio delspinigius, skaičiuojant nuo neapmokėtos sumos už kiekvieną uždelstą dieną. Pagal UAB „Slasta“ pažymą nuo 21 992,84 Lt priskaičiuota 365,08 Lt delspinigių, nuo 917,23 Lt priskaičiuota 15,23 Lt delspinigių.

Atsiliepimas

Atsakovas AB firma „Viti“ atsiliepimu į ieškinį prašė jį atmesti kaip nepagrįstą. Atsakovas taip pat pateikė priešieškinį, kuriuo prašė į priešieškinio reikalavimus 42 480 Lt sumoje įskaityti ieškovo UAB „Slasta“ ieškinio reikalavimus dėl atliktų statybos darbų 19 218,11 Lt sumoje ir papildomai iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 23 261,89 Lt nuostolių atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Nurodė, kad ieškovas, atlikęs statybos darbus, pateikė atsakovui atliktų darbų už 2007 m. sausio mėn. aktus bei PVM sąskaitą-faktūrą serija SLA Nr. 011, kurioje atliktus darbus įvertino 18 638 Lt suma ir 3 354,84 Lt PVM, taip pat sąskaitą-faktūrą serija SLA Nr. 013, kurioje atlikti darbai buvo įvertinti 1 872,88 Lt ir 337,12 Lt PVM. Atmetus ieškovo nurodytą ir atsakovo sumokėtą 1 292,77 Lt sumą, bendra mokėtina pagal abi minėtas PVM sąskaitas-faktūras suma yra 19 218,11 Lt. Atsakovas nurodė, kad jis, priimdamas ir patvirtindamas atliktų darbų aktus už 2007 m. sausio mėn., atsižveldamas į šalių žodinį susitarimą, įvertino tik atliktų darbų kiekius ir jų kainą. Tokiu būdu, vadovaujantis CK 6.662 str. 2 d. nuostata bei šalių žodiniu susitarimu, šie darbai buvo priimti sąlyginai, kadangi atlikti ir minėtuose atliktų darbų aktuose fiksuoti mūro darbai buvo su defektais. Atliktų darbų kokybės įvertinimas turėjo būti atliekamas vėliau, dalyvaujant įgaliotiems šalių atstovams ir techniniam prižiūrėtojui. Siekdamas tinkamai įforminti sąlyginį subrangovo atliktų darbų su defektais priėmimą bei laikydamasis CK 6.662 str. 2 d. reikalavimų, jis 2007-03-19 raštu informavo apie sąlyginį darbų su defektais priėmimą. Atliktų darbų kokybės vertinimas buvo atliekamas 2007-05-15. Šiam atliktų statybos darbų kokybės vertinimui buvo sudaryta komisija iš ieškovo, atsakovo atstovų bei techninio prižiūrėtojo, kuri vertino mūro darbų kokybę. Kokybės patikrinimo metu nustatyti subrangovo atliktų mūro darbų kokybės trūkumai, kurie buvo išdėstyti kokybės patikrinimo akte. Pagal sutarties 5.3.11 punktą subrangovas įsipareigojo savo lėšomis kompensuoti darbus, kurie atlikti su trūkumais arba neatitinkantys sutarties sąlygų ir atlyginti iš to kylančius nuostolius. Nors subrangovui buvo žinoma apie defektus, subrangovui nesiimant jokių konkrečių veiksmų, statybos objekto užsakovui reikalaujant operatyviai ištaisyti padarytus mūro darbų defektus, rangovas buvo priverstas samdytis kitą subrangovą, kuris ištaisytų ieškovo statybos darbų defektus. Padarytų defektų taisymui buvo pasirinktas subrangovas O. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“, kuri 240 kv.m. plotą padengė profiliuotos skardos lakštais bei įvertino šiuos darbus bendra 42 480 Lt suma. Rangovas šią sumą minėtam subrangovui sumokėjo, tai vertintintina kaip rangovo patirti nuostoliai dėl nekokybiško ieškovo statybos darbų atlikimo. Atsakovas teigė, kad 2007-09-03 pateikė UAB „Slasta“ pretenziją dėl nuostolių atlyginimo, tačiau ieškovas nuostolių neatlygino. Statybos rangos sutarties 5.1.5 punkte numatyta rangovo teisė sulaikyti apmokėjimą, kurio suma lygi sumai, reikalingai trūkumams pašalinti. Dėl šios priežasties rangovas nėra pilnai atsiskaitęs su subrangovu už atliktus darbus.

II. Pirmosios instancijos teismo procesinio sprendimo esmė

Vilniaus miesto 1-asis apylinkės teismas 2008-03-26 sprendimu ieškovo UAB „Slasta“ ieškinį patenkino ir priteisė ieškovui UAB „Slasta“ iš atsakovo AB firmos „Viti“ 22 910,07 Lt skolos, 380,31 Lt delspinigių, 6 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos 2007-11-07 iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 2 098,71 Lt bylinėjimosi išlaidų. Atsakovo AB firmos „Viti“ priešieškinį atmetė. Teismas konstatavo, kad atsakovo argumentai, jog šalių žodiniu susitarimu darbai, už kuriuos apmokėjimo reikalauja ieškovas, buvo priimti sąlyginai, nepagrįsti leistinais įrodymais. Šalių atstovai, be išlygų pasirašę atliktų darbų aktus, sudarė sandorius, sukuriančius šalims atitinkamas teises ir pareigas, tarp jų, atsakovui pareigą sumokėti už atliktus darbus. Tai, kad aktuose atsakovo atstovas nepažymėjo priimamų mūro darbų trūkumų, reiškia, kad tokie trūkumai nebuvo konstatuoti. Nors atsakovo atstovas teismo posėdyje paaiškino, kad aktus atsakovo atstovas pasirašė dėl to, kad nepakankamai suprato tokių veiksmų teisinę prasmę, šie aktai kaip sandoriai byloje nėra ginčijami. Be to, iš bylos medžiagos matyti, kad atsakovas buvo statybos darbų rangovas stambiame objekte, iš byloje esančių sutarčių galima spręsti, kad atsakovas yra statybos sektoriuje veikianti įmonė, taigi teismas padarė išvadą, kad statybos sektoriuje veikiančios profesionalios įmonės darbuotojai pakankamai išmano darbų perdavimo-priėmimo esmę, iš to išplaukiančius teisinius padarinius. Atliktų darbų aktams esant vienintele įstatymo leidžiama įrodinėjimo priemone apie darbų kokybę jų priėmimo metu, atsakovas negali ginče dėl šios aplinkybės remtis jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Atsakovo tvirtinimas, kad egzistavo šalių žodinis susitarimas, pagal kurį atliktų darbų kokybės įvertinimas turėjo būti atliekamas vėliau, dalyvaujant įgaliotiems šalių atstovams ir techniniam prižiūrėtojui, nepagrįstas jokiais leistinais įrodymais. Nagrinėjamu atveju šalių sudaryta statybos rangos sutartis kitokios darbų perdavimo ir jų priėmimo tvarkos nenumato. Sutarties 3.1 punkte numatyta, kad subrangovas kiekvieno mėnesio 25 d. įsipareigoja pateikti rangovui atliktų darbų aktus F-2, F-3. Sutarties 3.2 punkte numatyta subrangovo teisė pateikti PVM sąskaitą-faktūrą, kai gaunami iš rangovo pasirašyti atliktų darbų aktai. Sutartyje atsakovo teisė reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau nenumatyta. Pagal tarpusavio sutarties 6.4 punktą sutarties pakeitimas turėjo būti įformintas raštiškai. Rašytinio susitarimo darbų kokybę vertinti po atliktų darbų akto pasirašymo nebuvo. Žodinio susitarimo egzistavimą paneigia kitos byloje nustatytos aplinkybės. Antai, jeigu iš tiesų būtų egzistavęs šalių žodinis susitarimas darbus priimti tik pagal jų kiekį ir kainą, o jų kokybę vertinti vėliau, logiškai negalėtų būti paaiškinama aplinkybė, kad atsakovo atstovas tą pačią dieną priėmė PVM sąskaitas-faktūras. Atsakovo 2007-03-19 raštas UAB „Slasta“ „Dėl atliktų statybos darbų defektų“ nepatvirtina šalių žodinio susitarimo darbus priimti tik pagal jų kiekį ir kainą. Jei iš tiesų būtų egzistavęs šalių žodinis susitarimas, jis lengvai galėjo būti užfiksuotas pačiuose atliktų darbų aktuose. Be to, atsakovas pagrįstai abejoja šio rašto surašymo data, nes byloje nėra jokių įrodymų apie šio rašto gavimą ieškovo įmonėje, šio rašto registraciją atsakovo įmonės raštinėje. Teismas, vertindamas byloje surinktus įrodymus, taip pat konstatavo, kad atsakovo nurodomi mūro darbų trūkumai nėra įrodyti. Atsakovas trūkumų buvimą įrodinėja tik savo paties ar jo partnerių surašytais dokumentais, o kitų šį faktą patvirtinančių įrodymų nepateikė. Vertinant 2007-05-15 „VSAT aviacijos bazės Paluknio km. Atliktų mūro darbų kokybės patikrinimo aktą“, kuriame nurodoma, kad komisija apžiūrėjo atliktų mūro darbų kokybę, visų pirma pastebėtina, kad yra neaiški jo teisinė galia. Nėra aišku, koks subjektas sudarė šią komisiją, kokius įgaliojimus jai suteikė. Atsakovas jokiais įrodymais neįrodo ieškovo atstovų dalyvavimo šioje komisijoje. Ieškovo atstovas kategoriškai neigė, kad šioje komisijoje dalyvavo iš ieškovo pusės akte nurodyti asmenys S. L. ir V. S. Aktą pasirašė atsakovo atstovas, priėmęs ieškovo atliktus darbus, L. P., taip pat A. M. Pastarasis akte nurodomas kaip UAB „Archiplanas“ inžinierius-techninis prižiūrėtojas. Į bylą atsakovas nepateikė įrodymų, kad A. M. objekte vykdė techninę priežiūrą. Teismas pažymėjo, kad darbų kokybės patikrinimo aktas surašytas tik 2007-05-15, o atliktų darbų aktai 2007-03-19. Atsakovo atstovai jokių įtikinamų argumentų, kodėl atliktų darbų kokybė buvo tariamai vertinama tik praėjus po aktų pasirašymo beveik dviems mėnesiams, nenurodė. Šalių tarpusavio teisės ir įsipareigojimai numatyti pasirašytoje sutartyje, kurios 6.5 punkte numatyta, kad jeigu šalys nesutaria dėl atliktų darbų kokybės, jos kviečia nepriklausomus ekspertus. Nagrinėjamu atveju jokių nepriklausomų ekspertų pagal sutartyje nustatytą tvarką nebuvo pakviesta, todėl dar ir ši aplinkybė paneigia kokybės patikrinimo akte nurodytas aplinkybes. Šalių sutarties 7.2 punkte numatyta rangovo (atsakovo) pareiga nustačius darbų trūkumus pareikšti pretenziją subrangovui dėl darbų trūkumų. Atsakovas nepateikė įrodymų, kad, tariamai nustatęs atliktų mūro darbų trūkumus, sutartyje nustatyta tvarka būtų pareiškęs subrangovui pretenziją. Pretenzija dėl nuostolių atlyginimo surašyta tik 2007-09-03. Nors atsakovas nurodo, kad, nustačius darbų trūkumus, ieškovas siūlė defektų šalinimui sienų tinkavimą arba sienų dengimą gipso kartono plokštėmis, byloje atsakovas nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių šį teiginį. Pagal sutarties 5.3.11 punktą subrangovui nevykdant pareigos pašalinti trūkumus, rangovas galėjo nustatyti terminą trūkumams pašalinti. Byloje nėra įrodymų, kad toks terminas atsakovo buvo nustatytas, tačiau per jį ieškovas tariamai nepašalino trūkumų. Kad ieškovas siūlė defektų šalinimui sienų tinkavimą arba sienų dengimą gipso kartono plokštėmis, įrašyta tik paties atsakovo vienašališkai surašytoje 2007-09-03 pretenzijoje ieškovui dėl nuostolių atlyginimo. Kadangi atsakovas buvo įstatymų ir sutarties nustatyta tvarka priėmęs darbus ir atsakovas ieškovui sutarties nustatyta tvarka nebuvo pareiškęs pretenzijos, nesant duomenų apie tai, kad ieškovas pripažino pretenziją pagrįsta, nėra įtikinama, kad ieškovas būtų siūlęs kokius nors darbų trūkumų, kurių nepripažino ir apie kurių buvimą nebuvo tinkamai informuotas, šalinimo variantus. Teismas pažymėjo, kad, užsakovui priėmus darbus, rangovas per visą garantinį laiką užtikrina, kad statybos objektas atitinka normatyvinių statybos dokumentų nustatytus rodiklius ir yra tinkamas naudoti pagal paskirtį (CK 6.697 str. 1 d.). Atsakovas nenurodo jokių normatyvinių statybos dokumentų reikalavimų, kurių neatitinka ieškovo darbų rezultatas, taip pat nenurodo, kad darbų rezultato nebūtų galima naudoti pagal paskirtį. Kaip minėta, atsakovas po darbų priėmimo nėra pareiškęs ieškovui pretenzijos, kuri privaloma tiek pagal CK 6.697 str. 5 d., tiek pagal sutarties 7.2 punktą. Atsižvelgęs į šias aplinkybės, teismas padarė išvadą, kad atsakovas neįrodė savo priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius pagrindo – ieškovo sutarties netinkamo vykdymo (CK 6.246 str., sutarties 5.3.11 p.).

III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą teisiniai argumentai

Atsakovas AB firma „Viti“ apeliaciniu skundu prašo panaikinti Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008-03-26 sprendimą ir priimti naują sprendimą pilnai tenkinant apelianto AB firmos „Viti“ priešieškinio dėl 42 480 Lt nuostolių atlyginimo reikalavimus ir priteisti iš ieškovo UAB „Slasta“ 42 480 Lt nuostolių atlyginimo į šią sumą įskaitant ieškovo ieškinio reikalavimus dėl atliktų statybos darbų 19 218,11 Lt sumoje ir papildomai iš ieškovo atsakovo naudai priteisti 23 261,89 Lt nuostolių atlyginimo bei iš ieškovo atsakovo naudai priteisti turėtas žyminio mokesčio sumokėjimo išlaidas. Apelianto nuomone, teismas, spręsdamas tarp šalių kilusį ginčą turėjo vadovautis CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintais teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais ir tai, kad atsakovas, vadovaudamasis žodiniu šalių susitarimu atliktų darbų aktuose nenurodė atliktų darbų trūkumų bei jų ištaisymo tvarkos ir sąlygų, kaip tai numato CK 6.662 str. 2 d. nuostatos, negali savaime netekti teisės remtis trūkumų faktu, nes atsakovas apie atliktų darbų trūkumus informavo ieškovą tos pačios dienos, t.y. 2007-03-19 papildomu raštu, tarp šalių egzistavo žodinis susitarimas dėl vėlesnio atliktų darbų kokybės vertinimo, o pasirašydamas atliktų darbų aktus atsakovas šiuos darbus priėmė kaip pilnai atitinkančius sutarties sąlygas, reglamentuojančias atliktų darbų kiekius bei kainas. Priimdamas atliktus darbus sąlyginai, t.y. pagal kiekius ir kainas, atsakovo atstovas siekdamas tinkamai raštu įforminti tarp šalių egzistavusį žodinį susitarimą, dėl kurio nesant jokio rašytinio įrodymo ateityje galėtų kilti nesutarimai tarp šalių, tą pačią dieną ieškovą papildomai informavo raštu apie sąlyginį darbų priėmimą, esamus darbų trūkumus bei vėliau numatomą atliktų darbų kokybės vertinimą dalyvaujant užsakovui bei techniniam prižiūrėtojui. Pirmosios instancijos teismas žodinio susitarimo buvimą paneigiančiomis aplinkybėmis įvardijo tai, kad šis susitarimas nebuvo užfiksuotas atliktų darbų aktuose arba sudarius papildomą susitarimą pagal statybos rangos sutarties 6.4 punkto nuostatas, tačiau apelianto nuomone, 2007-03-19 raštas, kuriuo ieškovas raštu buvo informuotas apie sąlyginį darbų priėmimą ir numatomą vėlesnį atliktų darbų kokybės patikrinimą, savo prasme ir turiniu prilygsta tiek įrašui pačiame atliktų darbų akte apie žodinį susitarimą sąlyginai priimti atliktus darbus ir jų kokybę tikrinti vėliau, tiek ir papildomam susitarimui prie statybos rangos sutarties. Pirmosios instancijos teismas, formaliai vertindamas faktiškai susiklosčiusios situacijos dėl atliktų darbų priėmimo ir atsakovo teisės remtis atliktų darbų trūkumų faktu atitikimą CK 6.662 str. ir 6.694 str. bei Aukščiausiojo Teismo formuojamai praktikai, neatsižvelgė į CK 1.5 str. 4 d. įtvirtintus bendruosius teisės principus, apie kurių taikymą faktinei ginčo situacijai taip pat yra pasisakęs Lietuvos Aukščiausiasis Teismas. Ieškovo UAB „Slasta“ atliktų darbų trūkumai buvo akivaizdūs. 2007-05-15 mūro darbų kokybės patikrinimo akte, užfiksuoti mūro darbų trūkumai, neatitinkantys techninio projekto architektūrinės - konstruktyvinės dalies tekstinėje dalyje (techninio projekto (kompleksas 7932) dalies „Statinio architektūra ir konstrukcijos. Tekstinė dalis“) 3-iame skyriuje „Mūro darbai“ numatytų kokybinių ir techninių reikalavimų. Šį faktą patvirtino teismui pateiktas 2008-02-20 A. V. projektavimo firmos, atlikusios projekto vykdymo priežiūrą, raštas. Taip pat techninio projekto grafinėje dalyje „01 Administracinis-gamybinis pastatas“ mūro darbams 5 ašyje tarp ašių E-D ir D-C nenumatyti jokie papildomi sprendiniai išskyrus mūro darbus, be jokių papildomų mūro darbų apdailos elementų, t.y. padengimo profiliuotos skardos lakštais. Apie ieškovo atliktų mūro darbų apsiuvimą trapecine skarda patvirtino subrangovas O. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ 2008-02-14 raštu, kartu nurodydamas šių darbų kainą, t.y. 42 480 Lt su PVM. Taigi, minėti įrodymai patvirtina ieškovo netinkamai atliktų mūro darbų faktą, apeliantui kilusią būtinybę pašalinti mūro darbų trūkumus ir dėl šių priežasčių patirtus 42 480 Lt nuostolius. Pirmosios instancijos teismas pateiktuosius įrodymus laikė nepakankamais tam, kad būtų įrodytas priešieškinio reikalavimo atlyginti nuostolius pagrindas - ieškovo sutarties netinkamas vykdymas ir tik nagrinėjant bylą iš esmės, iškilo klausimas dėl techninės ekspertizės skyrimo siekiant nustatyti, ar ieškovas kokybiškai atliko darbus ir teismas tai traktavo kaip nesavalaikį įrodymų teikimą, nes atsakovas neva turėjęs visas galimybes pareikšti tokį prašymą dėl techninės ekspertizės skyrimo, tačiau jo savalaikiai nepareiškė. Apeliantas pažymi, jog atsižvelgiant į tai, kad statybos objektas yra ypatingo pobūdžio, t.y. karinis objektas, kuris šiuo metu yra eksploatuojamas, techninės ekspertizės atlikimas visų pirma reikalauja paties objekto užsakovo sutikimo atlikti šią ekspertizę. Be to, techninės ekspertizės atlikimas atsižvelgiant į tai, kad atliktų mūro darbų defektai buvo ištaisyti juos apskardinant profiliuotos skardos lakštais, kuri atliekant ekspertizę turėtų būti pašalinta, tai sąlygoja papildomas išlaidas, susijusias su profiliuotos skardos lakštų nuėmimo nuo mūro ugniasienės ir naujų lakštų uždėjimu atlikus ekspertizę, todėl tam yra reikalingas objekto užsakovo sutikimas ir sprendimas dėl išlaidų, susijusių su profiliuotos skardos lakštų nuėmimu bei uždėjimu atlikus techninę ekspertizę, atlyginimo. Apelianto nuomone, esant šio objekto užsakovo sutikimui ir sprendimui dėl patirtų išlaidų atlyginimo, galimybė atlikti techninę ekspertizę sprendžiant dėl ieškovo atliktų mūro darbų defektų, nėra atmetama.

Atsiliepimas

Ieškovas UAB „Slasta“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo teismo sprendimą palikti galioti, o apeliacinį skundą atmesti kaip nepagrįstą. Nurodo, kad skundžiamas pirmos instancijos teismo sprendimas yra visiškai teisėtas ir pagrįstas, pirmos instancijos teismas tinkamai ištyrė visas bylos aplinkybes ir teisingai pritaikė šiuos santykius reguliuojančias materialinės teisės normas bei nepažeidė procesinių teisės normų. Apeliacinis skundas yra visiškai nepagrįstas, jame išdėstyti argumentai nesudaro pagrindo naikinti skundžiamą teismo sprendimą.

Motyvuojamoji dalis

Teisėjų kolegija konstatuoja:

Apeliacinis skundas dalinai tenkintinas.

Skundo rezoliucinėje dalyje nurodyta, jog atsakovas prašo panaikinti pirmosios instancijos teismo sprendimą ir priimti naują sprendimą, tačiau apeliacinės instancijos teismo posėdžio metu (b.l.101) nurodė, kad prašo panaikinti tik tą teismo sprendimo dalį, kuria buvo atmestas priešieškinys. Apeliacinės instancijos teisėjų kolegija nagrinėja bylą tik toje dalyje, kurioje buvo atmestas atsakovo priešieškinys, nes apeliaciniame skunde nurodyti motyvai dėl sprendimo nepagrįstumo šioje dalyje.

Pirmosios instancijos teismas atmetė atsakovo priešieškinį tuo argumentu, kad įstatymo leidžiama įrodinėjimo priemonė yra atliktų darbų aktas, o darbų priėmimo metu atliktų darbų nebuvo konstatuota. Tuo teismas netinkamai aiškino LR CK 6.662 straipsnio 2 dalį, nes jame nėra nurodyta, jog atliktų darbe turi būti konstatuoti. Šio straipsnio dispozijoje kalbama apie tai, kad darbų priėmimo akte pastebėti darbų trūkumai turi būti aptarti. Aptarimu suprantamas tas atvejis, kai abi aktą pasirašančios šalys sutinka su nustatytais defektais ir juos aptaria akte. Iš atsakovo paaiškinimų apie akto pasirašymo aplinkybes ir iš 2006-10-04 statybos rangos sutarties teksto darytina išvada, kad šalys numatė užsakovo teisę reikalavimą dėl trūkumų pašalinimo pareikšti vėliau. Sutarties 7.1 p. numato, jog subrangovas (t.y. ieškovas) atsakovo už atlikto darbo kokybę ir defektų šalinimą, jeigu konstrukcijos defektai ir neatitikimai projektinei dokumentacijai buvo nustatyti per 5 metus. 7.2 punkte numatyta, kad rangovas ( t.y. atsakovas) privalo pareikšti pretenziją subrangovui dėl darbų trūkumų.

Ugniasienės mūro darbus ieškovas perdavė, o atsakovas priėmė įformindami atliktų darbų aktus, kurie šalių atstovų pasirašytas 2007-03-19 (b.l. 9-10, 12, T. I). Šiuose aktuose atsakovo atstovas nepažymėjo priimamų mūro darbų trūkumų, tačiau aktuose nėra nuorodos, kad tai atliktų darbų priėmimo aktas, kad atsakovo atstovas darbus priėmė. Dėl tokių akto formos trūkumų, dėl to, kad aktai nėra įvardinti atliktų darbų priėmimo aktais, priimtini atsakovo atstovų paaiškinimai, kad jų atstovas, pasirašydamas atliktų darbų aktuose, tik patvirtino atliktų darbų kiekius ir kainų atitikimą sutarties reikalavimams, o ne atliktų darbų kokybę, t.y. darbų nepriėmė visa apimtimi. 2007-05-15 buvo sudaryta komisija UAB „Slasta“ atliktų mūro darbų kokybės patikrinimui, šią komisiją iniciavo atsakovas, todėl pirmosios instancijos teismo sprendimo išvada, jog nėra aišku, koks subjektas sudarė šią komisiją, nepagrįsta. Komisijai, susidedančiai iš objekto techninio prižiūrėtojo, AB firmos „Viti“ atstovo bei UAB „Slasta“ atstovų, apžiūrėjus UAB „Slasta“ vykdytus mūro darbus, 2007-05-15 aktu konstatuota, jog ugniasienės mūro 5 ašyje tarp ašių E-D ir D-C po 2 metrų liniuote 3 metrų aukštyje įlinkis sudaro 4-5 cm, ašyje 5 plytų mūro horizontalių siūlių storis nevienodas ir yra 15-20 mm, neužpildytų siūlių gylis vietomis didesnis nei 20 mm, taip pat ašyje E mūro siūlių storis nevienodas (15-20 mm). Tokie nukrypimai neatitiko techninio projekto architektūrinės - konstruktyvinės dalies (techninio projekto - kompleksas 7932 - „Statinio architektūra ir konstrukcijos. Tekstinė dalis“) 3-iame skyriuje „Mūro darbai“ numatytų kokybinių ir techninių reikalavimų, t.y. neatitiko projektinei-norminei dokumentacijai, dėl jų kokybės rangovas turėjo teisę reikšti pretenzijas per 5 metus nuo objekto pripažinimo tinkamu naudotis akto pasirašymo dienos (Statybos rangos sutarties 7.1 p. ).

Pirmosios instancijos teismas priimdamas skundžiamą spendimą motyvavo, kad atliktų darbų aktams esant vienintele įstatymo leidžiama įrodinėjimo priemone apie darbų kokybę jų priėmimo metu, atsakovas negali ginče dėl šios aplinkybės remtis jokiomis kitomis įrodinėjimo priemonėmis. Kolegija sprendžia, kad šis pirmosios instancijos teismo sprendimo motyvas yra formalus, padarytas netinkamai aiškinant materialinės teisės normos turinį ir neįvertinant visų sutarties, sudarytos tarp ieškovo ir atsakovo, nuostatų. Kolegija sutinka su apeliacinio skundo argumentais, kad atsakovas, nors ir atliktų darbų aktuose nenurodė atliktų darbų trūkumų bei jų ištaisymo tvarkos ir sąlygų, negali savaime netekti teisės remtis trūkumų faktu.

Vilniaus apygardos teismas 2008-09-17 nutartimi atnaujino bylos nagrinėjimą ir šalims pasiūlė pateikti papildomus įrodymus byloje. Vykdydama teismo nutartį, atsakovas AB firma „Viti“ pateikė statybos objekto „VSAT aviacijos bazės statyba Paluknio kaime“ techninio prižiūrėtojo A. M. 2008-11-12 išvadą, taip pat pateikė nepriklausomo specialisto D. R., turinčio statybos techninės priežiūros kvalifikacijos atestatą bei statinio statybos bendrųjų darbų vadovo kvalifikacijos atestatą, 2008-11-04 išvadą, kartu pateikė O. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ 2008-11-07 pasiūlymą dėl skardos nuo ginčo mūro nuėmimo ir uždėjimo darbų kainos. Iš pateiktų papildomų įrodymų matyti, jos A. M., vykdęs objekto techninę priežiūrą, patvirtino UAB „Slasta“ vykdytų mūro darbų defektus, nurodytus 2007-05-15 darbų kokybės akte, patvirtino, jog ginčo mūras pagal projektinę dokumentaciją turėjo būti be jokios apdailos, aptarė įvairių defektų šalinimo būdų (įskaitant ir defektinio mūro tinkavimą bei dengimą gipso kartono plokštėmis) tinkamumą nurodė, kad buvo pasirinktas trūkumų šalinimo būdas defektinį mūrą apsiuvant trapecine skarda, ir kad AB firma „Viti“ techninio prižiūrėtojo buvo įpareigota pašalinti 2007-05-15 darbų kokybės akte nurodytus mūro trūkumus būtent mūrą apsiuvant trapecine skarda. Specialistas D. R. savo kaip nepriklausomo specialisto išvadoje įvertinęs pateiktus rašytinius dokumentus konstatavo 2007-05-15 darbų kokybės akte nurodytų defektų mastą patvirtino, jog ginčo mūras pagal projektinę dokumentaciją turėjo būti be jokios apdailos, aptarė aktualių defektų šalinimo būdų tinkamumą ir išvadose nurodė, jog tik objekto techninę priežiūrą vykdžiusio asmens kompetencijoje buvo pasirinkti defektų šalinimo būdą, tačiau kaip priimtiniausią defektų šalinimo būdą išvadoje aptariamais aspektais nurodė defektinio mūro apsiuvimą trapecine skarda. Dėl būtinų išlaidų skardai nuo defektinio mūro nuimti apskaičiavimo, specialistas D. R. pasiūlė kreiptis į O. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“. O. O. IĮ „Aliuminio konstrukcijos“ pasiūlymo dėl skardos nuo ginčo mūro nuėmimo ir uždėjimo darbų kaina sudaro 24 000 Lt. Ieškovui UAB „Slasta“ teismas taip pat siūlė pateikti įrodymus, kad ginčo mūro apskardinimas buvo atliktas ne dėl su darbų kokybe susijusių priežasčių, taip pat įrodymus, kokios būtinos išlaidos ištaisant 2007-05-15 darbų kokybės akte nurodytus trūkumus. Tačiau ieškovas jokių papildomų įrodymų teismui nepateikė, nors, teigdamas, kad 2007-05-15 komisijos akte konstatuoti darbų trūkumai galėjo būti ištaisyti nedengiant jų profiliuotos skardos lakštais, turėjo galimybę pateikti statybos specialistų išvadas dėl tokių darbų taisymui būtinų išlaidų. Ieškovas nenurodė, dėl kokios priežasties atsisako pasinaudoti teismo suteikta teise teikti papildomus įrodymus byloje.

Teisėjų kolegija konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas atsakovo priešieškinį, netinkamai aiškino LR CK 6.662 str. nuostatas, netinkamai vertino įrodymus byloje, todėl sprendimas dalyje naikintinas LR CPK 329 str. 1 d. ir 330 str. pagrindais, dėl to priešieškinys tenkintinas, priteisiant atsakovui AB firmai „Viti“ iš ieškovo UAB „Slasta“ 42 480 Lt nuostolių atlyginimą ir 2 780,40 Lt žyminio mokesčio išlaidų (išlaidas, turėtas apmokėti žyminį mokestį pateikiant priešieškinį ir apeliacinį skundą).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 326 str. 1 d. 3 p., teisėjų kolegija

nutaria:

Vilniaus miesto 1-ojo apylinkės teismo 2008 m. kovo 26 d. sprendimo dalį, kuria atmestas atsakovo AB firmos „Viti“ priešieškinys panaikinti ir priešieškinį patenkinti. Priteisti atsakovui AB firmai „Viti“ (į.k. 221504240, adr. Ukmergės g. 250, Vilnius) iš ieškovo UAB „Slasta“ (į.k. 300591481, adr. Architektų g. 14-90, Šiauliai) 42 480 Lt (keturiasdešimt du tūkstančius keturis šimtus aštuoniasdešimt litų) nuostolių atlyginimą ir 2 780,40 Lt (du tūkstančius septynis šimtus aštuoniasdešimt litų ir 40 centų) žyminio mokesčio išlaidų.

Kitą sprendimo dalį palikti nepakeistą.

Kolegijos pirmininkė Danutė KutrienėKolegijos teisėjai Neringa ŠvedienėTatjana Žukauskienė